Priežasčių – ne viena

Hallux valgus deformacija – tokį terminą yra tekę girdėti ne vienam, susidūrusiam su iššokusiais kojų didžiųjų pirštų kauliukais. Taip vadinama pėdos deformacija, kai pirmasis padikaulis krypsta į vidinę, o nykštys – į išorinę pėdos pusę.

Medicinos centro „NORTH-WAY“ Klaipėdoje gydytojas ortopedas-traumatologas M. Žvikas paaiškino, kad pėdos deformacija atsiranda dėl daugelio veiksnių: genetikos, nutukimo, plokščiapėdystės, padidėjusio raiščių laisvumo, sąnarių judrumo, jungiamojo audinio sutrikimų. Tam įtakos gali turėti podagrinis artritas, psoriazinis artritas, reumatoidinis artritas.

Po maždaug valandą trunkančios operacijos pacientas vėliau gali džiaugtis gražia pėda be skausmo.

„Kalbant apie avalynę, studijos rodo, kad aukštakulniai ir siaura avalynė gali skatinti deformacijos pro-gresavimą, o ne būti pradine deformacijos priežastimi“, – pridūrė M. Žvikas, taip paneigdamas paplitusį stereo-tipą apie aukštakulnių žalą.

Kenčia ne tik moterys

Nors vyrauja nuomonė, kad pėdos deformacija būdinga tik moterims, ortopedas-traumatologas patikino, kad su šia problema susiduria abiejų lyčių atstovai, tik moterys – dešimt kartų dažniau negu vyrai.

Į gydytoją traumatologą-ortopedą dėl deformuoto pėdos kauliuko kreipiasi įvairaus amžiaus pacientai, tačiau dažniausiai taip nutinka nuo 30 iki 65 metų amžiaus. Hallux valgus deformacijos paplitimas tarp moterų ir vyrų nuo 18 iki 65 metų yra 23 proc., vyresnių kaip 65 metai – 36 proc., o tarp įvairaus amžiaus moterų – 30 proc.

Gali deformuotis abi pėdos

Pasak M. Žviko, pėdos deformacija gali būti tiek vienoje pėdoje, tiek abiejose. Didėjant deformacijai platėja pėda, vidinėje pėdos pusėje susidaro nuospaudos, atsiranda skausmas, tampa sunku prisitaikyti avalynę. Skausmas ir negalėjimas dėvėti įprastos, žmogui patinkančios avalynės – dėl šių priežasčių dažniausiai pacientai ir kreipiasi į gydytoją.

Gydytojas ortopedas-traumatologas Marijus Žvikas.

„Jeigu deformuotos abi pėdos, galima operuoti abi iš karto arba po vieną pėdą. Mano manymu, geriau atlikti vienos pėdos operaciją, o praėjus 2–3 mėnesiams po pirmos operacijos ir visiškai atsistačius, galima atlikti ir kitos pėdos operaciją. Operuojant abi pėdas iš karto, organizmas patiria dvigubai didesnį stresą, jeigu operacija atliekama bendrinėje nejautroje – dvigubai ilgėja anestezijos laikas, pacientui neretai tampa sunkiau „išgyven-ti“ pooperacinį laikotarpį“, – argumentavo specialistas.

Metodą parenka gydytojas

Pagrindinis gydymo metodas yra operacinis. „Kokio tipo operacija bus atliekama, priklauso nuo deformacijos laipsnio, apžiūrėjus pacientą ir įvertinus rentgenogramas. Operacijos metu, gydant įprastas deformacijas,

pašalinamos kaulinės išaugos, įpjaunamas I padikaulis, kuris pastumiamas į pėdos išorinę dalį II padikaulio link. Dažniausiai atliekama fiksacija vienu arba dviem sraigtais. Svarbi ir minkštųjų audinių korekcija. Šios operacijos atliekamos taikant spinalinę, laidinę arba bendrinę nejautrą“, – apie operacijos pobūdį paaiškino gydytojas.

