Tik likus mažiau negu mėnesiui iki lietuvio Martyno Girulio bioninės rankos operacijos ėmė aiškėti, kad valstybė vis dėlto skirs operacijai trūkstamą sumą. Trečiadienio vakarą M. Girulis LRT Radijo studijoje lankėsi jau galėdamas pats laikyti puodelį. Dvyliktoje klasėje besimokantis vaikinas prisimena informaciją tiesiog radęs internete. Dabar jis jau kuria tolimesnius planus padėti panašaus likimo žmonėmis, o gal ir tapti psichologu.

„Žmonės dažnai nemato prasmės gyvenime, nesupranta mažų dalykų, kurie yra svarbūs. Aš patyriau, kas man svarbu. Tai ir yra maži dalykai. Ne vien dideliais dalykais gali būti laimingas“, – sakė M. Girulis.

21-erių vaikinas iš Pagėgių savivaldybės – pirmasis lietuvis ir vienintelis neįgalus žmogus pasaulyje, kuriam buvo pritaisyta mintimis valdoma bioninė ranka. Iki šiol tokia ranka būdavo pritaikoma avarijos ar traumos atveju galūnių netekusiems žmonėms, tačiau nė karto asmeniui, kuris rankų nevaldė nuo gimimo. M. Girulis gimė turėdamas retą ligą. Vaikinui deformuoti ir paralyžiuoti galūnių raumenys.

– Jūs, įeidamas į studiją, paspaudėte man ranką. Tas paspaudimas buvo visai tvirtas.

– Gana vyriškas.

– Tikrai, vyriškas. Ar tai rodo, kad Jūs jau išmokote naudotis ranka?

– Dar yra ką veikti. Iki to dar trūksta, bet su kiekviena diena vis judu į priekį. Vis atrandu naujų dalykų, galiu kažką padaryti. Galiu pasigirti, kad galiu valgyti. Šiandien, kai važiavome į Vilnių, sustojome degalinėje atsigerti. Mama sakė: „Neimk, nerizikuok. Važiuoji į Vilnių, dar apsipilsi.“

Viskas pavyko. Paėmiau stiklinę ir atsigėriau. Dar iki tol paimdavau stiklinę ir pakeldavau iki burnos, bet atsigerti be šiaudelio buvo rizikinga, nes galiu apsipilti ar išsimušti dantis. Baimės jausmas dar yra.

– Koks jausmas būti pirmuoju pasaulyje?

– Mane tai labai jaudina, nes atveriu naują sritį pasauliui, kaip sakė profesorius [prof. Eugenijus Kaniušas, koordinavęs operaciją – LRT.lt]. Neįgalieji žmonės galės naudotis tokiomis galimybėmis. Tuo galiu didžiuotis, nes pasaulyje to dar nebuvo. Mane tai labai džiugina. Labiau to nesureikšminu – esu ir noriu būti paprastas eilinis žmogus.

– Jūs jau nesate, ko gero, eilinis. Vis tiek jau esate pirmasis pasaulyje. Teks su tuo susitaikyti. Rankos priderinimo darbai užtruko ir vyko ilgai. Teko iškęsti keletą operacijų. Iš Vienos Jūs grįžote ne per seniausiai.

– Taip, grįžome prieš porą savaičių. Vyko labai sudėtingas pritaikymas, nes visas mano kūnas yra ne toks, kaip normalaus žmogaus. Prie jo sunkiau pritaikyti, nei prie sveikojo [kūno – LRT.lt]. Dėl to viskas užtruko. Ranką valdau dviem sensoriais. Sveikas žmogus – šešiais sensoriais. Man sudėtingiau, bet po truputį vis bandau perprasti.

– Ar tai sudėtingas procesas?

– Yra ką veikti.

– O kas šiuo metu Jums sekasi sunkiausiai?

– Sunkiausiai? Pavyksta pasiimti kažką iš šaldytuvo. Tai elementaru, bet, kai bandžiau imti virdulį, vieną kartą apsipyliau. Kitą kartą jau bijojau. Tai tokios smulkmenos, bet baimės jausmas yra.

– Tiesiog reikia praktikos.

– Reikia turėti praktikos ir, manau, dar reikia nugalėti baimę.

