Tiekėjai sako pastebėję išaugusius klientų skambučių srautus – dažniausiai jie domisi sutarčių sąlygomis bei galimybe pasikeisti planą.

Institucijų atstovams praėjusią savaitę paraginus vartotojus peržiūrėti anksčiau pasirašytas sutartis ar pasirinkti kitą tiekėją, kai kurie pastarųjų atstovai sako, kad tai sukelia papildomą sumaištį bei nepasitikėjimą rinkos liberalizavimu. Kiti ragina dabar peržiūrėti sutartis, nes vėliau tokios galimybės gali nebebūti.

Institucijų raginimai įneša sumaišties

„Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna mano, kad praėjusią savaitę nuskambėję institucijų atstovų raginimai vartotojus peržiūrėti sutartis ar pasirinkti kitą tiekėją sukelia papildomą sumaištį ir nepasitikėjimą liberalizacijos procesu.

„Ko gero, kiekvieną kartą per vakaro žinias tai kartoti, rinkoje sukelia papildomą sumaištį. Ta sumaištis kainuoja ir padidėjusį srautą, ir klientų aptarnavimą, klientų nepasitikėjimą, ir klientų nežinomybę, kas čia vyksta ir ką reikia daryti“, – BNS teigė V. Koryzna.

„Jeigu pažiūrėtume alternatyvas kitose rinkose, netgi telekomunikacijų industrijoje, kuri yra labai reguliuojama – ar kada nors matėme, kad telekomunikacijų reguliuotojas Ryšių reguliavimo taryba dalintųsi panašiais pranešimais? Ko gero, ne“, – teigė „Enefit“ vadovas.

Tuo metu „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga mano, jog vartotojams verta peržiūrėti su tiekėjais sudarytas sutartis.

„Mačiau konkurentų pastebėjimus. Matyt, jeigu negalėčiau pakonkuruoti, irgi šioje situacijoje sakyčiau panašiai. Aš šiek tiek esu šališkas tai sakydamas“, – teigė M. Giga.

„Mūsų akimis, verta peržiūrėti sutartis. (...) Vėliau ta galimybė gali dingti. Galbūt viskas apsisuks, visai kitaip pasisuks karas, įvyks didesni pasikeitimai infrastruktūroje, tai gali būti, kad tokia galimybė praeis pro šoną“, – pridūrė jis. 

„Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė teigė, jog įmonė nekomentuoja institucijų pareiškimų.

„Reguliuotojas dirba savo darbą ir jo komentuoti mes nesiimame. Institucijos dirba savo darbą ir mes jų darbo nekomentuojame“, – teigė L. Beganskienė. 

Užklausų padaugėjo kartais

Pasak elektros tiekėjos „Enefit“ vadovo V. Koryznos, klientų užklausų per pastarąsias savaites padidėjo apie 50 procentų.

„Klientai klausia bei nori pasitikrinti, kokios yra jų sutarties sąlygos. Ką žmonės išgirdo žiniasklaidoje iš reguliuotojo atstovo, iš Energetikos agentūros, iš kitų politikų, kad reikėtų pasitikrinti sąlygas, tą klientai ir daro. Klausia, kokia yra jų kaina, kiek ji galioja, kuo skiriasi nuo kitų konkurentų siūlomų produktų“, – BNS sakė V. Koryzna.

Galiu patikinti, kad nutraukimų tikrai neturime daugiau nei įprastai.

„Enefit“ vadovas teigė, jog nutrauktų sutarčių skaičius pastaruoju metu nėra labai pasikeitęs: „Galiu patikinti, kad nutraukimų tikrai neturime daugiau nei įprastai“.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ atstovė L. Beganskienė teigė, kad klientų skambučių pastaruoju metu padaugėjo maždaug trečdaliu, o klientai dažniausiai domisi galimybe pasikeisti planą.

„Dėl ko dažniausiai kreipiasi klientai – jie nori sužinoti, kiek reikėtų grąžinti už suteiktas nuolaidas, jeigu pasikeistų planą, kokios galimybės. Esminis momentas, ko gero, yra tas, kad klientai, kurie paskambina pasiteirauti, jie skambina ne nutraukti sutartį, o ieško galimybių, kaip ją pasikeisti – ko gero, išgirdo VERT raginimą“, – BNS sakė L. Beganskienė.

„Ignitis“ atstovė neatskleidė, kiek įmonės klientų pastaruoju metu nutraukė sutartis ir pasirinko kitą tiekėją – tai esą komercinė informacija. Tačiau, pasak jos, šis skaičius nėra „reikšmingai kitoks negu bet kurį kitą mėnesį“.

Apie mažesnius nei 28 centų už kilovatvalandę fiksuotus tarifus praėjusią savaitę paskelbusios bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas M. Giga teigė, jog paskutinę sausio savaitę, palyginti su ankstesnėmis, skambučių srautas išaugo daugiau nei 10 kartų, o sutarčių su naujais vartotojais skaičius padidėjo apie 4–5 kartus.

