„Lyginant situaciją su praeitais metais pastebima, jog šiais metais virusas plinta intensyviau. Pernai per visus metus utilizuota buvo 670 sumedžiotų ar rastų gaišusių šernų. Stebint situaciją matoma, jog AKM užkrėstų vietų daugėja – situacija yra suintensyvėjus, o tuo didėja tikimybė, jog užkrėstų kiaulių ūkių atvejų bus daugiau“, – BNS komentavo tarnyba.

Šiemet Marijampolėje, Vilkaviškio rajone ir Kalvarijoje sunaikinta 30 kiaulių. Netoli židinių kiaulių ūkiuose buvo nustatyta ir nemažai AKM užsikrėtusių šernų. Tai, anot tarnybos, rodo, kad virusas aktyviai plinta šiame regione.

Šią savaitę patvirtinus marą Kalvarijos savivaldybės ūkyje į priežiūros zoną pateko ir didelis „Idavang“ kiaulių ūkis, kuriame laikoma 2,4 tūkst. kaulių. Jam taikomi apribojimai – bent 30 dienų negalima išvežti kiaulių ar jų produktų ir mažiausiai metus – neprekiauti kiaulėmis nei su kitomis Europos Sąjungos, nei su trečiosiomis šalimis.

Maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad kiaulių laikytojai privalo laikytis biosaugos reikalavimų.

„Šiuo metu labai svarbu tai daryti ypač atsakingai ir dar labiau sustiprinti biosaugos laikymąsi, o netikėtai susirgus ar nugaišus kiaulėms – skubiai informuoti VMVT arba privatų veterinarijos gydytoją“, – perspėja tarnyba.

Kaip antradienį pranešė Marijampolės apskrities policija, gegužės 25 dieną pareigūnai sulaikė Kauno gyventoją, kuris į Marijampolės apskritį tiekdavo psichotropines medžiagas – amfetaminą.

Kratos metu pas vyrą rasta ir paimta virš 150 gramų amfetamino bei „Extazy“ tablečių. Operacijos metu sulaikytas ir psichotropinių medžiagų įsigijęs pirkėjas.

Gegužės 28 dieną pareigūnai Kazlų Rūdos savivaldybėje sulaikė vyrą, platinantį „Ectazy“ tabletes bei kanapes. Kratos metu šių medžiagų rasta ir įtariamojo gyvenamojoje vietoje. Taip pat sulaikyti narkotinių medžiagų įsigiję asmenys.

Dėl įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Kaip praneša Policijos departamentas, balandžio 28 d. apie 08.10 val. Kalvarijos savivaldybėje, kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 97-ame kilometre, vyras, gimęs 1969 metais, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, nes vairavo krovininį automobilį neblaivus (0,29 prom.), Marijampolės apskrities pareigūnui davė 55 eurų kyšį. Vyras apklaustas.

Tą pačią dieną, apie 09.10 val. taip pat Kalvarijos savivaldybės ribose, kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 87-ame kilometre, vyras, gimęs 1963 metais, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už KET pažeidimą, nes vairavo krovininį automobilį neblaivus (0,57 prom.), pareigūnams siūlė kyšį – auksinę grandinėlę. Šis vyras taip pat apklaustas.

Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl papirkimo.

Policijos departamento duomenimis, sužalotas 1969 metais gimęs vyras apie 1.50 val. rastas ant važiuojamosios kelio dalies, jis paguldytas į ligoninę, tačiau ten sekmadienį prieš vidurdienį mirė.

Policija sulaikė ir į areštinę uždarė 1997 ir 2002 metais gimusius įtariamuosius, jiems nustatytas 2,15 prom. ir 1,46 prom. girtumas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo.

Čia mirė septyni žmonės, dar penki mirė Vilniaus apskrityje, po keturis – Kauno ir Tauragės, du – Klaipėdos, po vieną – Utenos ir Telšių apskrityse.

Mirusieji buvo 40-99 metų amžiaus. Dauguma mirusiųjų – 14 – priklausė 70-89 metų amžiaus grupei.

Iš viso praėjusią parą mirė 15 moterų ir devyni vyrai.

Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 815 žmonių, dėl kitų priežasčių mirė 400 užsikrėtusiųjų.

