Premijos teikimo iškilmės prasidės minėjimu prie M. L. Rėzos paminklo, o premija bus įteikta Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Ceremonijos metu premijos laureatei tradiciškai bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su M. L. Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.

Vienuoliktą kartą teikiama premija R. Leiserowitz skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą mokslinėje tiriamojoje ir kultūros puoselėjimo veikloje.

Mokslininkės kandidatūrą premijai gauti pateikė Thomo Manno kultūros centras.

Anot centro atstovų, R. Leiserowitz asmenybė paliko ryškų pėdsaką Neringos kultūriniame gyvenime. Jos mokslinė ir kultūrinė veikla jau tris dešimtmečius susijusi su Neringa ir miesto garsinimu tarptautinėje arenoje.

1995-aisiais Nidoje įsteigus Thomo Manno kultūros centrą, R. Leiserowitz tapo viena pirmųjų centro darbuotojų (1996 – 1999), jau tuo metu prisidėdama prie to, kad centras taptų intensyvių Baltijos jūros regiono kultūros mainų vieta.

Nuo 2009-ųjų ji yra tarptautinio kuratoriumo, kuruojančio minėto centro veiklą, pirmininkė. Per šį laikotarpį surengta 11 Thomo Manno festivalių.

Profesorė R. Leiserowitz taip pat moksliniais darbais populiarina Kuršių nerijos vardą istoriniame kontekste.

Premija tradiciškai teikiama sauso mėnesį, minint Martyno Liudviko Rėzos gimtadienį. Šiemet minimos 244-osios jo gimimo metinės.

Sausio 9-ąją Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimęs M. L. Rėza laikomas vienu žymiausių pasaulietinės lietuvių kultūros puoselėtojų bei lietuvių tautosakos mokslo pradininku.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

M. L. Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

M. L. Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir Savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2019 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyks kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo M. L. Rėzos 243-iąsias gimimo metines.

„Genius loci“ menininkas

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu jubiliejine M.L.Rėzos premija A.Danilevičius bus įvertintas už kultūros ir meno iniciatyvas, telkiančias profesionalaus meno kūrėjus ir stiprinančias vietinę bendruomenę, už edukacinę veiklą, skatinančią bendruomenės kūrybiškumą, bei Kuršių nerijos savitumą atspindinčią autoriaus kūrybą.

Šį sprendimą priėmusi Neringos savivaldybės taryba atsižvelgė į L.Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) nuomonę.

Plungėje gimęs A.Danilevičius akmens apdirbimo mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, o po to Vilniaus dailės akademijoje baigė skulptūros studijas. 1994-aisiais su šeima iš Vilniaus persikėlęs į Juodkrantę dailininkas savo gyvenimą ir kūrybą susiejo su Kuršių nerija, tapdamas šios ypatingos žemės „genius loci“ (vietos dvasios) menininku.

Iš nendrių, akmens ir smėlio

A.Danilevičius inicijavo ir pats dalyvavo nendrinių ugnies skulptūrų simpoziumuose Juodkrantėje, Gintaro įlankoje. Šie simpoziumai tapo ilgamete rudens lygiadienio švente, skirta Baltų vienybės dienai. Jis taip pat yra Pajūrio apsauginio kopagūbrio simpoziumo sumanytojas ir dalyvis, Juodkrantės pamario akmens skulptūrų simpoziumo dalyvis (sukurtos skulptūros „Debesys – krantas“, „Lela“), smėlio skulptūrų simpoziumo iniciatorius.

Pats A.Danilevičius kuria skulptūras iš akmens, medžio, metalo, gamtinių medžiagų – nendrių, žabų, smėlio, ledo. Įsimintini skulptoriaus darbai, sukurti itin griežtą apsaugos režimą turinčiose Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijose: tvorelės ir pakyla Naglių gamtos rezervate, „Neringos krėstas“ Tylos slėnyje, memorialinė lenta ant Thomo Manno namo, antkapiniai paminklai dailininkams Eduardui Jonušui etnografinėse Nidos kapinėse, Vaclovui Kaminskui Juodkrantės kapinėse, knygų nameliai – švyturiai Nidoje ir Juodkrantėje.