„Galbūt judesys būtų dar didesnis, jeigu nebūtų kompensacijų, nes tas skirtumas tarp kainų, kurias turi konkurentų klientai, ir mūsų siūlomų kainų yra labai didelis, bet jį šiek tiek sumažina kompensacijos“, – BNS sakė M. Giga.  

„Elektrum Lietuvos“ atstovė Milda Basijokienė BNS teigė, jog praėjusią savaitę sutartis su įmone nutraukė 30 klientų – kiek mažiau nei įprastai.

Elektros kainos drastiškai nemažės

Vidutinė sausio „Nord Pool“ biržos kaina Lietuvos kainų zonoje yra 103,06 euro už megavatvalandę (MWh), tuo metu gruodį ji siekė 264,28 euro. Mažėjant didmeninėms  kainoms, sausį fiksuotų planų kainas mažino visi nepriklausomi elektros tiekėjai.

Lapkritį taip pat sumažėjus kainoms rinkoje tiekėjų atstovai teigė, jog atsižvelgiant į kainų svyravimo rizikas vartotojams siūloma fiksuota kaina negali mažėti iš karto krentant kainai biržoje.

Įmonių atstovų teigimu, sausį fiksuotus tarifus leido sumažinti sumažėjusios ateities sandorių kainos bei palankesnės ilgalaikės kainų prognozės.

„Matome, jog šilta žiema, dujų rezervai neišsinaudojo, turime ir temperatūros prognozę, kurioje tikrai nenusimato šaltos žiemos, turėsime pakankamai vandens ir vėjo (...) viskas atrodo pakankamai optimistiškai“, – teigė „Enefit“ vadovas V. Koryzna.

„Ignitis“ atstovė L. Beganskienė teigė, jog pastaruoju metu tarifai sumažėjo pasikeitus situacijai dujų rinkoje, o jos didžiąja dalimi lemia elektros kainą.

„Niekas negalėjo tikėtis tokios šiltos gruodžio pabaigos, sausio, rinkose trūko likvidumo, biržoje finansiniai elektros pirkimo-pardavimo sandorių kiekiai buvo drastiškai sumažėję, todėl tuo metu (lapkritį – BNS) buvo sunkiau prognozuoti ateities kainas. (...) Dėl to buvo modeliuojamos tos aukštos kainos ateinantį pusmetį“, – teigė L. Beganskienė.

Kadangi elektros kaina tiesiogiai koreliuoja su dujų kainomis, atslūgus baimėms, jog dujų rezervų žiemai neužteks, kainos nuo gruodžio pabaigos išlieka žemesniame lygyje.

„Kadangi elektros kaina tiesiogiai koreliuoja su dujų kainomis, atslūgus baimėms, jog dujų rezervų žiemai neužteks, kainos nuo gruodžio pabaigos išlieka žemesniame lygyje“, – sakė ji.

Pasak „Elektrum Lietuvos“ vadovo M. Gigos, įmonei sumažinti vartotojams siūlomus tarifus taip pat leido jos gamybos pajėgumai Latvijoje.

„Šią žiemą mes matėme labai dideles rizikas, kad užeis šaltis ir nutiks netikėtų dalykų, bet gavosi priešingai – turėjome rekordiškai šiltą žiemą, dėl ko matome, kad turime labai daug dujų, ir labai drėgną žiemą. Mes labai didelę dalį savo elektros energijos gaminame tiek dujomis kūrenama elektra termofikacinėse elektrinėse, tiek turime daug hidroelektrinių“, – teigė M. Giga.

„Didelis vandens kiekis leidžia mums planuoti ženkliai didesnę gamybą trumpesniu laikotarpiu – galime pasiūlyti labai gerą kainą, pavyzdžiui, šešių mėnesių, nes mes turime labai daug hidroelektrinių, ko konkurentai neturi. (...) Kol kas didžiąja dalimi savo kainodarą statome ant gamybos Latvijoje“, – kalbėjo „Elektrum Lietuvos“ vadovas.

Vis dėlto nepriklausomų tiekėjų atstovai drastiško elektros kainų kritimo artimiausiu metu neprognozuoja bei mažesnių fiksuotų tarifų nežada.

„Ateities sandorių kainos sumažėjimas dabar savo įtaką jau padarė. Ko gero, dar šią savaitę pamatysime tam tikrų pasikeitimų. Tačiau, ar ateities sandoriai gali kristi dar labiau – kol kas tokio trendo nematome“, – teigė V. Koryzna.

„Kadangi tokio reikšmingo, staigaus atšalimo nesitikima, todėl kainos ateinantį mėnesį turėtų išsilaikyti panašiame lygyje kaip ir sausio mėnesį. Tai ir tikėtina, kad kainos klientams išliks panašios. Kažkokios ryškios tendencijos mažėjimo pusėn nematome“, – BNS sakė L. Beganskienė.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) praėjusios savaitės duomenimis, „Ignitis“ per savaitę kainas vidutiniškai sumažino 3 centais už kilovatvalandę (8 proc.), „Enefit“ – 1 centu (3 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 5 centais (15 proc.).

