Nors savivaldybės surengtoje apklausoje dalyvavo vos 3,5 proc. suinteresuotų gyventojų, jie pareiškė neigiamą nuomonę dėl siūlomų pakeitimų, todėl savivaldybė ketina atsižvelgti į šią poziciją.

„Nuomonę išsakė nedidelė gyventojų dalis, ko gero, paliksime gyvenamąsias vietoves, bet su nustatytomis ribomis, jos dabar yra nenustatytos“, – BNS sakė Marijampolės savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tautvydas Berteška.

Marijampolės savivaldybė kvietė kaimiškųjų seniūnijų gyventojus nuo rusėjo 7-osios iki spalio 7-osios dalyvauti apklausoje dėl gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų, pavadinimų bei seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų, jų pavadinimų nustatymo bei keitimo.

„Apklausą atlikti paskatino situacija, kai šiuo metu esančios gyvenamųjų vietovių ribos yra preliminarios, kerta įregistruotų žemės sklypų ribas ar pastatus, nedera nei su gamtiniais, nei su antropogeniniais objektais ar jų ribomis“, – tvirtino savivaldybė.

Jos teigimu, dėl prastėjančių demografinių rodiklių, keičiantis gyventojų įpročiams, šiuo metu savivaldybės teritorijoje 68 gyvenvietėse nėra nė vieno registruoto gyventojo, 24 – nė vieno registruoto adreso.

Be to, dalies gyvenviečių pavadinimai kartojasi du ar daugiau kartų. 

Anot Marijampolės mero Povilo Isodos, sutvarkyti kaimų ir gyvenviečių ribas, pavadinimus buvo pasamdyta įmonė.

Ji pasiūlė panaikinti maždaug 170 kaimų ir gyvenviečių. Daugumų jų – negyvenamos arba labai mažai apgyvendintos.

„Kai yra gausybė vietovardžių ir daugelis nežino, kad tokie egzistuoja, norėta apjungti ir konkretizuoti ribas. Kai kurios gyvenvietės yra itin mažos – penkių ar šešių hektarų. Ar tokią teritoriją išvis galima vadinti gyvenviete?“ – BNS teigė T. Berteška.

Anot savivaldybės, atsitikus nelaimei ir gyventojams išsikvietus pagalbos tarnybas (policiją, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, greitąja medicinos pagalbą), joms kyla sunkumų rasti gyventojų nurodytą adresą ir laiku suteikti reikiamą pagalbą.

Tarp siūlomų naikinti kaimų buvo ir Zomčinės kaimas – vaikų poeto Anzelmo Matučio tėviškė, čia poeto vaikystės sodyboje įkurtas jo memorialinis muziejus.

Etninės kultūros globos taryba išsiuntė Marijampolės savivaldybei pranešimą, kad nepritaria planuojamam kaimų naikinimui, nes taip bus sunaikinti ir jų pavadinimai.

Tarybos teigimu, kaimų su visais jų vardais naikinimas yra sovietmečio palikimas. 1966–1988 metais vykdant melioracijos planą Lietuvoje sunaikinta 5600 kaimų ir viensėdžių, o 3600 pavadinimų išbraukti iš gyvenamųjų vietovių apskaitinių duomenų sąrašo. 2011 metais kaimų naikinimas buvo atsinaujinęs, bet pasipriešinus visuomenei kai kurie vietovardžiai grąžinti į vartoseną.

„Istoriškai susiformavę kaimų pavadinimai negali būti savavališkai keičiami remiantis vien tuo, kad yra pasikartojančių pavadinimų – šis reiškinys yra gana dėsninga kultūrinio paveldo ypatybė, susiformavusi dėl tam tikrų istorinių aplinkybių“, – teigiama Etninės kultūros globos tarybos rašte.

Anot jo, to paties pavadinimo kaimai šiuo metu lengvai identifikuojami remiantis dabartiniu adresynu pagrįsta navigacija, kadangi to paties pavadinimo kaimai priskiriami skirtingoms seniūnijoms arba pasižymi tam tikra pavadinimo specifika.