Monumentalu, subtilu, santūru

Jo skulptūroms būdinga aiški kompozicijos struktūra, monumentalumas, subtili stilizacija. A.Danilevičiaus kūryboje galima išskirti kelias stilistines linijas: ankstyvieji jo medžio darbai pasižymi giliu senosios baltų ritualinės skulptūros pojūčiu, antkapinės skulptūros – santūrių, tarsi plaukiančių formų, išraiškingos faktūros, glaudžiai susijusios su krikščioniškąja tradicija.

A.Danilevičius dalyvavo Gedimino paminklo konkurse Vilniuje, įvairiuose simpoziumuose ne tik Juodkrantėje, bet ir Velse (Jungtinė Karalystė), vadovavo liaudies meistrų simpoziumui Vilkaviškyje.

Su žmona Kristina, taip pat dailininke, kuriančia fitokoliažus, ir dukra Ula, grafike, skulptorius A.Danilevičius yra surengęs ne vieną parodą Lietuvoje: „Lango“, „Lietuvos aido“ galerijose Vilniuje, Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, Oginskių rūmuose Plungėje, Juodkrantės parodų namuose ir kitur. A.Danilevičiaus skulptūrų yra įvairiose privačiose kolekcijose Lietuvoje, JAV, Vokietijoje, Austrijoje, Anglijoje.

Reikšminga Kuršių nerijai

M.L.Rėzos kultūros ir meno premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą, bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse; taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Pirmoji M.L.Rėzos kultūros ir meno premija buvo įteikta 2010 m. Neringos dailininkui E.Jonušui. Šią premija taip pat įvertinti muziejininkės Vitalijos Teresos Jonušienės, istorikių Nijolės Strakauskaitės ir Ingės Lukšaitės, filosofo Alvydo Juozaičio, filologės Liucijos Citavičiūtės, dailininkų Arūno Sakalausko ir Romano Borisovo, Nidos folkloro ansamblio „Giedružė“ nuopelnai Kuršių nerijai.

M.L.Rėzos premija teikiama kartą per metus, Juodkrantėje minint M.L.Rėzos gimtadienį. Kuršininkas, prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, teologas, tautosakininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius M.L.Rėza (1776–1840) yra gimęs Kuršių nerijoje, smėliu užpustytame Karvaičių kaime.

Šeštadienį 12.30 val. M.L.Rėzos atminimas bus pagerbtas prie paminklo ant Skirpsto kopos šalia Pervalkos. Juodkrantės L.Rėzos kultūros centras 13 val. visus norinčius kvies į pažintinį žygį M.L.Rėzos gimtaisiais takais: Pervalka–Kuršių marių pakrantė–Karvaičiai–Preila. Tai paskaita žygio žingsniu, kurios metu bus galima sužinoti daug naudingos informacijos apie M.L.Rėzos asmenybę nuo vaikystės iki mokslo aukštumų ir jo nuveiktų darbų svarbą ne tik Lietuvos bet ir visos Europos kultūrai.

Šeštadienį 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje ir sekmadienį 13 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje skambės Broniaus Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“, kurią atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) mišraus choro merginų grupė (vadovai doc. Dainius Puišys, prof. Jurijus Kalcas, doc. Gintautas Venislovas), sopranas Lina Dambrauskaitė, vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur bei valtornų kvartetas: Greta Barkauskaitė, Karolina Janulevičiūtė, Rūta Montvilaitė ir Egidijus Stanelis. Diriguos Jurijus Kalcas. Prieš oratoriją atliekant Juodkrantėje muzikologė doc. dr. Judita Žukienė 18 val. skaitys paskaitą „Apeigos pagal B.Kutavičių“.