Sausio 24 dienos duomenimis, vienos laiko zonos „Elektrum Lietuvos“ kaina (36 mėnesių plano) siekė 27,8 cento, „Enefit“ (36 mėnesių) – 33,1 cento. „Ignitis“ savo interneto svetainėje skelbia, jog 24 mėnesių plano elektros kilovatvalandės kaina siekia 30,9 cento. 

Anot jo, po tokio konkurentų žingsnio, Latvijos kapitalo įmonė sulaukia keliskart daugiau vartotojų susidomėjimo, o daug jų jau ir pasirašė sutartį.

„Jų yra nemažai. Pasirašiusių yra labai nemažai“, – Eltai pasakojo M. Giga. Jis vartotojams siūlo elektros kainą fiksuoti 36 mėnesiams, esą būtent po trijų metų elektros kainos pastebimai kris.

M. Giga sutinka, kad „Perlo Energijos“ veiksmai metė šešėlį ir ant kitų rinkos dalyvių. „Elektrum Lietuvos“ vadovas neatmeta ir to, kad dauguma šią įmonę paliksiančių vartotojų pasirinks buvusį visuomeninį tiekėją „Ignitį“, kuris jau dabar užima apie 70 proc. visos rinkos.

„Sunku būtų atmesti, paneigti, kad didžioji dalis vartotojų tikrai rinksis „Ignitį“. Tikrai ne kaina bus svarbiausia – iš tikrųjų dalis vartotojų nelabai norės gilintis ir tiesiog keliaus pas buvusį visuomeninį tiekėją“, – svarstė M. Giga.

„Bet iš kitos pusės, konkurencija tikrai nesibaigs“, – akcentuoja jis.

Interviu Eltai M. Giga taip pat argumentuoja, kodėl Lietuvos elektros rinka optimali dabartiniams trims didžiausiems tiekėjams, kodėl trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas neturėtų būti atidėtas, pristato „Elektrum Lietuvos“ turimus gamybos pajėgumus bei atsako, fiksuotos ar biržos kainos planai populiaresni tarp vartotojų Baltijos šalyse.

– Ar siūlote tam tikras nuolaidas, išskirtines sąlygas apie sutarties nutraukimą svarstantiems „Perlo Energijos“ klientams?

– Išskirtinai tik „Perlo“ klientams kažko nesame padarę ir nemanome, kad to reikėtų tik išskirtinai jiems. Visus klientus vertiname vienodai, nes liberalizavimas, net ir antrasis jo etapas, dar nebuvo iki galo pasibaigęs, nes nemažai vartotojų dar buvo ir garantiniame tiekime. Nemažai vartotojų keičia tiekėjus, keičia planus, nes buvo pasirinkę planus biržos kaina, patys dar iki galo neįsivertinę rizikų.

Turime tam tikrą logiką, kaip dėliojame kainodarą, vertiname rizikas. Savos logikos smarkiai negriauname, o mūsų filosofija, kad visi klientai svarbūs, visų jų norime, nesikeičia. Todėl net iki tol turėjome, mano akimis, tikrai labai gerą pasiūlymą, taip pat susietą su tam tikra logika, kodėl trims metams fiksuoti kainą yra labai gerai pačiam vartotojui. Tą patį savo pasiūlymą išlaikome – nei jį smarkiai keitėme, nei pabloginome, vien dėl to, kad „Perlo Energijos“ vartotojai turės kažkur bėgti.

– Siūlote elektros kainą fiksuoti 36 mėnesiams.

– Taip. Kodėl tokia logika – jei pasižiūrėtume į tiekėjų kainodarą, trumpesni periodai yra ženkliai brangesni, nes tikrai matome, kad bus brangu. Galbūt yra maža tikimybė, kad kažkas pagerės, bet ant to tikrai nestatyčiau. Trijų metų laikotarpis reiškia, kad iš tikrųjų galime vartotojui sąskaitoje „nupjauti“ tą kainų piką. Vartotojams ženkliai brangiau kainuotų, jei sutartis būtų tik metams, arba jie liktų biržoje.

Trys metai yra tas optimalus periodas. Po trijų metų matysime ženkliai krentančias elektros kainas, nes daugmaž išsispręsime klausimą su suskystintųjų gamtinių dujų terminalais, ką visi skuba mūsų regione statyti. Taip pat tikėtina, kad ir dujų kaina nukris, rinkos tą jau ir skaičiuoja. Taip pat turėsime nemažai atsinaujinančių šaltinių, didelių parkų. Mes ir patys investuojame, planuojame investuoti dideles sumas į saulę ir vėją bei matome, kada tie projektai galėtų į rinką įeiti.

Todėl po trijų metų iš tikrųjų nusistovės nauja norma, kuri bus labiau prognozuojama ilguoju laikotarpiu. Tai ką turime dabar tikrai yra nenormalu, bet šį periodą tikrai turėsime praeiti.

– Kiek jau su jumis susisiekė „Perlo Energijos“ klientų, kurie domisi galimybėmis pereiti pas jus, galbūt dalis jau pasirašė sutartis?

– Jų yra nemažai. Pasirašiusių yra labai nemažai. Juokaujant, net ir mano vaikystės draugai, kurie buvo kažkur nuklydę, sugrįžo.