„Vietovardžiai yra vietos bendruomenių ir visos tautos kolektyvinės atminties gyva išraiška, kultūros paveldas plačiąja prasme, kadangi juose atsispindi kalbos, istorijos, kultūros, tautos pasaulėvaizdžio, gyvenimo būdo atspindžiai, geografiniai, istoriniai, socialiniai ir kiti reiškiniai, būdingi tam tikrai konkrečiai vietai ir jos tapatybei“, – tvirtinama rašte.

Jame pabrėžiama, kad kaimų, gyvenviečių pavadinimai yra tampriai susiję su tautosakos paveldu – sakmėmis, padavimais, tikėjimais, papročiais.

„Gyvenamųjų vietovių vardai palaiko ir stiprina žmonių ryšį su tėvų namais, suartina bendruomenių narius, todėl kaimų ir jų vardų išnykimas pažeidžia žmonių savimonę ir sutrikdo sąsajas su vieta, bendruomenės ir giminės istorija“, – teigia etnologai.

Pasak jų, kaimų pavadinimų naikinimas ir keitimas gali sukurti ne tik daug problemų vietos gyventojams bei nekilnojamojo turto savininkams, bet ir mokslinių tyrimų srityje – ypač atliekant etnologinius, lingvistinius, etnomuzikologinius ir kitus paveldo tyrimus.

„Per daugelį metų rengiant ekspedicijas Lietuvos kaimuose ir remiantis kitais įvairiais šaltiniais sukauptoje archyvinėje medžiagoje yra nurodomos tiriamų reiškinių metrikos siejant su konkrečių kaimų pavadinimais, o jei tie kaimai panaikinami ir (ar) jų pavadinimai pakeičiami, lokalinių tradicijų tyrimai labai apsunkinami, juose atsiranda daug painiavos, gali būti padarytos klaidingos mokslinės išvados“, – tvirtina Etninės kultūros globos taryba.

Be to, primenama, kad 2020 metais Lietuva vietovardžių tradiciją įtraukė į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kuris sudaromas įgyvendinant UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją.

Įstatyme numatyta, kad gyvenamosios vietovės pavadinimą, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą suteikia ir keičia Vyriausybė.

Kaip pranešė Kauno apygardos prokuratūra, keturi vyrai yra kaltinami kovą būdami apsvaigę nuo alkoholio mirtinai sumušę su jais sodyboje kartu girtavusį vyrą.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vyrui buvo suduota daug smūgių medinėmis lazdomis, jis mirė po kelių dienų ligoninėje.

Anot prokuratūros, vyrai savo kaltę pripažįsta iš dalies: jie neigia norėję įvykdyti žmogžudystę.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonė, teikianti transporto paslaugas tiek Lietuvoje, tiek ir ES šalyse, sudarė darbo sutartis su vairuotojais ekspeditoriais, kuriems pagal pateiktus kasos išlaidų orderius neišmokėjo dalies grynųjų pinigų.

Pasak FNTT, nuo 2013 metų iki dabar vadovaujančias pareigas mažojoje bendrijoje oficialiai eina jos steigėja, kuri kasos pajamų ir išlaidų orderiuose pasirašė kaip kasininkė, nors atliekant procesinius veiksmus buvo gauta duomenų, kad faktiškai šias pareigas atliko jos sutuoktinis, kuris mažojoje bendrijoje formaliai nedirbo.

Išsiaiškinta, kad prieš išvykstant į kiekvieną komandiruotę ar po komandiruotės vairuotojams ekspeditoriams buvo nurodoma pasirašyti kasos išlaidų orderiuose, tačiau jiems pasirašius, dokumentuose nurodytos grynųjų pinigų sumos nebūdavo išmokamos, tokiu būdu jas pasisavinant.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta padaryta daugiau nei 82 tūkst. eurų žala juridiniam asmeniui. Laikinai apribota teisė į bendra jungtine nuosavybe sutuoktinių valdomą 190 tūkst. eurų vertės turtą.

Byla, kurioje pranešimai apie įtarimą įteikti abiem sutuoktiniams, perduota Kauno apygardos teismui. Tyrimui vadovavo ir jį organizavo Kauno apygardos prokuratūra.

Skambant kalėdinei muzikai, scenoje pasirodęs Kalėdų senelis užlipti į sceną kvietė Marijampolės savivaldybės šeimininką – merą Povilą Isodą. Linkėdamas gražių artėjančių švenčių, tarpusavio supratimo, artumo ir šilumos, meras dėkojo marijampoliečiams už iniciatyvas, supratimą ir vieningą bendrą darbą vardan mūsų savivaldybės.