Šešių dalių B.Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ parašyta pagal Sigito Gedos poeziją. Kompozitorius čia užčiuopė, sakytume, archajišką lietuviškumą, kurio skambesys kartu ir modernus – ne veltui B.Kutavičius lyginamas su Amerikos minimalistais.

Magiško poveikio muzikos kūrinys atspindi dramatišką dviejų religijų – pagonybės ir krikščionybės – susidūrimą. Per visą oratoriją auginamas judančio erdvėje, klausytojus apsupančio choro skambesys, papildytas solistės išgaunamais užkeikimo šūksniais. Kūrinio finalas, kai į „pagoniškąjį“ skambesį grėsmingai įsirėžia vargonai su protestantiškąjį choralą primenančia tema, sukrečia klausytojus. Antai žinomas lenkų muzikologas Krzysztofas Droba savo prisiminimuose rašė, jog pirmą kartą išgirdęs „Paskutines pagonių apeigas“ buvo priblokštas ir sujaudintas iki ašarų. Pasak muzikologo ir dirigento Donato Katkaus, „B.Kutavičius sąmoningai ar nesąmoningai pradėjo daryti tai, kas reiškia mūsų lietuvišką mentalitetą, ir kartu jis kūrė muziką, kuri buvo visiems suprantama. Kuo labiau tautiška, tuo įdomesnė visam pasauliui“.

Simboliška, jog atliekant kūrinį dalyvaus jaunimas – LMTA choras, studentai, kuriuos jau turėtume vadinti jaunaisiais profesionalais. Antai solistė L.Dambrauskaitė, bebaigianti LMTA magistrantūrą, dainuoja pagrindinius vaidmenis įvairių teatrų ir trupių pastatymuose. „Paskutinės pagonių apeigos“ praplėtė jos repertuarą šiuolaikiška gaida ir kartu įrašė jos vardą į garbingą šią partiją interpretavusių solisčių sąrašą, kurį prieš daugelį metų pradėjo charizmatiškoji Giedrė Kaukaitė.

Į visus renginius įėjimas – laisvas.

Jo metu vyks paskaita žygio žingsniu, kurios metu sužinosime daug naudingos informacijos apie M. L. Rėzos asmenybę nuo vaikystės iki mokslo aukštumų ir jo nuveiktų darbų svarbą ne tik Lietuvos bet ir visos Europos kultūrai.

Birželio 10 d. 19 val. Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje ir birželio 11 d. 13 val. Nidos Evangelikų Liuteronų bažnyčioje bus galima pasiklausyti B. Kutavičiaus oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“, kurią atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mišraus choro merginų grupė (vadovai: doc. Dainius Puišys, prof. Jurijus Kalcas, doc. Gintautas Venislovas), sopranas Lina Dambrauskaitė, vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur bei valtornų kvartetas: Greta Barkauskaitė, Karolina Janulevičiūtė, Rūta Montvilaitė, Egidijus Stanelis, diriguos Jurijus Kalcas. Juodkrantėje muzikologė doc. dr. Judita Žukienė skaitys paskaitą tema „Apeigos pagal B. Kutavičių“.

Šešių dalių B. Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ parašyta pagal Sigito Gedos poeziją. Kompozitorius čia užčiuopė, sakytume, archajišką lietuviškumą, kurio skambesys tuo pat metu modernus – ne veltui B. Kutavičius lyginamas su Amerikos minimalistais.

Muzikos kūrinys atspindi dramatišką dviejų religijų – pagonybės ir krikščionybės – susidūrimą. Per visą oratoriją auginamas judančio erdvėje, klausytojus apsupančio choro skambesys, papildytas solistės išgaunamais užkeikimo šūksniais. Kūrinio finalas – kai į „pagoniškąjį“ skambesį grėsmingai įsirėžia vargonai su protestantiškąjį choralą primenančia tema.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui, lietuvininkų tradicijoms, tautosakos, tautinių kostiumų išskirtinumui.