Pasak M. Žviko, fiksacija sraig- tais užtikrina stabilią kaulo fiksaciją po korekcijos ir gerus pooperacinius rezultatus. Pasaulyje pėdos deformacijai koreguoti naudojamos ir specialios plokštelės, tačiau tai brangesnis fiksacijos metodas, o atliktos studijos rodo, jog rezultatai nesiskiria.

Ar sraigtai lieka visam laikui? „Taip, jeigu nėra pooperacinių komplikacijų ir naudojami šiuolaikiški ir tinkamo ilgio parinkti sraigtai, kurių galvutės įsukamos į kaulo vidų“, – patvirtino ortopedas-traumatologas.

Gydytojas iš operuojamų pacientų dažnai sulaukia klausimų, ar sraigtai netrukdys skrendant lėktuvu, ar ne-reaguos detektoriai oro uoste. M. Žvikas patikino, kad sraigtai skrendant netrukdys, bet patikros detektoriai gali sureaguoti, nors tai pasitaiko retai, su savimi ar telefone patariama turėti medicininį dokumentą, patvirtinantį apie atliktą operaciją.

Pamiršta ne tik skausmą

Po operacijos pacientas tos pačios dienos vakarą arba kitos dienos rytą išleidžiamas namo. Jam pritaikomas specialus įtvaras – batas, su kuriuo galima vaikščioti nenaudojant ramentų. Imobilizacija įtvaru trunka 6 savaites, po to atliekamos kontrolinės rentgeno nuotraukos, ir jeigu pooperacinis gijimas sklandus, pradedamas reabili-tacinis gydymas, pacientui leidžiama vaikščioti be įtvaro.

Paklaustas, kada pacientas po operacijos gali vairuoti, M. Žvikas paaiškino, jog 6 savaites po operacijos nere-komenduojama vairuoti transporto priemonės, ribojant pėdos krūvį, nes pedalas spaudžiamas pirštų galais ir vidurine pėdos dalimi.

„Metų laikas neturi įtakos šioms operacijoms, pacientai patys sprendžia, kada labiau nori operuotis. Visgi reiktų žinoti, kad po operacijos iki visiško atsistatymo reikia 2–3 mėnesių ir pagal tai susidėlioti planus, kada patogiau atlikti operaciją“, – atkreipė dėmesį gydytojas.

Kaip keičiasi gyvenimo kokybė po operacijos? Pasak M. Žviko, moterims ypač svarbus estetinis aspektas. Susi-aurėjusi pėda, tiesesnis nykštys, išnykęs skausmas, nereikia kasdien vartoti vaistų nuo uždegimo, galima rinktis sau patinkančią avalynę, atsisakant ortopedinės avalynės – šie pacientų atsiliepimai yra puiki paskata kreiptis į specialis-tus dėl deformuoto pėdos kauliuko.

Nukenčia jauni vyrai

Klubo sąnario skausmas ramybės būsenoje arba naktį – tuo besiskundžiantis pacientas dažniausiai lieka nieko nepešęs. Net atlikus rentgeno tyrimą, pokyčiai sąnaryje lieka nepastebėti. Pas gydytojus toks pacientas sugrįžta vėliau, kai sąnarys jau būna gerokai paveiktas aseptinės nekrozės.

Šlaunikaulio galvos aseptinės nekrozės – tai toks susirgimas, kai dėl neaiškių priežasčių sutrinka šlaunikaulio galvos kraujotaka bei mityba ir įvyksta audinių nekrozė.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atlikta pirmoji moderni operacija pacientui dėl šlaunikaulio galvos aseptinės nekrozės ankstyvoje stadijoje, kai šlaunikaulio galva dar išlaiko savo kontūrus.

Įprastai šlaunikaulio galva būna ovali, padengta kremzle. Negydant aseptinės nekrozės, atsiranda įlūžių ir smegduobės principu ji subliūkšta, pakinta kontūrai ir vietoj ovalios formos šlaunikaulio galva tampa raukšlėta bei primena raugintą obuolį ar agurką.

