M. A. Haroldas, antradienį balsavęs Vilniaus miesto savivaldybėje esančioje rinkimų apylinkėje, tvirtino, jog pradžioje kilo nesusipratimas dėl to, jog jis nebuvo rinkėjų sąrašuose, kadangi užsienio piliečiams, norintiems balsuoti Lietuvoje, reikia registruotis iš anksto.

Vilniuje gyvenantis britas tvirtino pasinaudojęs teise balsuoti už Lietuvos delegatus Europos Parlamente ir registravęsis laiku, t.y. gegužės 9-ąją, gavęs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtinimą, tačiau sistema jo nerodė.

Galiausiai apylinkės darbuotojams keliskart susisiekus su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK), klaidą pavyko ištaisyti ir M. A. Haroldui leista balsuoti.

„Ir tada leido man balsuot net ir prezidento rinkimuose. Are you kidding me? (Ar jūs juokaujate? – BNS)?“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigia britas, kartu pridėdamas ir biuletenio nuotrauką.

„Facebook“ nuotr.

BNS jis sakė, jog būdamas sąžiningas, biuletenį atidavė darbuotojui.

„Visi atsiprašė, neturiu jokių skundų dėl ten patalpose esančių darbuotojų, išskyrus tai, kad viena darbuotoja padarė milžinišką klaidą“, – sakė jis.

Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Eugenija Ibianskienė sako, kad veikiausiai įvyko nesusipratimas, tačiau neatmetė, jog biuletenis britui į rankas galėjo patekti ir kitu keliu.

„Negaliu to komentuoti, negaliu ir sukontroliuoti, nes jei jis būtų nufotografavęs tą darbuotoją, kuri jam davė biuletenį... nes yra 80 žmonių, tektų eiti kiekvieną ir klausinėti. Taip, įvyko nesusipratimas, jei įvyko. Galbūt ir neįvyko, nes randame biuletenių ir šiukšliadėžėse“, – BNS teigė komisijos pirmininkė.

Iniciatyvą pasirašė 17 Vilniaus tarybos valdančiųjų bei opozicijos atstovų. Jos autoriai nurodo, kad šių metų vasario 26 dieną teismas konstatavo, jog Didžiosios Britanijos piliečio M.A.Haroldo elgesys buvo „neetiškas, prieštaraujantis viešai tvarkai ir gerai moralei elgesys, menkinantis Lietuvos valstybę bei suponuojantis nelojalumą valstybei“.

„Aš laukiau, kol inicijuos ar rimtesnės institucijos, ar sekretoriatas pats organizuos šitą darbą, bet buvo ir vasarą - žadėjau imtis šito darbo prieš porą, trejetą mėnesių (...), seniau nebuvau įsiskaitęs ir teismo nutarties“, - BNS dėstė interpeliacijos iniciatorius liberalas Vidmantas Martikonis paklaustas, kodėl atstatydinimą siūlo praėjus tiek laiko nuo pažeidimo.

V.Martikonis sako, kad trečiadienio tarybos posėdyje šis klausimas neįtrauktas „dėl teisinių kazusų“ motyvuojant tuo, jog nuo teismo sprendimo praėjo per ilgas laikas. V.Martikonis sako sieksiantis M.A.Haroldo atstatydinimo bet kuriuo atveju.

Šiuo metu jokiai frakcijai nepriklausantis M.A.Haroldas yra vienas politikų, palaikančių opozicijos inicijuotą interpeliaciją liberalų vicemerui Linui Kvedaravičiui. Vicemero bendrapartietis V.Martikonis teigia, kad su šiuo faktu jo iniciatyva niekaip nėra susijusi.

Atsižvelgiant į teismo sprendimą, V.Martikonio parengtame tekste pažymima, kad M.A.Haroldas pažeidė etiką, nesusilaikė nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, nesivadovavo valstybės politikams privalomais pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo ir pavyzdingumo principais.

„Pritariame Teismo vertinimui, kad tokia Tarybos nario M. A. Harlod veika nėra suderinama su tarybos nario pareigomis“, - teigiama dokumente.