Šventė prasidės penktadienį 12 val. Liudviko Rėzos kultūros centre kūrybinėmis dirbtuvėmis, kurios sukvies komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistus, medijų menininkus, sociologus, rinkodarininkus, projektininkus ir visus, norinčius padirbėti tema „Istorinės asmenybės įvaizdžio transformacijos postmoderniose medijose: Martynas Liudvikas Rėza“.

Bus bandoma apie tradicinę asmenybę – M. L. Rėzą – kalbėti netradiciškai. Dialoginį seminarą ves Liudviko Rėzos kultūros centro Tarybos (kuratoriumo) pirmininkė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas). Dalyviams paskaitas skaitys doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (KU BRIAI) tema „M. L. Rėza – tautinio ir regioninio mentaliteto sandūroje“ ir prof. dr. Arūnas Augustinaitis (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) „Asmenybė, laikas ir vieta postmoderniose medijose: naujos paradigmos, neatskleisti kontekstai“. Vakare bus rodomas Agluonėnų klojimo teatro spektaklis pagal Bertoldo Brechto pjesę „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ (režisierius Domininkas Malajavas).

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: "Agluona" (Agluonėnai), "Aušrinė" (Juodkrantė), "Giedružė" (Nida), "Kamana" (Pagėgiai), "Kupolė" (Kaunas), "Kuršininkai"(Juodkrantė), "Nova" (Šakių raj. Patašinės k.), "Ramytė" (Šilutė), "Sklada" (Rusnė), "Spalgena" (Vilnius), "Viešia" (Neveronys), "Vėlingis" (Priekulė).

Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Šventėje „Pūsk, vėjuži!“ pirmąkart dalyvaus asociacija „Pilsota“, kuri pristatys X-XI a. kuršių kostiumų, ginklų ir papuošalų rekonstrukcijas (pagal Laivių, Palangos, Genčų kapinynų archeologinę medžiagą).

Svečiai ir dalyviai turės puikią galimybę pasiklausyti Klaipėdos universiteto dėstytojos doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaitos „Nerijos muziejus (1933-1945) – Kuršių nerijos etninis tradicijos puoselėtojas“, kuri vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Vakarinėje programoje – grupės „Esatis“ koncertas. Skambės pasaulio muzika, daugybe įvairių stilių apipintos lietuvių liaudies skambesio tradicijos, papuoštos kitų šalių tautosakoje girdimais instrumentų garsais. Šventės pabaigoje visų lauks smagi vakaronė „Šok, broluži!“

Sausio 9-ąją sukako 240 metų, kai Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimė lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojas Martynas Liudvikas Rėza. Pirmasis šiai datai paminėti skirtas renginys Neringoje – Juodkrantėje vyksiančios septintosios L.Rėzos kultūros ir meno premijos įteikimo iškilmės, rengiamos šį šeštadienį, M.L.Rėzos gimimo dieną.

Jis buvo pirmasis

M.L.Rėza laikomas vienu žymiausių pasaulietinės lietuvių kultūros puoselėtojų bei lietuvių tautosakos mokslo pradininku – jis pirmasis pradėjo sistemingai rinkti lietuvių liaudies dainas ir išleido pirmąjį lietuvių tautosakos rinkinį „Dainos“. Šiame rinkinyje buvo ir pirmoji mokslinė studija apie lietuvių liaudies dainas, M.L.Rėzos dėka skambančias iki šių dienų.

Jis atrado ir „padovanojo“ mums Kristijoną Donelaitį – pirmą kartą išvertė į vokiečių kalbą ir 1818 m. išleido jo „Metus“. 1824 m. pasirodė M.L.Rėzos verstos Ezopo pasakėčios, išleistos kartu su dar šešiomis išlikusiomis.