Visiems kartu, sušukus „nulis“, kalėdinių renginių pradžią paskelbė J. Basanavičiaus aikštėje nušvitusi beveik 20 metrų aukščio žaliaskarė. Pasipuošusi 3,5 m pločio ir 3,5 m aukščio įspūdinga viršūne, 46-iomis didžiulėmis šviečiančiomis dekoracijomis, 70-čia žėrinčių sferų ir daugiau nei 1000-io metrų ilgio girlianda žaliai sidabrinė eglė žavėjo visus susirinkusius. Marijampoliečiai ir miesto svečiai stebėjo šiluma alsuojantį ugnies šou, po kurio dangų nušvietė įspūdingi margaspalviai fejerverkai.

Kartu su Kalėdų egle, jaunatviškai ir novatoriškai žibėjo visa J. Basanavičiaus aikštė. Fontanas virto įspūdinga 4 metrų aukščio instaliacija, žaliosios erdvės sužibo žėrinčiomis sferomis, o centrinės aikštės prieigos pasipuošė girliandų dangumi. Visi papuošimai simbolizuoja ne tik Kalėdų laukimą, bet ir pačią, jaunatvišką, augančią ir šiuolaikišką, Marijampolę.

Renginio metu Kalėdų senelis visiems priminė, jog pagrindinėje miesto aikštėje nuo gruodžio 8 d. iki sausio 4 d. mažųjų džiaugsmui stebuklingame kupole bus įsikūrusi Kalėdų senelio rezidencija, kurioje vyks įvairios edukacinės veiklos, kalėdinės dirbtuvėlės, taip pat vaikučius aplankys ir Senelis Kalėda.

Kiekvieną dieną bus galima apsilankyti prekybininkų nameliuose, kur galėsite įsigyti kalėdinių suvenyrų, paragauti kvapnios karštos arbatos ar suvalgyti saldų ir gardų vaflį. Ypatinga šventinė atmosfera džiugins iki pat Trijų Karalių.

Teroro akto byloje nuteisti vyrai nesutinka su nuosprendžiu ir Apeliacinio teismo prašo jį pakeisti.

Apeliacinis teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti bylą dėl sausį paskelbto Kauno apygardos teismo nuosprendžio.

Teisėjas Justas Namavičius pranešė, kad teisėjų kolegija nusprendė apklausti byloje esantį įslaptintą liudytoją, jo apklausa vyks ne teismo salėje, o kitoje patalpoje. Prokuroras įpareigotas pasirūpinti šio asmens pristatymu teismui, o gynyba jam klausimus galės užduoti pateikdama iš anksto raštu.

Kauno apygardos teismas kaltais pripažino dešimt asmenų, kaltintų teroro aktu, kai siekdami įbauginti dalį visuomenės ir paveikti Marijampolės teisėsaugą, įvairiose miesto vietose padegė septynis automobilius.

Vienas teisėjų parašė atskirąją nuomonę, manydamas, kad nuteistųjų veiksmų nereikėtų vertinti kaip teroro akto. Jis mano, kad asmenys turėjo būti nuteisti už turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu.

Kiti teisėjai manė, kad vyrai gali būti nuteisti dėl teroro akto.

Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė tuomet sakė, kad teismų praktika yra labai skurdi dėl taikymo straipsnio dėl teroro akto. Teismas, vertindamas surinktus įrodymus, vertino, ar tie įrodymai atitinka inkriminuotas kaltinamiesiems veikas.

Pasak jos, teismas vertino, ar kaltinamieji turėjo teroristinių tikslų. Įvertinę kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, tai, kad buvo gadinamas niekuo dėtų žmonių turtas, pripažino, jog siekta įbauginti visuomenę, sukelti paniką.

„Buvo aktualu tai, į ką buvo nukreipta tyčia ir (...) labai svarbią reikšmę turi tai, kad tyčia buvo nukreipta ne į policijos veiksmus, bet į Marijampolės miesto gyventojus, kurie neturėjo jokio ryšio su šia byla ir negalėjo paaiškinti, kodėl buvo sudeginti būtent jų automobiliai“, – tada kalbėjo teisėja.