2016-ųjų birželį tuometinis valdančiosios sostinės Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas M.A.Haroldas socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, kad Lietuva turėtų įteisinti gėjų santuokas ir „priimti tūkstantį pabėgėlių tuojau pat“, nes tai būtų naudinga Lietuvos įvaizdžiui. Savo įrašą jis paaštrino necenzūriniais pasisakymais apie Lietuvą, rašydamas „F...k you Lithuania“.

Dėl šio pasisakymo liberalai nusprendė pašalinti britą iš frakcijos savivaldybėje - savo „Facebook“ paskyroje po frakcijos sprendimo jis atsiprašė už savo žodžius Lietuvos ir lietuvių, sakydamas, kad pasimokė iš šios klaidos.

Trečiadienį jis BNS sakė, kad interpeliacijos iniciatorius bando politizuoti teismo sprendimą.

„Aš nežinau, kokią motyvaciją galėtų turėti žmogus pabandyti atimti demokratiškai laimėtą mandatą iš žmogaus dėl itin seno veiksmo, kur jau buvo sprendimas ir aš tris kartus atsiprašiau. Tai tikrai yra nesąmonė“, – kalbėjo tarybos narys.

M.A.Haroldas nebuvo Liberalų sąjūdžio partijos nariu, jis dalyvavo savivaldos rinkimuose liberalų sąraše ir buvo pirmasis ne Lietuvos pilietis, išrinktas į savivaldybės tarybą.

Vilniaus miesto meras liberalas Remigijus Šimašius sakė, kad klausimas į darbotvarkę neįtrauktas, nes mandato panaikinimo iniciatoriai praleido terminą.

„Net ir terminai yra praleisti, tai tuo pagrindu nėra net ir keliama į darbotvarkę, nes per mėnesį nuo fakto paaiškėjimo reikia tokius dalykus inicijuoti, o dabar jau praėjo daugiau nei pusė metų“, – žurnalistams teigė R.Šimašius.

Jis pats tokios iniciatyvos savo parašu sako nepalaikęs.

Įstatymai numato, kad savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūra taikoma dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų jiems einant pareigas. Pradėti įgaliojimų netekimo procedūrą, jei turima pagrįstų įrodymų, jog tarybos narys sulaužė priesaiką ar nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų, turi teisę ne mažiau nei trečdalis tarybos narių. Jei procedūrai pritaria taryba, kreipiamasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl išvados. Teismui konstatavus, jog tarybos narys ar meras sulaužė priesaiką ar nesilaikė įstatymų, sprendimą dėl tarybos nario mandato netekimo gali priimti trys penktadaliai tarybos narių.

Tokia procedūra jau taikyta Raseinių mero „darbiečio“ Algirdo Griciaus atžvilgiu, tačiau ji nutraukta teismui konstatavus, jog meras priesaikos nesulaužė ir įstatymų nepažeidė.

„Dažnai klausiama – o kam reikia žygiuoti gatvėse, demonstruotis? Vienas pagrindinių tikslų yra paminėti 1969-ųjų Niujorke įvykusias riaušes. Jos kilo, kai LGBT užeigos „Stonewall“ lankytojai nusprendė nebesitaikstyti su nuolatiniais policijos reidas. Nuo šio įvykio prasidėjo šiuolaikinis LGBT lygiateisiškumo judėjimas“, – teigė R. Zabarauskas.

Vakarėlio metu didžėjai Markas Adamas Haroldas, Classik_woman ir Mario Moretti (Bordello A Parigi) gros muziką, kuri primins LGBT savigarbos kultūrą. Hi-NRG, disko ir kitų stilių ritmai atkurs garso takelį, kuriuo gyveno dvidešimto amžiaus piliečiai, aktyviai keitę savo visuomenės nuostatas apie seksualumą, lygias teises ir laisvą meilę. Muzikai antrins ir klubo sienos, kurias specialiai šiam vakarėliui istorinėmis citatomis dekoruoja menininkė Olia Grinko.

„Stonewall“ vakarėlį 22 val. pradės išankstinė Amerikos lietuvio Bryano Marko Urbsaitis filmo „Vyrai su kulniukais“ peržiūra. Šis filmas nagrinėja, kaip travesti karalienės ieško pusiausvyros tarp savo personažų ir įprasto gyvenimo. Jų veikla dažnai pamirštama, nors iš tiesų svarbi ir herojiška, siekiant tikro LGBT lygiateisiškumo. Peržiūros proga vakarėlio organizatoriai ketina paaukoti B. M. Urbsaitis įkurtam AIDS Pietų Afrikos maratonui (ARSA), kuris skirtas Pietų Afrikoje ir pasaulyje plėsti žinias apie ŽIV ir AIDS.

