„Mūsų kartą tėvai ugdė su viltimi, kad Lietuva kada nors bus laisva ir galėsime – netgi privalėsime – prisidėti prie jos pažangos ir sugrįžimo į savo vietą pasaulio šalių gretose. Taip išėjo, kad užaugau visai kitoje visuomenėje – laimė, tokioje, su kuria daugelis lietuvių siejo ir sieja savo viltis, kad Lietuva gali išlikti laisva tiek nuo išorinės prievartos, tiek savo viduje. Viliuosi, kad mano hibridinis ugdymas ir patirtis padeda į Lietuvos reikalus pasižiūrėti kiek kitu žvilgsniu“, – pasakojo D. Udrys, politikos filosofijos daktaro laipsnį įgijęs Kalifornijos Claremont Graduate universitete.

Turi išmanyti viską

Pasak politologo, politika, kaip ir kiti mokslai, šiandien turėtų būti integruojama su kitomis disciplinomis, gilinantis ne vien į politikos, bet ir istorijos, ekonomikos, karybos, technologijos raidą. Būdami tik vieno dalyko specialistais, neprisidedame prie tolesnio žinių integravimo, platesnio taikymo, nesuvokiame, kaip viskas dera tarpusavyje – pavyzdžiui, kaip žmogaus smegenų chemija paveikia jo politinius sprendimus.

„Šiais laikais politika jau nagrinėjama atsižvelgiant ir į naujausius kognityvinių mokslų atradimus. Pandemijos metu pamatėme, kaip svarbu politinių sprendimų priėmėjams suprasti ir mediciną – konkrečiai, epidemiologiją, masių ir individų psichologiją. Mokslininkai tik pradeda įvertinti karantinų psichologinį poveikį, nekalbant apie poveikį švietimui, ugdymui ir žmonių tarpusavo santykiams. Tokių priežastinių ryšių nesuprasdami darome klaidų“, – pasakoja dr. D. Udrys.

Galbūt svarbiausia prisiminti, kad jokia teorija, jokia ideologija neaprėpia visos realybės. Visos jos turi savo ribas, nes kiekviena jų yra tikrovės supaprastinimas.

 

Anot jo, politika jau nuo senovės laikų suvokiama kaip architektoninis mokslas. „Kitaip tariant, politikas turi išmanyti praktiškai visas sritis, nes politiniai sprendimai paveikia praktiškai viską. Dėl to Platonas leidžia suprasti, kad geriausiai valdytų filosofas-karalius – toks visuotinis, visų sričių išminčius. Tačiau tiek išmanantis žmogus yra tokia retenybė, kad tai praktiškai nepasiekiamas idealas“, – samprotavo pašnekovas.

Reikalingos ir erezijos

Dalyvaudamas VDU vykusiuose mokslo ir kūrybos simpoziumuose, D. Udrys ne kartą aptarė kūrybos vertę ir būtinybę, kad lietuviai mąstytų ne tik moksliškai, bet ir kūrybiškai. Pašnekovas pabrėžia, kad kūrybiškumas ir laisvė žengia koja kojon, todėl šiuos aspektus jis aptars ir Kaune, VDU, skaitydamas intensyvų kursą „Liberalizmas ir jo kritika“.

„Laisvė nėra betikslė vertybė, ji labiausiai reikalinga siekiant pažangos. Be laisvės stringa kūryba. Be kūrybos, kaip anąsyk kalbėjau, sunkiai atsiranda ir mokslinių įžvalgų. Liberalios vertybės, visų pirma, saugo galimybę mąstyti ir elgtis kitaip nei visi. Turėti kitokių minčių – kartais netgi eretiška, jos daugumai gali atrodyti keistos ir nepriimtinos. Tačiau erezijos kartais yra reikalingos. Nes, kaip žinome iš istorijos, ne viskas, kas tampa visuotinai priimtina, yra teisinga, aktualu ar produktyvu. Kadaise žmonės laikė vieni kitus vergais, baudžiauninkais, raganomis, mažiau vertomis rasėmis. Ir nebuvo lengva žmonijai tokio mąstymo ir matymo nusikratyti“, – primena dr. D. Udrys.

Jo teigimu, istorija aiškiai rodo, kad visuomenės, kurios bando uždrausti mąstyti kitaip, engia žmones ir laiko juos priespaudoje, patiria visokeriopą sąstingį. „Sovietinį totalitarizmą išgyvenusi Lietuva turi tiesioginę tokios priespaudos patirtį. Ar iš to tinkamai pasimokėme? Kaip pasakė Vilniuje įamžintas Frankas Zappa, „pažanga neįmanoma nenukrypstant nuo normos“. Norėdami pažangos, turime ne tik toleruoti, bet ir skatinti kritiką, kvestionavimą ir alternatyvas. Ir turime saugoti savo „raganas“ ir „eretikus“ nuo minios užmėtymų“, – pažymi pašnekovas.

Aptars liberalizmą

Savo paskaitų Kaune metu dr. D. Udrys aptars liberalizmą – pasak jo, tai yra viena reikšmingiausių politinio mąstymo gijų, atvedusių didelę žmonijos dalį į dabartį, ir Vakarų pasaulio politinis pagrindas, tačiau svarbu deramai suvokti liberalizmo pranašumus ir trūkumus.

„Vertybių, kurias išaukština liberalizmas, nauda įrodyta. Tačiau nesuvokus šios politinės teorijos ribų, gresia jos sukarikatūrinimas arba pavertimas ideologija. Tai gali privesti prie kraštutinių, kenksmingų pritaikymų, arba prie tos karikatūros ar ideologijos ir kartu su ja kai kurių svarbių liberalių vertybių atmetimo. Manau, tokia liberalizmo padėtis JAV ir Lietuvoje: kai kurie bando liberalizmą paversti neribota, viską apimančia ideologija, o tai sukelia tam tikrą atmetimo reakciją“, – sako politologas ir priduria, kad šiandien liberalai nebijo į savo asmeninės laisvės lauką įsileisti didelių organizacijų ar valdžios, o tai gali sukurti daug galimybių manipuliuoti žmonėmis, pavergti, kurti naujas priespaudos formas.

Neaprėpia visos realybės

Kalbėdamas apie liberalizmą ir jo kritiką dr. Darius Udrys pasidalijo ir keleto naudingų knygų rekomendacijomis – pavyzdžiui, amerikiečių istoriko Paulo Rahe’o knyga „Republics Ancient and Modern“ apžvelgia liberalios demokratijos istorinę ir teorinę raidą Vakaruose, o politologas Robertas Dahlas įdomiai aptarė demokratiją ir jos kritiką savo veikale „Democracy and Its Critics“. Ne mažiau verta dėmesio ir Russello Kirko knyga „The Politics of Prudence“, nagrinėjanti ideologinio mąstymo problemas ir kodėl politikai neturėtų vadovautis vien ideologija.

„Galbūt svarbiausia prisiminti, kad jokia teorija, jokia ideologija neaprėpia visos realybės. Visos jos turi savo ribas, nes kiekviena jų yra tikrovės supaprastinimas. Kaip yra pasakęs britų statistikas George’as Boxas: „Visi modeliai yra ydingi. Tačiau kai kurie yra naudingi.“ Liberalizmas, sutikime, yra naudingas. Tačiau jis turi savo ribas“, – būsimas paskaitas pristatė politologas.