Maksimalią kompensacijų ribą siūloma padidinti nuo 30 iki 70 proc. Gyventojams, kaip ir anksčiau, būtų kompensuojamos palūkanos ir renovacijos projektų rengimo išlaidos. 

Tokias Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas Seime registravo grupė valdantiesiems ir opozicijai priklausančių parlamentarų, tarp kurių yra ir energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys.

Daug kalbame, bet nesugebame pasimokyti iš tų savivaldybių, kurios tą renovaciją jau yra padariusios.

Pataisų iniciatoriai skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, šilumos mazgo pakeitimas 30 butų su 70 proc. valstybės parama atsipirktų maždaug per vienerius metus.

Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Tomas Tomilinas sako, kad finansavimo didinimas paspartintų mažąją renovaciją. 

„Lietuva vis dar neturi jokio proveržio renovacijos srityje. Daug kalbame, bet nesugebame pasimokyti iš tų savivaldybių, kurios tą renovaciją jau yra padariusios“, – BNS teigė jis.   

Laisvės frakcijoje dirbantis Kasparas Adomaitis įsitikinęs, kad didesnė parama skatintų daugiabučių gyventojus atnaujinti šilumos mazgus. 

„Tai galima padaryti labai greitai, šilumos punktų atnaujinimas trunka savaites, o ne metus. Jeigu nori greito efekto, turi daryti tai, kas padaroma greičiausiai ir paprasčiausiai“, – BNS tvirtino.

Parlamentaras tikisi, kad paama padėtų tiems daugiabučių gyventojams, kurių šildymo sąnaudos didžiausios: „Apytiksliai net kelių šimtų tūkstančių gyventojų šildymo sąskaitos galėtų sumažėti“. 

K. Adomaitis sako, kad iš europinių lėšų mažajai renovacijai dabar kasmet numatoma apie 4 mln. eurų, bet lėšos panaudojamos vos keliems projektams.

Gyventojams, kurie pritaria renovacijai, valstybė dabar papildomai padengia 30 proc. investicijų. 

Lietuva iki 2050 metų planuoja renovuoti 436 tūkst. pastatų, iš kurių 30 tūkst. būtų daugiabučiai. 

Pastato šilumos punktui atnaujinti valstybė dabar papildomai padengia 30 proc. investicijų. 

„Ją (mažąją renovaciją – BNS) matome kaip vieną svarbiausių priemonių. Tikrai taip. Klausimas tik dėl finansavimo arba subsidijavimo intensyvumo – ar iš tikrųjų reikėtų turėti tokį intensyvumą, kokį turėjome iš Klimato kaitos lėšų – 30 proc.“, – Seimo Laisvės frakcijos posėdyje šią savaitę pranešė ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis.  

Parlamentarai su Aplinkos ir Energetikos ministerijų atstovais aiškinosi, kokių veiksmų imtis, kad sumažėtų energijos kainos. 

„Kalba eina apie mažinimą“, – pridūrė jis, atsakydamas į parlamentaro Kasparo Adomaičio repliką, ar linkstama labiau remti gyventojus, ar mažiau.

D. Čergelio teigimu, mažoji renovacija ne visada pasiteisina ir valstybei reikia stebėti, kur labiau apsimoka investuoti.   

„Reikėtų kompleksiškumo, nes pastatų ūkis iš principo tokį, kokį mes turime, gali būti pradėtas atnaujinti nuo mažų darbų, tarkime, nuo šilumos punkto sutvarkymo, bet pats pastatas yra tiesiog atgyvenęs. Dauguma situacijų yra tokių. Mes turime žiūrėti, kur valstybei labiau apsimoka skirti viešuosius pinigus ir gauti daugiau naudos“, – kalbėjo ministerijos atstovas.

Mes turime iššūkių apskritai gaunant lėšų skatinti renovaciją, subsidijuoti ją.

D. Čergelis pabrėžė, kad šiuo klausimu galutinio atsakymo dar nėra: „Išeisime su sprendimais, kai juos turėsime“. 

Be kita ko, jis akcentavo, kad valstybei trūksta lėšų prisidėti prie daugiabučių atnaujinimo. 

„Mes turime iššūkių apskritai gaunant lėšų skatinti renovaciją, subsidijuoti ją“, – teigė ministerijos atstovas.

Pasak D. Čergelio, norint per artimiausius dešimt metų kasmet renovuoti mažiausiai po 1 tūkst. daugiabučių trūksta dešimčių milijonų.  

„Kasmet mums trūksta nuo 50 iki 70 mln. eurų subsidijų dalies“, – skaičiavo jis.