Tiksliai nepasakysiu kiek, bet jau penktadienį, apie savaitgalį, labai smarkiai padidėjo srautas, labai daug turėjome sutarčių pasirašytų savitarnoje. Ir matėme beveik 3-4 kartus tą srautą padidėjusį nuo pirmadienio, tiek mūsų skambučių centre, tiek savitarnoje, tiek mūsų terminaluose, aptarnavimo taškuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Galbūt tas srautas dar nėra masiškai didelis, nes tie patys vartotojai dar gauna šiek tiek dviprasmišką žinutę – iš vienos pusės sakoma, kad „Perlas“ nieko negali keisti, vartotojai turėtų mokėti pagal seną tarifą, o jų teisės yra saugomos. Iš kitos – yra vartotojų, kurie šioje situacijoje nemato išeities, ir nutraukia sutartį kuo greičiau, nesiveldami į laukimo žaidimus.

Bet absoliučiai didžioji dalis yra vis dar tokiame šoke, pyksta ir dar ne iki galo imasi veiksmų.

– O kaip apskritai, jūsų nuomone, visa mūsų nepriklausomų elektros tiekėjų rinka reagavo į „Perlo Energijos“ žingsnį? Galima sakyti, kad tarp didžiųjų tiekėjų – „Igničio“, „Elektrum“ ir „Enefit“ – laukia arši kova dėl potencialių klientų? „Perlas Energija“ juk antras didžiausias tiekėjas šalyje pagal turimus vartotojus.

– Be abejonės, manau, kad visiems didiesiems likusiems tiekėjams yra labai svarbu vartotojai. Vis tiek esame mažmeninės rinkos įmonės, kurios nustatome tiek ir paslaugas, tiek ir ateitį su vartotojais. Tikrai visi atėjome ne trumpam ir greitai neišeisime. Tikrai labai stengsimės.

Galbūt pati konkurencija gausis savotiška, nes tikrai nemaža dalis vartotojų, vis dėlto, rinksis kaip iki šiol: galbūt ir ne pigiausią, bet buvusį visuomeninį tiekėją. Grįsdami tuo, kad su juo saugiau ir nenorėdami daugiau gilintis. Šį dalyką tikrai matysime.

Konkurencija tikrai nesibaigs.

Bet iš kitos pusės, konkurencija tikrai nesibaigs. Ne veltui yra naudojamos tam tikros analogijos su telekomunikacijomis, kad ir ten turėjome mažesnių žaidėjų, kurie bandė užimti savo nišą, kad ir ten matėme išorinių, ne to segmento įmonių, bandančių įeiti. Bet vis tiek galop rinka išsigrynino iki trijų didžiausių („Tele2“, „Telia“ ir „Bitė“ – ELTA).

Mūsų elektros rinkos dydis optimalus tokiems trims tiekėjams, nes kiekvienas iš jų ir įvardijame Lietuvą, Latviją ir Estiją kaip mūsų namų rinkas. Mastelis, kiek mes veikiame tose rinkose, skiriasi. Mūsų įmonė aktyviausiai veikia ir daugiausiai turi patirties su liberalizavimu, nes mes buvome ir Estijoje, kuri elektros rinką atvėrė pirmieji. Latvijoje praėjome liberalizavimą aktyviai, kaip buvęs monopolininkas, ir Lietuvoje dalyvavome labai aktyviai. Esame visą tą patirtį praėję.

Nestabdysime nei savo veiksmų, nei bandymų klientą įtikinti, kad verta prie mūsų prisijungti ir tikrai čia bus gerai, ir kartu gerinsime savo paslaugas. Mūsų planai buvo tokie patys net iki „Perlo“ akibrokšto. Lygiai taip pat dėliojome ir lygiai taip pat mąstėme.

– Sutinkate, kad gali augti „Igničio“ dominavimas? Jau ir taip šis tiekėjas užima daugiau nei du trečdalius rinkos.

– Manau, kad taip. Iš tikrųjų, sunku būtų atmesti, paneigti, kad didžioji dalis vartotojų tikrai rinksis „Ignitį“. Tikrai ne kaina bus svarbiausia – iš tikrųjų, dalis vartotojų nelabai norės gilintis ir tiesiog keliaus pas buvusį visuomeninį tiekėją. Iš dalies tas principas veikė ir pirmosiose bangose (ankstesnių liberalizavimo etapų metu – ELTA), kai vartotojų paklausus, kas jiems svarbiausia renkantis tiekėją, absoliučiai didžioji dalis atsakydavo, kad kaina. Tačiau tiekėjo pasirinkimo rezultatai tikrai to neatspindėjo – matėme, kad „Ignitis“ praktiškai visada būdavo brangiausias tiekėjas rinkoje.

Todėl trumpuoju laikotarpiu taip, manau, kad tikrai didžioji dalis vartotojų pasirinks „Ignitį“, bet ar tolimesnėje ateityje nebus judėjimų, neatmesčiau. Tikrai nepadarėme visko, ką galėjome.

