Visus, žinančius ar girdėjusius apie Lietuvos partizanų užkasimo vietas, taip pat žuvusių ir nerastų laisvės kovotojų giminaičius kviečiame susisiekti su centru.

Anot centro, net ir praėjus 70 metų nuo laisvės kovų jų dalyvių paieškos vykdomos dėl keleto priežasčių – dauguma laisvės kovotojų norėjo būti palaidoti oriai, pagal šimtmečius gyvuojančią Lietuvos tradiciją mirusiuosius laidoti specialiai tam skirtose ir pašventintose vietose.

Taip pat pat siekiama, kad būtų įvykdytas teisingumas ir šalies didvyriai nebūtų pamiršti, o paieškų metu sukauptos žinios, pasak LGGRTC, priartina tautą prie teisingesnio Lietuvos istorijos supratimo.

Kaip skelbiama pranešime, sovietiniai okupantai stengėsi amžiams paslėpti laisvės kovotojų palaikus, taip bandydami juos suniekinti, „be menkiausios žymės ištrinti iš istorijos ir atminties“.

Paieškos svarbios ne tik dėl žuvusių, bet ir dėl gyvųjų, nes „kiekvienas būsimas laisvės gynėjas turi žinoti, kad valstybė nepamirš jo aukos“, pabrėžia centras.

LGGRTC žiniomis, savo žuvusių tautiečių net svetimuose kraštuose, taip pat ir Lietuvoje ieško ir jų atminimą pagerbia vokiečiai, prancūzai, lenkai, žydai, anglai ir kitos tautos, nors jų kariai yra žuvę gerokai anksčiau nei Lietuvos partizanai.

Centras kviečia atsiliepti laisvės gynėjų giminaičius, nes suradus palaikus būtina nustatyti, kieno jie yra. Anot įstaigos, tai galima padaryti tik vienu būdu: laisvės kovotojo biologinį (DNR) mėginį sulyginus su jo artimųjų biologiniu (seilių) mėginiu. Tinkamiausi palaikams identifikuoti žuvusio asmens vaikų ir seserų, brolių DNR mėginiai. Taip pat tinkami tiek vaikų, tiek seserų, brolių palikuonių – anūkų, sūnėnų, dukterėčių ir jų palikuonių mėginiai.

DNR (seilių) mėginio ėmimo procedūra trunka kelias minutes, atliekama nemokamai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centre (Vilnius, Gedimino pr. 40, dešiniajame sparne, antrame aukšte, 204 kab.). Centro pranešime akcentuojama: procedūra atliekama nuo 9 iki 17 val., prieš tai svarbu paskambinant tel. +370 646 41 626 arba pranešti e. p. paieskos@genocid.lt.

„Jei negalite atvykti, prašom apie savo norą duoti DNR mėginį pranešti nurodytais būdais. Imant mėginį surašomas protokolas, kas mėginį davė ir kokiam asmeniui atpažinti“, – rašo LGGRTC.

Laisvės kovotojų palaikai laidojami už valstybės ir savivaldybės lėšas. Vietos klausimą sprendžia giminės ir šiuo klausimu sudaryta atitinkamos savivaldybės ar Vyriausybės komisija.

Pekinas skyrė milijardus JAV dolerių kariuomenės vadovaujamai kosmoso programai, tikintis iki 2022 metų įsirengti orbitinę stotį, o vėliau – nuskraidinti žmonių į Mėnulį.

Zondas „Chang'e 5“, pavadintas kinų mėnulio deivės vardu, antradienį nusileido iš Žemės matomoje Mėnulio pusėje ir dabar renka paviršiaus grunto mėginius, nurodė Kinijos nacionalinė kosmoso administracija (CNSA).

„Chang'e 5“ tikslas – surinkti Mėnulio akmenų ir grunto mėginių, galinčių padėti mokslininkams daugiau sužinoti apie šio dangaus kūno kilmę, susiformavimą ir vulkaninę veiklą.

Jeigu zondas sėkmingai sugrįš, Kinija taps trečia šalimi, parsigabenusia mėginių iš Mėnulio. Praeito šimtmečio 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais tai pavyko padaryti Jungtinėms Valstijoms ir Sovietų Sąjungai.

Tokia misija būtų pirmoji nuo Sovietų Sąjungos aparato „Luna 24“ skrydžio į Mėnulį 1976 metais.

