Apeliacinis teismas anksčiau atmetė prašymą peržiūrėti 2020 metų apkaltinamąjį nuosprendį, o jos advokatas Tedas Te (Tedas Tė) sakė, kad tai „nuvylė“.

59 metų M. Ressai ir jos buvusiam kolegai Rey Santosui (Rėjui Santosui) jaunesniajam gresia ilgos laisvės atėmimo bausmės už apkaltinamąjį nuosprendį, prieš kurį jos naujienų svetainė „Rappler“ pažadėjo kovoti.

Pirmadienį paskelbtame naujausiame sprendime dėl apeliacinio skundo atmetimo „neatsižvelgta į pagrindinius konstitucinės ir baudžiamosios teisės principus bei pateiktus įrodymus“, sakoma T. Te pareiškime.

„Maria ir Rey iškels šiuos klausimus Aukščiausiajam Teismui, ir prašysime, kad Aukščiausiasis Teismas peržiūrėtų sprendimą ir jį panaikintų“, – teigiama pareiškime.

M. Ressa jau seniai atvirai kritikuoja buvusį prezidentą Rodrigo Duterte (Rodrigą Dutertę) ir kruviną karą su narkotikais, kurį jis pradėjo 2016 metais. Ši kova, kaip teigia žiniasklaidos teisių gynėjai, sukėlė žiaurią baudžiamųjų kaltinimų, tyrimų ir internetinių išpuolių prieš ją ir „Rappler“ virtinę.

Ji ir Rusijos žurnalistas Dmitrijus Muratovas 2021 metais buvo apdovanoti Nobelio taikos premija už pastangas „apsaugoti saviraiškos laisvę“.

„Reikalauti valdžios atsakomybės“

M. Ressa teigia, kad vėliausias teismo nuosprendis yra „priminimas, kaip svarbu, kad nepriklausoma žurnalistika reikalautų valdžios atsakomybės“.

„Nepaisant šių nuolatinių išpuolių iš visų pusių, mes ir toliau sutelksime dėmesį į tai, ką mokame geriausiai – į žurnalistiką“, – išplatintame pranešime sakė M. Ressa.

Apeliacinis teismas komentuodamas savo sprendimą nurodė, kad siūlymas dėl pakartotinio svarstymo yra „nepagrįstas“, nes visi iškelti klausimai „jau buvo išsamiai išspręsti ir aptarti“.

M. Ressai, kuri taip pat yra JAV pilietė, šiuo metu iškeltos septynios bylos, įskaitant kibernetinio šmeižto bylą, kurioje ji yra paleista už užstatą ir kurioje jai gresia beveik septyneri metai kalėjimo.

Kibernetinio šmeižto įstatymas pristatytas 2012-aisiais. Tais pačiais metais buvo įkurta naujienų svetainė „Rappler“.

„Rappler“ teko kovoti dėl išlikimo, kai R. Duterte vyriausybė apkaltino svetainę pažeidus konstitucinį draudimą dėl užsieniečių nuosavybės siekiant finansavimo ir vengus mokėti mokesčius.

Likus kelioms dienoms iki R. Duterte kadencijos pabaigos, Filipinų vertybinių popierių ir biržų komisija įsakė „Rappler“ užsidaryti dėl „konstitucinių ir įstatymų nustatytų ribojimų draudžiančių užsieniečiams turėti masinio informavimo priemones“.

„Rappler“ ginčija šį sprendimą.

Naujienų svetainės ateitis ir jos kova su politizuota šalies teisine sistema valdant prezidentui Ferdinandui Marcosui (Ferdinandui Markosui) jaunesniajam išlieka neaiški.

F. Marcosas, kuris birželio 30 dieną pradėjo eiti prezidento pareigas, davė tik keletą užuominų apie „Rappler“ svetainę ir žiniasklaidą apskritai.

Naujausioje savo kalboje F. Marcosas teigė manantis, kad „svarbu ginti visuotinę žodžio laisvę ir spaudos laisvę, taip pat teikti ir gauti tikslią informaciją“.