D. Čergelis taip pat pabrėžė, kad visi iki 1992 metų pastatyti namai yra renovuotini.

„Tai praktiškai yra tokia geležinė prielaida, kad jie visi yra renovuotini ir čia jokių diskusijų dažniausiai dėl to nekyla“, –  tvirtino jis.

Dabar Lietuvoje yra 660 tūkst. pastatų. Daugiau nei pusė jų (64 proc.) yra gyvenami statiniai, iš jų 85 proc. pastatyti iki 1992 metų.  

Daugiabučių priskaičiuojama 41 tūkst., individualių namų – 529 tūkstančiai. 

66 proc. pastatų yra žemesnės nei C klasės energetinio naudingumo. Pastatai per metus sunaudoja 41 teravatvalandę energijos ir išmeta 5,3 megatonos CO2. 

„Tai didžiulis kiekis, kuris reikalauja didžiulių pasikeitimų“, – teigė D. Čergelis.

Lietuva iki 2050 metų planuoja renovuoti 436 tūkst. pastatų, iš kurių 30 tūkst. būtų  daugiabučiai. 

„Norint pasiekti šį tikslą, tempai nuo 2024 metų turi būti po 1–1,1 tūkst. renovuotų namų per metus“, – priminė D. Čergelis. 

BNS anksčiau rašė, kad kol kas renovuota 4 proc. daugiabučių.

Seimas praėjusių metų gruodį nepriėmė svarstyti pataisų, kuriomis siūlyta taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą daugiabučių pastatų renovacijai ir taip paskatinti daugiabučių atnaujinimą.

Siekiant didesnės renovacijos bangos 2021-ųjų lapkritį pradėjo veikti pastatų renovacijos kompetencijų centras.

Pagal šį naują kvietimą planuojantiems įsidiegti energinio efektyvumo didinimo priemones numatyta 30 proc. parama Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma.

Paraiškas mažajai renovacijai gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.

„Kvietimas teikti paraiškas mažajai renovacijai naudingas tiems, kurie galbūt dar nesiryžta įgyvendinti kompleksinės renovacijos priemonių, tačiau nėra patenkinti oro temperatūra bute šaltuoju metų laiku, jaučia poreikį atnaujinti savo daugiabutį ir turėti geresnes gyvenimo sąlygas“, – sakė BETA direktorius Valius Serbenta.

Jis pažymėjo, kad vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis – trys veiksniai, dėl kurių gali gerokai išaugti gyventojų šildymo sąskaitos. Deja, apie 14 proc. daugiabučių Lietuvoje vis dar naudojasi sovietinio tipo elevatoriniais šilumos punktais, o tai gali lemti 7–15 proc. didesnius mokėjimus už šildymą.

Gyventojai, siekiantys gauti paramą, privalo pasikeisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinti senus susidėvėjusius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje. Parama bus skiriama tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.

Į paramą gali pretenduoti ir tie daugiabučiai namai, kuriuose šilumos punktas yra pakeistas ir jau įrengta nepriklausoma šilumos tiekimo sistema.

Planuojantiems diegti įrenginius, skirtus karštam vandeniui ruošti iš atsinaujinančių energijos išteklių, parama numatoma saulės plokštelinių ar vakuuminių kolektorių, boilerių ir akumuliacinių talpų įrengimui, mažo galingumo šilumos siurblių karštam vandeniui ruošti įrengimui, saulės fotovoltinės elektrinės įrengimui (elektros energijos poreikiams, atsiradusiems dėl karšto vandens ruošimo) ir kt.

Paraiškos teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose) iki 2022 m. vasario 1 d. arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta 800 tūkst. eurų suma.

Paraiškas mažajai renovacijai gali teikti platus spektras pareiškėjų – daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.

Nepriklausomai nuo pareiškėjo, kompensavimo suma visiems yra vienoda – 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Jos bus finansuojamos Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma.

Pagrindiniai reikalavimai pareiškėjams

Parama bus skiriama tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.

Planuojantiems diegti įrenginius, skirtus karštam vandeniui ruošti iš atsinaujinančių energijos išteklių, parama numatoma saulės plokštelinių ar vakuuminių kolektorių, boilerių ir akumuliacinių talpų įrengimui, mažo galingumo šilumos siurblių karštam vandeniui ruošti įrengimui, saulės fotovoltinės elektrinės įrengimui (elektros energijos poreikiams, atsiradusiems dėl karšto vandens ruošimo) ir kt.