„Baltic Pride“ eitynės Lietuvoje vyks jau trečią kartą. Pirmosios LGBT eitynės buvo surengtos 1970-ųjų Niujorke, siekiant paminėti prieš metus įvykusias „Stonewall“ riaušes bei reikalaujant LGBT lygiateisiškumo. Šia proga JAV Prezidentas Barackas Obama kiekvienais savo valdymo metais birželį oficialiai skelbia LGBT savigarbos mėnesiu. 2015 m. birželį „Stonewall“ užeigai suteiktas oficialus istorinio paveldo statusas.

Nepagarbiai apie Lietuvą socialiniame tinkle „Facebook“ atsiliepęs Vilniaus savivaldybės tarybos narys britas Markas Adamas Haroldas pašalintas iš savivaldybės Liberalų sąjūdžio frakcijos.

„Frakcija nusprendė šalinti M.A.Haroldą iš frakcijos, nes jo elgesys yra neprideramas politikui ir parodyta nepagarba Lietuvos žmonėms niekaip nesuderinama nei su tarybos nario pareigomis, nei su Liberalų sąjūdžio vertybėmis ir moralės normomis“, - žurnalistams Vilniaus savivaldybėje po frakcijos posėdžio ketvirtadienį pranešė jos seniūnas Vincas Jurgutis.

Jis patvirtino, kad šalinti jį iš frakcijos paprašė ir pats M.A.Haroldas, tačiau esą nenurodė konkrečių prašymo motyvų. Jis taip pat nedalyvavo frakcijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo likimas.

Anot V.Jurgučio, liberalų sprendimas nėra susijęs su jo išsakytomis mintimis ir palaikomomis vertybėmis, tačiau tik su „forma ir jų reiškimo būdu“.

Savaitgalį socialiniame tinkle „Facebook“ britas pareiškė, kad Lietuva turėtų įteisinti gėjų santuokas ir „priimti tūkstantį pabėgėlių tuojau pat“, nes tai būtų naudinga Lietuvos įvaizdžiui. Savo įrašą jis paaštrino necenzūriniais pasisakymais apie Lietuvą.

Su pačiu M.A.Haroldu BNS susisiekti nepavyko. Savo „Facebook“ paskyroje po frakcijos sprendimo jis paskelbė atsiprašymą. „Noriu nuoširdžiai atsiprašyti Lietuvos, lietuvių, kuriuos įžeidė šis mano pasisakymas. Noriu atsiprašyti ir pasakyti, kad panaudojau netinkamus žodžius, todėl siūlau frakcijai šalinti mane. Aš daug pasimokiau iš šios klaidos, kuri paskatins mane dar sunkiau dirbti Vilniaus miesto taryboje, ir savo darbais, o ne kalbomis, įrodyti tinkamumą eiti šias pareigas“, - parašė britas.

Necenzūriniais žodžiais Lietuvą išvadinusio sostinės tarybos nario, brito Marko Adamo Haroldo likimas Liberalų sąjūdyje bus svarstomas artimiausiame frakcijos posėdyje, sako sostinės meras ir Vilniaus liberalų vadovas Remigijus Šimašius.

„Joks kontekstas ar kiti pasiteisinimai negali būti tokių žodžių vartojimo pateisinimas, ypač Lietuvos atžvilgiu. Tai vertinu ypač neigiamai. Artimiausiu metu turėsime frakcijos posėdį savivaldybėje, bus svarstoma kaip elgtis šių žodžių autoriaus atžvilgiu“, - BNS antradienio vakarą sakė jis.