Trečiadienį Kinijos valstybinė žiniasklaida „Chang'e 5“ programą apibūdino kaip „iki šiol vieną sudėtingiausių ir daugiausiai iššūkių keliančių Kinijos kosminių misijų“.

Trečiadienį ryte aparatas baigė gręžti ir rinkti mėginius iš gilesnių grunto sluoksnių, o dabar „kaip ir planuota, renka mėginius iš paviršiaus“, pranešė CNSA.

Zondas praeitą savaitę buvo paleistas iš Kinijos pietinės Hainano provincijos. Šeštadienį, po 112 valandų trukusios kelionės, jis įskriejo į orbitą aplink Mėnulį.

Valstybinis transliuotojas CCTV rodė mokslininkus skrydžio valdymo centre, stebėjusius zondo manevrus ir pradėjusius ploti, kai aparatas sėkmingai nutūpė.

Didžiuliame ekrane buvo matyti zondo atsiųstos pilko Mėnulio paviršiaus nuotraukos.

„Nelengva užduotis“

Aparatas turėtų surinkti apie 2 kg medžiagos iš anksčiau netyrinėtos Mėnulio srities – Audrų vandenyno, didžiulės lavos lygumos, sakoma straipsnyje, paskelbtame mokslo žurnale „Nature“.

Zondas turėtų paimti paviršiaus grunto mėginių, taip pat išgręžti 2 metrų gylio skylę ir paimti giliau slūgsančio grunto pavyzdį.

Valstybinė žiniasklaida skelbė, kad aparatas užduotis Mėnulio paviršiuje vykdys „apie dvi paras“.

Vėliau surinkti mėginiai bus išsiųsti į Žemę kapsule, turinčia vėliau šį mėnesį nusileisti Kinijos atokiame Vidinės Mongolijos regione, nurodė JAV kosmoso agentūra NASA.

Ši misija yra techniškai sudėtinga ir pasižymi keliomis naujovėmis, neišmėgintomis per ankstesnius bandymus paimti Mėnulio grunto mėginių, praeitą mėnesį naujienų agentūrai AFP sakė Harvardo-Smithsono astrofizikos centro tyrėjas Jonathanas McDowellas.

NASA vyriausiasis mokslininkas Thomas Zurbuchenas pasveikino Kiniją su sėkmingu zondo nutupdymu.

„Tai nelengva užduotis, – per „Twitter“ parašė jis. – Kai Mėnulyje surinkti mėginiai bus pargabenti į Žemę, tikimės, kad visi gaus naudos iš galimybės tyrinėti šį vertingą krovinį, galintį užtikrinti tarptautinės mokslo bendrijos pažangą.“

21 laboratorija visoje Lietuvoje kiekvieną darbo dieną ištiria 10-15 tūkst. ėminių, savaitgaliais – kiek mažiau. Tyrimų rezultatai, skaičiuojant nuo ėminio patekimo į laboratoriją dienos, pacientus pasiekia per 24 val. Tam tikrais atvejais tyrimas gali būti kartojamas, tuomet rezultatai gali būti pateikiami per 36–48 val.

Siekiant laiku diagnozuoti ir pagydyti COVID-19 ligą bei užkirsti kelią jos plitimui, PGR tyrimai pirmiausiai atliekami turintiems koronavirusui būdingus simptomus, kai asmuo karščiuoja, kosėja ar kankina dusulys. Šie testai taip pat atliekami didžiausios rizikos grupei priskiriamiems žmonėms, pavyzdžiui, grįžusiems iš pandemijos paveiktų šalių arba turėjusiems artimą kontaktą su infekuotais pacientais.

Tyrimas atliekamas paėmus nosiaryklės mėginį, nes virusas patenka į žmogaus organizmą oro lašeliniu būdu – per kvėpavimo takus. Kvėpavimo takų ląstelėse virusas dauginasi, todėl mėginyje galima aptikti viruso RNR.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad šiuo metu Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) vykdo konkursą PGR tyrimams reikalingų mėgintuvėlių įsigijimui. Pagrindinis konkursas skirtas įsigyti 410 tūkst. vienetų mėgintuvėlių tebevyksta dėl ilgai vykstančių viešųjų pirkimų procedūrų.