– Jūs rankų nevaldote nuo pat gimimo. Visi tie dalykai, kaip pats sakote, virdulio ar vandens puodelis pakėlimas prie lūpų, yra patiriami pirmą kartą.

– Taip. Tai atradimas, kuris teikia euforiją.

– Anksčiau Jūs tokius paprastus dalykus, kurie mums atrodo kasdieniški, kaip valgymas su šakute, šaukštu ar puodelio pakėlimas prie lūpų, atlikdavote su mamos pagalba arba netgi kojomis.

– Iš stiklinės gerdavau su šiaudeliu. Nekeldavau jos. O valgydavau su koja. Pasiremdavau su ranka į koją. Prisitaikydamas pavalgydavau, bet reikėdavo labai smarkiai pasistengti. Dabar galiu pasigirti, kad galiu normaliai valgyti su šakute. Labai smagu.

– Kas yra bioninė ranka ir kaip ji veikia?

– Bioninė ranka yra nervu valdoma ranka. Mintimis valdoma ranka, galima sakyti. Mano rankoje yra du sensoriai, kuriais ją valdau. Dviem sensoriais sugebu valdyti ranką ir jais galūnė atlieka šešias funkcijas. Kad atliktum funkciją, turi susikoncentruoti ir pajudinti abu raumenis, į abu raumenis paduoti elektros, kad ranka persijungtų į kitą funkciją.

– Girdisi tokie cyptelėjimai, tai jie girdisi tada, kai Jūs keliate ranką?

– Taip, kai noriu ranką perjungti į kitą funkciją. Sakė, kad šį cyptelėjimą, kai išmoksiu [naudotis ranka – LRT.lt], panaikins. Man yra lengviau, kai girdžiu, ką noriu daryti.

– Kada pats suvokėte, kad Jūs turite ranką, galite paspausti draugams ranką, pats pavalgyti?

– Viskas iš tiesų tęsiasi jau trejus metus. Greitai niekas neįvyksta. Buvo labai sudėtingos operacijos. Pirmoji operacija buvo ir sudėtinga, ir skausminga. Kai man persodino nervus ir raumenis, pusę metų jaučiau vien elektrą ir skausmus, kol jie prigijo. Amputacija, palyginus su šia operacija, yra nulis.

– Jums buvo amputuota dešinė ranka?

– Taip, man buvo amputuota ranka. Tai, palyginus, nieko tokio.

– Ar kilo tokių minčių, kad yra sunku, reikia apsisukti ir eiti atgal?

– Ne, aš norėjau šį tikslą pasiekti iki galo. Visa tai įvyko žmonių, mano tėvų, valstybės dėka. Pasinaudodamas proga, norėčiau padėkoti Seimo vicepirmininkui Kęstui Komskiui, kuris geranoriškai padėjo ir patarė, kur kreiptis. Labai mums padėjo tiek finansiškai, tiek kaip Seimo narys. Noriu padėkoti visai valstybei ir visiems žmonėms, kurie mane išgirdo. Kai judinu ranką, pagalvoju apie kiekvieną žmogų.

Aš norėčiau tą gerumą pratęsti. Sutikau daug gerų žmonių ir tą gerumą turiu savy. Reikia toliau juo dalintis.

– Sukaupėte daug patirties, nuėjote ilgą kelią. Kaip minėjome, esate pirmasis pasaulyje. Ar į Jus galima kreiptis kokios nors pagalbos ar patarimo, jei žmonės turi panašias problemas? Ar Jūs jiems patartumėt?

– Aš tai planuoju ateityje. Nežinau, kaip seksis šiais metais. Mokausi 12-toje klasėje, noriu baigti mokyklą.

Yra įsteigtas fondas. Ateity norėčiau, kad mūsų fondas galėtų padėti panašaus likimo žmonėms, nes žinau, kad tikrai yra norinčių. Esu Lietuvoje ne vienas.

– Jei kas nors sugalvotų paaukoti ar paremti panašaus liko žmones kaip Jūs, tai gali kreiptis?

– Taip, gali – Martyno Girulio paramos fondas.

