– Tikriausiai jiems dar trūksta pinigų, maži pelnai. Bet jeigu rimtai, manau, kad mūsų valstybė sudarė puikias sąlygas tą dalyką daryti. Nes jie panaikino grynuosius, pradėjo žmonės algas gauti į sąskaitas, tai natūralu, kad ta masė pinigų atėjo į bankus. Tik, kaip visada, valstybė užmiršo vartotojus.
– Tada kyla klausimas, ar nenutiks taip, kad anksčiau ar vėliau grynųjų išvis nebus galima išsiimti arba tai kainuos tiek, kad tai neapsimokės?
– Čia turbūt bankų svajonė yra, kad mes nebeturėtume grynųjų, nes tada bankų pelnai dar labiau augtų. Kol buvo grynieji pinigai, tai buvo vienintelis Lietuvoje konkurentas. Dabar valstybė padarė, kad reikia daryti pavedimus, reiškia, tie pinigai atsirado bankuose. Bet valstybė užmiršo vieną dalyką suderinti su bankais – kad jiems mokėtų už tas prieinamas sąskaitas. Pavyzdžiui, paimkim švedų bankus, tuos pačius, kurie yra Lietuvoje, jie švedams moka 2-3 proc. nuo einamųjų sąskaitų. O lietuviams jie moka 0 proc., nors jie tais pinigais naudojasi. Tam, kad žmogus gautų iš tų indėlių palūkanas, žmogus turi įeiti į internetą, pasidaryti pavedimą. Taip pat minusas yra, kad bankai labai prastina savo aptarnavimo kokybę, nes jiems turbūt tai neapsimoka.
– Ar gyventojai turi nors menkiausią galimybę pasipriešinti tokiam diktatui? Galų gale, keisti banką yra gana sudėtinga. Tų bankų nėra daug, o ir tas perėjimas yra didelis galvos skausmas, nes turi informuoti tam tikras šalis apie pasikeitusią sąskaitą.
– Man labai gaila, kad valstybė žiūri labiau bankų naudai. Žinoma, gal vienas iš mūsų didžiausių minusų yra, kad mes neturim savo banko. Nes Lietuvos bankas ir Finansų ministerija jokios konkurencijos negali sukurti. Jie tik gali savo rekomendacijom, kažkokiais pažadais… Jeigu būtų kaip visose normaliose valstybėse mūsų nacionalinis bankas, tai galbūt Lietuvos bankas galėtų įgyvendinti savo rekomendacijas. Dabar gaunasi, kad mes esam priklausomi nuo užsienietiškų bankų ir jie daro, ką nori.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– O kaip yra dėl kitų banko paslaugų, nekalbant apie pinigų išgryninimą ar palūkanų mokėjimą gyventojams? Jeigu mes palygintume Lietuvą su kitomis šalimis, ar kitos paslaugos kainuoja panašiai ar vis dėlto ir už jas mes mokame daugiau?
– Pavyzdžiui, jeigu mes turime ir belgiškas sąskaitas, ir kitose Europos Sąjungos šalyse, yra praktika senosiose Europos šalyse, kad tos paprastos paslaugos nekainuoja. Ten kaip tik bankai konkuruoja, kad tavo alga arba santaupos įkristų būtent į tą banką. O pas mus yra minimali ta konkurencija ir dar už tai, kad žmogus perveda savo algą ar santaupas, jam už tai net nėra mokama pinigų. Galbūt čia nėra paslaptis tarp ekonomistų, kodėl tai yra nesąžininga. Todėl, kad bankai naudoja pinigų multiplikavimą. Čia, paprastai kalbant, jeigu mes vieną eurą padedam į banką, į terminuotą indėlį, bankas mums sumoka 2-3 proc. už terminuotą indėlį. Bet pagal pinigų multiplikavimą bankas gali naudotis tais pinigais ir, jeigu jūs vieną eurą padedat, jie gali skolinti 10 eurų. Ir jie nuo tų paskolintų 10 eurų pasiima tuos procentus. Turbūt Europoj dėl to pinigų multiplikavimo ir yra laikoma sąžininga, kad bankai moka už tuos einamuosius pinigus. O pas mus gaunasi viskas su kaupu bankui, o žmogui nieko.
Tikriausiai jiems dar trūksta pinigų, maži pelnai. Bet jeigu rimtai, manau, kad mūsų valstybė sudarė puikias sąlygas tą dalyką daryti.
– Bankų pelnas buvo milijardinis 2023 m., spėjama, kad šie metai irgi bus panašūs. Dalis Seimo opozicijos siūlo pratęsti banko solidarumo mokestį, bet tada irgi kyla klausimas, ar bankai nebandytų atsigriebti klientų sąskaita?
– Tai taip ir yra. Tą ir turim suprasti, kad visi tie mūsų pasipriešinimai, kad mūsų valdžia nori solidarumo mokesčio, čia gaunasi toks bankų kerštas. Pas mus čia galbūt tik prielaida yra, kad būtent dėl to solidarumo mokesčio visi būsto paskolų klientai turėjo mokėti pilnai visas palūkanas. Manyčiau, kad tikrai bankai ne iš savo pinigų moka viską, o iš mūsų pinigų.