Šią savaitę buvo sudaryta konkurso nugalėtojų eilė. Pirmos vietos laimėtojas atsisakė sudaryti sutartį, nurodydamas, jog gamintojas nebetiekia produkcijos. Todėl galimybė sudaryti sutartį atiteko antros vietos laimėtojui, tačiau tuo pačiu prasitęsė procedūros reikalingos sudaryti sutartį.

NVSPL atkreipia dėmesį, kad dėl viešųjų pirkimų netobulumo, gyventojai negali nukentėti, todėl paaiškėjus šiai situacijai, buvo nuspręsta vykdyti papildomą pirkimą neskelbiamų derybų būdu – tam, kad būtų užtikrintas būtinas mėgintuvėlių kiekis. Todėl NVSPL specialistai apklausė daugiau nei 10 Lietuvoje esančių mėgintuvėlių tiekėjų. Keturi tiekėjai turi galimybę pristatyti mėgintuvėlius reikiamu laiku, su jais yra sudaromos sutartys.

Taigi šiuo metu su keturiais tiekėjais jau yra sudarytos sutartys dėl daugiau nei 200 tūkst. vienetų mėgintuvėlių (iš jų daugiau nei 100 tūkst. NVSPL turėtų pasiekti rytoj), kurių pakaks užtikrinti mėgintuvėlių poreikį iki baigsis pirmiau minėtos ilgai besitęsiančios pagrindinio pirkimo procedūros, reikalingos įsigyti 410 tūkst. vnt. mėgintuvėlių.

NVSPL pabrėžia, kad mėgintuvėlių reikiamas kiekis pagal testavimo apimtis yra užtikrintas ir dėl to tyrimams sutrikti nėra pagrindo.

„Šiandien turime naują rekordą – yra ištirti per vakar parą 2 tūkst. 444 mėginiai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė G. Surplys.

Pasak jo, taip pat nustatytas rekordiškai didelis per parą užsikrėtusiųjų skaičius, tačiau įvertinus, kiek iš viso ištirta ėminių, užsikrėtusiųjų procentas yra gerokai sumažėjęs.

„Vakar nustatyta 68 nauji užsikrėtusiųjų atvejai, tiek daug yra buvę tik kovo 24 dieną. Tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad procentiškai tik 2,7 proc. asmenų, kurie vakar buvo ištirti, serga COVID-19“, – pabrėžė jis.

„Pikas, kuomet užsikrėtusiųjų nuo visų ištirtųjų Lietuvoje buvo nustatyta 14 proc., buvo kovo 22 dieną. Aplink tą dieną laikėsi maždaug 9–10 proc. užsikrėtusiųjų kasdien“, – sakė G. Surplys.

Pasak jo, nors statistika rodo užsikrėtusiųjų mažėjimą, pastebimą jau kelias paras, dėl to turės pasisakyti ją analizuojantys medikai.

Planuojama, kad jie penktadienį Vyriausybėje spaudos konferencijoje pristatys savo išvadas bei pateiks kelių scenarijų analizę.

Ketvirtadienio ryto duomenimis, Lietuvoje iš viso yra nustatyti 649 koronavirusinės infekcijos atvejai.

Iki šiol dėl koronaviruso ištirti 15 tūkst. 635 ėminiai.

Visuomenės informavimo grupės duomenimis, trečiadienį ištyrus 2 tūkst. 444 ėminius, antra tiek liko neištirti.

Beveik pusė neištirtų ėminių liko Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje: čia ištirti 250 ėminiai, neištirtų liko 1153.

Daugiausiai ėminių, 841, ištyrė Kauno klinikos, netirtų ėminių čia neliko. Kitose laboratorijose atlikta nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tyrimų.

„Labai neramina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) požiūris į dabartinį nurodymų vykdymą, kai liepiama išleisti tik paėmus mėginėlį iš žmogaus, bet tas mėginėlis niekaip nėra realiai apskaitomas, tai mes šiandien turime situaciją, kai, ko gero, visus vakar paimtus mėginėlius teks išmesti, nes jie visiškai nėra dokumentuoti. Nors informaciją apie žmones, sveikatą dabar suvedinėjama, bet nėra kaip surišti mėginėlio (informacijos – ELTA) su konkrečiu žmogumi“, – ketvirtadienį prie sostinės savivaldybės surengtoje spaudos konferencijoje sakė P. Poderskis.