– Jūs nevaldėte rankų nuo pat gimimo. Jei kalbėtume apie išlaidas, reikalingas, kad būtų įstatytas toks protezas, ar tai yra brangiau, negu įstatyti bioninę ranką, kai žmogus tiesiog būna sužalotas ir netenka galimybės valdyti galūnę?

– Taip, toks variantas yra žymiai brangesnis. Kaip minėjau, yra tik du valdymo sensoriai ir visas rankos valdymas sudėtingas. Ji pritaikyta individualiai man. Kitokių rankų naudoti negalėčiau. Tai tas pats, kaip automobiliui taikyti kitokius, nei reikalinga, ratus.

– Gal žinote, ar kas nors iš Lietuvos jau eina Jūsų pramintu keliu?

– Kažkur girdėjau, kad kažkas domisi, bet dar su manimi nesusisiekė. Taip pat žurnale, kuriame buvau paminėtas, skaičiau, kad kažkas planuoja.

– Teko skaityti keletą interviu su Jumis. Anksčiau sakėte, kad ketinate baigti mokslus ir susirasti darbą. Ar šios svajonės išliko?

– Taip. Noriu būti naudingas visuomenei ir sau.

– O ką norėtumėte dirbti?

– Žiūrėčiau pagal galimybes. Patinka ir domiuosi psichologija.

– Jūs norėtumėte būti psichologu?

– Nežinau. Žmonės dažnai nemato prasmės gyvenime, nesupranta mažų dalykų, kurie yra svarbūs. Aš patyriau, kas man svarbu. Tai ir yra maži dalykai. Ne vien dideliais dalykais gali būti laimingas.

– Ar Jūs prisimenate pačią pirmą mintį, kai sugalvojote, kad norėtumėte turėti tokią bioninę ranką? Kaip tas momentas atrodė?

– Atrodė kaip kažkoks kosmosas. Viską atsimenu puikiai – atrodė nepasiekiama. Atsimenu, namuose nulipau iš antro aukšto šaukdamas: „Mama, radau rankas!“. Po to įtikinėjau tokius kelius eiti. bet tėvai su manimi nuo pat pirmos dienos. Taikstosi su mano norais.

– Tai Jūs pats radote šią informaciją internete ir nusprendėte, kad norėtumėte?

– Taip, nusprendžiau, kad pasiryžčiau tam.

– Kaip manote, ar čia, Lietuvoje, gali atsirasti daugiau tokių Jūsų likimo žmonių, kuriems pavyktų, pasiekti to paties?

– Taip, manau, kad ateityje šios rankos atpigs.

– Mes galime įvardyti. Tai nėra paslaptis, kiek kainuoja toks protezas. Kokia tai suma?

– Protezas kainavo 92 tūkst. eurų. Apie 320 tūkst. litų. Dar [reikėjo mokėti už – LRT.lt] operacijas. Operacija, kurios metu persodino nervus ir raumenis, kainavo 21 tūkst. eurų [apie 72 tūkst. litų], o paskui dar atlikta amputacija, kuri kainavo 5 tūkst. eurų [apie 17 tūkst. litų]. Šią dalį padengė valstybė.

Šiomis dienomis Austrijos sostinėje Vienoje vyksta baigiamieji bioninės rankos priderinimo lietuviui Martynui Giruliui darbai.

Medikų ir technikų komanda dirba tam, kad kitos savaitės pradžioje Martynas jau turėtų bioninę ranką. Derinami įvairūs dydžiai, aukščiai, reguliuojami nustatymai. Visa komanda siekia kuo labiau atsižvelgti į Martyno poreikius ir lūkesčius, tad visas priderinimo procesas trunka keletą dienų.

Beveik 320 tūkst. litų (92 tūkst. eurų) vertės bioninė ranka, kurios didžiąją dalį Sveikatos apsaugos ministerijos rūpesčiu finansuoja Valstybinė ligonių kasa, M. Giruliui bus perduota kitą savaitę. Ši bioninė ranka nuo įprastinių protezų skiriasi elektrodais, kurie registruoja smegenų siunčiamus neuroimpulsus.

„Esu labai sutrikęs – begalinės laimės jausmą keičia nerimas, ar viskas tikrai bus taip, kaip tiek laiko svajojau, – atvirauja Martynas. Jis sako, kad turi dar vieną svajonę – ant bioninės rankos nori turėti tatuiruotę.

