Anot Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos atstovė Margarita Šniutytė-Daugėlienė kreipėsi į visų Europos Sąjungos šalių bei JAV, Norvegijos, Šveicarijos, Ukrainos ir Moldovos atstovus Eurojuste ir paprašė jų pranešti savo šalių kompetetingoms institucijoms apie galimus Rusijos teisinės pagalbos prašymus šioje persekiojimo byloje.

Taip pat prašoma institucijoms pranešti ir apie galimą Sausio 13-osios bylos teisėjų tarptautinių paieškų paskelbimą naudojant Interpolo kanalą.

„Tokios perduotos informacijos tikslas – kad nebūtų vykdomi Rusijos Federacijos institucijų prašymai ir būtų bendradarbiaujama su Lietuva“, – rašoma pranešime.

Pasak M. Šniutytės-Daugėlienės, šalys, tarp jų – ir JAV Teisingumo departamentas, greitai sureagavo ir išreiškė palaikymą Lietuvos teisėjams bei patikino, kad informacija buvo perduota reikiamoms institucijoms.

„Eurojustas, Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra, palaiko Lietuvos teisėjus ir šiuo klausimu toliau pasirengusi bendradarbiauti“, – pabrėžė Nacionalinė teismų administracija.

Rusijos tyrimų komitetas pirmadienį pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjams Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, Artūrui Šumskui ir Ainorai Kornelijai Macevičienei už akių pateikė kaltinimus dėl neva žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimo Rusijos piliečiams. Anot Rusijos pareigūnų, Lietuva tuomet nebuvo nepriklausoma valstybė, priklausė SSSR, o šių teisėjų nuteisti kariai vykdė pareigą ir užtikrino viešąją tvarką.

„Taip pat imtasi būtinų priemonių skelbti tarptautinę kaltinamųjų paiešką“, – teigiama pirmadienį paskelbtame komiteto pranešime spaudai.

Minėti trys Vilniaus apygardos teismo teisėjai pernai kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.

Ši byla lapkričio viduryje baigta nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme. Sprendimą teisėjai žada paskelbti kovo mėnesį.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Naujoji generalinio prokuroro pavaduotoja prisiekė būti ištikima Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališka, sąžininga ir saugoti gerą prokuroro vardą, pranešė Prezidentūra.

Pasak prezidentės, valstybei duota priesaika įpareigoja atsakingai ir sąžiningai dirbti kiekvienam Lietuvos žmogui, ginant viešąjį interesą, stiprinant žmonių pasitikėjimą prokuratūra, didinant sistemos atvirumą visuomenei.

Prezidentė pabrėžė, kad generalinio prokuroro pavaduotojo pareigos yra labai atsakingos: su jomis siejami lūkesčiai, kad atsinaujinanti prokuratūra gerins darbo organizavimą, užtikrins ikiteisminių tyrimų kokybę, gebės reaguoti į geopolitinius iššūkius, plės bendradarbiavimą tarp teisėsaugos institucijų.

Prokuratūros sistemoje M.Šniutytė-Daugėlienė dirba nuo 1999 metų. Per ilgametę profesinę karjerą prokurorė daugiau nei 14 metų ėjo vadovaujamas pareigas. Šiuo metu ji vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriui, nuo 2002 iki 2012 metų dirbo Klaipėdos apygardos prokuratūros Valdymo kontrolės ir analizės skyriaus vyriausiąja prokurore.

M.Šniutytė-Daugėlienė yra Klaipėdos apygardos teismo pirmininko Arvydo Daugėlos sutuoktinė. Tai nurodoma A.Daugėlos viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje.

Prezidentūra nurodo, kad karjerą pradėjusi nuo prokuroro padėjėjos pareigų, M.Šniutytė-Daugėlienė yra gerai susipažinusi su darbo prokuratūros sistemoje specifika, todėl sukauptą patirtį gali sėkmingai pritaikyti įgyvendinant prokuratūrai keliamus uždavinius. Pažymima, kad prokurorė dalyvavo tarptautiniu mastu vykdomuose projektuose, taip pat darbo grupėse ir komisijose, rengiančiose ir tobulinančiose teisės aktus, susijusius su prokuratūros sistemos gerinimu, turi pedagoginio darbo patirties.

