Dalyvaudama pastarajame Kaune vykusiame Europos kultūros sostinės forume, ji su projekto „Kaunas 2022“ komanda ir svečiais iš užsienio diskutavo, kaip miestas galėtų sėkmingai tęsti Europos kultūros sostinės (EKS) metų palikimą. Pasak M. Gaughan Reddan, EKS projektas Kaunui suteikė labai daug, tad tereikia mokėti tuo pasinaudoti.

Pokalbis su viešnia iš Airijos – apie išskirtines Golvėjaus patirtis 2020-aisiais tapus Europos kultūros sostine, titulo metų palikimą ir pamokas Kaunui.

– 2020 m. Golvėjus tapo Europos kultūros sostine. Kokių teigiamų šio projekto efektų miestui matote šiandien?

– Mūsų komandai teko nemažai iššūkių, nes projektas „Golvėjus 2020“  vyko pandemijos metu, o Airijoje buvo paskelbtas vienas rimčiausių karantinų Europoje. Tad didžioji dalis mūsų programos buvo vykdoma nuotoliu. Dėl to kilo daug nusivylimo, nes negalėjome įvykdyti to, ką planavome penkerius metus, negalėjome visi susiburti ir kartu švęsti šio nuostabaus įvykio. Vis dėlto vienas iš svarbių pozityvių dalykų yra tai, kad, vykdant projektą, karantino metu toliau buvo investuojama į Golvėjaus kultūros sektorių. Tad mūsų miesto kultūrinės organizacijos ir partneriai išlaikė stabilias pajamas, buvo išlaikyta net 890 kultūros sektoriaus darbo vietų.

Svarbu ir tai, kad projekto metu daugybė žmonių visoje Europoje sužinojo apie Golvėjų ir jo kultūrą. Daug mūsų miesto kultūros sektoriaus organizacijų šiandien toliau gauna finansavimą iš ES ir turi daugybę partnerių visoje Europoje. Sėkmingos buvo ir mūsų vietos bendruomenės ir savanorių įsitraukimo programos, leidusios pakeisti vietinių gyventojų požiūrį į savo miestą. Tad, nors ši kelionė buvo išties sunki ir kupina iššūkių, ji dovanojo nemažai teigiamų rezultatų. Žvelgdama į mūsų miesto bendruomenę, menininkus ir kultūrines organizacijas, kurios per šį laiką labai užaugo, jaučiu didžiulį pasididžiavimą.

– Kaip pandemija paveikė jūsų miesto titulo metus? Kokia didžiausia žala buvo padaryta ir kokių išeičių radote?

– Vienu iš didžiausių iššūkių tapo tai, kad mes turėjome smarkiai sumažinti savo komandos narių skaičių. Dauguma renginių nevyko gyvai, o persikėlė į internetą, tad nebuvo parduota bilietų. Tai lėmė didelį finansinį smūgį organizacijai „Golvėjus 2020“. Jautėmės siaubingai, kad turime atsisakyti žmonių, su kuriais kelerius metus kartu dirbome, kūrėme, svajojome. Iššūkių kėlė ir persiorientavimas į nuotolinius renginius. Buvome viską kruopščiai suplanavę, o reikėjo visa tai pakeisti ir įtikinti investuotojus, kad mes tęsime savo darbą, tik darysime tai kitokiu, saugesniu, būdu.

Iki tol Europos kultūros sostinės nebuvo susidūrusios su panašia situacija, tad neturėjome jokio modelio, kaip mums reikėtų elgtis: kaip rengti renginius? Kaip matuoti publikos įsitraukimą? Būsimos Europos kultūros sostinės žvelgė į mus laukdamos pavyzdžio. Niekas nežinojo, kiek pandemija truks, tad kiti miestai mokėsi iš Golvėjaus. Džiugu, kad mums pavyko sukurti sėkmingą modelį ir įvykdyti net 1 250 nuotolinių renginių, o tai yra išties reikšminga. Kadangi renginiai vyko internetu, juose galėjo dalyvauti žmonės iš viso pasaulio. Tad sulaukėme didžiausio skaitmeninio publikos įsitraukimo EKS istorijoje. Apie Golvėjų sužino daugybė žmonių, kurie iki tol nebuvo nieko apie jį girdėję.