R.Šimašius tikino, kad sprendimai dėl M.A.Haroldo bus priimtas „vėliausiai kitą savaitę“. Anot jo, frakcijoje yra įvairių nuomonių dėl to, kaip reikėtų pasielgti dėl M.A.Haroldo - nuo atlaidžių iki „labai radikalių“, t.y. šalinti kolegą iš frakcijos. R.Šimašius tikino pats kalbėjęsis su juo ir išgirdęs, jog jis gailisi dėl socialiniame tinkle pasakytų įžeidžių žodžių, tačiau apsispręsti dėl jo likimo esą ketina tik išgirdęs jo galutinį pasiaiškinimą, ar tai yra „jo nuoširdi pozicija“.

„Aš asmeniškai nemanau, kad jis nemyli Lietuvos, bet jo ekspresija to nerodo. (...) Mano nuomonė priklausys nuo to, kaip aiškiai jis sugebės parodyti, kokia yra jo pozicija Lietuvos atžvilgiu, kitaip tariant, atgailauti“, - sakė meras.

Savaitgalį socialiniame tinkle „Facebook“ britas pareiškė, jog Lietuva turėtų įteisinti gėjų santuokas ir „priimti tūkstantį pabėgėlių tuojau pat“, nes tai būtų naudingą Lietuvos įvaizdžiui. Savo įrašą jis paaštrino necenzūriniais pasisakymais apie Lietuvą.

„Atsiprašau Lietuvos žmonių, kurie buvo įžeisti skaitydami mano įrašą“, - vėliau savo paskyroje pareiškė M.A.Haroldas.

Naujoje Vilniaus taryboje pirmą kartą šalies istorijoje dirbs ir užsienio pilietis, išrinktas su Liberalų sąjūdžio sąrašu. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, šiuose savivaldybių rinkimuose dalyvavo kaip niekad daug užsieniečių – daugiausia rusų ir baltarusių. Tačiau šių šalių piliečiams rinkėjai mandatų kol kas nepatikėjo.

Elektroninės muzikos vadybininku prisistatantis Markas Adamas Haroldas pirmasis ir kol kas vienintelis užsienio pilietis Lietuvoje išrinktas savivaldybių rinkimuose. Į Vilniaus savivaldybę su liberalų sąjūdžiu patekusį Didžiosios Britanijos pilietį rinkėjai per reitingavimą net kilstelėjo iš 19 į 11 vietą sąraše. Jei ne šie pirmumo balsai, dešimt metų Vilniuje gyvenantis britas į sostinės valdžią nebūtų patekęs.

Būsimasis Vilniaus tarybos narys sako, kad jo sėkmės paslaptis – kampanija  socialiniame tinkle „Facebook“.                    

„Buvo lošimas, ar gali patikėt, kad „facebookeriai“ balsuos, o mano atsakymas, kad jie yra žmonės, kad jie gyvena realybėje, kad jie ne tik „facebookina“, kad jie eina į parduotuves, eina miegoti ir į mokyklą, aš manau, kad „Facebook“ yra žmonės“, – sako M. A. Harold.

Gyvąja istorija tame pačiame „Fecebook“ tuoj po rinkimų pasivadinęs ir pasipiktinęs, kad žiniasklaida nepuola jo iškart kalbinti, M. A. Haroldas sako, kad Vilniaus taryboje ketina rūpintis sostinės naktiniu gyvenimu ir jau savo rinkėjams pažadėjo, kad leis gėjų paradą Vilniaus centre.

„Bus didelis pliusas socialine, ekonomine prasme, diplomatine prasme“, – sako išrinktas Liberalų sąjūdžio atstovas Vilniaus taryboje              

Kitam užsieniečiui Vokietijos piliečiui – Frankui Wurftui, kuris balotiravosi į Vilniaus savivaldybę Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše, nepasisekė – visa partija liko už borto. Dviračių entuziastas sakė sostinės valdžios siekęs dėl šio savo pomėgio.

„Jeigu tikrai norime ką nors pakeisti, reikia sprendimus įtakoti, tai tam reikia būtų taryboje arba turėti savo žmones taryboje“, – sako Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Vilniaus tarybą F. Wurft.

Leisti Europos Sąjungos piliečiams dalyvauti savivaldos rinkimuose Lietuva įsipareigojo stodama į ES, tačiau politikai yra plačiau atvėrę duris nei reikalaujama – į miestų ir rajonų valdžią leidžia patekti visiems nuolat gyvenantiems užsieniečiams. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo net 31 užsienio pilietis.