Per tą laiką, kol vyko sudėtingas bioninės rankos pritaikymo procesas bei lėšų paieška, M. Girulis ir jo šeima surado daugybę draugų ir rėmėjų. Austrijos medikai, su kuriais Martynui tenka bendrauti, nuoširdžiai rūpinasi vaikinu, labai daug prisideda vietos lietuvių bendruomenė, įvairios organizacijos. Ateinantį  antradienį vietos gyventojai, medikai bei Martyno draugai Vienoje organizuoja vakarą, kuriame dalyvaus Lietuvos ambasadorius, Lietuvos –Austrijos lietuvių draugijos vadovas, Austrijos Užsienio reikalų ministerijos atstovai ir taip pat profesorius Oskaras Aszmannas, kuris visą laiką konsultavo Martyną ir bene labiausiai prisidėjo prie to, kad neįgalus vaikinas iš Lietuvos galėtų paspausti ranką ne tik savo draugams, bet ir tiems, kuriems trūksta vilties.

Lietuvio kelias link bioninės rankos neliko nepastebėtas ir Austrijos žiniasklaidos. M.Girulio istorija čia pristatomas kaip labai sėkmingas bendras Lietuvos ir Austrijos projektas.

Grįžęs į Lietuvą Martynas bendradarbiaudamas su Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ pradės naują veiklos etapą, kurio metu sieks palaikyti kūrybingus neįgalius žmones.

Martynas, padedamas draugijos „Guboja“  žmonių, žada tarp neįgalių žmonių ieškoti talentų ir padėti jiems atsiskleisti, suteikti jiems geresnio, prasmingesnio gyvenimo viltį, padėti sėkmingiau bendrauti su aplinkiniais ir išreikšti savo gebėjimus. Tokia idėja Martynui kilo Palangoje vykusioje socialinėje akcijoje, kur susipažino su Lidija Gurova. Ši nereginti mergina jau pelnė pripažinimą dėl savo išskirtinio balso įvairiuose muzikiniuose projektuose. Lidija dalyvaus ir Martyno garbei organizuojamame vakare Austrijoje.

M. Girulio labdaros ir paramos fondas taip pat ketina Lietuvoje skleisti informaciją apie bioniką, ir, padedami specialistų, ieškoti žmonių, kuriems bionika gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę. Neretai žmonėms trūksta informacijos apie naujausias technologijas ir jų pritaikymą neįgalių žmonių poreikiams, todėl Martynas ketina šviesti savo nelaimės draugus ir padėti jiems išsiaiškinti visas galimybes.

Iki lietuvio Martyno Girulio bioninės rankos operacijos likus kiek daugiau mėnesiui, aiškėja, kad valstybė vis dėlto skirs operacijai trūkstamą sumą. „Galime pasakyti gerą žinią, kad tą likusią dalį, kurią reikės padengti už protezą, tikrai padengsime“, – interviu LRT Radijo laidai „60 minučių“ sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Ji vis dėlto pridūrė, kad kol kas iš Vienos klinikos laukiama žinių dėl tikslios protezo kainos.

Kaip buvo skelbiama, bioninės rankos kaina kartu su bandomuoju jos atitikmeniu siekia apie 320 tūkst. litų. Žmonės jau paaukojo daugiau nei 100 tūkst. litų. Sveikatos apsaugos ministerija anksčiau yra žadėjusi dengti apie 80 proc. dirbtinės rankos kainos. Pasak sveikatos apsaugos ministrės R. Šalaševičiūtės, šiuo metu laukiama atsakymo, kiek tiksliai protezas galėtų kainuoti.

„Pirmiausia paklausėme, kiek tiksliai protezas kainuoja, nes nesame gavę oficialių dokumentų apie protezo kainą. Ir būtent Vienos klinika Austrijoje mums turi pateikti atsakymą. Ir, žinoma, galimas variantas, kad mes dar vykdysime derybas, nes, mūsų žiniomis, ta kaina, kuri yra viešai paskelbta, yra per didelė“, – teigė sveikatos apsaugos ministrė. Pasak jos, Skandinavijos šalyse toks protezas kainuoja apie 200 tūkst. litų.

