– Kas yra dieta?

– Sakykime, kad tai yra tam tikra mitybos programa, skirta pasiekti tam tikriems tikslams.

– Ar dieta yra tam tikrų produktų atsisakymas, pavyzdžiui, cukraus, duonos ir pan.?

–  Tų dietų būna labai įvairių. Iš principo tai yra tam tikrų produktų ar maisto medžiagų ribojimas.

– Kokios dietos šiuo metu populiariausios?

– Labai įvairios: ir baltyminė dieta, ir protarpinis badavimas, ir visokios kitos. Kadangi tų dietų yra labai daug, žmogui būna sunku pasirinkti. Turint tam tikrų tikslų, prieš laikantis vienos ar kitos dietos, geriausiai būtų pasikonsultuoti su dietologu ar kitu specialistu, kuris tuo užsiima, kad galėtume tai padaryti lengviau ir nepakenkiant organizmui.  

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Nereikėtų aklai, pasiskaičius žurnale, pulti laikytis pirmos pasitaikiusios dietos?

– Na, jei tai nėra labai drastiška dieta, pavyzdžiui, rekomenduojama atsisakyti tik cukraus, kodėl gi ne. Nors cukrus yra energinė medžiaga, bet kadangi jo dedama į daugelį produktų, net į duoną, gauname jo perteklių. Taigi atsisakymas perteklinių maisto medžiagų mums tikrai nepakenks. Dažniausiai žalos prisidarome laikydamiesi drastiškų dietų, tokių, kaip badavimas. Pavyzdžiui, kelias dienas žmogus visai nevalgo ir geria tik vandenį. Arba drastiškai apriboja gaunamų kalorijų skaičių, valgo tik vienos rūšies produktus. Kai organizmas negauna reikiamų maisto medžiagų, galime sau ir pakenkti.

– Kas vyksta organizme, kai žmogus kelias dienas badauja ar laikosi labai drastiškos dietos?

– Na, protarpinis badavimas nėra labai blogas dalykas, jei badaujama tik tam tikrą valandų skaičių arba vieną dieną. Tačiau jei žmogus penkias dienas geria tik vandenį ir nieko nevalgo, tikrai  pasekmės gali būti liūdnos. Nepatarčiau kvailioti tokiais dalykais.

Jei žmogus penkias dienas geria tik vandenį ir nieko nevalgo, tikrai  pasekmės gali būti liūdnos. Nepatarčiau kvailioti tokiais dalykais.

 

– Kas tuomet gresia?

– Organizmas negauna mums reikiamų maisto medžiagų. O mums reikia įvairių: ir magnio, ir kalcio, ir  B grupės vitaminų bei kitų. Jų stoka gali išprovokuoti neurologines ligas. Netinkamos dietos pasekmė – ir jėgų trūkumas, padidėjęs irzlumas, vangumas, plaukų slinkimas, susilpnėję nagai. Taip pat mažėja raumenų masė. Dėl žarnyno mikrofloros disbalanso gali atsirasti blogas burnos kvapas. Taigi drastiškai apribojus savo mitybą, gali kilti įvairių sveikatos sutrikimų.

– Kokie pirmieji būna organizmo siunčiami signalai, kad ši dieta mums netinka, kad kažkas negerai?

– Odos blyškumas, energijos trūkumas – pirmieji signalai. Drastiškai sumažėjęs svoris, ko siekia norintieji sulieknėti ir kuo džiaugiasi, irgi nėra gerai. Norint sveikai tą daryti, svoris turėtų kristi pamažu, pavyzdžiui, – keliolika kilogramų per pusmetį, bet ne per savaitę.

– Tai labai populiari baltyminė dieta, kai atsisakoma angliavandenių, irgi – prasta išeitis mesti svorį?

– Mūsų organizmui reikia visų svarbiausių maisto medžiagų, t. y. ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių. Tad protingiausia būtų rasti balansą. Jeigu atsisakome kažkokios maisto grupės, organizmas stengiasi kompensuoti jų trūkumą eikvodamas tam tikras maisto medžiagas iš organizmo rezervų. Ypač jei dietos laikomasi ilgą laiką. Tarkim, gali imti eikvoti kalcio atsargas iš kaulų, o tai gali pabloginti dantų būklę, susilpninti kitus kaulus. Arba įsijungia vadinamas energijos taupymo mechanizmas – pavojaus režimas – sulėtėja medžiagų apykaita. Organizmas pajunta poreikį kaupti atsargas. Todėl gauname priešingą efektą – vos baigus laikytis dietos, svoris neretai grįžta netgi su kaupu.

