Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly (Melani Žoli) Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą apkaltino „leidus Rusijai naudoti savo teritoriją kaip placdarmą pasibaisėtinoms Maskvos atakoms prieš Ukrainą“.

Tai darydamas, Minsko režimas „Rusijos režimui suteikia galimybę vykdyti žmogaus teisių pažeidimus tokiose vietovėse kaip Buča, Iziumas ir Mariupolis ir prisideda prie milijonų žmonių visame pasaulyje skausmo ir kančių, kurias lėmė tai, kad prezidentas Putinas maistą ir energiją pavertė ginklu“, pažymėjo ministrė pranešime spaudai.

Į Kanados sankcijų sąrašą buvo įtraukti 22 Baltarusijos pareigūnai ir 15 bendrovių, veikiančių karinės pramonės, technologijų, inžinerijos, bankininkystės ir geležinkelių sektoriuose. Dabar į šį sąrašą įtraukta daugiau kaip 100 fizinių ir juridinių asmenų.

Maskva naudojasi Baltarusija kaip pagrindiniu savo karo prieš kaimyninę Ukrainą atspirties tašku ir į savo artimą sąjungininkę siunčia tūkstančius karių, kurie yra jungtinių pajėgų dalis.

Praėjusį mėnesį paskelbus apie bendrą Baltarusijos ir Rusijos pajėgų dislokavimą, kilo nuogąstavimų, kad Minskas gali ruoštis siųsti savo karius į Ukrainą tuo metu, kai Kremliaus rusų pajėgos buvo nustumtos atgal.

S. Cichanouskaja žurnalistams pirmadienį sakė prašysianti „Kanados apsvarstyti galimybę paskelbti individualias sankcijas valstybiniams propagandistams, kariniams pareigūnams, KGB pareigūnams ir režimą palaikančioms bendrovėms“, nes visi šie subjektai, anot jos, „skatina represijas ir palaiko Putino karo mašiną“.

Ji taip pat sakė prašysianti didesnės pagalbos Baltarusijos pilietinei visuomenei, įskaitant nepriklausomus žurnalistus, taip pat politiniams kaliniams, kurių yra ne mažiau kaip 1 400, ir jų šeimoms.

Pasak Baltarusijos opozicijos lyderės, Vakarai daugiausia dėmesio skiria konfliktui Ukrainoje, tačiau Baltarusijos ir Ukrainos likimai yra „glaudžiai susiję“.

„Šiandien kyla grėsmė pačiam Baltarusijos egzistavimui. Paprašysiu Kanados laikytis vieningos pozicijos su Europos Sąjunga, Jungtinėmis Valstijomis ir Jungtine Karalyste ir parengti bendrą strategiją dėl Baltarusijos. Privalome užkirsti kelią tam, kad Baltarusija nebūtų absorbuota Rusijos“, – tvirtino S. Cichanouskaja.

S. Cichanouskaja savo politinę veiklą tęsia iš Vilniaus po to, kai pabėgo į užsienį, susidūrusi su politikos veterano lyderio A. Lukašenkos žiauriu susidorojimu, pradėtu jam iškovojus pergalę prieš ją 2020 metų rinkimuose, kuriuos Vakarai laiko suklastotais.

„Rusijos karo mašinos žiaurumai nebus pamiršti. Kanada toliau bendradarbiaus su savo tarptautinės bendruomenės partneriais, kad (Rusija) neišvengtų atsakomybės“, – sakoma Kanados užsienio reikalų ministrės Melanie Joly pranešime.

Otava nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d. iki šios dienos jau įvedė sankcijas daugiau kaip 1 150 Rusijos fizinių ir juridinių asmenų.

Pasak šalies vadovo, apie naujos ambasados atidarymą Lietuvoje bus paskelbta „netrukus“.

„Maloniai nuteikė Kanados premjero pono J. Trudeau (D. Triudo – BNS) pareiškimas, kad jie mato Baltijos regioną, kaip tą regioną, kuriam reikia skirti dar daugiau dėmesio. Štai kodėl yra pasirengę ir netrukus bus paskelbta, kad Kanada atidaro savo ambasadą Vilniuje“, – žurnalistams Madride trečiadienį sakė G. Nausėda.

Apie tai, kad Lietuvoje, Estijoje ir Slovakijoje esantys Kanados ambasados biurai bus pertvarkomi į ambasadas trečiadienį Madride pranešė ir šios šalies užsienio reikalų ministrė Melanie Joly (Melani Žoli).

„Dabartinius Kanados biurus Estijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje – šalyse turinčiose stiprius ir augančius dvišalius santykius su Kanada ir svarbiausiomis NATO sąjungininkėmis – pertvarkome į pilnas ambasadas su reziduojančiais ambasadoriais, taip pat stipriname savo buvimą ambasadoje Latvijoje. Šie pokyčiai dar labiau sustiprins Kanados įsipareigojimus regionui, padės atremti destabilizuojančią Rusijos veiklą bei padidins paramą operacijai „Reassurance“, – teigiama trečiadienį oficialiame Kanados vyriausybės puslapyje paskelbtame šalies užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Vienintelė Kanados ambasada Baltijos šalyse iki šiol veikia tik Latvijos sostinėje Rygoje. Tuo metu Vilniuje ir Taline veikia Kanados ambasados biurai. 