M. Girulio operacija, R. Šalavičiūtės žiniomis, numatyta spalio 3 d. Sveikatos apsaugos ministrė tikisi, kad oficialus raštas apie galimą protezo kainą iš Vienos klinikos bus gautas greitu metu, nes jis yra būtinas. „Priešingu atveju mes neturime teisės pervesti pinigų iš Ligonių kasų“, – sakė R. Šalaševičiūtė. Jos teigimu, gavus reikiamą dokumentą, priimti sprendimą užtektų daugiausia savaitės.

„Visų pirma mūsų ministerija ne iš karto turi pervesti pinigus. Pagal susitarimą su klinikomis Vienoje, mes turime pateikti garantinį raštą, kad apmokėsime išlaidas po to, kai operacija bus padaryta, protezas pritaikytas“, – patikslino sveikatos apsaugos ministrė. Anot jos, dabar viskas priklauso nuo Vienos klinikos.

Vis dėlto R. Šalaševičiūtė patikino, kad galimybės skirti jaunuolio operacijai trūkstamą sumą yra surastos. Būtinais atvejais, anot sveikatos apsaugos ministrės, pinigų gali skirti gydymo užsienyje tvarkos komisija bei retų ligų komisija, tačiau šių komisijų darbas aiškiai reglamentuotas teisės aktų.

„Galimybės yra labai aiškiai apibrėžtos komisijų darbe. Galime pasakyti gerą žinią, kad tą likusią dalį, kurią reikės padengti už protezą, tikrai padengsime. Net jei taip būtų, kad kažkiek pritrūktų, manau, kad turime galimybę kreiptis ir į Vyriausybę, pridėti iš Rezervo fondo. Bet manau, kad tokio poreikio nebus“, – mano R. Šalaševičiūtė.

21-erių M. Girulis iš Pagėgių savivaldybės – pirmasis lietuvis ir vienintelis neįgalus žmogus pasaulyje, kuriam gali būti pritaisyta mintimis valdoma bioninė ranka. Iki šiol tokia ranka būdavo pritaikoma avarijos ar traumos atveju galūnių netekusiems žmonėms, tačiau nė karto asmeniui, kuris rankų nevaldė nuo gimimo. M. Girulis gimė turėdamas retą ligą. Vaikinui deformuoti ir paralyžiuoti galūnių raumenys.

Bioninės rankos siekiančiam lietuviui Martynui Giruliui Austrijos medikai atliko dešinės rankos amputaciją. Tai yra paskutinis svarbus žingsnis bioninės rankos pritaikymo link. 

Neįgalios rankos amputacija, trukusi maždaug pusantros valandos, Martynui praėjo sėkmingai. Pasak panašias operacijas atliekančių austrų medikų, neretai pacientai persigalvoja paskutinę minutę arba po amputacijos operacijos labai išgyvena, gailisi. Nors ir kentęs nemenkus pooperacinius skausmus, Martynas džiaugiasi, kad žengtas lemiamas žingsnis svajonės išsipildymo link.

„Dabar esu įdomus pats sau, kol kas dar pratinuosi prie to, kad rankos nėra. Be neįgalios rankos lengviau gyventi, nes ji šiek tiek trukdė. Kai turėsiu bioninę ranką, būsiu labai laimingas, nors ir dabar tos laimės netrūksta“, - optimistiškai įspūdžiais dalijasi M.Girulis.

Gegužės pabaigoje Martyno vėl laukia kelionė į Austriją, kur jam bus pridedamas bandomasis rankos modelis.

Martyną gydantis profesorius Oskar Aszmann Martyną vadina daugelio pasaulio neįgaliųjų viltimi.  Martyno atvejis yra unikalus tuo, kad pirmą kartą bioninė ranka pritaikoma neįgaliam žmogui. Iki šiol bioninės rankos buvo transplantuotos keletui žmonių po rankų traumų. Martynas niekada iki šiol nevaldė rankų ir jam tenka tą mokytis nuo pradžių.

