Nauji senų herojų nuotykiai
Ši, 33-ioji G.Patacko poezijos knyga, tokia pat provokuojanti, gluminanti, laužanti įprastas taisykles, kaip ir ankstesnės šios serijos keturios knygos (pirmoji knyga išleista 2013 m.). Tai eilės apie naujus to paties kauniečio Antano Dantės ir jo bendražygių nuotykius. Beje, šioje serijos dalyje neverta ieškoti pagrindinio herojaus Antano Dantės kokių nors simbolinių sąsajų su panašiai skambančiu žinomu muzikiniu terminu andantė ar su garsiuoju poetu Dante.
Eilėraščių veiksmas vyksta Kaune, Barselonoje, Madride, Paryžiuje ir kitose pasaulio vietose, kuriose poetas pats yra buvęs. Pagrindinis šios, kaip ir kitų "Mažoji Dieviškoji Co" serijos knygų, veikėjas, kaip žinome, yra Antanas Dantė, jo šuo haskis Lokis, junga Gvidonas Latakas, merginų būrys.
Tarp herojų – gyvūnai
"Laive įkurdintą merginų būrį šefuoja mano herojus A.Dantė, kuris šioje aplinkoje vadinamas kapitonu Nemo. Kartu su juo plaukioja ir junga Gvidas Latakas, kurį kauniečiai pažįsta kaip realų menininką. Beje, jiedu mergina tą pačią merginą. Ne, aš nežinau, kieno ji dukra. Tiesiog patraukli mergina, ir tiek. Tarp knygos herojų yra ir triušis, ir lapė, ir šuo, ir katinas, daugybė vyrų ir moterų", – lėtai vardydamas herojus aiškino poetas.
Pokalbio metu prisidegęs jau trečią iš eilės cigaretę, tarstelėjo: "Taip, taip, rūkau." Paskui dar patikslino: "Kavą geriu kibirais, o cigaretes rūkau pakeliais. Maždaug tris per dieną... Pasibaisėjai? O dabar pasigėrėk – jau keliolika metų visiškai negeriu alkoholio ir atsikračiau gal 40 kg svorio."
Žongliruoja žodžiais
Kodėl ši penktoji serijos knyga pavadinta "Kabalos"? Kabala, anot G.Patacko, – įrankis pažinti paslėptą, penkiais jutimo organais neapčiuopiamą pasaulį. "Aš tą įrankį – kabalą naudoju šioje knygoje, tačiau savaip. Kodėl pavadinime žodžio kabala kilmininkas? Nežinau", – pribloškė tokiu atvirumu poetas.
Šios knygos skaitymas neleidžia skaitytojui nė sekundės atsipalaiduoti. Viena iš priežasčių – autorius meistriškai žongliruoja panašiai skambančių žodžių reikšmėmis.
Tačiau ne vien atvirumu pribloškia šios serijos knyga: joje susipina beprotiški minties, įvykiuose fiksuotų momentų ir laiko šuoliai, stulbinantys jų sugretinimai, ironija, groteskas, padugnių žodynas, sumišęs su giliu kultūros, istorijos pažinimu.
Šios knygos skaitymas neleidžia skaitytojui nė sekundės atsipalaiduoti. Viena iš priežasčių – autorius meistriškai žongliruoja panašiai skambančių žodžių reikšmėmis. Todėl nesusipainiokime tarp jungos ir jungo, eugenijaus onego ir omegos, komunizmo ir onanizmo, failo ir falo, tarp žodžių "bilda" ir "blinda", "menuetas" ir "minėtas" bei pan.
Triušiai danguje
Knygoje gausu veikėjų moterų. Viena jų – stiuardesė Žana. Tai aliuzija į Žaną d'Ark, tačiau beviltiškai ieškosite istorinių ir portretinių paralelių tarp tikrosios ir patackiškosios Žanos... O štai ir sterva Alina. Kodėl sterva? Todėl, kad tokiu būdu poetas atspindi seksistinį vyrų požiūrį į moterį.
O ką knygoje veikia triušis? "Jis yra vienas iš knygos herojų. Ne, ne iš kepurės ištrauktas, – beveik pyktelėjo poetas. – Juk visi mano herojai yra daugialypiai – kiekvienas keliuose asmenyse. Eidami užmiestyje, triušį juk galite pamatyti ne tik pakelėje – miestiečiai atveža nusibodusį ar kuo nors neįtikusį gyvūnėlį ir išmeta, – bet ir danguje. Taip, danguje. Triušiuko formos debesėlio pavidalu", – aiškino G.Patackas.