Praėjusią parą ištirti 9024 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 414 tūkst. 224.

Neblaiviausiam krovinio automobilio vairuotojui, kuris lapkričio 9 d. buvo sustabdytas kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, nustatytas net 1,51 prom. girtumas. Šis Latvijos pilietis, vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes-Benz“, iš Lenkijos į Lietuvą gabeno medicininę įrangą. Itin svarbu, kad pareigūnams laiku pavyko sustabdyti šį vairuotoją ir užkirsti kelią tolimesnei šios sunkiasvorės transporto priemonės kelionei, nes neblaivus vairuotojas prisipažino, kad alkoholį vartoja kasdien.

„Esu nustebęs praėjusios savaitės rezultatais, nes Marijampolės apskrityje buvo nustatytas rekordinis neblaivių vilkikų vairuotojų skaičius – net 21! Įžvelgiu, kad neblaivūs vilkikų vairuotojai yra didelė problema, jų neatsakingas elgesys, kai bandoma esant neblaiviems pervažiuoti net kelias šalis, kelia didžiulį pavojų. Ir toliau aktyvinsime šių vairuotojų kontrolę, sieksime eliminuoti iš eismo tokius vairuotojus“, – akcentuoja Marijampolės apskrities VPK vadovaujantis Elanas Jablonskas

Tokias pačias vagystes asmuo vykdydavo ir kituose Lietuvos miestuose, buvo vagiami mobiliojo ryšio telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai iš elektronikos prekių salonų.

Sulaikymo metu, pas asmenį rasta augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos – žolės. Taip pat, kratos metu pas asmenį namuose, esančiuose Vilkaviškio rajone, rasti rūbai kuriais asmuo galimai vilkėjo vagystės metu. Toliau atliekant procesinius veiksmus, paaiškėjo, kad asmuo 2020 m. spalio 10 d. taip pat įvykdė kompiuterio „Apple“ vagystę Marijampolės mieste iš elektronikos salono bei galimai įvykdė kitas vagystes Jonavos apylinkėse bei Prienų mieste.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (gresia bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų) ir 259 str. 1 d. (gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų). Tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra.

Kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai buvo sustabdytas krovininio automobilio vairuotojas, vežęs iš Kalvarijos į Marijampolę lentas, jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 0,23 prom. alkoholio neblaivumas.

Kelyje Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas kelių patruliai patikrino ir vilkaviškiečio blaivumą, kuris su lengvuoju automobiliu skubėjo į darbą saugos tarnyboje. Jam buvo nustatytas 0,65 prom. alkoholio girtumas.

Tame pačiame kelyje patikrinimui buvo sustabdytas ir lietuvis autovežio vairuotojas, gabenęs automobilius. Jam buvo nustatytas 0,48 prom. alkoholio neblaivumas. Pastarasis, siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą esant lengvai apgirtus, patruliams davė 500 eurų. Piliečiui gresia ne tik bauda su teisų atėmimu už administracinį nusižengimą, bet ir baudžiamoji atsakomybė už bandymą papirkti pareigūnus, siekiant išvengti atsakomybės. 

Pabrėžiama, jog tokie netikėti reidai bus organizuojami nuolat, keičiant patruliavimo vietas ir laiką, tam, kad pažeidėjai negalėtų išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o ypač už vairavimą išgėrus.

Marijampolės apskr. VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai prašo, kad asmenys, pastebėję apgirtusį vairuotoją, nedelsdami apie tai praneštų bendruoju pagalbos telefonu 112.

Minėtu laikotarpiui policija konfiskavo 25,6 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių, jų vertė daugiau kaip 77 tūkst. 861 euras, skelbia Marijampolės apskrities policija.

Iš nelegalios apyvartos paimta beveik 10 tūkst. pakelių cigarečių be banderolių už 27 tūkst. 380 eurų (nurodytų prekių vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius).

Baudžiamojon atsakomybėn patraukti 5 asmenys, neteisėtai disponavę akcizais apmokestinamos prekėmis, iš jų paimta 15 tūkst. 987 vienetai cigarečių pakelių be banderolių, jų vertė – 50 tūkst. 481 euras.