Kaip žinoma, Martynui Austrijos sostinėje Vienoje buvo atlikta raumenų persodinimo iš kojos į ranką operacija. Bioninės rankos laukiančiam Martynui Giruliui ji pavyko puikiai. Po to jaunuolis intensyviai dirbo treniruodamas ranką. Bioninė ranka, kuri bus reikalinga Martynui dar šiemet, kainuoja 92 tūkst. eurų (317 tūkst. litų). Martyno šeima bioninei rankai jau paskyrė daugiau kaip 40 tūkst., gautų pardavus dalį turėto ūkio. Iki šiol operacijoms, konsultacijoms, reabilitacijai bei apžiūroms jau išleista 134 300 litų. Martynas ir jo artimieji dėkoja visiems jau paaukojusiems ir aukojantiems tam, kad jo svajonė išsipildytų.

Bioninė ranka - naujausias medicininis išradimas. Specialūs davikliai fiksuoja elektromagnetinį lauką, kuris susidaro susitraukiant raumenims ir valdo bionines rankos variklius. Ji yra nuimama, vakare ją galima prijungti prie energijos šaltinio ir įkrauti, o ryte vėl pritvirtinti.

Martynas serga reta įgimta liga - artrogripoze. Liga yra pažeidusi jo pečių, alkūnių, riešų, čiurnų raumenis, juos paralyžiavo ir  užkirto galimybę vaikščioti. Po daugybės operacijų vaikystėje vaikinas pradėjo valdyti kojas ir šiandien gali nueiti nemažus atstumus. Tačiau Martyno rankos liko bejėgės - savarankiškai jis neįstengia atlikti menkiausio darbelio, negali net pasirūpinti savimi. Paralyžiaus pažeistų Martyno rankų raumenys buvo labai silpni, todėl jam buvo persodinti raumenys nuo kojos.

Martyno tėvai, siekdami padėti vaikui, pardavė savo ūkį, tačiau lėšų operacijai trūko, todėl buvo įkurtas paramos fondas.

Kontaktai

Martyno Girulio paramos fondas
Adresas: Mokyklos g. 6, Mociškių k., Vilkyškių sen., Pagėgiai
Fondo kodas: 302744171
Banko sąskaita: LT797300010130920989

Bioninės rankos laukiantis lietuvis Martynas Girulis žengė spartų žingsnį link savo tikslo – Austrijoje jį apžiūrėję medikai konstatavo, kad rankoje įsodintus raumenis jis gali valdyti taip, kaip valdo kiekvienas sveikas žmogus.

Antradienį iš Austrijos grįžęs Martynas prieš šias Kalėdas ypač džiugiai nusiteikęs – patikrinimas parodė, jog jam tikrai galima naudoti bioninę ranką.

"Kai Martynas patikros metu pamatė, kad mintimis gali sulenkti kumštį, apsidžiaugė taip, kaip laimėjęs krepšinio čempionatą. Mums šios Kalėdos tikrai bus be galo džiaugsmingos", – geros nuotaikos neslepia Martyno mama Danguolė.

Kaip žinoma, Martynui Austrijos sostinėje Vienoje pernai buvo atlikta raumenų persodinimo iš kojos į ranką operacija. Bioninės rankos laukiančiam Martynui ji pavyko puikiai. Visą vasarą jis intensyviai dirbo treniruodamas ranką, todėl Austrijoje atlikto patikrinimo rezultatais visi liko labai patenkinti.

Iki šiol bioninės rankos buvo transplantuotos keletui žmonių po rankų traumų. M. Girulis bus pirmasis žmogus pasaulyje, kuriam bioninė ranka bus transplantuota amputavus neįgalią ranką. Martyno atvejis ypatingas tuo, kad jis niekada iki šiol nevaldė rankų ir jam teks tai išmokti nuo pradžių.

Martynui reikalinga bioninė ranka bus pritaikoma specialiai jam, todėl jos kaina bus dar didesnė nei standartinė. Bioninė ranka – naujausias medicininis išradimas. Ji yra nuimama, vakare ją galima prijungti prie energijos šaltinio ir įkrauti, o ryte vėl pritvirtinti. Ši technikos naujovė kainuoja apie 70 tūkst. eurų (apie 240 tūkst. litų).