– Tuomet norėčiau pasitikslinti – kaip, esant tokiomis sąlygomis, kitiems nepriklausomiems tiekėjams pritraukti daugiau klientų?

– Tą praktiką, patirtį turime ir kitose rinkose, tą patį ir Lietuvoje, su komerciniais klientais. Iš tikrųjų, kol nėra sukurto ilgalaikio santykio, neatmestinas faktorius bet kuriuo atveju yra kaina. Ji turės įtaką vartotojams renkantis. Nors stengsimės būti šalia vartotojo, komunikacinės žinutės nedings, be to, kaip įmonė ne tik tiekiame elektrą, bet ir statome saulės, vėjo parkus. Iš principo turime labai daug papildomų paslaugų, kurios vartotojams irgi yra vertingos ilguoju laikotarpiu.

Energetikoje esu nemažai metų, o tokios transformacijos, kuri vyko pastaruosius dvejus metus, nesu matęs. (Elektros energijos rinka – ELTA) Buvo labiau nuspėjama, o dabar vyksta energetinis karas, kainų šokas, bet tuo pat metu matome stiprią energetikos transformaciją į žalią, atsinaujinančią. Kartu ir labai stiprią transformaciją į elektrifikaciją. Taip gaunasi, kad mes kaip tiekėjai esame labai arti kliento, lygiai taip pat arti gamybos. Mūsų tas darbas apjungia tas paslaugas, investicijas vardan vartotojo, jis ateityje tik stiprės, turės didesnę įtaką.

Tad vartotojų judėjimas tikrai bus. Kokias siūlysime paslaugas, numanymą turime, bet kaip jas įvesti rinką dar nėra iki galo žinoma.

Taip, nenorėtume, ragintume vartotojus iš tikrųjų įsivertinti, nes tikrai likę didieji tiekėjai esame visi vienodai patikimi, vienoda, ilga patirtimi. Vieni gal turime daugiau gamybos, kiti mažiau, arba skirtingą gamybą elektros energijos, todėl tikrai vartotojus raginčiau iki galo įsivertinti, ar jie renkasi geriausią sprendimą.

– O kaip vertinate Prezidentūros, parlamento opozicijos nuogąstavimus, kad elektros tiekėjų rinkoje kyla rizika formuotis oligopolijai? Ar trūksta Lietuvoje konkurencijos, daugiau žaidėjų rinkoje?

– Galbūt sutikčiau, kad rizika kyla, bet pačios rinkos dydis suponuoja, negalės būti labai daug ir efektyvių dalyvių Lietuvos rinkoje. Turėjome pradžioje įvairesnių žaidėjų, kurie, tarkime, pirkdavo didmenine, o pardavinėdavo mažmenine kaina, bet vis tiek galiausiai viskas nusistovėjo ties trimis didžiausiais rinkos dalyviais.

Nesakyčiau, kad trys žaidėjai yra blogai, net jei ir liktų trys patys didžiausi. Svarbiausia, kad konkurencija būtų ir kad būtų sudarytos vienodos sąlygos visiems. Prieš tris metus buvo tikimasi, kad į rinką įeis daugiau dalyvių ir tie patys barjerai tikrai nebuvo dideli. Dideli barjerai reikštų, kad į rinką patekti sunkiau, ir konkurencija iškart mažėtų. Bet esant mažiems barjerams kyla rizika, kad į rinką pateks įmonės, kurios ne iki galo įsivertina, ne iki galo gali arba ne iki galo yra atsparios tokiems energetiniams šokams.

– Energetikos ministerijos iniciatyvai griežtinti nepriklausomų tiekėjų reguliavimą pritartumėte?

– Nežinau ar būtinai pritarčiau, ir ten, ir ten yra logikos. Tiesiog galbūt konkurentai ateina į rinką ne visai pasvarstę, jie gali ją sugadinti, gali būti tokių įvairių situacijų. Ar tvarka būtų griežtinama, ar ne, mūsų situacijos tai nekeis, esame užtikrinti savo modeliu, savo ateitimi, savo kapitalo baze, turime savo gamybą. Mums tai įtakos neturės jokios.

– Galite patvirtinti, kad esami ir potencialūs jūsų klientai su tokia dilema, kaip „Perlo Energijos“ vartotojai, nesusidurs, išlaikysite fiksuotas kainas, kurios numatytos klientams siūlomuose planuose?

– Be abejonės. Esame patyrę didesnių ar mažesnių šokų, bet nesame niekada nutraukę fiksuotų sutarčių. Nei verslo, nei privatiems klientams to nėra buvę.

– O kokie jūsų gamybos pajėgumai?

– Šiandien pagrindinis mūsų pajėgumas yra Dauguvos hidroelektrinė, per motininę įmonę Latvijoje. Ten dar turime termofikacines elektrines, kuriose gaminama ir šiluma, ir elektra. O paskutiniu metu turėjome investuoti gan stipriai į saulės ir vėjo jėgaines – tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje.

Dabar didžiausios investicijos eis į atsinaujinančią energetiką. Čia esame numatę jas labai dideles.

– Lietuvoje jų turite?

