Puoselėja tradiciją
"Yra įvairiausių būdų marginti kiaušinius, dažniausiai jie išdailinami vašku, tačiau aš noriu išlaikyti senovinį skutinėjimą. Taip darydavo mano 1875 m. gimusi močiutė, o iš jos tradiciją perėmė mama. Tai, matyt, glūdi mūsų giminės moterų genuose", – šypsojosi liaudies amato puoselėtoja.
Vis dėlto ne močiutė A.Andriuškevičienę išmokė šio meno. "Buvau dar vaikas, ir man ne tas rūpėjo. Neprisimenu net ką močiutė ar mama ant margučių išskutinėdavo – nieko atmintyje neišliko. Išskutinėdavo vieną kitą, mums, vaikams, būdavo gražu, tačiau pasigėrėję suvalgydavome", – prisiminė moteris.
Linksmakalnio gyventoja skutinėjimą prisiminė sovietmečiu, kai, jos žodžiais, Velykos buvo ne tik uždraustos, bet ir niekinamos. Tai moteriai buvo savotiška pasipriešinimo santvarkai forma. "Išsiprašiau iš tėvuko skustuvą ir išdailindavau prieš Velykas keliolika margučių. Dabar skutinėti – vienas malonumas, pats geriausias tam įrankis – rėžtukas popieriui pjaustyti, atšipus nulauži ir toliau saugiai darbuojiesi", – pasakojo pašnekovė.
Mažos ir didelės apgaulės
Pasak A.Andriuškevičienės, nors ši religinė šventė buvo uždrausta, tradicijos švęsti šv.Velykas gyvavo. "Išlaužo žuvininkystės ūkio buhalteris prašydavo manęs numarginti kiaušinių ir veždavo į valdybą Vilniuje. Slapčia žmonės vis dėlto švęsdavo. Dabar ant margučių rėžtuku užrašau: "Sveiki sulaukę šv.Velykų", o anuomet Velykų nė neminėdavau, sveikindavau su pavasario švente, Tai buvo tokia maža apgaulė, nors, tiesą pasakius, visi tie 50 metų buvo apgaulė", – sakė Linksmakalnio gyventoja.
Liaudies amato puoselėtoja pabrėžė: jos margučiai nėra skirti valgyti. Išskutinėtą margutį moteris išpučia, pritvirtina kilpelę, kad būtų galima puošti Velykų medžius ar kurti kitokias šventines dekoracijas.
Vienam margučiui – tris valandos
Vienam margučiui išdailinti Linksmakalnio gyventojai prireikia trijų valandų, jei būna polėkis – per dieną išskutinėja tris. "Esu trumparegė, todėl skutinėjant tenka nusiimti akinius. Akys ne tik pavargsta, į jas patenka dažų dulkelių, todėl kone kasmet įsitaisau akių uždegimą. Tačiau kitais metais, artėjant šventei, vėl norisi į rankas imti rėžtuką, skutinėti pradedu jau vasarį", – pasakojo pašnekovė.
Šiemet A.Andriuškevičienė išskutinėjo per 50 margučių, o pernai jų skaičius viršijo 200. "Šiemet nelabai sekasi, veikia tvyrančios nuotaikos. Tiesą pasakius, jau ir prieš karantiną buvau nusprendusi šiemet nebeskutinėti, tačiau Prienų kultūros ir laisvalaikio centras, kasmet Vasario 16-osios šventei rengiantis tautodailininkų parodą, paprašė dalyvauti. Išskutinėjau kažkiek ir, aišku, užsivedžiau", – šypsojosi moteris.
Dažniausiai liaudies amato puoselėtoja skutinėja ornamentus, tačiau mėgsta ir augalinius motyvus: žibutes, pakalnutes, alyvas, rožes, kačiukus, žirginėlius. "Ornamentų, net jei ir norėčiau, negalėčiau pakartoti, kaskart jie išeina vis kitokie", – neslėpė A.Andriuškevičienė.
Liaudies amato žinovė "Kauno dienai" neišdavė paslapties, kaip pavyksta išgauti margučio vientisumą, tobulai sujungti ornamentą: "Matyt, čia jau mano ranka atmušta, nes tuo užsiimu nuo sovietmečio."
A.Andriuškevičienė patikino, kad mėgstamiausios spalvos neturi. "Kokių tik gaunu dažų, tokius ir naudoju, stengiuosi, kad būtų spalvų įvairovė. Žinoma, renkuosi tamsesnes spalvas: rudą, žalią, mėlyną, raudoną, juk geltonai dažytas kiaušinis išskutinėjus neturės vaizdo. Šiemet negavau juodos – gaila, nes juodai nudažyti ir išskutinėti margučiai būna ypač kontrastingi", – sakė moteris.
Artimiesiems dovanoja
Pati menininkė Velykų medžio namuose nepuošia. "Man išskutinėti margučiai jau nebeįdomūs. Artimiems žmonėms juos dovanoju, o kitiems, nepažįstamiems, parduodu už simbolinę kainą, kad atsipirktų dažai ir kiaušiniai. Juk pati vištų nelaikau, o kiaušinių gerais lukštais gauti būna problema. Prieš kelerius metus įsiprašiau, kad mane vežtųsi į Lenkiją ir parsigabenau šimtą. Žinoma, tiek margučių nebuvo, juk randi įskilusių, ne vienas sutrūksta ir skutinėjant", – pasakojo pašnekovė.
Ar kas nors iš šeimos bando tęsti tris kartas gyvuojančią tradiciją? "Prieš kelerius metus dukra prieš Velykas kaip tik atostogavo ir buvo gana gražiai išskutinėjusi margutį. O daugiau niekas kitas senuoju amatu nesidomi, tvirtina, kad neturi laiko. Toks pasiteisinimas man keistai skamba. Juk aš taip pat ėjau į darbą, laikydavau gyvulių ir tikrai spėdavau nuveikti daugiau, nei dabar žmonės padaro. Dabar gyvenimas yra kitoks: laiką vagia televizorius, internetas", – samprotavo A.Andriuškevičienė.
