Parodų atidarymuose dalyvavę autoriai pasakojo apie savo eksponuojamų darbų idėjas ir kūrybinius procesus.
Žygio pabaigoje, pravėrus Kauno fotografijos galerijos duris, paaiškėjo šių metų konkurso „Kaunas photo star“ nugalėtojas – belgų vaizduojamojo meno kūrėjas ir fotografas Maxime Matthys. Jo paroda „2091-ieji: Privatumo ministerija“ tiria veido atpažinimo technologijų mechanizmą. Darbų serija atskleidžia Kinijos vyriausybės naudojamas nematomas technologijas Sindziango regiono gyventojams stebėti ir engti, jų intrigą ir pavojų, ir tuo pat metu dokumentuoja bei pagerbia tai, kas liko iš šių bendruomenių gyvybingos, tačiau planuojamos sunaikinti kultūros. Šio Kinijoje atlikto eksperimento nuotraukos išblukina ribas tarp realybės ir virtualumo, įkūnija žvilgsnį į ateitį ir praeities griuvėsius.
Parodos atidarymo metu autorius padėkojo festivaliui už galimybę šią mažai pasaulyje diskutuojamą temą parodyti Kaune ir papasakojo apie savo rengtą „2091-ieji: Privatumo ministerija“ projektą. Šis darbas yra apie tai, kaip Kinijos vyriausybė seka savo piliečius. Fotografijose vaizduojama Kinijos vakaruose esančioje provincijoje gyvenanti musulmonų mažuma. Šioje vietoje yra pasaulyje didžiausias tankis įrengtų stebėjimo kamerų, kurias jungiantys serveriai ir tinklai sugeba apdirbti didžiulius informacijos kiekius. Aukštos technologinės kokybės dirbtinio intelekto programa sugeba atpažinti žmones pagal jų tipažus ir jų etninę priklausomybę. Taip bandoma sunaikinti šių žmonių savitą kultūrą, „perdirbti“ juos, padaryti jų įpročius bei gyvenimo būdą panašius į kinų. Savaitę šioje provincijoje viešėjęs M. Matthys fotografavo žmones tiesiog gatvėje, o vakarais grįžęs į viešbutį, sukeldavo fotografijas į kartu su prancūzų informacinių technologijų inžinieriumi Williamu Attache sukurtą analogišką veidų analizavimo programą, kad suprastų, kaip ši sistema veikia. Programa, analizuodama veidus, iš karto aprašydavo jų biometrinius duomenis. Todėl fotografijose matomi taškai ir įvairios jungtys nėra estetinė postprodukcija, o programos, atpažįstančios veidą, dalis. Keliaudamas ir fotografuodamas Kinijoje M. Matthys buvo nuolatos sekamas, iš viso septynis kartus areštuotas ir iš jo fotografijos kortelės buvo ištrinta nemažai valdžiai nepatikusių fotografijų.
M. Matthys nuotr.
Kauno fotografijos galerijoje parodos eksponavimo metu veikia įtaisyta kamera, analogiška kameroms Kinijoje, o tiesiogiai filmuojamą vaizdą galima matyti čia pat tarp fotografijų įrengtame didžiuliame ekrane.
Nugalėtojui įteiktas pagrindinis „Kaunas photo star 2019“ konkurso apdovanojimas – personalinė paroda Kauno fotografijos galerijoje ir piniginis 2500 Eur prizas.
M. Matthys (g. 1995) gyvena Briuselyje, Belgijoje. Fotografiją studijavo Tulūzos fotografijos ir dizaino mokykloje, žurnalistinę fotografiją – Paryžiuje. Padirbęs spaudos pramonėje suprato, kad jam labiau patinka įtraukti žiūrovą į mąstymo procesą ir leisti jam pačiam atkurti istoriją. Fotografas savo darbą sutelkia į technologijų poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui ir siekia parodyti, kaip tai keičia mūsų suvokimą apie realybę. Tyrinėdamas naujas pasakojimo formas fotografijoje, jis nuolat dokumentuoja svarbias problemas, formuojančias mūsų ateitį. M. Matthys – tarptautinių apdovanojimų laureatas, jo darbai eksponuojami Europos fotografijos galerijose ir tarptautiniuose festivaliuose Kanadoje, Indonezijoje ir Prancūzijoje, publikuojami prestižiniuose žurnaluose, kaip „LeMonde“, „Médiapart“, „Libération“, „Fisheye“ ir kituose.
„Kaunas photo star“ tradicija prasidėjo 2010 m., apdovanojant geriausią fotomeno festivalio „Kaunas photo“ portfolio peržiūrų dalyvį personaline paroda Kauno fotografijos galerijoje ir taip kasmet pagerbiant po būsimą fotografijos žvaigždę. Nuo 2018 metų „Kaunas photo star“ įgijo naują formulę, kurioje pretendentai atrenkami iš festivalio atviro šaukimo tarptautinės žiuri balsų skaičiavimu. Aukščiausiai įvertintų finalistų darbai eksponuojami bendroje parodoje, nugalėtojo – Kauno fotografijos galerijoje. Nugalėtojui papildomai teikiamas piniginis prizas.
Nors „Kaunas photo star“ konkursas atviras įvairioms temoms, atlikimo technikoms ir stiliui, daugumoje pateiktų darbų atsispindėjo šių metų festivalio tema „Skaitmeninis-Virtualus-Tikras“. Parodose vyraujantys dokumentinės fotografijos darbai kviečia sutelkti dėmesį į virtualaus pasaulio procesus, skaitmeninio gyvenimo būdo pasekmes, duomenų srautus, ryšius, elektroninius nusikaltimus ir saugumą, mašinų mokymąsi, stebėjimą, automatizavimą, grėsmes ir trapias ribas.
Iš 16-ojo festivalio atviram konkursui pateiktų darbų, tarptautinė fotografijos ekspertų žiuri komisija atrinko aštuonis finalistus.
Jų parodas galima aplankyti iki spalio 6 d.:
Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2) – M. Matthys (Belgija) „2091-ieji: Privatumo ministerija“,
Galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27) – Kai Löffelbein (Vokietija) „Ctrl-X, elektroninių atliekų topografija“, Agata Wieczorek (Lenkija) „Simuliacijų centrai“ ir Samuel W. J. Fordham (Didžioji Britanija) „C-R92/BY“,
Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos istorijos skyriuje (L. Zamenhofo g. 12) – John Angerson (Didžioji Britanija) „Šią dieną“ ir Paulo Simão (Portugalija) „Lik sveikas, Pchenjane“,
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje (A. Mapu g. 18) – Marko Zink (Austrija) „M 48° 15′ 24.13″ N, 14° 30′ 6.31″ E – Mauthauzenas: ištrinant atmintį“,
Kauno įvairių tautų kultūrų centre (Šv. Gertrūdos g. 58) – Christopher Sims (JAV) „Karo teatras: apsimestiniai Irako ir Afganistano kaimai“.