Tokį signalą Otava pasiuntė paskelbusi sankcijas 203 asmenims iš dalies prorusiškų separatistų kontroliuojamame Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

Kanada taptų pirmąja Didžiojo septyneto (G-7) šalimi, leidusia tokį turto nusavinimą, ir siūlo sąjungininkams imtis to paties, žurnalistams Otavoje sakė užsienio reikalų ministrė Melanie Joly (Melani Žoli).

„Sankcijų pakete buvo silpnoji grandis – galimybė vyriausybei parduoti aktyvus, kurie buvo konfiskuoti, ir po to pelną panaudoti kompensuojant šio karo prieš Ukrainą aukoms“, – aiškino ji.

Siūlomi sankcijų režimo pakeitimai, įtraukti į antradienį pristatytą teisės aktą dėl biudžeto vykdymo, „labai pasitarnautų“ sprendžiant šį klausimą, pažymėjo M. Joly.

Parlamentas jau pradėjo debatus dėl šios priemonės ir balsavimus dėl siūlomų pataisų. Prognozuojama, kad šis teisės aktas bus priimtas, vienai mažai kairiajai partijai parėmus ministro pirmininko Justino Trudeau (Džastino Triudo) mažumos liberalų vyriausybę.

Kanadoje areštuotas Rusijos oligarchų turtas – anot vietos žiniasklaidos, vertas dešimčių milijonų dolerių, nors pareigūnai atsisakė tai patvirtinti – galėtų būti konfiskuotas ir panaudotas Ukrainos atstatymo po karo projektams.

Be to, Kanada į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus dar 11-ai aukšto rango pareigūnų ir 192-iems „liaudies tarybų“ nariams vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose. Šių dviejų darinių, 2014 metais įkurtų prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose Rytų Ukrainoje, nepriklausomybę Maskva pripažino prieš pradėdama invaziją į provakarietišką kaimynę.

M. Joly savo pranešime sakė, kad tie asmenys „susiję su Rusijos režimo vykdomais Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimais“.

„Kanada nesėdės rankas sudėjusi ir nestebės, kaip [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas ir jo bendrininkai mėgina nebaudžiamai perbraižyti Ukrainos sienas“, – pabrėžė diplomatijos vadovė.

Kanada nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios į subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus įtraukė jau daugiau kaip 1 100 fizinių ir juridinių asmenų Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

M. Joly taip pat užsiminė, kad Kanada vėl atidarys savo ambasadą Kyjive arba kuriame nors kitame Ukrainos mieste „artimiausiomis dienomis ar savaitėmis“.

Ministras pasmerkė demokratijos ir žmogaus teisių suvaržymus Rusijoje ir Baltarusijoje, Minsko režimo vykdomą hibridinę ataką, instrumentalizuojant neteisėtą migraciją prie išorinės Europos Sąjungos (ES) sienos.

„Ar tokiam saugumui ir bendradarbiavimui buvo sukurta ESBO? Turime grąžinti pasitikėjimą tarp valstybių narių ir įsipareigoti gerbti tarptautinės teisės normas", - ragino G. Landsbergis. Ministras savo kalboje taip pat išsakė paramą politiniams kaliniams ir žmogaus teisių gynėjams, kvietė ginti laisvą žiniasklaidą ir užtikrinti žurnalistų saugumą.

ESBO Ministrų tarybos paraštėse G. Landsbergis susitiko su Kanados užsienio reikalų ministre Melanie Joly, ESBO Parlamentinės Asamblėjos pirmininke Margareta Cederfeld, ESBO aukštuoju komisaru tautinėms mažumoms Kairatu Abdrachmanovu.

Susitikimų metu aptarta tebesitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą, kiti konfliktai ESBO regione, situacija ES-Baltarusijos pasienyje, kiti aktualūs saugumo ESBO erdvėje klausimai. Ministras G. Landsbergis taip pat susitiks ir su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

G. Landsbergis taip pat dalyvavo renginiuose, skirtuose aptarti patraukimo atsakomybėn už žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje galimybes ir padėtį Kryme, Ukrainoje. Ministras pabrėžė, kad tik bendromis tarptautinėmis pastangomis padėsime Baltarusijos piliečiams siekti teisingumo už tebesitęsiančius beprecedenčius žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus jų šalyje.

Šiuo metu ESBO pirmininkauja Švedija, 2022 metais pirmininkavimą pradės Lenkija.

Per ceremoniją Otavoje garsus klimato aktyvistas Stevenas Guilbeault (Stivenas Gilbo) prieš svarbią klimato konferenciją buvo paskirtas aplinkos ministru, Anita Anand paskirta vadovauti įtarimų nederamu lytiniu elgesiu persekiojamai kariuomenei, o Melanie Joly (Melani Žoli) tapo užsienio reikalų ministre.