Už tokias įstatymų pataisas po svarstymo antradienį balsavo 104 Seimo nariai, prieš – vienas, susilaikė aštuoni parlamentarai. Kad pataisos galutinai įsigaliotų parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad gali būti atsisakyta teikti sveikatos priežiūros paslaugą pacientui arba paslaugos teikimas gali būti nutrauktas, jeigu paciento veiksmai kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kartu dalyvaujančio kito darbuotojo ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei.

Taip pat tokią teisę medikai turėtų, jeigu pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą, tai trukdo jam arba kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai tokį elgesį lemia sveikatos būklė arba kai jam teikiama būtinoji medicinos pagalba.

Pataisos numato, kad teikiant būtinąją pagalbą, nepradėti teikti arba sustabdyti jos teikimą, galima tik tuo atveju, kai pacientas savo veiksmais kelia grėsmę mediko, kito dalyvaujančio darbuotojo ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei ir kai yra išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę arba tokių galimybių nėra.

Pažymima, kad pašalinus šią grėsmę arba jai išnykus, būtinoji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti arba tęsiama nedelsiant.

Be to pritarta siūlymui leisti daryti vaizdo arba garso įrašą, kai sveikatos priežiūros paslauga teikiama ne gydymo įstaigos patalpose arba jei skubi pagalba teikiama skubiosios medicinos pagalbos padalinio patalpose.

„Valstietė“ Asta Kubilienė sako, kad priėmus šį įstatymą, priėmimo skyriuose skubios pagalbos gali nesulaukti tie pacientai, kurių ligos prasideda tam tikrais pokyčiais – žmogus būna neadekvatus, agresyvus.

Manau, kad gali būti padaryta gydytojams meškos paslauga, nes įstatymas išskiria būtent tik tuos urgentinius pacientus, kai gydytojas dar nėra įsigilinęs, nėra atlikęs tyrimų ir yra priėmimo skyriuje.

„Manau, kad gali būti padaryta gydytojams meškos paslauga, nes įstatymas išskiria būtent tik tuos urgentinius pacientus, kai gydytojas dar nėra įsigilinęs, nėra atlikęs tyrimų ir yra priėmimo skyriuje. (...) Todėl aš tikrai turiu didelių abejonių, nors puikiai suprantu šią problemą, puikiai suprantu savo kolegas gydytojus ir manau, kad čia reikėtų ieškoti kitų sprendimų“, – sakė A. Kubilienė.

Pataisų autorė konservatorė Jurgita Sejonienė teigė, kad į interneto paieškos sistemą įvedus žodžius „medikai“ ir „smurtas“, išmeta daugybę antraščių.

„Higienos institutas teigia, kad kasmet vidutiniškai įregistruojama tik apie pusšimtį smurto prieš medikus atvejų. Tačiau bendraujant su medikų bendruomene, klausant jų komitetuose ir klausymų metu akivaizdu, kad to smurto atvejų yra kur kas daugiau“, – teigė parlamentarė.

Pasak jos, ypač dažni smurto atvejai prieš greitosios pagalbos gydytojus, paramedikus, skubiosios pagalbos gydytojus, šeimos gydytojus, ambulatorines paslaugas teikiančius sveikatos specialistus.

„Smurtauja ir pacientai, ir jų artimieji. Smurtas labai dažnai yra psichologinis ir, deja, neretai fizinis“, – pasakojo J. Sejonienė.

Konservatorės teigimu, dabar galiojančiuose teisės aktuose yra akivaizdus disbalansas tarp medikų teisių ir pareigų bei pacientų teisių ir pareigų.

„Nėra pakankamai priemonių medikams ginti savo orumą ir nepatirti smurto vykdant savo tiesiogines pareigas“, – aiškino ji.

Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1-osios.