Jeigu mes imame tepinėlius, tai būtų gerai, kad jie būtų ištirti ir reagentai nebūtų švaistomi.

„Jeigu mes imame tepinėlius, tai būtų gerai, kad jie būtų ištirti ir reagentai nebūtų švaistomi“, – teigė sostinės savivaldybės administracijos direktorius.

Jam antrino ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

„Yra patvirtinta tvarka. Iš pirmo skrydžio paimant mėginius, NVSC buvo paimta ne pagal tvarką, kuri patvirtinta operacijų centro vadovo – ministro Verygos. Kadangi ne pagal tą tvarką, laboratorija atsisako mėginius priimti tirti, nes sunku surišti tuos mėginius su konkrečiais žmonėmis“, – paaiškino R. Šimašius, pridūręs, kad vis dėlto tikisi bendromis jėgomis su Sveikatos apsaugos ministerija situaciją išspręsti dar šiandien.

Turi pradėti veikti programėlė „Karantinas“

P. Poderskis informuoja, kad ketvirtadienį turėtų pradėti veikti programėlė „Karantinas“, kurioje bus pateikiama visa karantino metu aktuali informacija.

„Programėlė „Karantinas“ šiandien turėtų pasileisti Apple Store parduotuvėje ir ten bus viskas, ką reikalinga karantino mietu tiek žinoti, tiek pranešti apie informaciją, kurią turime“, – ketvirtadienį informavo P. Poderskis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2015 m. pasinaudojus įodinio tuberkulino mėginiu, Lietuvoje buvo išaiškinti 45 tuberkulioze susirgę vaikai (2014 m. – 62 vaikai). Įodinis tuberkulino mėginys (toliau - TM) buvo atliktas kiek daugiau nei 31 tūkst. vaikų, tačiau tai tik 52,3 proc. tų, kuriems toks mėginys turėjo būti atliktas. 

2015 m. TM buvo atliktas 31 055 vaikams, iš jų –18 921 septynmečiui ir 12 134 vaikams, priklausantiems įvairioms rizikos grupėms. Užsikrėtimas arba teigiamas TM nustatytas 4073 vaikams (13,1 proc. visų ištirtų vaikų), iš jų –1864 septynmečiams (9,8 proc. visų ištirtų septynmečių) ir 2209 vaikams, priklausantiems rizikos grupėms (18,2 proc. visų rizikos grupėms priklausančių vaikų). Kaip ir kiekvienais metais, daugiausia tuberkuliozės atvejų diagnozuota vaikams, kurie bendravo su sergančiais tuberkulioze artimoje aplinkoje: 2015 m. – 20 atvejų, iš jų – 3 atviros tuberkuliozės formos, 2014 m. – 32 atvejai, iš jų – 5 atviros tuberkuliozės formos). Trylika tuberkuliozės atvejų 2015 m. buvo nustatyta septynmečiams (2014 m. – 11 atvejų).

ULAC primena, kad tuberkuliozė (TB) yra oro lašeliniu būdu plintanti infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija (Mycobacterium tuberculosis ). Pagrindinis infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių TB forma. Tuberkuliozės mikobakterijos patenka į orą,  kai plaučių TB sergantis žmogus kalba, kosi ar čiaudi. Ligos sukėlėjai ore gali išlikti kelias valandas. Žmogus, įkvėpęs ligos sukėlėjų, gali užsikrėsti. Dauguma žmonių savo organizme turi tuberkuliozės bakterijų, bet jos nėra aktyvios ir ligos nesukelia, ir tik dalis užsikrėtusių asmenų (apie 5-10 proc.) gali susirgti arba suserga TB. Tuberkuliozės infekcija ypač grėsminga naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki 5 metų dėl pilnai nesusiformavusio imuniteto.

Siekiant sumažinti vaikų sergamumą TB, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka kasmet atliekami tuberkulino mėginiai 7 metų amžiaus vaikams ir rizikos grupių vaikams (neskiepytiems nuo tuberkuliozės BCG vakcina, bendraujantiems su sergančiais tuberkulioze, dažnai sergantiems viršutinių kvėpavimo takų ligomis bei lėtinėmis ligomis, gydomiems kortikosteroidais, infekuotiems ŽIV arba esant kitoms imunodeficitinėms būklėms, iš socialinės rizikos šeimų, gyvenantiems sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vaikų globos namuose, internatuose, pensionatuose, migrantams). TM naudojamas siekiant nustatyti, ar vaikai neužsikrėtę TB. Ankstyvas ligos išaiškinimas ir gydymas yra pagrindinės priemonės, galinčios ne tik išgelbėti gyvybę, sveikatą, bet taip pat – užkirsti kelią infekcijos plitimui bei aplinkinių žmonių užsikrėtimui.

