Jo duomenimis, tai – penkiais atvejais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tarp šiemet susirgusiųjų – penki vaikai ir trys suaugusieji, mirties atvejai kol kas nebuvo registruoti.

Lietuvoje pernai užregistruoti 37 meningokokinės infekcijos atvejai, tarp jų registruotos penkios mirtys – mirė du vaikai iki penkerių metų amžiaus ir trys suaugusieji.

ULAC primena, kad efektyviausias būdas išvengti meningokokinės infekcijos yra skiepai.

Jų apimtys, centro teigimu, per metus išaugo daugiau nei dvigubai – 2018 metais į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukus skiepus nuo B tipo meningokokinės infekcijos, skiepijimų apimtys padidėjo nuo 37,3 proc. užpernai iki 74,2 proc. pernai.

Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju, ji progresuoja labai greitai ir mirtimi gali baigtis per 24 valandas.

ULAC teigia, kad meningokokinė infekcija klastinga tuo, kad ligos pradžioje nebūna jokių specifinių požymių, ji prasideda staiga ir primena peršalimo ligas ar gripą.

Dažniausiai meningokokinė infekcija pasireiškia karščiavimu, vėmimu, mieguistumu, vangumu, sąmonės aptemimu, kaklo raumenų įtempimu, sąnarių/raumenų skausmais, vaikams dar yra būdingas nuolatinis verkimas, atsisakymas valgyti/gerti, hemoraginis bėrimas, kuris dažniausiai atsiranda per pirmąją parą ar pirmosiomis susirgimo valandomis.

Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki penkerių metų amžiaus.

Paaugliai ir jauni suaugę yra antroji amžiaus grupė pagal riziką susirgti meningokokine infekcija. Maždaug penktadaliui visų pasveikusių po meningokokinės infekcijos, pasireiškia liekamieji reiškiniai – inkstų nepakankamumas, smegenų pažeidimas, galūnių amputacija, klausos pažeidimas ir kiti.

Pirmąja vakcinos doze nuo meningokokinės infekcijos skiepijami trijų mėnesių amžiaus kūdikiai, antrąja – penkių mėnesių, trečioji skiepijama 12-15 mėnesių sulaukusiems vaikams.

Tėvams ar globėjams pageidaujant paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos reikia kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje esate registruoti.

Karantino laikotarpiu planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.

„Hemoraginis bėrimas yra labai specifinis meningokokinės infekcijos požymis, tačiau medikai žino, kad kai atsiranda bėrimas, jei tai yra žaibinė forma, visas procesas organizme jau yra toli pažengęs. Jei tai nėra žaibinė infekcija, tai bėrimas yra labai svarbus požymis“, – tikina I. Ivaškevičienė.

Pašnekovės teigimu, atskirti bėrimo tipą galima pasitelkus stiklinės metodą.

„Prispaudus stiklinę ties bėrimu, jis turi išnykti, jei tai nėra hemoraginis bėrimas. Jei tai yra hemoraginis bėrimas, jis net ir paspaudus neišnyksta“, – sako I. Ivaškevičienė.

Kiti svarbūs infekcijos požymiai – karščiavimas, vangumas, apatija.

Sveikatos apsaugos ministras paskelbė, kad skiepai nuo meningokokinės infekcijos bus nemokami vaikams iki 4 m. Kompensuoti šiuos skiepus valstybė pradės nuo 2018 m. liepos mėnesio.