Apsaugoti vaikus nuo grėsmingų pasekmių, kurias sukelia įgimtos medžiagų apykaitos ligos, galima tik diagnozavus jas vos naujagimiui atėjus į šį pasaulį. Todėl Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio įsakymu patikslinta visuotinio naujagimių tikrinimo tvarka dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų. Tyrimai bus atliekami paimant kraujo mėginius.

Prieš paimant kelis lašus naujagimio kraujo tyrimams specialistai turi informuoti naujagimio tėvus apie riziką ir sunkias pasekmes, kurias kelia laiku nenustatyta ir nepradėta gydyti fenilketonurija bei hipotirozė. Pirmosios ligos atveju vaikui gresia  sunki protinė negalia, antrosios – augimo ir vystymosi sutrikimai. Naujagimio kraujas imamas gimdymo stacionare ne anksčiau kaip praėjus 48 valandoms po pirmo pamaitinimo ir ne vėliau kaip 5-tą gyvenimo dieną. Be to, nustatyta pareiga gimdymo įstaigai ne vėliau kaip per 72 valandas naujagimio kraujo mėginuką išsiųsti į Medicinos genetikos centrą, kur gali būti nustatytas arba paneigtas galimas susirgimas.

Jei gimdymo stacionare nebuvo paimtas kraujas tyrimui, kūdikio tėvai perspėjami apie būtinybę tai padaryti per 3 dienas toje ambulatorinėje gydymo įstaigoje, kur kūdikis bus priregistruotas. Iš ambulatorinių įstaigų, naujagimių tyrimai taip pat siunčiami Medicinos genetikos centrą.

Tiems tėvams, kurie nutaria atsisakyti tikrinimo dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų paaiškinama apie galimus padarinius laiku nediagnozavus fenilketonurijos ar hipotirozės. Tėvai pasirašo atsisakymo leisti tikrinti naujagimį formą, kuri išsaugoma naujagimio medicinos dokumentuose.

Kasmet fenilketonurija ir hipotirozė nustatoma 8-12 naujagimių. Laiku pradėtas kompensuojamas medikamentinis gydymas leidžia sergantiems hipotiroze vaikams normaliai vystytis ir augti, gyventi visavertį gyvenimą. Sunkių fenilketonurijos pasekmių išvengiama ligoniams taikant specialų mažai baltymų turintį, tačiau nepigų maistą, kurį kompensuoja valstybė.

Sena lietuvių liaudies patarlė sako: "Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui." Taigi ar tikrai pusryčiai yra pagrindinis mūsų dienos valgis? Naujausių tyrimų duomenimis ir patarimais dalinasi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro dietologė Evelina Cikanavičiūtė.

Pastaruosius penkis dešimtmečius kur kas dažniau tiek suaugusieji, tiek vaikai pradėjo nevalgyti pusryčių. Šiuo metu literatūroje nurodoma, kad maždaug trečdalis suaugusiųjų ir tiek pat vaikų Europoje ir JAV nepusryčiauja. Dažniausiai nurodomos priežastys, kodėl nevalgoma pusryčių – tai laiko trūkumas, nenoras priaugti svorio, alkio nebuvimas ar pykinimas rytais.

Mokslinių tyrimų duomenimis, pusryčių  praleidimas dienos valgymo režime tiesiogiai susijęs su didesniu kūno masės indeksu, t. y. didesne rizika vystytis nutukimui, o savo ruožtu nutukimas sąlygoja širdies kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, vėžio ir kitų ligų atsiradimą.

Priešingai, tų asmenų, kurie valgo pusryčius, kūno masės indeksas yra mažesnis. Pusryčių valgymą mokslininkai sieja su didesniu valgymo dažniu, o tai aktyvina termogenezę (šilumos generavimą valgio metu) ir medžiagų apykaitą organizme.

Tyrimų duomenimis, nutukę žmonės linkę praleisti pusryčius, o tai lemia didesnį kalorijų suvartojimą vakare. Tuo tarpu normalaus svorio žmonės tą patį kalorijų kiekį paskirsto per visą dieną. Būtent nesudegintos kalorijos vakare paverčiamos į kūno riebalų atsargas.

Pusryčių praleidimas taip pat siejamas su prastesniais maitinimosi įpročiais, t. y. didesnėmis porcijomis, nesuplanuotu didelės energinės ir mažos mitybinės vertės užkandžių valgymu, dideliu  kiekiu gyvūlinės kilmės riebalų ir mažu vaisių bei daržovių suvartojimu.

