Jau liepos 6-ąją Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos metu, laureatams bus įteikiamos Kauno miesto kultūros premijos, o tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ metu – Maironio premija.

„Kasmet sveikiname menininkus, kurių indėlis į miesto gyvenimą yra neįkainojamas ir labai džiaugiamės, kad mūsų mieste turime tiek daug ypatingų žmonių. Tradiciškai premijos laureatais tapo Kauno kultūros atstovai iš įvairių sričių, kurie net ir itin sudėtingu laikotarpiu, jaučiant pandemijos grėsmę, miesto gyventojams sugeba įkvėpti pozityvumo. Kiti metai taip pat bus kupini iššūkių, tiesa, tikimės jog malonesnių – Kaunas taps Europos kultūros sostine. Tad smagu, jog turime tokį tvirtą užnugarį, kuriuo džiaugiamės ir didžiuojamės“, – teigė vicemeras Mantas Jurgutis.

Apdovanojimai skiriami už ilgametę aktyvią ir reikšmingą kultūrinę veiklą, etninės kultūros ir paveldo, scenos meno bei vizualinio meno puoselėjimą. Taip pat šis įvertinimas gali būti įteikiamas ir už sukurtą reikšmingiausią metų kūrinį, aukščiausius laimėjimus respublikiniuose ar tarptautiniuose konkursuose, novatorišką kultūrinę idėją bei jos įgyvendinimą.

Kauno miesto kultūros premijos laureatai

Šiais metais dėmesio sulaukė įvairiose srityse Kauną garsinantys menininkai. Už ilgametę, aktyvią ir reikšmingą kultūrinę veiklą, muzikinę kūrybą, muzikologinę veiklą apdovanojimas skirtas kompozitorei, muzikologei ir pedagogei D. Kairaitytei. Menininkė specializuojasi chorinės bei kamerinės instrumentinės muzikos kūryboje.

Už ilgametę, aktyvią ir reikšmingą kultūrinę veiklą, solidų indėlį į Kauno kultūrą bei literatūrinį gyvenimą apdovanojimas bus skirtas ir poetui, prozininkui V. Kiaušui (Elmiškiui). Jis ilgametis tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris Kaune kuratorius, literatūrinės interneto svetainės kaunorasytojai.lt įkūrėjas. Taip pat literatūrinių ir tarpdisciplininių projektų „Kauno rašytojai – miesto visuomenei“, „Įtekstintas Kaunas“, „Kauno rašytojų veidai ir balsai“ sumanytojas bei organizatorius.

Premija už nuopelnus kultūrinėje veikloje bus skirtas ir tapytojai, dailės pedagogei, galeristei I. Mikuličiūtei. Menininkė jau ne vienerius metus aktyviai įsitraukia į kultūrinę veiklą Kauno mieste, yra svariai prisidėjus prie kultūrinio gyvenimo puoselėjimo, surengusi ir dalyvavusi daugiau nei 60 parodų, plenerų ir kitų meno projektų. Dar viena premija bus įteikta buvusiam ilgamečiam Kauno valstybinio lėlių teatro vadovui S. Klibavičiui. Jis įvertintas už aktyvią ir reikšmingą kultūrinę veiklą Kauno mieste, tarptautinių lėlių teatrų festivalių Kauno mieste organizavimą, inovatyvių, teatro veiklą ir miesto kultūrinį gyvenimą gyvinančių idėjų ir veiklų autorystę ir įgyvendinimą.

Bus nepamiršti ir architektai G. bei A. Prikockiai, kurių laukia bendra Kauno miesto kultūros premija už ilgametę, aktyvią ir reikšmingą kultūrinę veiklą Kauno mieste. Taip pat darbus architektūros restauracijos srityje – Šv. Jurgio Kankinio ir Kauno bernardinų vienuolyno ansamblio, Šv. Jono krikštytojo bažnyčios, istorinio Kauno tarpukario modernizmo pastato – kino teatro „Romuva“ prikėlimą naujam gyvenimui.

Bus įteikiama ir Maironio premija

Dar vienas svarbus ir reikšmingas apdovanojimas – Maironio premija, šiais metais bus skirta poetei D. Zelčiūtei už knygą „Šokiai Vilniaus gatvėje“. Ši premija įsteigta 2013 metais ir yra skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Poetas, kuriam skiriama Maironio premija, tampa tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu, laureato statusas ir premija tam pačiam asmeniui teikiama tik vieną kartą.

Į premiją šiemet taip pat pretendavo Erika Drungytė už knygą „Kalnas ir miestas“, Vidmantas Elmiškis už knygą „Ir bus atsakyta“, Julius Keleras už knygą „Nepaliekantis miestas“, Alvydas Valenta už knygą „Prierašai neegzistuojančioms „Iliados“ ir „Odisėjos“ iliustracijoms“.