Bylos duomenimis, nusikaltimas įvykdytas 2011 metų sausio 12–13 dienomis, kai 53 metų Arūnas Jakštas, siekdamas įbauginti dalį visuomenės ir Marijampolės policiją priversti susilaikyti nuo procesinių veiksmų jo draugo atžvilgiu.

Siekdamas atkeršyti policijos pareigūnams už neva neteisėtus procesinius veiksmus, kai jo draugas buvo suimtas, A. Jakštas nurodė kitiems kaltinamiesiems organizuoti automobilių padegimus. Mašinos padegtos išdaužiant stiklą ir į saloną įmetant degias medžiagas.

Nuteistieji: teroristais būti negalime

Nė vienas iš nuteistųjų į Apeliacinio teismo posėdį neatvyko, jiems atstovavo advokatai. Kai kurie netrukus po nuosprendžio paskelbimo buvo suimti, teismas taip pat nagrinėja jų skundus dėl suėmimo panaikinimo.

Ketverius metus kalėti nuteistas A. Jakštas Apeliacinio teismo prašo jį visiškai išteisinti, mano, kad liudytojų parodymai nepatikimi ir prieštaringi.

Išteisinimo prašo ir pusketvirtų metų kalėti nuteistas Marius Kirijanovas. Jis taip pat teigia, kad bylos liudytojų parodymai nepatikimi, esą neteisėtai panaudota kriminalinės žvalgybos informacija.

Trejus metus kalėti nuteistas Petras Sidabra irgi siekia išteisinimo, jis mano, kad jo veiksmai buvo antraeiliai, o liudytojų parodymai prieštaringi ir nepatikimi.

Dvejų metų lygtine laisvės atėmimo bausme nuteistas kaltę pripažinęs Raimundas Gelčys mano, kad negali būti pripažintas teroristu. Anot jo, bausmė jam galėtų būti skirta už turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu.

Vienų metų laisvės atėmimo bausme nubaustas Deividas Jurkūnas prašo teismo atsižvelgti, kad nusikalto būdamas nepilnametis, gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, prašo į tai atsižvelgti skiriant bausmę.

Nuteistųjų advokatai prašė ne tik apklausti įslaptintą liudytoją, bet ir išsiaiškinti, ar tarptautinės institucijos buvo informuotos apie įvykdytą nusikaltimą – teroro aktą.

Generalinės prokuratūros prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis neprieštaravo įslaptinto liudytojo apklausai.

„Gynėjai turi teisę, aš neprieštarauju, kad įslaptintas liudytojas būtų apklaustas, tačiau ne posėdyje, nes net ir pakeitus balsą, pagal kalbos manierą, kitus požymius, gali būti pilnai identifikuotas asmuo. Aš prašyčiau, kad ne teismo posėdžio salėje būtų apklausa, turėtų būti be gynybos ir nuteistųjų, advokatai turi raštu pateikti klausimus“, – kalbėjo A. Urbelis.

Jis teigė, kad tarptautinių institucijų dėl teroro akto Marijampolėje informuoti nereikėjo, nes šis įvykis nesisieja su šalies partneriais, be to, apie įvykį Marijampolėje užsienio valstybės buvo informuotos kitu būdu.

„Trys Europos arešto orderiai buvo išduoti, visas Interpolas, Jungtinė Karalystė ir Vokietija buvo informuoti apie asmenų padarytą nusikaltimą, pakankamai daug institucijų žinojo apie padarytą nusikaltimą, todėl šis prašymas nepagrįstas, nesusijęs su byla“, – sakė prokuroras.

Kai kurie įtariamieji slapstėsi, buvo paskelbta jų paieškai, jiems sulaikyti buvo išduoti Europos arešto orderiai.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs liepos 2 dieną.

Trečiadienį vakare VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos užkardos pareigūnai ties Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimu patikrino Lenkijos link vykusį autobusą „Neoplan“.

Juo maršrutu iš Marijampolės į Berlyną  vyko grupė asmenų. Vairuotojo bei visų keleivių dokumentai buvo nepriekaištingi. Daiktų apžiūros metu pasieniečiai atkreipė dėmesį į keturis lagaminus. Jie priklausė dviem marijampoliečiams.

Paaiškėjo, kad lagaminai prigrūsti cigarečių.