Pastebėta, kad tie, kurie nevengia pusryčių, dažniau renkasi sveikesnį maistą – suvalgo daugiau daržovių, išgeria daugiau pieno ir mažiau gaiviųjų gėrimų, yra fiziškai aktyvesni.

Tiriant vaikus ir paauglius nustatyta, jog pusryčių valgymas susijęs su geresne atmintimi, aukštesniais rezultatais ir mokyklos lankomumu, geresne nuotaika.

Taigi galbūt pusryčiams ir nereikėtų klijuoti pagrindinio valgymo etiketės, bet, remiantis moksliniais tyrimais, tai yra lyg geras startas tolesniems sveikiems suaugusiojo, vaiko ar paauglio dienos raciono pasirinkimams. Yra nustatyta, jog pusryčių valgymas susijęs ne tik su geresniais mitybos įpročiais, bet ir su kitų valgymų (pietų, vakarienės bei užkandžių) raciono didesne maistine verte.

Patarimai, kaip pradėti valgyti pusryčius:

1.              Gerai išsimiegokite. Dėl blogo miego ar jo trūkumo galite jausti šleikštulį, pilvo pūtimą, tikėtina, kad būsite blogos nuotaikos, atsikelsite paskutinę minutę ir būtent visos šios priežastys neleis jums pavalgyti pusryčių. Tikėtina, kad nuėję į darbą jūs nevalgysite košės, daržovių ar vaisių vėlyviems pusryčiams, bet užkandžiausite saldumynais ar sausainiais.

2.              Rinkitės kuo įvairesnius pusryčius ir atraskite mėgstamiausius patiekalus. Tai gali būti įvairių grūdų košės (pvz., grikių, ryžių, avižų, miežių), daržovės, vaisiai, kiaušinių patiekalai, pieno produktai, retkarčiais neriebūs sumuštiniai.

3.              Neprisivalgykite vakare. Stenkitės vakare rinktis mažiau kaloringus patiekalus. Nenoras valgyti pusryčių dažnai slepiasi už labai sočių ir vėlyvų vakarienių, kai nespėjama per naktį išalkti. Būtent dėl to gali pasireikšti ir pykinimas rytais.

4.              Mankštinkitės prieš pusryčius. Trumpa mankšta ne tik sužadins apetitą, bet ir pabudins bei suaktyvins darbo dienai.

5.              Skirkite pakankamai laiko pusryčiams. Kad ir kaip sunku ryte atsikelti, stenkitės skirti pakankamai laiko pusryčių paruošimui ir ypač valgymui. Skubėdami ne tik kad neparuošite vertingo maisto, bet nugriebsite, ką rasite šaldytuve, taip pat greitai valgydami nepajusite malonumo, apsunkinsite skrandį, prisirysite oro.

6.              Jeigu rytais jaučiate šleikštulį, išgerkite šviežiai spaustų vaisių sulčių. Jei rytais pykina ar jaučiate šleikštulį, prieš eidami į dušą ar prieš apsirengdami išgerkite pusę stiklinės šviežiai spaustų mėgstamų vaisių sulčių - tai padės pažadinti apetitą.

7.              Neužkandžiaukite prieš miegą ar naktį. Paskutinį kartą lengvai pavalgykite ar užkandžiaukite  likus dviem valandoms iki miego. Jeigu vis dėlto labai sunku ištverti tą laiką nieko nesuvalgius, atsigerkite arbatos, vandens, suvalgykite  vaisių.

8.              Jeigu esate užkietėjusi "pelėda" ir niekaip negalite atsikelti anksčiau pasigaminti pusryčių. Paprašykite, kad artimieji jums pagamintų pusryčius, o už tai jūs jiems mainais pagaminsite vakarienę. Jeigu jums net nelieka laiko suvalgyti pusryčius namuose, pasiimkite juos su savimi ir per pirmą valandą darbe ar universitete juos suvalgykite.

9.              Keiskite aplinką. Jeigu yra galimybė, keiskite pusryčių aplinką, pavyzdžiui, esant gražiam orui, valgykite balkone, terasoje. Savaitgaliais vėlyvus pusryčius galima valgyti ne tik su šeima, bet ir su draugais ar kaimynais.

10.             Jeigu esate užkietėjęs rūkalius ar kavos mėgėjas. Pirmiausia, užuot ėmęsis cigaretės ar kavos puodelio, pavalgykite, nes tiek nikotinas, tiek kofeinas slopina apetitą.