– Turime, plėtojame saulės parkų, dalį vartotojams parduodame, dalį ne. Dabar vyksta baigiamoji statymo fazė 400 megavatų parko, plėtros stadijoje yra kelių šimtų megavatų.

– Ką nepriklausomiems tiekėjams reikštų atidėtas trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas?

– Mechanizmą užkurti, stabdyti, kainuoja išteklių ir laiko. Todėl manau, kad mechanizmas įsivažiavęs ir jis pritaikytas visai masei, nėra pritaikytas vienam segmentui. Netgi tam pačiam vartotojui tai naudingiau, nes kaštų neturime perkelti vartotojams. Jei mechanizmas sustabdomas, paskui vėl jį užkuriant kyla klausimų.

Vėlgi, mes dabar iki galo nežinome kaip bus, kyla klausimas, ar užkursime. Planuoti tampa sunku, nes nebūna taip, kad staiga radau žmonių, kitų dalykų. Nesidaro šitaip, yra rinka, vėlgi, tai energetika... Taip, matome dideles turbulencijas, labai greitai, bet šiaip energetika yra lėčiau besikeičiantis sektorius, nes vis tiek reikia planuotis, dėliotis.

Tad trečiojo etapo atidėjimas įneštų tiek vartotojams, tiek ir mums chaoso. Nes ir ankstesnis (antrojo liberalizavimo etapo – ELTA) atidėjimas nustūmė, mano akimis, nemažą dalį vartotojų pas „Ignitį“, sustabdė, apribojo konkurenciją.

Padarė žalą visai rinkai.

– Šiam etapui kol kas toliau tęsiantis, kokią reputacinę žalą kitiems rinkos žaidėjams padarė „Perlo Energijos“ sprendimas visų klientų elektros tiekimo planus susieti su biržos kaina?

– Padarė žalą visai rinkai. Manyčiau, kad tai patvirtino skeptikams, kurie nuo pat pradžių buvo prieš liberalizavimą, kad tai nereikalinga. Jie gavo tokią kaip ir patvirtinamąją žinutę, neva taip jie ir sakė, kad tai nesąmonė, kad visi spekuliantai. Ir visi tiekėjai esame asocijuojami su kitų tiekėjų veiksmais rinkoje, bet kokiu atveju krenta šešėlis, ateina nepasitikėjimas. Kaip ir valdžia, pačiu procesu, esą jis ne taip sudėliotas buvo.

Mano akimis, jis nebuvo blogai sudėliotas, tik tiek, kad jo metu „sukrito“ labai nedėkingos aplinkybės. Liberalizavimas įvyko Estijoje, Latvijoje.

– Kiek apytiksliai jūsų įmonės klientų pasirašę sutartis fiksuota, kiek – biržos kaina?

– Pirmaisiais metais biržos kainos planus pasirinkdavo daugiau vartotojų, apie 10 proc., nes jie žiūrėjo į ankstesnę (elektros kainą biržoje – ELTA) istoriją. Visą laiką akcentuodavome vartotojams rinktis fiksuotą kainą, nes tai yra saugumas. Mes matėme, kad kaina tikrai pradeda didėti, matėme, kad didės, tad patarėme vartotojams apsisaugoti ir gyventi savo gyvenimą. Paskutiniu metu, vartotojų, kurie pasirašo biržines sutartis (iki birželio jų buvo 4 proc.) visai nebėra, rašosi vienetai, kurie vis dar tiki, kad šiuo metu elektros kainos pasiekė piką ir tuoj kris.

– Tai tikriausiai leidžia puikiai matyti ir visą „Perlo Energijos“ žingsnio mastą ir įtaką vartotojams.

– Manau, kad taip. Esame ir Estijoje – ten pagrindinė žinutė privatiems vartotojams liberalizavimo metu galbūt buvo rinktis biržinį produktą. Iš tikrųjų pasirinkusių biržos planus ten buvo arti 70 proc., masiškai didelė dalis. Bet paskutiniu metu, taip augant kainoms, matome, kaip pereina visi vartotojai (prie fiksuotos kainos planų – ELTA). Vėlgi, jie supranta, kad svarbus ir saugumas, bei grįžta prie fiksuotų planų.

Ta pati tendencija ir pas mus – šiaip nebuvo daug pasirašančiųjų su biržos kaina susietus planus, kaip kad Estijoje, kur nuo biržos visi pereina prie fiksuotų planų. Latvijoje tendencijos irgi panašios kaip pas mus – didžioji dalis rašosi fiksuotos kainos sutartis.

– O kaip Europoje gal žinote?

– Nežinau tiksliai, bet tendencija turėtų būti panaši, nes pastarasis laikotarpis parodė, kad rinka yra sunkiai prognozuojama, ir kol nusistovės kažkoks naujas modelis, nauja gamyba, naujos tiekimo grandinės, absoliuti dauguma vartotojų sakys, kad rizikuoti nenori.