BETA direktorius Valius Serbenta akcentuoja, kad gyventojai, siekiantys gauti paramą, privalo pakeisti elevatorinius šilumos punktus naujais automatizuotais šilumos punktais ar atnaujinti senus susidėvėjusius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko parinktos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.

Be to, pagal naująjį kvietimą į paramą gali pretenduoti ir tie daugiabučiai namai, kuriuose šilumos punktas yra pakeistas ir jau įrengta nepriklausoma šilumos tiekimo sistema.

BETA direktorius sako, kad mažoji renovacija gali sudominti norinčius atnaujinti daugiabutį, tačiau finansiškai negalinčius sau to leisti – ji pigesnė nei viso daugiabučio atnaujinimas, tačiau jos nauda – neabejotina.

„Kvietimas teikti paraiškas mažajai renovacijai naudingas tiems, kurie galbūt dar nesiryžta įgyvendinti kompleksinės renovacijos priemonių, tačiau nėra patenkinti oro temperatūra bute šaltuoju metų laiku, jaučia poreikį atnaujinti savo daugiabutį ir turėti geresnes gyvenimo sąlygas“, – pabrėžia V. Serbenta.

Jis priduria, kad apie 14 proc. daugiabučių vis dar naudojasi sovietinio tipo elevatoriniais šilumos punktais, o tai gali lemti 7–15 proc. didesnį šildymo sąskaitos dydį.

„Parama skiriama daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemoms modernizuoti ir karšto vandens ruošimo iš atsinaujinančių energijos išteklių įrenginiams diegti“, – nurodo ministerija.

Paraiškas šiai paramai gauti Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA) turėtų pateikti namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės ar kiti butų ir kitų patalpų savininkų įgalioti asmenys. Jos priimamos iki 2022 metų vasario 1 dienos arba iki tol, kol nebus viršyta visa paramai numatyta suma.

Planuojantiems pagal BETA paskelbtą kvietimą gauti paramą mažajai renovacijai ir įsidiegti priemones energiniam efektyvumui didinti numatyta 30 proc. parama Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma.

„Gyventojai, siekiantys gauti paramą, privalo elevatorinius šilumos punktus pakeisti naujais, automatizuotais arba atnaujinti senus susidėvėjusius, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje. Apie 14 proc. daugiabučių vis dar naudojasi sovietinio tipo elevatoriniais šilumos punktais, o tai gali lemti 7–15 proc. didesnes sąskaitas už šildymą“, – teigia ministerija.

Į paramą gali pretenduoti ir tie daugiabučiai namai, kuriuose šilumos punktas jau pakeistas ir įrengta nepriklausoma šilumos tiekimo sistema.

Parama bus skiriama radiatoriams ir vamzdynams keisti, termostatiniams ventiliams, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemai įrengti, išmaniajai apskaitai, skirtai vienalaikiam rodmenų nuskaitymui iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegti ir kt.

Paraiškas šiam kvietimui pateikusiems ir norintiems įsidiegti energinio efektyvumo didinimo priemones numatyta 30 proc. valstybės parama nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (ji visiems bus vienoda – nepriklausomai nuo to, kas būtų pareiškėjas ir kokia būtų prašoma suma). Jas teikti gali daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės ir kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.

„Šis kvietimas išsiskiria tuo, kad ne tik suteikia galimybę modernizuoti šildymo ar karšto vandens sistemas, bet ir įdiegti alternatyvias energijos priemones karštam vandeniui paruošti“, – pabrėžia BETA direktorius Valius Serbenta.

Anot V.Serbentos, BETA užsakymu atliekamų visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, kasmet vis daugiau daugiabučių namų gyventojų domisi inovatyviomis energijos taupymo priemonėmis. Remiantis 2020 m. liepos mėn. atliktu sociologiniu visuomenės nuomonės tyrimu, paaiškėjo, kad net 91 proc. daugiabučių gyventojų pritaria alternatyvių energijos šaltinių diegimui renovuojant daugiabučius namus: 38 proc. apklaustųjų visiškai pritaria ir 53 proc. greičiau pritaria.

„Tikimės, kad šis kvietimas paskatins daugiabučių gyventojus rimčiau apsvarstyti ir įsidiegti alternatyvias energijos priemones. Būtent šiuo būdu jie gali tapti sėkmingais ir įkvepiančiais pavyzdžiais, kurie parodo, kad inovatyvios priemonės gali būti naudojamos ir senos statybos daugiabučiuose. Taip pat mažoji renovacija gali sudominti norinčius atnaujinti daugiabutį, tačiau finansiškai negalinčius sau to leisti – ji pigesnė nei atnaujinti visą daugiabutį“, – pasakoja BETA direktorius.