Matydami Martyno ryžtą, Austrijos medikai neapmokestina parengiamųjų darbų iki bioninės rankos transplantavimo. Martyno pastangas surinkti milžinišką pinigų sumą įvertino Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija. Ministerijoje renkama informacija, ruošiami dokumentai bei numatoma svarstyti gydymo išlaidų kompensavimą Martynui. Gydymo užsienyje kompensavimas tapo galima šią vasarą įsigaliojus tai numatančiai ES direktyvai. Kompensuojant gydymo kaštai padengiami tiek, kiek lėšų gydymui būtų skirta Lietuvoje, todėl tų pinigų toli gražu nepakaks, tačiau Martyno šeima džiaugiasi bet kokia parama, kuri priartina Martyną prie svajonės išsipildymo.

Martynas serga reta įgimta liga – artrogripoze. Liga yra pažeidusi jo pečių, alkūnių, riešų, čiurnų raumenis, juos paralyžiavo ir  užkirto galimybę vaikščioti. Po daugybės operacijų vaikystėje vaikinas pradėjo valdyti kojas ir šiandien gali nueiti nemažus atstumus. Tačiau Martyno rankos liko bejėgės – savarankiškai jis neįstengia atlikti menkiausio darbelio, negali net pasirūpinti savimi. Paralyžiaus pažeistų Martyno rankų raumenys yra labai silpni, todėl jam buvo persodinti raumenys nuo kojos. Galutinė transplantacija, po kurios Martynas galės gyventi pats pasirūpindamas savimi, turėtų įvykti po dabartinės rankos amputacijos.

Kol kas atliktos tik dvi panašios milžiniškus pinigus kainuojančios transplantacijos pasaulyje. Martyno tėvai, siekdami padėti vaikui, pardavė savo ūkį, tačiau lėšų operacijai trūko, todėl buvo įkurtas paramos fondas. Martynas kreipėsi pagalbos į visus geros valios žmones, prašydamas paramos. Į Martyno pagalbos prašymą atsiliepė šimtai geros valios žmonių Lietuvoje, pora labdaros fondų Lietuvoje ir Švedijoje.

Daugiau informacijos apie Martyno ligą ir jo gyvenimą galima rasti internete www.martynofondas.lt. 

Dienraštis "Klaipėda", šią savaitę švęsiantis 68-ąjį gimtadienį, yra tapęs neatsiejama uostamiesčio dalimi – daugelio klaipėdiečių draugu bei pagelbėtoju. Žmonės į laikraščio žurnalistus kreipiasi, kai jau nebežino, kur sulaukti pagalbos, ir džiaugiasi, kad dienraštis padeda įveikti rūpesčius.

Pasiguodžia ir pasidžiaugia

Antrojo pasaulinio karo audrų nualintame mieste 1945-ųjų vėlų rudenį pradėtas leisti laikraštis daug kartų keitėsi, kaip keitėsi ir miesto bei visos šalies gyvenimas. Vyresnės kartos miesto gyventojai neretai didžiuodamiesi pasakoja, jog skaito "Klaipėdą" jau daug metų.

Per bemaž 70 metų laikraščio skaitytojai ir darbuotojai tapo lyg viena šeima, o joje yra natūralu vieni kitiems padėti.

Nuolatinė dienraščio "Klaipėda" rubrika "Karštas telefonas" yra viena nuoširdžiausių žurnalistų ir miesto gyventojų bendravimo skilčių. "Laukiame skambučių ir stengiamės padėti, kai ištinka bėda ar tiesiog nuotaiką gadina kokia gyvenimo smulkmena", – vieningai tvirtino dienraščio žurnalistai.

Daugelis "Klaipėdos" nuolatinių skaitytojų ne tik skundžiasi ar guodžiasi, bet nevengia paskambinti, kai turi kuo pasidžiaugti.

Padėjo įrodyti, kad gyva

Žurnalistui nėra didesnio jo darbo įvertinimo nei suvokimas, kad pasisekė išspręsti žmogui kilusią problemą. "Didžiuodamiesi galime pasakyti, jog esame jėga, kuri gali papūsti prieš vėją ir pajudinti biurokratinius kelmus", – ryžtingai ir toliau padėti skaitytojams buvo nusiteikę žurnalistai.