Nors situacija verčia griebtis už galvos, panašu, kad daliai žmonių tokie pokyčiai nėra netikėti. Kilsiančias elektros kainas nurodė prognozuoją 42 proc. gyventojų, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

14 proc. spalio mėn. vykusios apklausos dalyvių teigė, kad jų išlaidos už elektrą išaugo daugiau nei 20 proc., 41 proc. fiksavo iki 20 proc. siekiantį augimą. Analogiškos 2020 m. spalį atliktos apklausos rezultatai buvo kiek kitokie. Tuomet apie išaugusias namų ūkio išlaidas elektrai pasisakė dvigubai mažiau žmonių – 24 proc. Didesnį nei 20 proc. kainų augimą pastebėjo vos 4 proc., iki 20 proc. – penktadalis apklaustųjų.

Labiausiai išlaidos šiemet augo didžiųjų šalies miestų gyventojams – tarp jų buvo daugiausiai fiksavusių didesnes nei 20 proc. išlaidas – 17,1 proc., kai tarp kitų miestų – 12,5 proc., mažų miestelių ir kaimiškų vietovių – 11,1 proc.

Įdomu, jog praėjusių metų apklausos dalyviai nuspėjo būsimą elektros kainų augimą. Paklausti, kaip per artimiausius dvejus metus (2021-2022 m.) keisis elektros kainos, 4 iš 10 (42 proc.) apklaustųjų išsakė nuomonę, kad jos didės, 32 proc. manė, kad nepakis, o 5 proc. tikėjosi elektros kainų sumažėjimo.

Pasak Martyno Gigos, bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktoriaus, šiemet elektra išties brango labiau, o tokio augimo priežasčių yra kelios: pernai pandemijos pristabdytas gamybos, prekybos ir vartojimo atsigavimas, lėmęs išaugusį elektros poreikį, kylančios žaliavų kainos, taršos mokesčiai, gamtinės sąlygos.

„Elektros energijos kaina yra veikiama daugelio skirtingų veiksnių, dalies kurių, tokių kaip gamtinės sąlygos ar ta pati pandemija, net neįmanoma prognozuoti. Dėl padidėjusios elektros energijos paklausos po pandemijos atsigaunančioje pramonėje šiemet elektra brango ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Be to, gamtines dujas ar anglį naudojančioms elektrinėms pakilo taršos mokesčiai, o tai atsispindėjo ir galutinėse sąskaitose vartotojams. Kainoms įtaką darė ir Šiaurės Europoje vykdyti atominių elektrinių priežiūros ir atnaujinimo darbai“, – sakoa bendrovės vadovas. 

Apklausa parodė ir tai, kad 33 proc. Lietuvos gyventojų sąskaitos šiemet išliko tokios pačios (pernykštėje apklausoje taip atsakiusiųjų buvo 60 proc.). 4 proc. respondentų nurodė, kad jų išlaidos už elektrą net sumažėjo (pernai tokių buvo 7 proc.). Komentuodamas faktą, kad nemaža dalis šalies gyventojų nepajunta kainų augimo ar net stebi išlaidų mažėjimą, M. Giga atkreipia dėmesį, jog kiekvieno vartotojo išlaidos elektrai gali skirtis, tai lemia pasirinktas elektros gamybos šaltinis – iškastinį kurą naudojančios elektrinės ar saulės jėgainės, taip pat pasirinktas elektros tiekėjas ir jo taikomi tarifai bei kiti veiksniai.

Jo teigimu, spalį užfiksuoti visuomenės pastebėjimai apie kainas skirtųsi analogišką apklausą atlikus šiandien, kadangi elektros energijos kainos dabar yra dar gerokai išaugusios ir kaip tik šiomis dienomis siekia naujus antirekordus.

„Nors lapkričio mėnesio pradžioje išaugusi elektros gamyba vėjo jėgainėse Baltijos regione „atpūtė“ žemesnes elektros kainas ir viltį, kad jos nekils, nepalankios kainų prognozės vis dėlto pildosi. Paskutinio lapkričio savaitgalio valandinė elektros kaina Lietuvoje tapo visų laikų rekordu, sukilusi net iki 422 Eur/MWh. Vidutinė šių metų lapkričio kaina siekia 127,82 Eur/MWh, o pernai lapkritį ji buvo triskart mažesnė – 41,19 Eur/MWh. Tad lapkričio sąskaitos už elektrą, tikėtina, nemaloniai nustebins dar daugiau gyventojų“, – aiškina M. Giga.

Bent jau artimiausiu metu „Elektrum Lietuva“ vadovas pataria nesitikėti elektros kainų kritimo. Prasidėjęs šaltasis sezonas ir vėstantys orai augina elektros vartojimą: kuo didesni šalčiai – tuo aukštesni kainų pikai. Be to, žiemą natūraliai mažėja elektros gamyba iš tokių atsinaujinančių šaltinių, kaip saulės elektrinės, o vėjo jėgainių darbui tiesioginę įtaką daro oro sąlygos: kuo labiau vėjuota, tuo daugiau elektros energijos pagaminama, tuo labiau mažėja elektros kaina. Tad dideli kainų svyravimai visu šaltuoju sezonu yra labai tikėtini.