Vykdyti suplanuotą programą mums trukdė ne tik pandemija. Dieną, kai turėjo įvykti didysis atidarymo renginys, Airijai smūgį sudavė audra, dėl kurios teko atšaukti atidarymą. Tad mes net negavome progos pradėti savo titulo metų kaip kitos Europos kultūros sostinės. Kovo mėnesį, karantino metu, Konemaros kalnuose suspindo suomių menininko Kari Kola šviesų instaliacija. Kai kurie vietos gyventojai, pamatę šviesas, sėdo į automobilius ir atvažiavo pasigrožėti. Buvo keista stovėti ant ežero kranto, stebėti šviesų žaismą, ir suvokti, kad likusi šalies dalis šį vaizdą, į kurį investavome beveik 700 tūkst. eurų ir šešis savo gyvenimo mėnesius, pamatys tik kompiuterio ekrane.

Mūsų komandai teko nemažai iššūkių, nes projektas „Golvėjus 2020“  vyko pandemijos metu, o Airijoje buvo paskelbtas vienas rimčiausių karantinų Europoje.

– Kaip šiuo metu Golvėjus tęsia savo Europos kultūros sostinės metų palikimą? Žinau, kad išlaikėte tą pačią organizaciją, kuri penkerius metus dirbo prie projekto „Golvėjus 2020“.

– Taip, išlaikėme tą pačią organizaciją. Tačiau svarbu pabrėžti, kad mes netęsiame projekto „Golvėjus 2020“ programos ir neketiname to daryti. Mano nuomone, titulo metus ir jų palikimą reikėtų atskirti, nes tai yra du skirtingi dalykai. Palikimas priklauso nuo to, kaip miestas įvertins EKS metus, jų suteiktas naudas ir rezultatus, ką iš to išmoks. Tad šiuo metu stengiamės ne tęsti programą, bet ieškoti būdų, kaip būtų galima išlaikyti ir paremti Golvėjaus kultūros sektorių. Norime miestui palengvinti galimybes gauti ES finansavimą, remti vietos kultūros sektorių ir padėti jam toliau augti. Šiuo metu esame dar tik kelio pradžioje, tad mūsų laukia ilga ir įdomi kelionė.

Žinoma, kai kurie mūsų kultūriniai partneriai toliau tęsia savo projektus, kuriuos vykdė ir titulo metais. Pavyzdžiui, toliau tęsiamas jaunimo muzikos vystymo projektas „Livefeed“, taip pat filmų festivalis „Peripheral Visions“, kuris užaugo ir dabar turi partnerių visoje Europoje. Tačiau pati organizacija, vykdžiusi EKS projektą, turi kiek kitokį vaidmenį ir misiją. Kaip minėjau, ji privalo įvertinti titulo metais išmoktas pamokas, projekto rezultatus ir išsigryninti kelias svarbiausias darbo sritis. Pavyzdžiui, mes supratome, kad mums reikia daugiau ryšių su kitomis Europos šalimis, nusprendėme, kad turėtume daug dėmesio skirti vietinėms kultūros organizacijoms ir jų paramai.

Viena vertus, Europos kultūros sostine miestas pabūna tik vienus metus. Kita vertus, šį prekės ženklą jis turės visada. Tad verta atsižvelgti į išmoktas pamokas ir pabandyti padaryti ką nors kitokio. Kiekvienas miestas skirtingai žvelgia į savo EKS palikimą. Vieni kiekvienais metais surengia po tris didžiulius renginius. Kiti teikia paramą savo kultūriniams partneriams ar stato kultūros reikmėms skirtus pastatus. Tad EKS palikimas gali labai skirtis nuo pačios titulo metų programos. Man atrodo, kad Kauno palikimas galėtų būti į kultūrą įsitraukę vietos gyventojai, kurie mieste galėtų nuveikti labai daug, jei tik jiems bus suteikta parama.