Lyg suomiškas peilis
Pusę knygos sudaro stambios poezijos formos kūriniai – trys sonetų vainikai. Visa kita, pasak autoriaus, yra sonetų pavainikiai ir apyvainikiai. "Negalite kai kurių eilių suprasti?! Viskas šioje knygoje turi būti suprantama, nes aš esu žodžio meistras, – nevyniojo į vatą nuomonės apie savo kūrybines galias pašnekovas. – Mano parašytas žodis – lyg sviestas suomiškas peilis, kuris visada įsminga, nes turi tuščiavidurėje rankenoje slankiojantį metalinį rutuliuką. Mano kūryboje tas rutuliukas – žodis."
Ta jo žodžio meistrystė tikrai niekam nekelia abejonių. Antraip, pavyzdžiui, argi skambėtų virš 100 dainų, sukurtų jo tekstais, ar atvirkščiai? Bet šį kartą ne apie dainų žodžius.
Neišvengs puolimo
G.Patackas nuolat rašo ir rašo eiles, kad, kaip yra sakęs, palaikytų sportinę kūrybos formą. "Todėl toks, koks esu, esu vienas – gebantis kurti optine apgaule pagrįstą tikrovės vaizdą. Taip, aš kuriu šokiruojančią įvairiomis prasmėmis poeziją, kurią ne vienas palygina su elektros šoku. Ir todėl esu vis puolamas ir puolamas", – pripažino poetas.
Atrodo, kad ir šį kartą jis neišvengs puolimo. Mat ieškodamas šioje, jau paskutinėje, "Mažoji Dieviškoji Co" dalyje atsakymų į amžinus gyvenimo klausimus, dažnai murkdo savo herojus pasibaisėtiname žodžių ir veiksmų purve, bet... Būtent "bet". "Išsipurvinus norisi tą purvą nusiplauti, tiesa? Antraip būtų sunku įvertinti, kas yra švara", – yra aiškinęs poetas.
Šokiruojantys vaizdai
Kaip ir ankstesnėse serijos "Mažoji dieviškoji Co" knygose, taip ir šioje, G.Patackas neaprašinėja, ką matė, o nepaprastai ekspresyviai, dažniausiai siurrealistiniais ar šokiruojančiais ne tik miesčionis poetiniais vaizdais perteikia žmogaus trapumą šiuolaikiniame pasaulyje.
Įdomu, kad šią penktąją, daugiau nei 100 puslapių serijos "Mažoji Dieviškoji Co" knygą iliustravo pats autorius, išskyrus Rimo Mulevičiaus pieštą G.Patacko portretą (viršelyje), jo atvarte ir ketvirtajame viršelyje panaudotas Vidmanto Miliūno bei Gajaus Patacko nuotraukas.
Abejingų tikrai nebus
Poeto piešiniuose – kapitono Nemo laivo kambuzas, Laisvės alėjoje (ją poetas vadina savo darbo kabinetu) G.Patacko gal ant popierinės servetėlės, gal bloknoto lape ranka užrašytos eilės, skirtos ir mirusiam broliui Algirdui, ir kažkokiai Lolitai, kurios jis, poetas prašo atleidimo už tai, kad esąs pats brangiausias jai žmogus. Čia pat nupieštas Žanos portretas, apipintas eilėmis... Kituose knygos piešiniuose – ne tik kauniečiams įprastos temos: "Žalgiris", tekila, kavos puodelis, strėle persmeigtos širdys, šuliniai...
Tačiau poeto piešiniai liktų bejėgiai be čia pat mikroskopinio dydžio raidėmis parašytų tekstų, kuriems tenka liūto dalis iliustracijose. Tie tekstai gal ir neišspaus ašarų, kaip žinomos Edmundo Kučinsko dainos "Už strazdo giesmę" žodžiai, parašyti G.Patacko, bet abejingų tikrai nepaliks.
Triušis
Dizainas čia nefainas broli triuši
o kaip čia netvarkyti aplinkos
gyvūnija žiūrėk kokia nutriušus
nuvyto gėlės gyvos kitados
žinau mane dabar tu žiauriai muši
kad neišvengsiu aš dabar skriaudos
ir ką daryt dagiai tau drasko kūšį
tačiau bėdos nebūna be naudos
štai eina daiktas panašus į lūšį
jo paprašyk ir viską atiduos
įsiutęs imsi dar tu jį užmuši
o ne aš neužmiršiu niekados
antano dantės jis dabar gyvena
toli nuo kauno centro ir fontano
Di Artanjanas
Di artanjanas ir yra antanas
antonio bandereso sūnus
į liūlį gavo trykšta jam fontanas
kaip fontenblo versalis prašmatnus
gavniukas tas sūnus nes neišmano
kaip kept šašlyką iešmo tai nėra
o iešmininkas kaltas nes nemato
vanduo užšalo jūra kaip rūra
o debesėliai baltavilniai ganos
nemo skaičiuoja prarastus metus
prasta gan sveikata yra afgano
ir žiūri galas tiesiai į batus
daina suskambo stalskio suleimano
o stalinas tas vištgaidis tegu
jį pragaras praryja tartum namą
be durų su kalėjimo tabu