Prilygsta infarktui

Kaip paaiškino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Valdas Mačiulis, atlikęs pirmą tokio pobūdžio operaciją, pagal įvykusius pokyčius šlaunikaulio galvoje aseptinė nekrozė panaši į miokardo infarktą ar insultą, kai dalis audinių numiršta bei surandėja.

Poveikis: A.V.Mačiulis paaiškino, kad pagal įvykusius pokyčius šlaunikaulio galvoje aseptinė nekrozė panaši į miokardo infarktą ar insultą. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Vietoje normalaus spongiozinio kaulo židinio vietoje atsiranda nevisavertis jungiamasis audinys, kuris neatlaiko apkrovų ir šlaunikaulio galvos sąnarinis paviršius įlūžta. Šlaunikaulio galva deformuojasi, sutrinka sąnario paslankumas ir judesiai.

Dažniausiai šlaunikaulio galvos aseptine nekroze serga jauni, darbingo amžiaus vyrai – nuo 25 iki 40 metų.

Amerikiečiai paskaičiavo, kad šis susirgimas per metus nustatomas 20–30 tūkst. šalies gyventojų. Neaišku, kiek tokių atvejų nustatoma Lietuvoje – tokia statistika nerenkama.

Dažniausiai šlaunikaulio galvos aseptine nekroze serga jauni, darbingo amžiaus vyrai – nuo 25 iki 40 metų.

Manoma, kad mūsų šalyje sergančiųjų šia liga taip pat yra nemažai, tačiau pradinėse stadijose žmonės nesikreipia. Pacientai į gydytojus kreipiasi pavėluotai, kai šlaunikaulio galva jau būna subliūškusi. Tuomet vienintelė išeitis – sąnario endoprotezavimas (pakeitimas dirbtiniu).

Nėra lengva diagnozuoti

"Ankstyvosiose aseptinės nekrozės stadijose žmogus gali nejausti jokių simptomų. Pokyčiai nepastebimi net rentgeno nuotraukoje. Pakitimus galima pamatyti tik atlikus magnetinio rezonanso tyrimą.

Vėliau jau prasideda klubo sąnario skausmai, dažniausiai ramybės būsenoje, – tuo ši liga skiriasi nuo įprastos sąnario artrozės, kai labiau skauda judant, fizinio krūvio metu", – pasakojo pirmoje tokio pobūdžio operacijoje dalyvavęs Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas Marijus Žvikas.

Sritys: M.Žvikas atkreipė dėmesį, kad aseptinė nekrozė gali pažeisti ne tik šlaunikaulio galvą. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Jis pabrėžė, kad pirmosiose aseptinės nekrozės stadijose judesių amplitudė nesutrinka – būtent dėl šios priežasties ligą nėra lengva diagnozuoti. Taip nutinka tik subliūškus šlaunikaulio galvai vėlyvose stadijose.

Sujungė du metodus

Pasak operavusio pacientą ortopedo- traumatologo A.V.Mačiulio, aseptinė nekrozė nėra nauja liga, tad esama nemažai metodų, kaip galima padėti dar iki šlaunikaulio galvos klubo sąnaryje subliūškimo.

Šiandien pasaulyje aseptinė nekrozė dažniausiai gydoma dviem būdais. Vienas jų, kai pažeisto kaulo nekrotizavęs židinys, užpildytas ne kaulu, o jungiamuoju audiniu, išvalomas ir į likusią ertmę įstatomos puikiai organizmo toleruojamo metalo – tantalo atramos, kad neleistų subliūkšti šlaunikaulio galvai ir ertmė bei metalo sijos užsipildytų palaipsniui regeneruojančiu (įaugančiu) visaverčiu kaulu.

