„Bėdų yra. Daug žmonių turi lėtinių problemų, yra dermataloginių, kardiologinių problemų. Na, manau, dabar padaugės ir peršalimo problemų, nes 20 laipsnių šilumos jiems yra šalta ir jie per tokią oro temperatūrą vaikšto su pirštinėmis“, – sakė Varėnos poliklinikos direktorius Danas Bortkevičius.

Varėnos poliklinikos vadovas teigė, kad migrantų sveikata tenka pasirūpinti trijose užkardose. Todėl be dviejų greitosios medicinos pagalbos ekipažų pas svetimšalius važiuoja ir specialiai suformuota mobili komanda.

Išvykus medikams pas svetimšalius tenka prašyti už 60 km esančių Druskininkų, Alytaus ar Šalčininkų pagalbos, kai medikų staigiai prireikia patiems varėniškiams.

„Atvažiuoja iš kitų rajonų greitosios pagalbos ekipažai, bet už jų suteiktas paslaugas turės apmokėti mūsų PSPC ir tai bus vėl papildomas finansinis krūvis mums“, – atviravo D. Bortkevičius.

Varėnos gyventojai dėl susiklosčiusios padėties nelinkę skųstis. „Jei reikia pagalbos, tai iš kitų rajonų atvažiuoja“, „Man reikėjo, man greitai atvažiavo tikrai. Viskas gerai baigėsi“, „Rukloj, kai serga ar ką – paskui reikia laukt galai žino kiek. Reikia patiems vežti“, „Jei kur atvažiuoja, tai jos paskambina, paklausia, ar dar palauksite“, „Apmaudu, nes yra ir senų žmonių, ir vaikų – kiekvienam reikia pagalbos, ir jos mes negauname“, – kalbėjo gyventojai.

Šalčininkų savivaldybė turi tris greitosios medicinos pagalbos ekipažus, bet ir nelegalių migrantų čia – daugiau nei 900. Vien dėl Rūdninkų poligone kylančių neramumų, greitosios pagalbos medikai čia budi kone visą parą. 

„Viena slaugytoja kartu su budėjimais ambulatorijose ir greitojoje medicinos pagalboje budėjo daugiau nei dvylika valandų. Toks krūvis – nenormalus“, – pasakojo Šalčininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gžegož Jurgo.

Pasienio savivaldybės jau ne kartą prašė centrinės valdžios pagalbos. Varėna – dar vieno greitosios medicinos pagalbos ekipažo, Šalčininkai – daugiau medikų. Tačiau iš Vilniaus kol kas – tik žodinis palaikymas. 

„Dedame pastangas visi kartu, kad būtų ir skiepijami šitie žmonės, ir kad būtų pasirūpinta jų apskritai sveikata“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. 

Papildomų greitosios medicinos pagalbos automobilių savivaldybės negaus. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo kitą išeitį savivaldybėms – formuoti mobilias medikų komandas, galinčias dirbti su migrantais, arba rasti budintį mediką.

Mano klausimas – iš ko jas formuoti? Kai poliklinikoje šiandien trūksta trijų šeimos gydytojų. Jie integruoti būtent į tas brigadas – šeimos gydytojai, ginekologai ir taip toliau.

„Mano klausimas – iš ko jas formuoti? Kai poliklinikoje šiandien trūksta trijų šeimos gydytojų. Jie integruoti būtent į tas brigadas – šeimos gydytojai, ginekologai ir taip toliau. Mums jų trūksta. Nežinau, kaip juos suformuoti“, – teigė Varėnos savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas.

„Mūsų siūlymas, kad tokiems objektams kaip Rūdninkų poligonas pagelbėtų arba VRM sistemos medikai arba kariškių medikai“, – G. Jurgo

Varėna prašo ir patalpų sergantiems COVID-19 migrantams gydyti. Dabar sergančiųjų – šeši, bet neabejojama, kad bus daugiau. „Savo gyventojus mes vežame į Alytų – esame sutarę su V. Kudirkos ligonine sutartį, į dvi Vilniaus gydymo įstaigas. Čia šitas klausimas neišspręstas“, – detalizavo A. Verbickas.

Kol kas neaišku, kokia tvarka migrantams bus skiriami vaistai. Nusipirkti jų svetimšaliai negali, mat, prieš kirsdami sieną, jie atsikratė asmens dokumentų.

Tokia tvarka numatyta trečiadienį pasirašytame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakyme.

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), gydymo įstaigose, kai didinamas lovų skaičius ar gydymo paslaugų apimtis koronaviruso infekcija sergantiems pacientams gydyti, galės būti papildomai pasitelkti ir kiti sveikatos priežiūros specialistai.

Į ligoninę guldomiems COVID-19 sergantiems pacientams gydymo paslaugas galėtų teikti gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją ir medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją turintys specialistai, kurių kompetencijos nurodytos atitinkamose Lietuvos medicinos normose.

Didelę dalį slaugytojo padėjėjo veiksmų galėtų atlikti ne tik slaugytojo padėjėjai, bet ir kiti asmens sveikatos priežiūros specialistai: biomedicinos technologai, dietistai, ergoterapeutai, išplėstinės praktikos vaistininkai, kineziterapeutai, masažuotojai, medicinos genetikai, medicinos psichologai, optometrininkai, paramedikai, radiologijos technologai, skubiosios medicinos pagalbos paramedikai.

Prieš imdamiesi darbo, minėtieji specialistai turi būti išklausę gydymo įstaigos vadovo patvirtintus ne trumpesnės nei 3 val. trukmės darbo su koronaviruso infekcija sergančiais pacientais apmokymus.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu taip pat numatyta, kad nustačius COVID-19 protrūkį gydymo įstaigos padalinyje, sprendimą dėl paslaugų teikimo tęsimo arba nutraukimo jame priima tos gydymo įstaigos vadovas, atsižvelgęs į infekcijų kontrolės specialisto siūlymus, o apie sprendimą informuoja Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC). Paslaugos gali būti atnaujinamos, tik likvidavus COVID-19 židinį ir apie tai pranešus NVSC.

Be to, siekiant, kad koronaviruso tyrimai būtų atliekami kuo tikslingiau, nuo šiol prieš perkeliant pacientą iš vieno stacionarinės gydymo įstaigos skyrių į kitą skyrių arba iš vienos stacionarinės gydymo įstaigos į kitą, koronaviruso tyrimas PGR metodu atliekamas tik tiems pacientams, kuriems nėra diagnozuota COVID-19, t. y. jie neserga ar nėra persirgę koronavirusu.

Įsakymu taip pat suvienodinama asmenų ištyrimo dėl COVID-19 ligos tvarka, patenkant į stacionarines psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikiančias gydymo įstaigas – ji bus tokia pati kaip ir patenkant su medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančiomis gydymo įstaigomis.