Norintys gauti valstybės paramą gyventojai privalo pasikeisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus arba atnaujinti senus susidėvėjusius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užkoduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.

Pagal šį kvietimą į valstybės paramą pretenduoti gali ir tie daugiabučiai, kuriuose šilumos punktas jau yra pakeistas ir įrengta nepriklausoma šilumos tiekimo sistema.

Valstybės paramą planuojama skirti tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.

Gyventojams, kurie savo gyvenamuosiuose daugiabučiuose planuoja diegti įrenginius, skirtus karštam vandeniui ruošti iš atsinaujinančių energijos išteklių, valstybės parama numatoma saulės plokštelinių ar vakuuminių kolektorių, boilerių ir akumuliacinių talpų įrengimui, mažo galingumo šilumos siurblių karštam vandeniui ruošti įrengimui, saulės fotovoltinės elektrinės įrengimui (elektros energijos poreikiams, atsiradusiems dėl karšto vandens ruošimo) ir kt.

Paraiškos Būsto energijos taupymo agentūrai gali būti teikiamos iki 2021 m. vasario 1 d. arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta 5 mln. eurų suma.

Daugiau apie kvietimą galite rasti www.betalt.lt.

Mažoji renovacija ypač aktuali gyventojams, kurie šiuo metu neturi galimybių investuoti į pilną kompleksinę daugiabučio renovaciją arba, pavyzdžiui, namas yra senamiesčio zonoje, kur dalies namų kompleksinė renovacija apskritai negalima. Namo šilumos punkto, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas užtrunka apie tris mėnesius, o kaina siekia 8-12 tūkst. eurų. Taigi, mažoji renovacija yra greičiau ir pigiau įgyvendinama negu kompleksinė daugiabučio renovacija, bet ji gali juntamai sumažinti sąskaitas už šildymą ir padidinti komfortą.

„Dėl nusidėvėjusio šilumos punkto ir pasenusių technologijų šiluma daugiabučiuose ne tik iššvaistoma, bet ir netolygiai paskirstoma, todėl dalis butų šąla, juose atsiranda pelėsis, o kita dalis butų yra perkaitinami. Be to, dalyje namų šilumos punktai ir sistemos nesaugūs – yra didelė sunkiai likviduojamų avarijų rizika“, – pasakoja Laurynas Jakubauskas, Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) Klientų aptarnavimo departamento direktorius.

VŠT yra didžiausias centralizuotos šilumos tiekėjas Lietuvoje – bendrovė šilumos energiją tiekia į daugiau kaip 7300 pastatų, iš jų virš 4800 yra daugiabučiai namai.

„VŠT kasmet atlieka sostinės šilumos trasų profilaktikos, remonto ir renovavimo darbus „iki pastato“, už namų vidaus šildymo sistemas atsakingi daugiabučių gyventojai ir jų pasirinkti namo administratoriai. Namų vidaus sistemų būklė yra labai svarbi šilumos perdavimo procese ir mums neramu, kad Vilniuje vis dar yra senų daugiabučių, kuriuose tebėra eksploatuojami seni šilumos punktai, o namo šildymo vamzdynai yra beveik avarinės būklės. Mes tai matome iš namų šilumos suvartojimo analizių“, – kalba L. Jakubauskas.

Vilniečiai gali pasitikrinti daugiabučių šilumos suvartojimą

Vilniaus gyventojai, kuriems VŠT tiekia šilumą, gali lengvai sužinoti, kiek jų name yra suvartojama šilumos energijos. VŠT tinklapyje yra įdiegta informacijos priemonė, leidžianti patikrinti daugiabučių namų šilumos suvartojimą – į paieškos langelį suvedus adresą, sistema pateikia name suvartojamos šilumos energijos duomenis, juos galima palyginti su kitais panašaus dydžio daugiabučiais.

Jei gyvenamų patalpų (buto) vienam kvadratiniam metrui šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 kWh ir daugiau, bendrovės specialistai rekomenduoja gyventojams rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti bent namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas. Mažoji renovacija neužkerta kelio vėliau investuoti į pilną daugiabučio renovaciją.

Pasak VŠT Apskaitos prietaisų administravimo grupės vadovo Juozo Paulėko, bendrovės klientai gali kreiptis į VŠT dėl konsultacijos, šilumos punkto būklės įvertinimo ir bendro namo energetinio efektyvumo būklės nustatymo.