M. Gaughan Reddan. Justinos Lasauskaitės nuotr.

– Kas, jūsų nuomone, pasibaigus EKS metams, turėtų prisiimti atsakomybę tęsti jų palikimą – savivaldybė, miesto kultūros sektorius, gyventojai?

– Mano nuomone, tai yra visų, o ne tam tikros konkrečios organizacijos, atsakomybė. Man atrodo, kad Kaunas jau yra susikūręs sau labai stiprų palikimą, net jeigu patys to dar nežinote. „Kaunas 2022“ yra gerai žinomas ir atpažįstamas prekės ženklas visoje Europoje. Daugybė žmonių sužinojo apie Kauną, jame apsilankė ir dar daugybę metų čia atvyks būtent dėl EKS projekto. Ką daryti su šiuo palikimu, teks nuspręsti jums patiems – „Kaunas 2022“ organizacijai, savivaldybei, vietos žmonėms. Susiburkite kartu ir diskutuokite apie išmoktas pamokas, projekto naudas miestui, kaip galėtumėte visa tai panaudoti ateityje. Jūsų laukia išties įdomi kelionė.

– Norint tęsti Europos kultūros sostinės palikimą, svarbus klausimas yra finansavimas. Kas turėtų jį užtikrinti?

– Europos kultūros sostinės metai miestui suteikia daug žinomumo, atpažįstamumo, ypač jei projektas buvo sėkmingas, kaip Kauno. Tada tampa lengviau kreiptis į Europos fondus ir sulaukti finansavimo. Mes būtent taip ir darome. Gavome finansavimą iš Airijos kultūros ministerijos, bet kreipėmės ir į ES fondus. Yra daugybė būdų gauti finansavimą, bet labai svarbu neatsisakyti pagrindinės organizacijos esybės. Labai nuliūdau išgirdusi, kad VšĮ „Kaunas 2022“ šį rugsėjį bus uždaryta. Manau, kad tai būtų didžiulė klaida, nes kreipiantis į Europos fondus, svarbu turėti sukauptą patirčių, pasiekimų sąrašą ir organizaciją, kuri būtų teisėta šio paveldo tęsėja. Tad kam uždaryti įstaigą, kuri turi teisinę galimybę užtikrinti Europos finansavimą Kauno kultūrai? Esu įsitikinusi, kad tai būtų didžiulis nuostolis tiek jūsų miestui, tiek visai Europai, nes „Kaunas 2022“ komanda pasiekė be galo daug. Tad jums tereikia rasti būdą, kaip susikurti ilgalaikį EKS palikimą.

Šio palikimo greičiausiai iškart nepamatysite, mums tai užtruko apie pusantrų metų. Tad neskubėkite ir ramiai apgalvokite, ką EKS palikimas reiškia jums. Pergalvokite, ko reikia vietos kultūros sektoriui, ko reikia miestui ir kaip EKS palikimas gali tai atliepti. Kiekvienoje buvusioje Europos kultūros sostinėje šis palikimas skirtingas, tad negaliu Kaunui duoti konkrečių patarimų. Manau, kad jūs patys geriausiai žinote, ko reikia jūsų miestui ir kas čia veikia, o kas ne. Geriausia būtų ir kitais metais surengti Europos kultūros sostinės forumą, jame aptarti tai, kas nutiko per metus, suburti žmones drauge nuoširdžiai pasikalbėti.

– Ar pirmą kartą lankotės Kaune? Koks miestas jums pasirodė?

– Taip, Kaune lankausi pirmą kartą. Gaila, kad negalėjau miesto aplankyti 2022 m. Turėjome be galo daug darbo, nes dėl pandemijos mūsų titulo metai užsitęsė iki 2021 m. pavasario, o vėliau ilgai vertinome titulo metų palikimą, jo naudas mūsų miestui. Tad dabar labai džiaugiuosi pagaliau būdama čia, nes „Kaunas 2022“ komandą pažįstu jau nuo 2017 m. Daugybę kartų kalbėjomės nuotoliniu būdu, Kauno komanda mums suteikė daug emocinės paramos. Ruoštis Europos kultūros sostinės metams yra labai sunku, nes patiri daug iššūkių ir spaudimo, kartais jautiesi labai vienišas. Tik kitos EKS miestų komandos gali suprasti tavo jausmus ir iššūkius, todėl palaikome ryšius, vieni kitiems patariame. Šiuo laikotarpiu su Kauno komanda užsimezgė nuostabi draugystė, tad labai smagu, kad pagaliau gyvai galėjau pamatyti šiuos žmones.