22 metų vyras vežėsi 650 pakelių cigarečių “NZ Gold”, o 30-mečiui priklausančiame bagaže buvo 660 pakelių minėtos markės rūkalų. Pakuotės buvo pažymėtos baltarusiško pavyzdžio akcizo mokesčio ženklais.

VSAT pareigūnai neleido Marijampolės gyventojams tęsti kelionės ir išlaipino juos iš autobuso .Autobusas su likusiais keleiviais išvyko į Vokietiją.

Abiem vyrams Kalvarijos pasieniečiai pradėjo administracines teisenas dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką. Marijampoliečiams įteikti šaukimai kitą mėnesį atvykti į teismą. Rūkalus gabenusiems keliautojams gresia baudos nuo 1500 iki 4300 eurų. Po apklausos jie paleisti.

Cigaretės saugomos Kalvarijos užkardoje.

„Teismų praktika yra labai skurdi dėl taikymo straipsnio dėl teroro akto. Teismas, vertindamas surinktus įrodymus, vertino, ar tie įrodymai atitinka inkriminuotas kaltinamiesiems veikas“, – sakė nuosprendį paskelbusi teisėja Danutė Giačaitė.

Pasak jos, teismas vertino, ar kaltinamieji turėjo teroristinių tikslų. Įvertinę kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, tai, kad buvo gadinamas niekuo dėtų žmonių turtas, pripažino, kad siekta įbauginti visuomenę, sukelti paniką.

„Buvo aktualu tai, į ką buvo nukreipta tyčia ir (...) labai svarbią reikšmę turi tai, kad tyčia buvo nukreipta ne į policijos veiksmus, bet į Marijampolės miesto gyventojus, kurie neturėjo jokio ryšio su šia byla ir negalėjo paaiškinti, kodėl buvo sudeginti būtent jų automobiliai“, – kalbėjo teisėja.

„Teismas sprendžia, kad veika inkriminuota teisingai“, – sakė ji.

Petras Sidabra nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, Deividui Jurkūnui skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, Arūnas Jakštas nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, Marius Kirjanovas nuteistas trejiems su puse metų nelaisvės, Rytis Bendoraitis – trejų su puse metų laisvės atėmimo bausme.

Andriui Skirpstui skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė, bet bausmės vykdymas jam atidėtas. Rolandas Juozas Vyšniauskas nuteistas trejiems metams, atidedant bausmę dvejiems metams, Raimundas Gelčys ir Tautvydas Guzaitis ir Mantas Žaliauskas – laisvės atėmimu dvejiems metams, atidedant bausmę tokiam pačiam laikotarpiui.

Daugumai nuteistųjų skirtos bausmės subendrintos su ankstesniais nuosprendžiais.

„Tie asmenys, kurie buvo organizatoriai, padėjo organizatoriams, pasirūpino medžiagomis, jiems bausmės didesnės, tiems, kurie buvo vykdytojai, bausmės mažesnės“, – sakė D. Giačaitė.

M. Kirjanovo advokatas Simonas Slapšinskas sakė, kad teismo nuosprendį rengiasi skųsti, ir teigė, kad pripažinęs asmenis kaltais dėl terorizmo, teismas nukrypo nuo Europoje įprastos praktikos.

„Tarptautinėje praktikoje teroristinio pobūdžio nusikaltimai nėra inkriminuojami veikoms, padarytoms iš asmeninio keršto paskatų. Dėl to vien išgirdus nuosprendį galima kalbėti, kad Lietuvos praktika gerokai nukrypo nuo Vakarų Europos teismų praktikos – Ispanijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės teismų, kur kaip terorizmas suprantamas tik veikos, kurias paskatino etiniai, moraliniai, religiniai – tokios paskatos, o ne asmeninis kerštas“, – sakė advokatas.

Bylos duomenimis, nusikaltimas įvykdytas 2011 metais, kai vienas iš kaltinamųjų siekė įbauginti dalį visuomenės ir Marijampolės policiją priversti susilaikyti nuo procesinių veiksmų jo draugo atžvilgiu. Siekdamas atkeršyti policijos pareigūnams už neva neteisėtus procesinius veiksmus, kai jo draugas buvo suimtas, jis nurodė kitiems kaltinamiesiems organizuoti automobilių padegimus.