Tačiau aktyvistai baiminasi, kad dabartinis šalies prezidentas gali pabloginti žmogaus teisių ir žodžio laisvės padėtį Filipinuose.

M. Ressa, viena iš naujienų portalo „Rappler“ įkūrėjų, šiemet pasidalinusi premiją su rusų žurnalistu Dmitrijumi Muratovu, pareiškė: „Šiandien mums labiausiai reikia pakeisti tą neapykantą ir smurtą, toksišką dumblą, kuris teka per mūsų informacinę ekosistemą ir kuriam pirmenybę teikia amerikiečių interneto bendrovės, uždirbančios daugiau pinigų, kai skleidžia tą neapykantą ir skatina mumyse blogiausia.“

Žurnalistai turi priešintis „autoritarinio stiliaus“ lyderiams, sakė 58 metų žurnalistė, trečiadienį atvykusi į Oslo oro uostą. M. Ressai ir rusų žurnalistui Dmitrijui Muratovui penktadienį Norvegijoje oficialiai bus įteikta Nobelio taikos premija.

Abiem žurnalistams už jų nuopelnus nuomonės laisvei prestižinis apdovanojimas skirtas spalį. Į Oslą atvykusi M. Ressa buvo labai susijaudinusi. Ji dėvėjo juodą veido kaukę su užrašu anglų kalba „Žurnalistika nėra nusikaltimas“ ir įspėjo dėl „būsimų diktatorių“. Jei „faktams kyla grėsmė“, negali būti „sąžiningų rinkimų“, sakė M. Ressa.

Ilgą laiką nebuvo aišku, ar buvusi CNN korespondentė atvyks į Oslą atsiimti apdovanojimo. Ji turėjo prašyti keturių teismų leidimo. M. Ressa šiuo metu laukia sprendimo apeliaciniame procese dėl šmeižto ir todėl gali keliauti tik su tam tikromis sąlygomis.

M. Ressa 2012 metais Filipinuose su kolegomis įkūrė tiriamosios žurnalistikos portalą „Rappler“, kuris, be kita ko, rašė apie prieštaringai vertinamą prezidento Rodrigo Dutertės kovos su narkotikais kampaniją. Žmogaus teisių organizacijų duomenimis, per šią kampaniją pastaraisiais metais žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

Prieš M. Ressą vyksta iš viso septyni procesai. Vien tik procese dėl šmeižto jai gresia šešeri metai kalėjimo.

„Sveikiname Marią Ressą, pirmąją filipinietę, laimėjusią Nobelio taikos premiją, – praėjus trims dienoms po apdovanojimo paskelbimo sakė prezidento atstovas Harry Roque'as. – Tai filipinietės pergalė ir mes dėl to labai džiaugiamės.“

„Bet, žinoma, tiesa, kad yra asmenų, manančių, jog Maria Ressa dar turi apginti savo vardą mūsų teismuose“, – pridūrė jis. – Tiesą sakant, Filipinuose ji yra nusikaltėlė, nuteista už kibernetinį šmeižtą, jai iškeltos kitos bylos Filipinuose.“

M. Ressa ir Rusijos žurnalistas Dmitrijus Muratovas penktadienį pelnė 2021 m. Nobelio taikos premiją „už pastangas ginant saviraiškos laisvę, kuri yra būtina demokratijos ir ilgalaikės taikos sąlyga.“

H. Roque'as sakė, kad Nobelio komiteto sprendimas neturėtų būti vertinamas kaip priekaištas prezidento Rodrigo Duterte's administracijai. R. Duterte dažnai kritikuodavo M. Ressą ir jos naujienų svetainę „Rappler“ bei teigė, kad ji platina suklastotas žinias.

„Rappler“ išsamiai pranešė apie R. Duterte's kampaniją prieš nelegalius narkotikus, per kurią nuo 2016 metų žuvo daugiau nei 7 tūkst. žmonių.