Pirmą kartą fiziškai apsilankiau ir Kaune, nors nuotoliniu būdu miestą lankiau daug kartų. Pirmas gyvas įspūdis puikus – Kaunas dar gražesnis, nei įsivaizdavau. Nustebino tai, koks jis šiuolaikiškas! Mane tiesiog užbūrė Kauno žmonės, kultūra, o pats miesto išdėstymas yra be galo patogus. Labai patiko ir Kauno titulo metų programa – atidarymas ir uždarymas, Kauno mitinio žvėries legenda. Vis dėlto labiausiai mane sujaudino tai, kaip Kauno komanda reagavo į prasidėjusį karą Ukrainoje (buvo atšaukti planuoti Laimės dienos renginiai, komanda daug prisidėjo prie paramos akcijų – red. past.). Kauno žmonių nuoširdumas ir solidarumas tiesiog pakeri. Iš tikrųjų Golvėjuje mes turime nemažą lietuvių bendruomenę, kurią sudaro nuostabūs, nuoširdūs žmonės. Tą patį nuoširdumo jausmą pajutau ir apsilankiusi Kaune.

Ar tai jau pabaiga?

Rugsėjo 7 d. vykusioje diskusijoje „Kada baigiasi Europos kultūros sostinė? Palikimo strategijos“ dalyvavo programos „Golvėjus 2020“  vadovė Marilyn Gaughan Reddan (Airija), buvusi projekto „Matera 2019“ vadovė Rossella Tarantino (Italija) ir Europos Komisijos (EK) vyresnysis ekspertas Sylvainas Pasqua (Belgija). Diskusiją moderavo kultūros vadybininkė Goda Giedraitytė. Visi diskusijos dalyviai taip pat yra Europos kultūros sostinių atrankos ir stebėsenos ekspertų tarybos nariai.

Diskusiją G. Giedraitytė pradėjo klausimais: ar pasibaigę EKS titulo metai yra pabaiga, o gal nauja pradžia? Kaip mes apskritai galėtume apibūdinti EKS titulo miestui paliktą palikimą?

Teisinės struktūros išlaikymas leidžia lengviau gauti paramą projekto tęstinumui.

Pirmosios į iškeltą klausimą bandė atsakyti M. Gaughan Reddan ir R. Tarantino, kurios jau išgyveno savo miestų EKS projekto pabaigą. M. Gaughan Reddan papasakojo, kad titulo metai Golvėjui apskritai buvo sudėtingi, nes 2020-aisiais visas pasaulis išgyveno COVID-19 pandemiją. Be to, titulo metų atidarymo dieną Airiją užklupo audra Ciara, dėl kurios didysis atidarymas neįvyko.

Pandemijos metu programos „Golvėjus 2020“ komanda įvykdė net 1 250 nuotolinių internetinių renginių, tačiau nepavyko kultūros paskleisti po miesto gatves, kaip buvo planuota. Vis dėlto Golvėjaus titulo metai buvo gana sėkmingi, projektas sutraukė daugybės žmonių iš viso pasaulio dėmesį.

Viešnia iš Airijos atskleidė, kad, pasibaigus Golvėjaus titulo metams, projekto „Golvėjus 2020“ komandos nariai įkūrė naują organizaciją, kuri atsakinga už EKS metų palikimą. Tad ir projekto „Kaunas 2022“ komandai M. Gaughan Reddan patarė neišsiskirstyti.