Vykdant šį nurodymą, 2011-ųjų sausio 13-osios naktį įvairiose Marijampolės vietose vienu metu padegti septyni automobiliai. Visi automobiliai padegti analogiškai: išdaužiant stiklą ir įmetant degių medžiagų į saloną.

Ugniagesiai tuomet pranešė, kad liepsnojo Kosmonautų, Balsupių, Vytauto, A. Brazaičio ir Draugystės gatvėse stovėję automobiliai.

Pasak bylą tyrusio prokuroro, nėra duomenų, kad data nusikaltimui būtų buvusi pasirinkta sąmoningai.

Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti šeši asmenys. Jiems priteista apie tūkstantis eurų turtinės ir neturtinės žalos solidariai iš visų nuteistųjų.

Pirmadienį Valstybės sienos apsaugos (VSAT)  Pagėgių rinktinės pareigūnai Marijampolės savivaldybės Netičkampio kaime patikrino mašinų aikštelėje stovėjusius „Toyota Land Cruiser“ ir „Nissan Murano“ automobilius. Jas vairavo 56-erių ir 47-erių metų Marijampolės savivaldybės gyventojai.

Abiejų transporto priemonių bagažinėse pasieniečiai rado dėžes, kuriose buvo po tūkstantį cigarečių „NZ Gold“ pakelių. Rūkalai buvo be banderolių.

Dėl akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo, laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo pažeidžiant nustatytą tvarką abiem marijampoliečiams pradėtos administracinių bylų teisenos. Vyrams įteikti šaukimai atvykti į Marijampolės apylinkės teismą, kur bus nagrinėjamos jų bylos.

Už tokį nusižengimą jiems gresia baudos nuo 1500 iki 4300 eurų. Automobiliai ir cigaretės laikinai saugomi Kudirkos Naumiesčio užkardoje.

Kaip informavo Marijampolės apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, penktadienį gautas pranešimas, kad apie 16 val. į Marijampolės ligoninę iš namo kiemo Marijampolėje R. Juknevičiaus gatvėje atvežtas 52-ejų metų vyras – jis buvo be sąmonės ir dėl kaukolės lūžimo komos būsenos pervežtas gydyti į Kauno klinikas.

Kaip įtariama, nukentėjusįjį sumušę du jaunuoliai iš įvykio vietos pasišalino.

Pareigūnai pranešė dviem paroms sulaikę du įtariamuosius – tai nepilnamečiai marijampoliečiai. Jie įtariami tyčia bendrais veiksmais sužaloję asmenį, kuriam sunkiai sutrikdyta sveikata.

Baudžiamasis kodeksas už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą numato laisvės atėmimą iki 10 metų.

Marijampolės gyventojai – 52-ejų A .J. kalės vienuolika metų, 37-erių M. S. dešimt metų ir šešis mėnesius, o 39-erių R. G. – dešimt metų, pranešė teismas.

Teismas konstatavo, kad kaltinamieji teisti, linkę pažeisti įstatymus ir daryti nusikaltimus, o už narkotikų platinimą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę.

Bylos duomenimis, 2009 m. lapkritį A. J. susitarė su trimis Kirgizijos piliečiais iš jų pirkti labai didelį kiekį heroino. M. S. ir R. G. iš sutartos vietos per tris kartus paėmė ne mažiau kaip 2,4 kg birios medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne mažiau kaip 232 gr heroino. Kvaišalai buvo atgabenti į Marijampolę.

Dalį narkotinės medžiagos A. J. bendrininkams nurodė realizuoti asmeniui, kurio atžvilgiu byla atskirta.

Šis kaip atlygį už gautą heroiną A. J. perdavė butą Marijampolėje, sudarydamas apsimestinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria butas neva parduotas kitam asmeniui.

A. J., M. S. ir R. G. savo kaltės nepripažino. Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu.

„Liudytojų parodymai, pokalbių suvestinės ir garso įrašai, specialistų išvados ir kiti surinkti duomenys visiškai patvirtino, kad šie kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas“, – paskelbė teismas.

Taip pat teismas pripažino, kad kaltinamiesiems buvo žinoma apie šios veikos draudžiamumą  ir neteisėtumą, nes byloje yra pakankamai duomenų, kad buvo imtasi konspiracinių metodų.