„Nors tiesiogiai elektros kainų vartotojas paveikti negali, tačiau jo galioje yra keisti pasirinkimus. Vienas iš sprendimų – saulės energija: realūs vartotojų duomenys rodo, kad šis elektros šaltinis gali sumažinti sąskaitas iki 70 proc. Kitas variantas – elektros energijos tiekėjo, o kartu ir, labai tikėtina, pigesnio fiksuotos kainos sprendimo pasirinkimas tiems, kas sudarę su birža susietas elektros sutartis“, – pataria M Giga.  

Spalio 18-28 d. atliktame tyrime dalyvavo 1015 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

„Negali būti, kad Lietuva privatiems vartotojams būtų antra pigiausia ES valstybė, kai neturime savo generacijos šaltinių. Nesusiveda galai. Tikrai pati elektros kaina (Lietuvoje. – ELTA) tik kils“, ­– „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ sakė M. Giga.

Anot jo, verslai Lietuvoje įprato labiau skaičiuoti, kai kitose Baltijos šalyse labiau orientuojamasi į tvarumą.

„Šiek tiek rinka yra sugriauta. Buvo daug ES skatinimų, kurie sakydavo, kad net 70 proc. visų investicijų padengia ES pinigais. Tai verslas įprato skaičiuoti (...) – jei investuoju į saulės jėgainę, tai po 3-4 metų turi atsipirkti. Estijoje ir Latvijoje to nėra (...), ten galvojama, ar aš efektyviai vartoju, kokį poveikį darau, kaip mano vartotojai vertina tai, kad neperku taršios elektros“, – tikino jis.

Pasak M. Gigos, patys vartotojai pradeda reikalauti iš įmonių tvarumo.

„Sakyčiau, kad ES parama skatina ir kartu sugriauna lūkesčius pačių įmonių. Įmonės Lietuvoje lygiai taip pat mąsto apie tvarumą, jos nesiskiria. Mes matome, kad patys vartotojai pradeda to reikalauti“, – laidoje sakė jis.

Kaip ELTA rašė, sausio 13-19 dienomis didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje kilo 5 proc., iki vidutinės 30,6 euro už megavatvalandę (MWh) kainos, skelbė elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“.

„Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga teigia, kad naujas produktas, kai bendrovė įrengia saulės jėgainę, iš pradžių nebus didelis pajamų šaltinis.

„Neįvardinčiau tai kaip mūsų kertinio pajamų šaltinio. Šie metai tai yra daugiau supažindinimas. Tas produktas nėra toks mažas, kad galėtum impulsyviai pirkti. Pirmiausiai žmogus turi apie mus išgirsti, pasvarstyti, tikimės geriausio, bet labai nenoriu prognozuoti skaičių“, - Eltai teigė M. Giga.

Anot jo, šiuo metu sunku numatyti, kiek konkrečių vartotojų norėtų įsirengti tokias jėgaines. Tačiau, pasak M. Gigos, smulkieji rangovai turi nusimatę 5-6 tūkst. potencialių vartotojų, o jų gali būti ir daugiau.

„Kiek tenka pasiklausinėti rinkoje mažųjų rangovų, jie sako, kad potencialių klientų sąrašuose turi 5-6 tūkst. klientų, bet mes neturėjome dar tokio būdo, kad ateitų pats tiekėjas, kuris praneštų, kad tai darys. Mes ir elektros rinkoje sėdėdavome ir laukdavome, kol ateis pas mus. Šis požiūris turi keistis“, - tikino „Elektrum Lietuvos“ vadovas.

Anot jo, vienos saulės jėgainės atsiperkamumas priklauso nuo kelių faktorių. Pavyzdžiui, jeigu įrengiama galingesnė jėgainė, ji atsipirks greičiau. Tačiau taip pat tai lemia ir elektros kainos rinkoje. Ilguoju laikotarpiu, anot M. Gigos, elektros kaina rinkoje turbūt kils, todėl atsipirkimas galėtų sutrumpėti.

„Jeigu atsipirkimas - 10-11 metų, atsiradus rizikai, kad kainos kyla, tai labai greitai keičiasi“, - sakė jis.

Jo vertinimu, klientai, pradėję gaminti elektros energiją, iš dalies apsisaugotų nuo rinkos pokyčių.

M. Giga teigė manantis, kad artimiausiu metu į rinką žengs ir kiti elektros tiekėjai.

Energetikos ministerija viena strateginių krypčių yra pasirinkusi gaminančių vartotojų, kurie elektrines įsirengia savo namuose, plėtrą. M. Giga sakė, kad tai padeda, tačiau nebuvo vienintelis lemiantis veiksnys.

„Mes šią paslaugą teikiame ir kitose šalyse. Tai nėra tik politinis veiksnys, lemia tai, kokia yra sukurta aplinka toje pačioje šalyje, bet galbūt nebuvo lemiamas veiksnys“, - sakė „Elektrum Lietuvos“ vadovas.

Verslui ketinama pasiūlyti 10-100 kW galios saulės jėgaines, kurios gali pagaminti 10-100 tūkst. kWh elektros energijos, gyventojams - 3-10 kW galios jėgaines.