„VšĮ „Kaunas 2022“ turi didžiulę penkerių metų patirtį, o tai yra labai svarbu kreipiantis į Europos fondus ir prašant finansavimo. Teisinės struktūros išlaikymas leidžia lengviau gauti paramą projekto tęstinumui, – pabrėžė ji. – Nuo praėjusių metų rugsėjo aš pati kreipiausi į devyniolika fondų, kurie sutiko mus paremti daugiau nei 23 mln. eurų vien dėl to, kad išlaikėme programos „Golvėjus 2020“ organizacijos esybę. Užbaigdami Golvėjaus Europos kultūros sostinės metus, mes neuždarėme ir savo internetinio puslapio, nes tai svarbus skaitmeninis EKS metų palikimas. Mūsų tinklalapyje yra paviešinta daugiau nei 79 veiklos ataskaitos, kiti svarbūs dokumentai ir archyvinė medžiaga. Tad tai gyvas miesto pasiekimų archyvas. Nepamirškite to.“

Marilyn Gaughan Reddan / M. Plepio nuotr.

Palikimas – po dešimtmečio

M. Gaughan Reddan manymu, tikrąjį EKS palikimą Kaunas galutinai suvoks tik po kelerių metų, gal net dešimtmečio.

„Galbūt patys to dar nesuprantate, bet projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ miestui ir jo žmonėms jau paliko didžiulį, svarbų palikimą, – neabejoja ji. – Kaune auga visa jaunų žmonių karta, kuri po dešimties metų su nostalgija prisimins Kauno mitinio žvėries paieškas ir kitus EKS metų įvykius. Šiandien apibūdinti EKS palikimą yra sudėtinga ir netgi neįmanoma, nes tikrąjį palikimą pamatysite tik praėjus daugiau laiko. Dabar esate dar tik ilgos, bet nuostabios kelionės pradžioje, kuri net ypatingesnė už pačius EKS metus.“

Europos kultūros sostinės metų palikimą ji sako suprantanti ne kaip visų projekto veiklų tęstinumą. „Kultūros sostinės metai yra renginys, kuris atlieka savo paskirtį, o EKS metų palikimas priklauso nuo to, ar sugebėsite įvertinti šio įvykio miestui suteiktas naudas, užmegztus ryšius ir jais pasinaudoti ateityje. Iš tikrųjų mes visi žvelgiame į Kauną su susižavėjimu ir nekantriai laukiame išvysti kitus jūsų žingsnius. Mano nuomone, Kauno EKS projektas buvo itin sėkmingas“, – sakė viešnia iš Airijos.

Svarbiausia neprarasti vietinių gyventojų įsitraukimo, juos remti ir skatinti prisiimti atsakomybę už bendro palikimo tęstinumą.

R. Tarantino pritarė, kad apibūdinti EKS metų palikimą yra sudėtinga, nes kiekviename mieste jis vis kitoks. Kad ir kaip būtų, pasibaigus titulo metams, miestas dažniausiai būna labai sustiprinęs savo tarptautines partnerystes ir vietos bendruomenę.

„Pasibaigus EKS metams, galima naujai pažvelgti į muziejus ar kitas kultūros erdves. Pavyzdžiui, Materoje vienas muziejus tapo bendruomenės susibūrimo vieta. Įvertinkite ir tai, kad Kaunas dabar atsidūrė platesniame Europos kultūriniame žemėlapyje, tad išnaudokite šią galimybę. Jau nebesate įstrigę antrojo pagal dydį miesto vaidmenyje, turite ką pasakyti Europai. Titulo metais užmezgėte daugybę tarptautinių partnerysčių, Kaune pasirodė gausybė įvairių menininkų. Tad ir ateityje juos pakviesti į Kauną bus lengviau“, – tikina ji.

R. Tarantino ragino nepamiršti ir vietos gyventojų, ypač tų, kuriuos sunkiau pasiekia kultūra. „Prisiminkite įgytą patirtį buriant bendruomenę ir ją panaudokite. Per pastaruosius penkerius metus Kaune užsimezgė daug naujų gražių ryšių tarp miesto centro, mikrorajonų ir užmiesčio rajonų. Tad nepamirškite jų išnaudoti. Labai svarbu, kad miesto bendruomenė jaustųsi įgalinta veikti. Iš tikrųjų vienas gražiausių ir smagiausių Materoje vykusių renginių buvo ne projekto „Matera 2019“ organizuotas renginys, bet pirmosios mieste LGBT eitynės, kuriose dalyvavo daugybė įvairaus amžiaus žmonių“, – pasakojo italė.