Pažymėtina, kad M.L.Rėza parengė du lietuviškosios Biblijos leidimus, vokiečių kalba išleido „Lietuviškosios Biblijos istoriją“ ir „Filologines kritines pastabas dėl lietuviškosios Biblijos“.

Negalima pamiršti, kad M.L.Rėza buvo dvasininkas ir pedagogas, filologas, publicistas, istorikas ir poetas.

Įprasmina atminimą

Labiausiai išsimokslinusio XIX a. pradžios lituanisto atminimą siekiama įprasminti Neringos savivaldybės tarybos įsteigta L.Rėzos kultūros ir meno premija, teikiama už Kuršių nerijai reikšmingą veiklą.

M.L.Rėzos gimimo dieną, sausio 9-ąją, Juodkrantės bažnyčioje vyksiančio iškilmingo renginio metu bus įteikta jau septintoji premija. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus L.Rėzos kultūros centro tarybai, 1 400 eurų siekianti premija šiuosyk skirta Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ folkloro ansambliui „Giedružė“.

Svarstant šio ansamblio kandidatūrą premijai gauti, buvo įvertintas jo indėlis puoselėjant Pamario krašto etninės kultūros, žvejų papročius ir tradicijas, populiarinant M.L.Rėzos vardą.

Įvertino folkloro ansamblį

Klaipėdos universiteto Liaudies muzikos katedros folkloro specialybės magistrės Audronės Buržinskienės vadovaujamas ansamblis įkurtas 2002-aisiais ir dabar vienija 31 narį nuo 7 iki 55 metų. Ansamblio nariai puoselėja Pamario krašto tradicijas, papročius, gyvenimo būdą. Kolektyvas pavadinimui pasirinko netoli Nidos esančio Giedružės kalno vardą. 2007-aisiais ansamblį papildė vaikų ir jaunimo grupė, mažieji „giedružiukai“ žaismingai pagyvina koncertinius pasirodymus.

„Giedružė“ rengia įvairias etnines programas, edukacinius mokymus suaugusiesiems ir vaikams, kalendorines šventes, yra viena pagrindinių Neringoje vykstančio tarptautinio festivalio „Tek saulužė ant maračių“ organizatorių. Taip pat savo kraštą ji pristato įvairiuose Lietuvoje ir užsienyje vykstančiuose folkloro festivaliuose bei renginiuose, yra išleidusi kompaktinę plokštelę „Iš trijų rytų vėjužis pūtė“ bei sukūrusi pamario žvejų gyvenimą ir tradicijas atskleidžiantį vaizdo filmą „Ten ant maračių“. Anot premijos skyrėjų, svarbu, kad šio ansamblio repertuarą sudaro ir M.L.Rėzos surinktos Pamario krašto dainos.

Ansambliui skirta L.Rėzos kultūros ir meno premija – ne pirmasis jo įvertinimas. 2012-aisiais „Giedružė“ pelnė aukščiausią mėgėjų meno apdovanojimą Lietuvoje – „Aukso paukštę“ nominacijoje „Geriausias krašto folkloro ansamblis ir vadovas“.

Įteiks iškilmingai

Premijos įteikimo iškilmės sausio 9-ąją, šeštadienį, prasidės 12 val. minėjimu bei gėlių padėjimu prie M.L.Rėzos paminklo Juodkrantėje, o 13 val. persikels į šios gyvenvietės evangelikų liuteronų bažnyčią (L.Rėzos g. 56). Ten iškilmingos ceremonijos metu Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis ansambliui „Giedružė“ įteiks ir garbingą įvertinimą lydinčią žalvarinę plaketę – meno kūrinį su M.L.Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.