Kita kryptis –  naudojant specialius medicininius instrumentus, rentgeno įrangą, prieinama prie židinio, atliekama dekompresija: išvalomas aseptinės nekrozės židinys ir pro šlaunikaulio kakle suformuotą kanalą kaulinė ertmė (defektas) užpildoma iš paties paciento operacijos metu paimtu spongiozinio kaulo ir kamieninių mezenchiminių ląstelių bei trombocitais papildytos kraujo plazmos mišiniu.

Toks per operaciją naudojamas mišinys mažina uždegimą ir padidina kaulo atsikūrimo galimybes. Tai naujausias pastarųjų metų pasiekimas, efektyvumu lenkiantis kitus gydymo metodus.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje kamieninės mezenchiminės ląstelės sąnarių artrozės ankstyvose stadijose gydymui taikomos jau kelerius metus.

Tad sujungus du gydymo metodus, atlikta pirmoji šlaunikaulio galvos aseptinės nekrozės gydymo operacija. Ji truko apie 1,5 valandos. Nemažai šio laiko užima pasiruošimas: kamieninių mezenchiminių ląstelių paėmimas iš klubo sparno; jų koncentrato pagaminimas, panaudojant specialius prietaisus bei priemones, ir gauto kaulo čiulpų koncentrato suleidimas į židinį.

Iki tol tokio pobūdžio operacijos Lietuvoje nebuvo daromos, nes tam reikia specialių instrumentų. Kauniečiai atlieka panašią operaciją, tačiau  kitokiais instrumentais.

Atsistatymui – keli mėnesiai

Pagerėjimą pacientas pajunta po 2–3 mėnesių, kai prigyja ir regeneruoja kaulo tuštumą užpildęs kaulas. Iki tol rekomenduojama riboti fizinį krūvį. Pasak gydytojų, pirmasis pacientas, kuriam atlikta operacija, jaučiasi gerai.

"Operacijos efektyvumas siekia apie 70 proc. Jei spėjama laiku sustabdyti nekrozės procesą, ši operacija žmogų nuo panašių problemų apsaugo visą likusį gyvenimą. Be to, ji padeda jaunam žmogui išvengti gerokai sudėtingesnės – endoprotezavimo operacijos arba ją gerokai atitolina", – paaiškino A.V.Mačiulis.

Pirmajam tokiu būdu operuotam pacientui buvo nustatyta pirminė šlaunikaulio galvos aseptinės nekrozės stadija.

Pažeidžia ne tik šlaunikaulį

Nėra aišku, kas sukelia aseptinę nekrozę, tačiau išskiriami tam tikri rizikos veiksniai. Didesnę riziką susirgti vienos pusės nekroze turi pacientai, patyrę šlaunikaulio galvos ir kaklo lūžius.

Abipusės aseptinės nekrozės dažna priežastis – kortikosteroidų (vaistų nuo reumato) vartojimas arba alkoholizmas.

Gydytojai apgailestauja, kad pritaikyti naujojo gydymo metodo kol kas negali kitiems pacientams – dauguma jų kreipiasi pavėluotai, vėlyvose stadijose, kai šlaunikaulio galva jau būna subliūškusi ir vystosi klubo sąnario negrįžtami degeneraciniai pokyčiai.

Spėjama, kad, jei pacientai kreiptųsi pradinėse ligos stadijose, per metus tokių operacijų būtų atliekama apie 10–15.

Kreiptis į ortopedą-traumatologą patariama, jei ramybėje klubo sąnarį skauda mėnesį ar ilgiau.

M.Žvikas atkreipė dėmesį, kad aseptinė nekrozė gali pažeisti ne tik šlaunikaulio galvą, bet ir riešo, kelio, čiurnos sąnarinius paviršius sudarančius kaulus, šlaunikaulio medialinį krumplį.

Visus pažeidimus išduoda skausmas, tačiau judesiai nėra sutrikę. Jei judesiai tampa riboti, galima įtarti, kad degeneracinė liga – gerokai pažengusi. Tad labai svarbu nustatyti ligą kuo anksčiau, kol sąnarys dar yra sveikas.