Kandidatus šiam apdovanojimui gauti teikia Kaune veikiančios kūrybinės sąjungos, kultūros įstaigos, menininkų asociacijos, leidyklos. Savo kandidatūras gali teikti ir patys menininkai. Laureatams skiriamos 3000 eurų siekiančios premijos.

1996 m. įsteigtų apdovanojimų laureatams kasmet įteikiamos skulptoriaus Stasio Žirgulio kurtos „Fortūnos“ statulėlės, diplomai bei „Padėkos Fortūna“ už viso gyvenimo nuopelnus teatro menui.

Tradiciškai apdovanojimų šventė minima Tarptautinę Teatro dieną (kovo 27 d.). Ceremonija būna baigiamasis Kauno mieste vykstančios Teatro savaitės renginys. Šiais metais dėl susiklosčiusių aplinkybių ir atšauktų renginių, apdovanojimai buvo teikiami paskutinę vasaros dieną.

Apdovanojimų konkurse dalyvavo  septynios profesionalaus teatro įstaigos – Kauno valstybinis lėlių teatras, Kauno miesto kamerinis teatras, Kauno šokio teatras „Aura“, Teatro klubas,  šokio trupė „Nuepiko“, Kauno valstybinis muzikinis teatras ir Nacionalinis Kauno dramos teatras. Komisijos verdiktui jos pateikė net 23 sceninius kūrinius. 14 laureatų išrinko profesionali komisija, kurios nariais buvo teatrologės Dr. Rūta Mažeikienė (pirmininkė), Dr. Jurgita Staniškytė ir Dr. Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, muzikologė Beata Baublinskienė ir architektas Linas Tuleikis.

Menininkai apdovanoti septyniomis „Fortūnų“ statulėlėmis. „Padėkos Fortūna“ buvo įteikta aktorei Milei Šablauskaitei už ilgametį indėlį į Lietuvos kultūrą ir meną, Kauno miesto kultūrinio gyvenimo puoselėjimą, atsidavimą ir pagarbą profesijai. „Fortūnos“ statulėlės įteiktos spektaklių „Sombras“ (rež. Gintaras Varnas, Nacionalinis Kauno dramos teatras), „Supergalios“ (rež. Karolina Žernytė, Pojūčių teatras ir Kauno miesto kamerinis teatras), „Momo“ (rež. Gildas Aleksa, „Teatronas“ ir Kauno miesto kamerinis teatras) kūrybinėms grupėms.

Individualūs „Fortūnos“ apdovanojimai įteikti šokėjui Mariui Pinigiui už vaidmenį šokio spektaklyje „Perdegimas“ (šokio trupė „Nuepiko“), operos solistei Gitanai Pečkytei už Ledi Makbet vaidmenį Giuseppe Verdi operoje „Makbetas“ (rež. Gintautas Želvys, Kauno valstybinis muzikinis teatras) bei aktoriui Vytautui Anužiui už Tėvo vaidmenį spektaklyje „Sombras“.

Pasižymėję teatro menininkai apdovanoti ir septyniais diplomais. Diplomai įteikti spektaklių jauniesiems žiūrovams „7 ratai“ (rež. Ieva Jackevičiutė, Kauno miesto kamerinis teatras) ir „Superherojai“ (rež. Loreta Vaskova, Kauno miesto kamerinis teatras) kūrybinėms grupėms.

Individualius diplomus komisija paskyrė aktoriui Dariui Krapikui už režisūrą ir vaidmenį spektaklyje „Baldis ir Vivaldis“ (Kauno valstybinis lėlių teatras) ir aktoriui Matui Dirginčiui už vaidmenis spektakliuose „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“ ir „Momo“ (rež. G. Aleksa, „Teatronas“ ir Kauno miesto kamerinis teatras).

Už audiovizualinio spektaklio „Mano fėjų herbariumas“ (rež. Povilas Makauskas, Nacionalinis Kauno dramos teatras) sprendimus apdovanotos kostiumų dailininkė Dominyka Kačonaitė, vaizdo projekcijų dailininkė Alisa Rūta Stravinskaitė, vaizdo projekcijų dailininkė Oliwiai Szanajca-Kossakowska ir kompozitorė Gabija Gaigalaitė.

Nepastebėti neliko ir muzikos autoriai. Už muziką spektakliams „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“ ir „Momo“ (rež. G. Aleksa, „Teatronas“ ir Kauno miesto kamerinis teatras) apdovanotas kompozitorius Jokūbas Tulaba. Taip pat diplomą gavo muzikos grupė „Kaunas Zoo“ už muziką spektakliui „Kaunas Zoo“ (choreografė Birūta Letukaitė, Kauno šokio teatras „Aura“).