11.             Ir jeigu jūs manote, kad praleisdami pusryčius išlaikote dailias kūno linijas – klystate. Reguliarus ir dažnas valgymas nedidelėmis porcijomis padeda išlaikyti idealų svorį. Organizmas, gaudamas energijos tolygiomis ir mažomis porcijomis, ją visą išeikvoja savo fiziologinėms ir fizinėms reikmėms, o gaudamas retai ir didelėmis porcijomis pradeda kaupti, nes tai viršija jo tuo metu esamus poreikius.

Medžiagų apykaita, tai nenutrūkstantis procesas, kai energiją gauname iš maisto ir ją naudojame kasdienėje veikloje. Kuo greitesnė mūsų medžiagų apykaita, tuo lengviau išlaikyti dailias kūno linijas. Laikui bėgant mūsų medžiagų apykaita lėtėja, todėl galime susidurti su antsvoriu. Kad to neatsitiktų "Lieknėjimo ir sveikatingumo centro" sveikos mitybos specialistas Tomas Lenart jau dabar siūlo imtis priemonių, kad paspartintumėte savo medžiagų apykaitą.

Pusryčiai privalomi! Neretai lėtesnę medžiagų apykaitą turi žmonės, kurie nevalgo pusryčių, retai kada pavalgo dienos metu ir persivalgo grįžę namo po darbo. Jei taip valgysite antsvoris garantuotas. Norint jo išvengti reiktų kas rytą suvalgyti sočius pusryčius, nepamiršti papietauti - rinktis pilnavertį maistą, o vakarienę valgyti likus 3 valandoms iki miego ir jai pasirinkti lengvai pasisavinamą maistą. Tarp pagrindinių valgių taip pat galima įtraukti ir nedidukę užkandėlę pvz.: obuolį.

Išsimiegokite. Pilnavertis miegas prisideda prie lieknėjimo proceso, tai įrodė ne vienas mokslinis tyrimas. Pakankamai miego nakties metu, leidžia organizmui pailsėti ir auginti raumenis, tai padeda dienos metu išlaikyti aukštą medžiagų apykaitos lygį. Be to miego metu atgauname jėgas, atsinaujina smegenų ląstelės ir sparčiau vyksta visi procesai kūne.

Gerkite pakankamai vandens. "Atsiželgiant į mitybą reiktų kasdien išgerti bent 1,5 vandens. Dehidratuotas organizmas mažina energijos gamybą. Vanduo suteikia sotumo jausmą, todėl jį geriant mažėja rizika persivalgyti. Būtent vanduo yra medžiagų apykaitos proceso pagrindas (ne sultys ar arbata). Kai mums trūksta vandens, kepenys (vietoj to, kad degintų riebalus) stengiasi papildyti jo atsargas", - pasakoja "Lieknėjimo ir sveikatingumo centro" sveikos mitybos specialistas T. Lenart.

JAV atlikti tyrimai įrodė, kad vanduo padeda greičiau sudeginti kalorijas: išgėrus 500 ml vandens, tyrime dalyvavusių žmonių medžiagų apykaita paspartėjo 30 proc.

Dienos metu gerkite žaliąją arbatą, ji skatina metabolizmą.

Daugiau judėkite ir sportuokite. Jei ilgai dirbdami sėdimą darbą visai nesimankštinate, tai Jūsų medžiagų apykaita gerokai lėtesnė, nei galėtų būti. Kad medžiagų apykaita būtų aktyvi, kas dvi valandas dirbdami (sėdimą darbą) darykite pertraukėles, eikite pasivaikščioti, pasimankštinkite.

"Jei norite medžiagų apykaitą dar labiau paspartinti, tai į kasdienę veiklą įtraukite ne tik kuo daugiau judėjimo, bet ir sportą, kad išeikvotumėte daugiau energijos. Jei ryšitės nuolat sportuoti, tai po kurio laiko atsiradę raumenukai padės palaikyti greitesnį metabolizmą", - pataria "Lieknėjimo ir sveikatingumo centro" sveikos mitybos specialistas T. Lenart.

Sportas. Aktyviai pasportavus jau po min. 30 min. fizinio krūvio padidiname organizmo metabolizmo lygį maždaug 24-36 val. Tad daugiausiai riebalų realiai sudeginama
ne paties sportavimo metu, o po jo, dėl padidėjusio energijos suvartojimo per ateinančią parą.

Jei žmogus turi sveiką širdį gerą efektą turi sporto metu trumpalaikiai 30-60 sek, užsiėmimo intensyvumo šuoliukai iki maksimalių žmogaus gebėjimų. Tarp jų nedidelis 1 - 2 min. poilsis/mažo intensyvumo judėjimas ir vėl maksimalus krūvis. Taip kartoti galima 3 - 5 kartus. Tokie užsiėmimai skatina augimo hormono gamybą, kuris skatina metabolizmą, raumenų augimą, riebalų skaidymą.