Pakitęs statusas

Diskusijos moderatorės G. Giedraitytės nuomone, miestas, kuris buvo tapęs Europos kultūros sostine, niekada ja nenustoja būti. Tai tarsi prezidento titulas, kuris išlieka. G. Giedraitytė pastebėjo, kad EKS projektas miestui suteikia puikią reputaciją, ypač jei titulo metai buvo sėkmingi. Miestui tampa lengviau teikti paraiškas įvairiems Europos fondams ir organizuoti kitus didžiulius renginius mieste. Tad ar EKS titulą būtų galima laikyti palikimu savaime?

EK vyresnysis ekspertas S. Pasqua pritarė, kad EKS titulas išties yra svarbus prekės ženklas, kuris miestui suteikia didesnį žinomumą ir atpažįstamumą. Tad tampa lengviau bendradarbiauti su partneriais iš kitų šalių, gauti finansavimą. Todėl galima teigti, kad tapimas Europos kultūros sostine savaime palieka tam tikrą svarbų palikimą.

„2007 m. tapęs Europos kultūros sostine, Liuksemburgo miestas į projektą įtraukė ir aplinkinius Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos regionus. Visi šie regionai iki šiol bendradarbiauja kaip stiprūs partneriai. 2002-ųjų Europos kultūros sostinė Briugė Belgijoje ir 2013 m. titulą gavusi Košicė Slovakijoje iki šiol turi stiprias organizacijas, besirūpinančias miesto kultūra. Visa tai – EKS metų palikimas“, – akcentavo jis.

Rosella Tarantino / M. Plepio nuotr.

Svarbiausia – bendruomenė

G. Giedraitytė atskleidė, kad rugsėjo pabaigoje VšĮ „Kaunas 2022“ bus likviduota. „Kaip Matera ir Golvėjus reagavo į šią pabaigą? Kas, jūsų nuomone, yra atsakingas už EKS metų palikimo tęstinumą?“ – klausė diskusijos moderatorė.

M. Gaughan Reddan pasakojo, kad buvusi projekto „Golvėjus 2020“ komanda šiuo metu rengia ilgalaikę EKS metų palikimo strategiją. Ateityje ketinama glaudžiai bendradarbiauti su visomis svarbiausiomis Vakarų Airijos kultūrinėmis organizacijomis, universitetais. Taip, pasak M. Gaughan Reddan, Golvėjaus kultūrinis gyvenimas ir EKS palikimo tęstinumas tampa visų organizacijų atsakomybe.

„Mano nuomone, neverta stengtis tęsti visas EKS metų veiklas. Kultūros sostinės metai ir jų palikimas yra du skirtingi dalykai. Svarbiausia – įvertinti didžiausias EKS metų naudas miestui ir stengtis jas išnaudoti. Šiam tikslui mes iškart po titulo metų užsakėme nepriklausomos audito kompanijos įvertinimą, – akcentavo ji. – Dabar turime tris svarbiausius tikslus: tęsti tarptautines partnerystes, remti Golvėjaus kultūros sektorių ir vietos bendruomenę. Patariu per daug rimtai nežvelgti į EKS metų palikimo tęstinumą. Užteks išsigryninti kelias svarbiausias sritis.“

Pasak R. Tarantino, sunku kitam miestui patarti ką nors konkretaus, nes visų patirtys yra skirtingos. „Neįmanoma tęsti visko, kas buvo vykdoma EKS metais. Tad patarčiau pasirinkti vos keletą svarbių projektų. Svarbiausia neprarasti vietinių gyventojų įsitraukimo, juos remti ir skatinti prisiimti atsakomybę už bendro palikimo tęstinumą. Materoje mes labai daug dėmesio skyrėme savanoriams, tad šiandien savanorių judėjimas čia itin stiprus. Pasibaigus Europos kultūros sostinės metams, vietos savanoriai nusprendė, kad jie nori tęsti palikimą savo jėgomis. Mes jiems suteikėme savo patirtį, rėmėme ir padėjome, tad šiandien būtent jie svariai prisideda prie to, kad EKS metų palikimas nebūtų prarastas“, – atskleidė ji.