Kitaip tariant, mokslininkai nežino, kam tie DNR fragmentai priklauso. Štai tokį netikėtumą atskleidė neseniai Niujorko metro linijose atlikto masinio DNR tyrimo rezultatai. Taip, metro linijose – daug bakterijų. Visi žinome, kad dauguma jų nekelia pavojaus žmonių sveikatai. Tačiau metropolitene yra ir šis tas, apie ką mes nė nenutuokiame. Apie tai byloja pusė ten rastų ir neidentifikuotų DNR mėginių.

„PathoMap“ projekto metu buvo imami mėginiai nuo suoliukų, turėklų, klavišų ir kt. atributų, kuriais kasdien naudojasi 5,5 mln. žmonių, paviršių. Mėginiai buvo imami 466 Niujorko metropoliteno stotyse. Iš viso tyrimo metu metro stotyse buvo rasta 15 152 organizmų rūšys, pusė iš jų – bakterijos. „The Wall Street Journal“ iš tų duomenų sudarė įdomų mikrobiologinį Niujorko metropoliteno žemėlapį, iliustruojantį, kad metro stotyse tarpsta didžiulė bakterijų įvairovė – pradedant mocarelos sūrio bakterijomis, baigiant stafilokokais.

Per pastaruosius kelerius metus genetinio kodo nustatymo (genetinės sekvencijos) technologijos taip ištobulintos, kad jos dabar atliekamos kur kas greičiau, o ir kainuoja gerokai mažiau. Taip atveriamos galimybės metagenomo tyrinėjimams. Tai reiškia, kad jau įmanoma imti, tirti ir identifikuoti visų aplink esančių gyvų organizmų DNR – žmonių, augalų, bakterijų, tarakonų ir t. t.

Bėda ta, kad genomo įvairovės „bibliotekos“ kol kas apytuštės – nuskaityti dar toli gražu ne visų gyvų organizmų genomai. Ir štai kur bėda: jei aš nežinau, koks yra tarakono genomas, kaip galiu būti tikras, kad DNR mėginys priklauso tarakonui? Kaip tik dėl šios priežasties pusė DNR mėginių liko neidentifikuoti – jie nepriklauso jokiam žinomam gyvam organizmui, kurio DNR kodas jau yra iššifruotas.

Per 18 mėnesių tyrėjai Niujorko metro rado ir buboninio maro (priemiesčiuose), meningito (miesto centre), žarnyno ligų (finansinių institucijų rajone) užkratų ir antibiotikams atsparių infekcijų sukėlėjų. Tačiau kur kas daugiau buvo rasta gerųjų bakterijų, kurios eliminuoja pavojingas chemines medžiagas ir nuodingas atliekas.

Tačiau kalbant apie bakterijų pasaulį, metagenomo tyrimų metu atrandama daug naujų, iki šiol nežinotų bakterijų. Tiesa, tyrėjai mėginiuose rado ir daugybę nemikrobinės kilmės DNR. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, nemikrobinės kilmės DNR duomenų masyve dominuoja žmogaus DNR, tačiau ne mažiau tokio tipo DNR mėginių priskirtini vabalams ir musėms.

Neįtikėtina, tačiau kitas labiausiai paplitęs nebakterinis DNR mėginys po išvardintųjų priklauso agurkams. Lyg juos kas nors ten augintų! Tiesa, labiau tikėtina, kad kompiuterinė programa visų augalų DNR suvedė į „agurkų“ katalogą.

Tačiau buvo ir dar keistesnių dalykų.

„Niujorko metro identifikuota ir labai neįprastų DNR mėginių, kurie priklauso: Tasmanijos velniams, Himalajų jakams, Viduržemio vaisinei muselei, – rašo „The Wall Street Journal“. – Kažin, ar šie gyvūnai naudojasi Niujorko metro paslaugomis…„