Raumenų veiklai reikia daugiau energijos nei riebalams: 1 kg raumenų masės gali sudeginti 80 kcal., o toks pats riebalų kiekis sudegins tik 4 kcal. Kuo daugiau raumenų turėsite, tuo greitesnė bus jūsų medžiagų apykaita.

Šalto - karšto vandens kontrastai. Metabolizmą skatina šalčio ir šilumos kontrastai, tad jei šildotės pirtelėje išbėkite į lauką atsivėsinti šaltu vandeniu. Jei prausiatės po dušu, karštą vandenį keiskite šaltu.

Grynas oras - deguonis. Kasdien bent valandą pasivaikščiokite gryname ore, giliai kvėpuokite. Deguonis medžiagų apykaitai irgi labai svarbus, jis paspartina visus organizme vykstančius procesus. Kad padidintumėte deguonies kiekį kraujyje darykite diafragminio kvėpavimo pratimus.

Tinkama mityba padės paspartinti metabolizmą. Tinkama mityba (normalūs pusryčiai, pietūs) spartina medžiagų apykaitą, tuo tarpu badavimas ją slopina. Venkite cukraus, bulvių, ryžių ir miltinių patiekalų. Šis maistas staigiai padidina gliukozės lygį, kuris vėliau taip pat staigiai sumažėja ir tada Jūs vėl jaučiatės alkani. Galite drąsiai valgyti vaisius, daržoves, ankštinius (pupas).
Gamindami į patiekalus dėkite aštrius prieskonius, tokius kaip čili pipirai, imbieras, aštriosios paprikos, garstyčios, vasabi ir pan. Jų dėka medžiagų apykaita išlieka pagreitėjusi kelias valandas po valgymo.

Šokolado mėgėjai gali būti ramūs – jų pomėgis ne tik nekenksmingas, bet ir naudingas. Tyrimai parodė, kad nuolat vartojamas juodasis šokoladas spartina medžiagų apykaitą.

Smaližiauti – reguliariai?

Jau ilgą laiką mokslininkai domisi įvairių maisto medžiagų ir produktų poveikiu sveikatai. Ne išimtis ir juodasis šokoladas. Paskutiniai Nestlé tyrimų instituto eksperimentų rezultatai rodo, kad reguliarus ir ilgalaikis tokio šokolado vartojimas teigiamai veikia žarnyno veiklą ir leidžia organizmui lengviau įsisavinti šokolade esančią kakavą.

Nestlé tyrimų instituto Šveicarijoje mokslininkai tyrė, kokį poveikį juodasis šokoladas turi nuolat ir tik retsykiais vartojančių vyrų ir moterų medžiagų apykaitai. Paaiškėjo, kad žmonės, nuolat vartojantys juodąjį šokoladą, yra aktyvesni, atsparesni stresui, o jų žarnyno mikroflora veikia geriau.

Tyrimo dalyviai buvo padalyti į dvi grupes: į tuos, kurie reguliariai valgo juodąjį šokoladą ir į tuos, kurie juodąjį šokoladą skanauja tik retkarčiais. Abiejų grupių dalyviai vieną savaitę laikėsi mitybos plano, kuriame buvo nurodyta kasdien suvartoti po 50 g (70 proc. kakavos) juodojo šokolado.

Dalyvių, kurie nuolat vartojo šokoladą, šlapimo tyrimuose rasta daugiau specifinių polifenolio rūgščių. Tai įrodo, kad šokolade esančios naudingosios kakavos medžiagos gali turėti didesnį teigiamą poveikį jų sveikatai.

Geros žinios ne tik smaguriams

Pasak tyrimo vadovo Sunil Kochhar, darbo rezultatai, tiriant šokolado poveikį organizmui, rodo, kad  vartojančiųjų šokoladą organizmas lengviau įsisavina šokolade esančius naudingus kakavos junginius ir jų  medžiagų apykaita gerokai spartesnė.

Šis atradimas svarbus ne tik šokolado, bet ir kitokio maisto, kuriame yra organizmo veiklą gerinančių junginių, gamintojams ir vartotojams. „Jei iki galo atskleistume ryšį tarp mitybos raciono pasirinkimo ir ilgalaikio jo poveikio organizmo veiklai, gerokai pažengtume į priekį, kurdami individualius maisto produktus, kurie padėtų spręsti su sveikata susijusias problemas“, – teigia Sunil Kochhar.