Viešnios iš Italijos teigimu, Materai laimėti titulą nebuvo lengva, nes paraiškas pateikė ne vienas kur kas didesnis Italijos miestas.

Kaunas tapo gyvybingu europietišku miestu, kuriame gausu kultūros. Tai ir yra svarbi EKS projekto palikimo dalis.

„Nepaisant to, organizaciją „Matera 2019“ įkūrėme dar gerokai prieš pateikiant paraišką EK. Norėjome, kad, net nelaimėjus titulo, būtų pasirūpinta miesto kultūra. Tad pasirašėme sutartį su regiono savivaldybe, kuri sutiko dalį projekto įgyvendinti, net jei negausime titulo. Sutarėme, kad organizacija gyvuos dar trejus metus po titulo metų, tad turėjome laiko reflektuoti ir įvertinti savo darbą ir pasiruošti tęsti palikimą. Šiandien organizaciją toliau finansiškai remia regiono savivaldybė, – pasakojo ji. – Nemanau, kad Kaunui finansavimas taps problema. Turint tokią nuostabią patirtį ir gausybę įgyvendintų projektų, galima drąsiai kreiptis į ES fondus.“

Pasekmės akivaizdžios

Kalbėdamas apie EKS palikimą, EK vyresnysis ekspertas S. Pasqua pateikė Liuksemburgo miesto pavyzdį, kuris Europos kultūros sostine tapo 2007 m.

„Metų pabaigoje Liuksemburgo šūkis buvo: Europos kultūros sostinė 2008-aisiais prasideda iš naujo. Iš tiesų titulo metų pabaigoje viskas tik prasideda. EKS metai yra baigtinis įvykis, bet kartu tai ir procesas, atnešantis daugybę naujų idėjų, darbo metodų, tarptautinių partnerysčių ir leidžiantis apgalvoti, kaip miestas galėtų toliau tobulinti savo kultūros politiką. Tad EKS nesibaigia gruodžio 31-ąją. Metų pabaigoje tiesiog reikia atrasti būdus, kaip EKS palikimą tęsti toliau, – pastebėjo ekspertas. – Manau, kad visa tai Kaune jau vyksta. Mane sužavėjo  „Kaunas 2022“ bandymas atgaivinti atmintį apie sudėtingą Antrojo pasaulinio karo laikotarpį jūsų mieste, Holokaustą. Kaip suprantu, šie skauduliai iki tol nebuvo išdiskutuoti pakankamai. Tai labai svarbu, nes, nepripažinus praeities, bus sudėtinga pasiruošti ateičiai. Nepamirškite to.“

S. Pasqua pasakojo Kaune pirmą kartą apsilankęs 2017 m., prieš pat galutinį būsimos 2022 m. Europos kultūros sostinės paskelbimą.

„Pamačiau gražų miestą su nuostabia modernistine architektūra, kuri 2015 m. jau buvo gavusi Europos paveldo ženklą. Žinojau ir apie Kauno bienalę, kuri vadovauja kūrybiškos Europos projektui „Stebuklingi kilimai“. Tačiau atrodė, kad miestas snaudžia ir neišnaudoja viso turimo potencialo, – prisiminė jis. – Kaunui tapus Europos kultūros sostine, laikui bėgant, pamatėme, kad miesto ambicijos, pasitikėjimas savimi ir bendradarbiavimas su partneriais Europoje sparčiai auga. Galiausiai Kaunas tapo gyvybingu europietišku miestu, kuriame gausu kultūros. Tai ir yra svarbi EKS projekto palikimo dalis. Tikiuosi, kad ja džiaugiatės, ją vertinate ir ketinate tęsti.“