„Pernai ir šįmet konsultavome ne vieno daugiabučio gyventojus, kurie kreipėsi į mus dėl pastatų vidaus šildymo sistemų renovacijos. Džiugu, kad dalis iš jų jau ėmėsi veiksmų dėl modernizavimo įgyvendinimo ir dėl paramos gavimo pagal mažosios renovacijos finansavimo programą“, – sako J. Paulėkas.

Laikas kreiptis valstybės paramos

Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą valstybė finansuoja 30 proc. – pateikti paraiškas šiai kompensacijai galima iki liepos 1 dienos.

Pagal Būsto energijos taupymo agentūros paskelbtą kvietimą, paraiškas gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.

Gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, privalo keisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinti senus susidėvėjusius automatinius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.

Valstybės parama bus skiriama ir tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.

Paraiškos teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose).

Mažosios renovacijos tikslas – modernizuoti daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas. Šio kvietimo metu planuojantiems diegti energinio efektyvumo didinimo priemones valstybė numatė 30 proc. paramą.

BETA direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, ši renovacija ypač naudinga gyventojams, kurie dažnai skundžiasi dėl to, kad jų daugiabutyje šilumos pasiskirstymas yra nevienodas – pirmuosiuose aukštuose esančių gyventojų radiatorių yra per karšti, tuo tarpu viršutiniuose aukštuose – per šalti. Akivaizdu, kad komfortiškų sąlygų juose nėra, kadangi temperatūra kartais gali skirtis net 10 laipsnių Celsijaus, o sąskaitos visiems tokios pačios. Mažosios renovacijos metu yra atnaujinamas pastato šilumos punktas, kuris padeda subalansuoti šilumos tiekimą visiems butams.

„Ši renovacija sureguliuoja šildymo sistemą ir padeda pasiekti 15-20 proc. šilumos sutaupymų. Sutvarkytos inžinerinės sistemos leidžia gyventojams ateityje pasinaudoti valstybės parama sienoms apšiltinti. Atsižvelgiant į tai, kad kompleksinė renovacija yra brangesnė ir trunka ilgiau, mažoji renovacija yra paprastesnis sprendimas, padėsiantis gyventi komfortiškiau“, – teigia V. Serbenta.

Jo teigimu, gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, gali keisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus arba turi galimybę atnaujinti senus susidėvėjusius automatinius šilumos punktus, kurie nebepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.

„Valstybės paramos sulauks ir tokios priemonės kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas ir kt.“, – vardija BETA direktorius.

Tikimasi paraiškų antplūdžio

„Tikimės paraiškų antplūdžio, o kad su juo lengviau susitvarkytume, išskyrėme pagrindines pareiškėjų grupes – daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdytojai arba savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai ir daugiabučio namo butų savininkai. Vis dėlto kas bus pareiškėjas ar kokios sumos prašys, visiems kompensuojama suma bus vienoda – 30 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų“, – pabrėžia Marius Narmontas, Aplinkos viceministras.

Šildymo sistemų būklė – tragiška

Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, tikisi aktyvaus senų daugiabučių gyventojų dalyvavimo teikiant mažosios renovacijos projektų paraiškas valstybės finansavimui gauti. Anot jo, šildymo sistemos atnaujinimas yra neišvengiamas ir būtinas visuose senos statybos daugiabučiuose.

„Tenka pripažinti, kad didžiojoje dalyje šalies daugiabučių šildymo sistemos yra tragiškos – jos nepatikimos ir keliančios didelę riziką. Kiekvienam gyventojui svarbu suvokti, kad anksčiau ar vėliau sistemas teks atnaujinti,

tad kodėl to nepadarius dabar, kai valstybė tam skiria paramą?“, – svarsto Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Jis priduria, kad mažosios renovacijos metu gyventojai gali įsirengti ir individualias šilumos reguliavimo sistemas, kurios leidžia šilumą vartoti pagal savo poreikius ir taip pasiekti dar didesnius sutaupymus. Tai ypač naudinga kai, pavyzdžiui, buto gyventojai ilgesniam laikui išvyksta – šildymą galima užsukti, kad butas be reikalo nekaistų, kai jų nėra namuose.

V. Lukoševičius prognozuoja, kad mažoji renovacija paskatins ir didžiosios renovacijos augimą: „Atnaujinus šilumos sistemą, tikimasi, kad gyventojams kils noras atnaujinti visą gyvenamąjį daugiabutį ir jo aplinką. Vis dažniau pastebime, kad renovacijos procesas suvienija žmones ir skatina juos dalintis savo gerosiomis patirtimis, todėl gali būti, kad mažas namo atnaujinimo projektas išsivystys į viso namo renovaciją.“