Naujoji generalinio prokuroro pavaduotoja teisės magistro kvalifikacinį laipsnį įgijo Mykolo Romerio universitete. Už pavyzdingai atliekamas tarnybines pareigas M.Šniutytė-Daugėlienė buvo ne kartą skatinta, jai suteikti vyresniojo ir vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikaciniai rangai. Prokurorų atestacijos komisija naujausio tarnybos vertinimo metu M.Šniutytės-Daugėlienės darbą įvertino labai gerai.

Generalinio prokuroro pavaduotojo paieškos užtruko beveik metus, po to, kai šių metų sausį šias pareigas paliko Darius Raulušaitis, iki nuolatinio vadovo paskyrimo dar ir laikinai vadovavęs prokuratūrai.

Praėjusių metų pabaigoje generaliniu prokuroru paskirtas Evaldas Pašilis savo pavaduotoju vasarą buvo pasirinkęs advokato Giedrio Danėliaus kandidatūrą, tačiau kilus ažiotažui šis atsisakė užimti pareigas. G.Danėlius buvo prezidentės atstovės spaudai Daivos Ulbinaitės advokatas byloje dėl valstybės paslapties atskleidimo, patarėja dėl to buvo išteisinta.

Generalinio prokuroro pavaduotojus skiria ir iš pareigų atleidžia prezidentas generalinio prokuroro teikimu.

Prokuratūros įstatymas numato, kad generaliniu prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 35 metų asmuo, kuris yra nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą, turi Lietuvos pilietybę, aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį. Taip pat keliamas reikalavimas turėti ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru arba kito teisinio darbo stažą.

Iki šiol generalinis prokuroras E. Pašilis turėjo vieną pavaduotoją – Žydrūną Radišauską.

Kaip anksčiau skelbė Prezidentūra, Dalia Grybauskaitė, antradienį susitikusi su kandidate į generalinio prokuroro pavaduotojus M.Šniutyte-Daugėliene aptarė, kaip efektyvinti prokuratūros veiklą, užtikrinti ikiteisminių tyrimų kokybę, gerinti prokurorų kvalifikaciją, ginti viešąjį interesą. 

Anot prezidentūros, E.Pašilis, teikdamas M.Šniutytės-Daugėlienės kandidatūrą, pažymėjo atsižvelgęs į tai, kad prokurorė yra gerbiama ir vertinama jos kolegų, karjerą prokuratūroje pradėjo nuo pat pirmojo laiptelio, kai dirbo prokuroro techninio padėjėja ir dabartinių pareigų pasiekė atkakliu darbu.

Prokuratūros sistemoje M.Šniutytė-Daugėlienė dirba nuo 1999 metų. Per ilgametę profesinę karjerą prokurorė daugiau nei 14 metų ėjo vadovaujamas pareigas. Šiuo metu ji vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriui, nuo 2002 iki 2012 metų dirbo Klaipėdos apygardos prokuratūros Valdymo kontrolės ir analizės skyriaus vyriausiąja prokurore.

M.Šniutytė-Daugėlienė yra Klaipėdos apygardos teismo pirmininko Arvydo Daugėlos sutuoktinė. Tai nurodoma A.Daugėlos viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje.

Prezidentūra nurodo, kad karjerą pradėjusi nuo prokuroro padėjėjos pareigų, M.Šniutytė-Daugėlienė yra gerai susipažinusi su darbo prokuratūros sistemoje specifika, todėl sukauptą patirtį gali sėkmingai pritaikyti įgyvendinant prokuratūrai keliamus uždavinius. Pažymima, kad prokurorė dalyvavo tarptautiniu mastu vykdomuose projektuose, taip pat darbo grupėse ir komisijose, rengiančiose ir tobulinančiose teisės aktus, susijusius su prokuratūros sistemos gerinimu, turi pedagoginio darbo patirties.

Kandidatė į generalinio prokuroro pavaduotojas teisės magistro kvalifikacinį laipsnį įgijo Mykolo Romerio universitete. Už pavyzdingai atliekamas tarnybines pareigas M.Šniutytė-Daugėlienė buvo ne kartą skatinta, jai suteikti vyresniojo ir vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikaciniai rangai. Prokurorų atestacijos komisija naujausio tarnybos vertinimo metu M.Šniutytės-Daugėlienės darbą įvertino labai gerai.

Generalinio prokuroro pavaduotojus skiria ir iš pareigų atleidžia prezidentas generalinio prokuroro teikimu.

Prokuratūros įstatymas numato, kad generaliniu prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 35 metų asmuo, kuris yra nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą, turi Lietuvos pilietybę, aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį. Taip pat keliamas reikalavimas turėti ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru arba kito teisinio darbo stažą.