Administracinė ir baudžiamoji teisena numato, kad kontrabandinės prekės yra privalomai konfiskuojamos. Griežčiausia numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų, taip pat gabenimo priemonės, kuria kontrabandinės cigaretės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimas.

Policija primena, jog suteikus vertingą informaciją, galima gauti už tai atlygį.

Siekdami pagerinti policijos ir visuomenės bendradarbiavimą bei užkirsti kelią ekonomikos, verslo tvarkos, finansų sistemos ar korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms, kuriomis daroma žala valstybei, pareigūnai ragina gyventojus nelikti abejingus ir, turint vertingos informacijos, kuri padėtų išaiškinti nusikalstamas veikas, apie tai pranešti 112 arba elektroniniu paštu imunitetas@policija.lt.

Suteikus vertingą informaciją policijai apie nusikalstamas veikas, kuriomis daroma žala valstybei (pvz. kontrabanda, neteisėta akcizinių prekių apyvarta, sukčiavimas, neteisėtas praturtėjimas, korupcija ir kt.),

dėl kurios buvo užkirsta, išaiškinta ir nutraukta nusikalstama veika, galima gauti atlygį iki 14 tūkst. eurų.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį sostinės regione buvo 1 075,1 euro ir, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 3,7 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis sudarė 891,5 euro ir padidėjo 3,5 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 184 eurai (padidėjo 10 eurų).

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pernai ketvirtąjį ketvirtį padidėjo visose apskrityse, daugiausia - po 4,2 proc. - Klaipėdos ir Alytaus.

2018 m. ketvirtąjį ketvirtį didžiausią - 1 075,1 euro - bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai - 770 eurų - uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį kito panašiai kaip ir bruto, labiausiai - 3,6 ir 3,7 proc. - padidėjo Klaipėdos ir Alytaus apskrityse.

Darbo užmokesčio padidėjimui 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį įtakos turėjo sezoniškumas, išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. taikoma nauja (etatinio) mokytojų darbo apmokėjimo tvarka ir kitos priežastys.

Per metus (2018 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. ketvirtuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sostinės regione augo sparčiau nei Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (atitinkamai 10,2 ir 9 proc.).

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus padidėjo visose apskrityse, labiausiai - 10,6 proc. - Marijampolės.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus padidėjo visose apskrityse, labiausiai - 10,6 proc. - Marijampolės. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 6 iki 9,9 proc.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse - nuo 5,6 iki 9,5 proc.

Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo 2018 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams) ir kitos priežastys.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse - nuo 0,6 iki 11,8 proc.

2018 m. ketvirtąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį - 1 108,7 euro - gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 137,7 euro viršijo šalies vidurkį.

Mažiausiai (672,2 euro) uždirbo Kalvarijos savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 1,6 karto mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybės (atotrūkis sudarė 437 euro).

Per metus (2018 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. ketvirtuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse - nuo 2,3 proc. Mažeikių rajone iki 16,5,proc. Jurbarko rajone, išskyrus Ignalinos rajono ir Pagėgių savivaldybes, kuriose vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo atitinkamai 2,4 ir 4 proc.

Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu, Sostinės regione padidėjo 0,2 proc., o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione sumažėjo 0,5 proc..

Vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį sumažėjo visose apskrityse, išskyrus Vilniaus (padidėjo 0,2 proc.) ir Šiaulių (beveik nepakito).

2018 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo daugelyje (47) savivaldybių - nuo 0,1 iki 21,3 proc., 10 savivaldybių išaugo nuo 0,1 iki 1 proc., o Kauno, Mažeikių ir Zarasų rajonų savivaldybėse vidutinis darbuotojų skaičius beveik nepakito.

Per metus (2018 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. ketvirtuoju ketvirčiu) vidutinis darbuotojų skaičius Sostinės regione išaugo 1,7 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione - 0,5 proc.

Vidutinis darbuotojų skaičius per metus išaugo penkiose apskrityse - nuo 0,5 iki 2,1 proc., kitose apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,3 iki 4,3 proc.

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 26 savivaldybėse, labiausiai - 9,7 proc. - Vilniaus rajono savivaldybėje, likusiose sumažėjo.