Šiemet rugsėjį "Klaipėda" rašė, jog klaipėdietė Laima Boehler niekaip nerado įstaigos, išduodančios pažymą, kad moteris vis dar yra gyva.

Moteris kartą buvo išprašyta iš "Sodros", patikinus, kad ši įstaiga tokių pažymų neišduoda.

Kai šios klaipėdietės istorija pradėjo domėtis dienraščio "Klaipėda" žurnalistai, moteris gavo reikiamą pažymą.

Suvedė geradarius ir ligonį

Birželį dienraštis rašė apie 20-metį Martyną Girulį – vaikiną, kuris dėl ligos nuo pat gimimo nevaldo rankų. Nepaisant negalios, vaikinas daug domėjosi galimybe gyventi visavertį gyvenimą ir sužinojo apie bioninę ranką – smegenų impulsais valdomą protezą. Pasaulyje tėra vienetai žmonių, kurie turi tokius išmanius protezus.

M.Girulis bei jo tėvai papasakojo "Klaipėdos" žurnalistams apie savo svajonę, šeimos pastangas ją pasiekti. Nors tėvai pardavė visus turėtus gyvulius bei traktorių, svajonei pinigų neužteko.

Paskaitę straipsnį apie į gyvenimą besikabinantį vaikiną jam padėti nusprendė neabejingi skaitytojai. Straipsnį rašiusi žurnalistė tapo tarpininke tarp aukotojų ir M.Girulio šeimos.

Taip bendras tikslas suvienijo neįgalaus vaikino šeimą, "Klaipėdą" ir M.Giruliui padėti pasiryžusius žmones. Keliasdešimt tūkstančių paaukotų litų sutrumpino kelią tarp svajonės ir realybės.

Palaikymas suteikė jėgų

"Mums labai padėjo ir dienraščio "Klaipėda" palaikymas", – neslėpė klaipėdiečių Paulių šeima, kuri šešerius metus mina teismų slenksčius, bandydama iškovoti teisę gyventi pačių įsigytame bute.

Dragūnų kvartale už didžiulę banko paskolą nusipirkę butą klaipėdiečiai viso gyvenimo pirkinį įteisino notarų biure ir nesitikėjo, kad sandorio teisėtumą patvirtinusi notarė gali suklysti jų nenaudai.

Nors teismai deklaruoja esantys nepriklausomi, o žiniasklaida jų veiksmams nedaranti įtakos, "Klaipėdoje" aprašyta daugiavaikės šeimos nepavydėtina situacija Pauliams padėjo pajusti daugybės žmonių palaikymą, o tai suteikė jėgų toliau kovoti.

Byloje dar nėra padėtas paskutinis taškas, tačiau kartais tereikia jausti, kad esi ne vienas, ir ryžto bei jėgų atsiranda daugiau.

Sugėdintas įsileido darbininkus

Daugybę metų kentusi aukštu aukščiau gyvenančio kaimyno nevalyvumą bei apsileidimą klaipėdietė Galina Burlačenko nebežinojo, kur kreiptis. Netvarkingas kaimynas, ne kartą užliejęs moters butą, keletą pastarųjų metų leido savo katėms šlapintis ant šildymo vamzdžio. Šlapimo rūgštis persisunkė per lubas, o vamzdis, kuriuo karštas vanduo iš aukšto į aukštą pasiekia radiatorius, visiškai surūdijo.

Kad ir kiek prašytas, gėdintas ar net baudomis gąsdintas vyras į savo butą nieko neįsileisdavo.

Kai prieš pat prasidedant šių metų šildymo sezonui apie moters bėdą parašė "Klaipėda", G.Burlačenkos kaimynas pats nuskubėjo į namą administruojančią bendrovę "Jūros būstas" ir pranešė neprieštarausiąs vamzdžio pakeitimui. Taip ne vienus metus neišsprendžiama problema baigėsi vos per dieną.

Tai tik keli pavyzdžiai, bylojantys apie miestiečių pasitikėjimą laikraščiu bei "Klaipėdos" norą ne tik atspindėti uostamiesčio gyvenimo aktualijas, bet ir būti kiekvieno klaipėdiečio gyvenimo dalimi.