Apdovanojimų iškilmes režisavo ir vedė teatro ir kino aktorius, režisierius, TV laidų vedėjas Andrius Žiurauskas. Apdovanojimuose repo improvizacijomis džiugino „Freestarz“, grojo pianistė Ieva Dūdaitė-Radžiūnė, šoko Kauno šokio teatras „Aura“, o veiksmą scenoje reguliavo šokėjo Andriaus Stakelės ir cirko artistų Džiugo Kunsmano bei Adriano Carlo Bibiano kuriami personažai. Renginį organizavo Kauno miesto kamerinis teatras ir Kauno miesto savivaldybė.

Ketvirtadienį Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėjo jau tradicine tapusi šeštoji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’15“ – didžiausia vizualiųjų menų mugė Baltijos šalyse kasmet pritraukianti daugybės galerijų dėmesį iš viso pasaulio. Pirmąją mugės dieną buvo išrinktas ir paskelbtas geriausias jaunasis „ArtVilnius’15“ menininkas (iki 35-erių metų). Šios nominacijos laureatu tapo Petras Lincevičius, 25-erių metų Vilniaus Dailės Akademijos absolventas iš Šilavoto kaimo, Prienų rajono.

Geriausia jaunojo „ArtVilnius’15“  menininko nominacija yra ypatinga tuo, jog jos nugalėtojui skiriamas piniginis 1000 eurų apdovanojimas. Trečius metus iš eilės šią premiją jauniesiems talentams skiria meno mugės „ArtVilnius” mecenatas – advokatų kontora COBALT. Laimėję menininkai taip pat susilaukia ir didžiulio tarptautinio susidomėjimo.

Įkvėpimo šaltinis – meilė gimtajam kraštui

Laureatas Petras Lincevičius meno mugėje „ArtVilnius’15” dalyvauja pirmą kartą, menininko kūriniai eksponuojami Vilniaus Dailės Akademijos parodų salės „Titanikas“ stende, kuriame galima išvysti jo tapybos darbų ekspoziciją „Namukas laikui / Ryto nebus”. Šiems tapybos darbams jaunąjį kūrėją įkvėpė jo paties kaimo buitis, tad savo kūriniuose jis nostalgiškai vaizduoja senovinius daiktus – prosenelių palikimą. Moderniu menu jo darbus padaro laikmetis ir požiūris iš šiandieninės globalios visuomenes į išlikusį etnokultūros paveldą.

„Iš tiesų, šis laimėjimas man buvo labai netikėtas. „ArtVilnius“ meno mugėje dalyvauju pirmą kartą ir labai džiaugiuosi sėkmingu startu ir tokiu įvertinimu. Menininkas stengiasi ir kuria ne dėl premijos ar apdovanojimų. Vis dėlto, kai juos gauni, supranti, jog eini teisingu keliu. Tai lyg pirmoji pagalba skatinanti toliau tapyti ir kurti. Be abejo, visus gautus pinigus už tapybą ir investuosiu į tapybą – teptukus, dažus, drobes. Ir toliau savo darbuose plėtosiu meilės savo kraštui temą. Linkėčiau ir kitiems kūrėjams nepamiršti, kad menas susijęs su tuo, kas tu esi ir kurti dėl savo krašto”, - pasakoja menininkas P. Lincevičius.

Paskatinimas puoselėti lietuviškas vertybes

Pasak premijos steigėjo atstovo, advokatų kontoros COBALT partnerio Žilvino Kvietkaus, svarbu tai, kad nors „ArtVilnius“ renginys yra tarptautinis, tačiau geriausio jaunojo menininko titulą iškovojo Lietuvos atstovas. „Smagu tai, kad savo šalyje turime jaunų ir talentingų žmonių, siekiančių kurti ir puoselėti lietuviškas vertybes. Mes tikimės, kad šis apdovanojimas padės laureatui atrasti naujų kūrybinių sprendimų, atvers naujus kūrybinius kelius, paskatins įgyvendinti pačias keisčiausias ir inovatyviausias menininko idėjas”, - sako premiją įteikęs Ž. Kvietkus.

Iš viso geriausių mugės galerijų ir menininkų rinkimuose ir apdovanojimuose įsteigtos 5 nominacijos: „Geriausias menininkas“, „Geriausia galerija“, „Geriausia užsienio galerija”, „Geriausia instaliacija“ ir „Geriausias jaunasis menininkas ArtVilnius’15”. Nugalėtojus išrinko speciali „ArtVilnius’15“ vertinimo komisija. Mugės metu jos lankytojai galės išrinkti ir savo geriausią galeriją bei menininką.