„Tikrai ne. Tai tikrai ne antausis vyriausybei, – sakė H. Roque'as. – Nėra jokio antausio, nes visi žino, kad niekas niekada Filipinuose nebuvo cenzūruojamas.“

58 metų M. Ressa interviu AFP šeštadienį sakė, kad ji dar turi teisme atremti septynias bylas, tarp jų apeliacinį skundą dėl kibernetinio šmeižto, už kurį jai gresia šešeri metai kalėjimo. Kitos kibernetinio šmeižto bylos anksčiau šiemet buvo atmestos.

M. Ressa yra ir JAV pilietė, ji sakė turinti viltį, jog apdovanojimas padės apginti ją ir kitus žurnalistus Filipinuose nuo fizinių užpuolimų ir grasinimų internete.

Komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen (Berit Reis-Andersen) nurodė, kad M. Ressa ir D. Muratovas atstovauja visiems žurnalistams, ginantiems žodžio laisvės idealą pasaulyje, kuriame demokratija ir žiniasklaidos laisvė susiduria su vis nepalankesnėmis sąlygomis.

Filipinų ir JAV pilietybę turinti tiriamosios žurnalistikos tinklalapio „Rappler“ įkūrėja M. Ressa „pasitelkia žodžio laisvę, kad atskleistų piktndaudžiavimą valdžia, smurto naudojimą ir didėjantį autoritarizmą jos gimtojoje šalyje“, sakoma komiteto pranešime.

„Kaip žurnalistė ir „Rappler“ vadovė... Maria Ressa pasirodė esanti bebaimė žodžio laisvės gynėja. „Rappler“ sutelkė kritikuojantį dėmesį į [Filipinų prezidento Rodrigo] Duterte (Rodrigo Dutertės) režimo kontroversišką, žudikišką kampaniją prieš narkotikus“, – pridūrė Nobelio komitetas.

Duo metu D. Muratovas, 1993 metais kartu su kitais įkūręs Rusijos nepriklausomą laikraštį „Novaja gazeta“ įkūrėjų, pripažinimą pelnė už dešimtmečius trukusias pastangas ginti žodžio laisvę savo šalyje vis nepalankesnėmis sąlygomis, pažymėjo komitetas.

„Nepaisant žudymų ir grasinimų, „Novaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas nesutiko atsisakyti šio laikraščio nepriklausomos politikos. Jis nuolat gynė žurnalistų teises – sakoma pranešime. – Faktais grindžiama „Novaja gazeta“ žurnalistika ir profesionalumas padarė jį svarbiu informacijos šaltiniu apie smerktinus Rusijos visuomenės aspektus, retai minimus kitos žiniasklaidos. Nuo šio laikraščio [leidimo] pradžios buvo nužudyti šeši jo žurnalistai.“

Prestižinę Nobelio premiją sudaro aukso medalis, diplomas ir 10 mln. Švedijos kronų (985 tūkst. eurų).

Pernai Nobelio taikos premija atiteko Pasaulio maisto programai (WFP) už milijonų žmonių nuo Jemeno iki Šiaurės Korėjos gelbėjimą nuo bado.

Tarp tikėtinų prestižinės Nobelio taikos premijos laureatų šiemet buvo minimos žiniasklaidos laisvę ginančios grupės, Baltarusijos opozicijos lyderiai ir tokie klimato aktyvistai kaip Greta Thunberg (Greta Tunberg).

Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečių mokslininkams Davidui Juliusui (Deividui Džuliusui) ir Ardemui Patapoutianui (Ardemui Pataputianui), atradusiems temperatūros ir lytėjimo receptorius.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo japonų kilmės amerikietis Syukuro Manabe (Sjukuras Manabė), vokietis Klausas Hasselmannas (Klausas Haselmanas) ir italas Giorgio Parisi (Džordžui Pariziui). Jie buvo pagerbti už sudėtingų fizikinių sistemų tyrimus, padėjusius sukurti šiuolaikinius klimato prognozavimo modelius.

2020 metų Nobelio premijų teikimą jau temdė pandemijos šešėlis, tačiau šįkart visas atrankos procesas buvo paveiktas COVID-19 padarinių.