Jubiliejinius Martyno Liudviko Rėzos metus pradedant Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) šiandien 16 val. vyks M.L.Rėzos „Raštų“ I, II ir IV tomų pristatymas.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Vilniuje nuo 2009 m. rengia M.L.Rėzos „Raštų“ seriją. 2011 m. pasirodė pirmasis tomas, 2013 m. – antrasis, 2015 m. – ketvirtasis, o 2018-aisiais bus išleistas trečiasis ir penktasis tomai. Ir jie dar ne paskutiniai. Gali kilti klausimas: ar čia tas pats M.L.Rėza, kuris, kaip žinome, išleido K.Donelaičio kūrybą ir pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį? Atsakymą bus galima išgirsti susitikime su „Raštų“ rengėjais ir leidėjais. Susitikimo metu bus pristatomas ketvirtasis M.L.Rėzos „Raštų“ tomas, skirtas K.Donelaičio kūrybos publikavimui. Jis tarsi užbaigė K.Donelaičio ir pradeda M.L.Rėzos jubiliejinius metus.

Taip pat bus galima išgirsti atsakymus į keletą intriguojančių klausimų, pvz., koks buvo iš tikrųjų Rėzos vardas? Kodėl pirmajame „Metų“ leidime (1818 m.) – maždaug 13 procentų apimties sudaro M.L.Rėzos autorinis tekstas? Kodėl iki šiol egzistuoja du „Donelaičiai“ – M.L.Rėzos ir vokiečių filologo Georgo Nesselmanno, ir kuo jie skiriasi? Kokiame XIX a. leidinyje išspausdinti ir K.Donelaičio, ir M.L.Rėzos lietuviški tekstai? Ar dar pavyksta rasti nežinomų K.Donelaičio laiškų? Kiek pasirodys M.L.Rėzos „Raštų“ tomų?

Renginyje dalyvaus „Raštų“ sudarytoja dr. Liucija Citavičiūtė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), redakcinės kolegijos nariai Gytis Vaškelis (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) ir kultūros istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė, M.L.Rėzos svarbą Kuršių nerijos istorijai pristatys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė. Renginį ves Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė doc. dr. Silva Pocytė.

M.L.Rėzos „Raštų“ pristatymą organizuoja Klaipėdos etnokultūros centras ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Rugsėjo 26 d., šeštadienį, 16 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L.Rėzos g. 56) vyks Martyno Liudviko Rėzos Raštų IV tomo „Kristijono Donelaičio kūrybos publikavimas“ pristatymas visuomenei.

Šis tomas skirtas lietuvių literatūros pradininko, Tolminkiemio kunigo K.Donelaičio (1714–1780) kūrinių pirmiesiems leidimams. Šiame tome K.Donelaičio kūriniai skelbiami tokie, kokius iš poeto rankraščio visuomenei pateikė M.L.Rėza. Po parengėjo mirties jie publikuojami pirmą kartą.

Praėjus beveik trims dešimtmečiams po K.Donelaičio mirties, jo kūrybinis palikimas pateko profesoriui M.L.Rėzai. Jis išstudijavo rankraščius ir daugiau kaip 10 metų rengė juos spaudai. 1818 m. Karaliaučiuje išspausdinta K.Donelaičio poema „Metai“ su parengėjo vertimu į vokiečių kalbą ir pirmąja poeto biografija bei kūrybos analize. 1824 m. taip pat Karaliaučiuje išleistos K.Donelaičio pasakėčios. Taip pat iš užmaršties ar net pražūties išgelbėti didžiojo lietuvių literatūros klasiko kūriniai ir padėtas kertinis akmuo donelaitikos tyrimams.

Renginyje dalyvaus M.L.Rėzos kūrybos bei veiklos tyrinėtoja, Raštų rengėja, literatūros istorikė ir tekstologė  dr. Liucija Citavičiūtė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), Rytų Prūsijos ir Prūsų Lietuvos kultūros istorijos ir identiteto, Kuršių nerijos daugiakultūrinės istorijos tyrinėtoja istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas), Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, poetas Antanas A.Jonynas. Renginį ves kalbininkė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė (Lietuvių kalbos institutas).