„Didžioji dalis tai Rusijos, Baltarusijos piliečiai, kurie gyvena pas mus rytinėje Lietuvoje“, – teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai daugiausia mėgino patekti į valdžią Visagine ir Klaipėdoje, tik rinkėjai jiems šįkart to neleido.

Lietuvoje pirmą kartą į savivaldybės tarybą išrinktas užsienietis. Sekmadienį vykusiuose savivaldos rinkimuose Vilniuje mandatą laimėjo Liberalų sąjūdžio kandidatas Didžiosios Britanijos pilietis Markas Adamas Haroldas.

„Mano turimais duomenimis, M.A.Haroldas yra pirmasis užsienietis taryboje. Anksčiau tokių dalykų nebuvo“, – BNS pirmadienį sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė.

19–oje vietoje liberalų sąraše buvęs M.A.Haroldas gavo daugiau kaip 2,7 tūkst. pirmumo balsų, kurie pakėlė jį į 11–ąją vietą sąraše. Liberalai Vilniaus taryboje iš viso gavo 15 mandatų.

„Aišku, esu labai laimingas. Pergalė man buvo prognozuojama, tačiau reikėjo palaukti rezultatų. Ir labai džiugu, kad jie tokie“, – BNS pirmadienį sakė M.A.Haroldas.

Daugiau kaip dešimtmetį Vilniuje gyvenantis M.A.Haroldas mano, kad laimėti jam padėjo aktyvus bendravimas socialiniame tinkle „Facebook“.

„Daug kas sakė, kad mano rėmėjai – tik „Facebook'e“. Mano atsakymas visą laiką buvo, kad jie yra žmonės ir jie balsuos“, – kalbėjo jis.

Prieš rinkimus VRK buvo išbraukusi M.A.Haroldą iš liberalų kandidatų sąrašo dėl nedeklaruotos gyvenamosios vietos, tačiau teismas šį sprendimą panaikino.

Liberalų sąjūdžio kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą Didžiosios Britanijos pilietis Markas Adamas Haroldas skundžia teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimą, kuriuo jam neleista dalyvauti savivaldos rinkimuose dėl per vėlai deklaruotos gyvenamosios vietos.

Pareiškėjo skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teigiama, kad M.A.Haroldas turėjo pagrįstus lūkesčius tikėti, jog jo gyvenamosios vietos deklaracija yra atlikta tinkamai. Esą 2004 metais atvykęs į Lietuvą M.A.Haroldas tais pačiais metais prašė ir gavo leidimą Lietuvoje gyventi, o, prašydamas leidimo, registravo savo gyvenamąją vietą

Skunde taip pat rašoma, kad dar kartą savo gyvenamąją vietą M.A.Haroldas pateikė 2014 metų kovą, kai kreipėsi į VRK su prašymu įtraukti jį į rinkėjų, galinčių balsuoti 2014 metų Europos Parlamento rinkimuose, sąrašą.

M.A.Haroldas taip pat atkreipė dėmesį, kad jam negalėjo būti suteikta teisė balsuoti EP rinkimuose, prieš tai nedeklaravus gyvenamosios vietos. Taip pat skunde teigiama, kad gyvenamosios vietos deklaraciją 2014-aisiais M.A.Haroldas atliko VRK komisijos rekomenduotu būdu.

„Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes teigtina, kad bet kuris apdairus ir sąmoningas asmuo būtų galėjęs pagrįstai tikėtis, jog gyvenamosios vietos deklaracija atlikta tinkamai ir yra galiojanti“, - rašoma skunde.

Skunde teigiama, kad apie neatliktą gyvenamosios vietos deklaraciją M.A.Haroldas buvo informuotas „likus maždaug savaitei“ iki sausio 25-ąją vykusio VRK posėdžio. Sausio 25 dieną vykusiame VRK posėdyje komisija iš savivaldos rinkimų išbraukė 132 kandidatų, nes šie nedeklaravo gyvenamosios vietos savivaldybėje, į kurios tarybą kandidatuoja.

Teismo posėdis įvyks ketvirtadienį.

Savivaldos rinkimai, kuriuose tiesiogiai pirmą kartą bus renkami ir merai, vyks kovo 1 dieną.