Įprastu atveju laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896 metais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Praeitą mėnesį Nobelio premijų teikimą organizuojantis komitetas informavo, kad antrus metus iš eilės dėl COVID-19 pandemijos mokslo ir literatūros sričių laureatams apdovanojimai bus įteikti jų pačių šalyse. Fondas pridūrė, kad sprendimas dėl Nobelio taikos premijos, tradiciškai teikiamos Norvegijos sostinėje, dar nepriimtas.

Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

D. Muratovas dalį Nobelio taikos premijos lėšų skirs žurnalistikai ir vaikų gydymui

Žurnalistas D. Muratovas pareiškė skirsiantis dalį savo laimėtų lėšų spinaline raumenų atrofija (SMA) sergančių vaikų gydymui, taip pat žurnalistikos rėmimui.

Pasak D. Muratovo, kaip tiksliai bus paskirstyti pinigai spręs nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja gazeta“, kurio redakcijai jis vadovauja, redaktorių kolegija.

„Tačiau nė kiek neabejoju, kad ši premija leis paremti SMA sergančius vaikus ir žurnalistiką, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė laureatas. – O visa kita spręs redakcijos kolegija.“

56 metų M. Ressa ir jos naujienų portalas „Rappler“ atsidūrė prokurorų taikiklyje, kai paskelbė virtinę straipsnių, kritikuojančių R. Duterte politiką, įskaitant tūkstančius žmonių gyvybių nusinešusį karą su narkotikais.

Žurnalistė buvo paleista už užstatą, kol bus išnagrinėta potenciali apeliacija. M. Ressai gresia iki šešerių metų laisvės atėmimo.

„Priešinsimės bet kokiems puolimams prieš žiniasklaidos laisvę“, – Maniloje žurnalistams sakė M. Ressa, kai buvo paskelbta nutartis jos byloje.

Pirmadienį paskelbtas verdiktas susijęs su vieno verslininko 2017 metais pateiktu skundu dėl penkeriais metais anksčiau „Rappler“ paskelbtu straipsniu apie šio asmens numanomus ryšius su Filipinų aukščiausiosios teismo institucijos tuomečiu teisėju.

M. Ressa, 2018 metai žurnalo „Time“ paskelbta „Metų asmenybe“, nebuvo to straipsnio autorė, o vyriausybės tyrėjai iš pradžių atmetė verslininko pareiškimą.

Tačiau vėliau valstybės prokurorai iškėlė kaltinimus M. Ressai ir Reynaldo Santosui (Reinaldui Santosui) – minėtą straipsnį parašiusiam buvusiam „Rappler“ žurnalistui. Prokurorai rėmėsi prieštaringai vertinamu įstatymų dėl nusikaltimų kibernetinėje erdvėje, nukreiptu prieš internetu vykdomus pažeidimus, tokius kaip įkyrus persekiojimas ar vaikų pornografijos platinimas.

Įstatymas, pagal kurį kaltinami reporteriai, įsigaliojo 2012 metų rugsėjį, praėjus keliems mėnesiams po straipsnio paskelbimo.

Tačiau prokurorai sako, kad „Rappler“ 2014 metais paskelbtas straipsnyje įsivėlusios rašybos klaidos atitaisymas prilygo „reikšmingam pakeitimui“, todėl galimas teisinis persekiojimas pagal naująjį įstatymą.

„Tapau pamokomu pavyzdžiu: tylėkit, nes kitaip ateis jūsų eilė... Tai viena iš priežasčių, kodėl tapau taikiniu“, – naujienų agentūrai AFP per išskirtinį interviu praeitą savaitę sakė M. Ressa, viena iš „Rappler“ įkūrėjų ir buvusi televizijos CNN žurnalistė.

R. Duterte vyriausybė savo ruožtu sakė, kad ši byla nėra politiškai motyvuota ir kad tarnybos privalo taikyti galiojantį įstatymą – net ir prieš žurnalistus.