„Astrobotic“ apskaičiavo, kad degalų liko maždaug 40 valandų, ir teigė planuojanti toliau eksploatuoti erdvėlaivį, kol baigsis degalai.

Prie bendrovės „United Launch Alliance“ naujosios raketos „Vulcan“, kuri atliko savo pirmąjį skrydį, viršutinės dalies pritvirtintas privačios įmonės „Astrobotic“ pagamintas Mėnulio aparatas „Peregrine“ ankstų pirmadienį pakilo iš Kanaveralo kyšulio kosminių pajėgų stoties ir sėkmingai atsiskyrė nuo raketos nešėjos.

Po kelių valandų „Astrobotic“ pranešė apie pirmuosius techninius nesklandumus – „Peregrine“ nesugebėjo nukreipti viršuje sumontuoto saulės baterijos skydelio į Saulę, kad krautųsi baterija.

Nepaisant inžinierių pastangų pakreipti erdvėlaivį tinkama kryptimi ir išlaikyti jo galią, bendrovė socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad dėl šio gedimo jis neteko „kritiškai daug“ degalų.

Pirmadienio vakarą „Astrobotic“ pranešė, kad degalų pakaks dar maždaug 40 valandų iki „Peregrine“ nekontroliuojamo kritimo.

„Šiuo metu mūsų tikslas – kuo arčiau prie Mėnulio priartinti „Peregrine“, kol jis dar neprarado gebėjimo išlaikyti į Saulę nukreiptą padėtį ir atitinkamai galios“, – teigė bendrovė, o stebėtojams beliko svarstyti, ar dar galimas bandymas nusileisti avariniu būdu.

Anksčiau bendrovė paskelbė nuotrauką, padarytą sumontuota kamera, kurioje matomi dideli išorinio erdvėlaivio sluoksnio pažeidimai. Ji trumpai informavo, kad tai rodo varomosios sistemos anomaliją.

„Peregrine“ turėjo pasiekti Mėnulį ir galiausiai vasario 23 dieną nusileisti jo regione, vadinamame Sinus Viscositatis (liet. „Klampumo įlanka“).

Iki šiol minkštą nusileidimą Žemės palydove buvo pavykę atlikti tik kelioms valstybėms. 1966 metais pirmoji nusileido Sovietų Sąjunga, po jos – Jungtinės Valstijos, kurios iki šiol yra vienintelė šalis, į Mėnulį nuskraidinusi žmones.

Nuo 2013 metų sėkmingai nusileido trys kinų moduliai, o pernai tai pavyko padaryti ir Indijai.

Jungtinės Valstijos kreipiasi į komercinį sektorių, siekdamos paskatinti Mėnulio ekonomikos plėtrą ir pagal komercinių krovinių gabenimo į Mėnulį paslaugų (angl. Commercial Lunar Payload Services, CLPS) programą atsiųsti savo techninę įrangą už mažesnę kainą, tačiau dėl galimos „Astrobotic“ nesėkmės naujoji strategija gali sulaukti kritikos.

Vis dėlto NASA administratorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas) pasidžiaugė „United Launch Alliance“ raketos „Vulcan“ pirmojo skrydžio sėkme, šiai bendrovei sėkmingai įvykdžius daugiau nei 150 paleidimų.

„Skrydžiai į kosmosą yra drąsus nuotykis, o „@astrobotic“ daro pažangą, susijusią su CLPS ir „Artemis“. @NASA ir toliau plės mūsų pasiekiamumą kosmose kartu su mūsų komerciniais partneriais“, – socialiniame tinkle „X“ sakė B. Nelsonas.

NASA bendrovei „Astrobotic“ sumokėjo daugiau nei 100 mln. dolerių (91,4 mln. eurų), o kita bendrovė, su kuria sudaryta sutartis, Hjustone įsikūrusi „Intuitive Machines“, siekia vasarį nutupdyti savo aparatą netoli Mėnulio Pietų ašigalio.

Kosmoso agentūra tikisi per tokias misijas ištirti Mėnulio aplinką ir taip pasiruošti „Artemis“ programai, pagal kurią, besirengiant būsimoms misijoms į Marsą, dar šį dešimtmetį į Mėnulį turėtų būti nuskraidinti astronautai.

Raketa „Falcon 9“ iš Kanaveralo kyšulio JAV Floridos valstijoje turėjo pakilti ketvirtadienį 3.37 val.  vietos (10.37 val. Lietuvos) laiku, tačiau „SpaceX“ pranešė, kad dėl tolesnių jos patikrinimų paleidimas nukeliamas.

„Po tolesnių nešančiosios raketos patikrinimų ir duomenų peržiūros atsisakome rytdienos @ispace_inc „HAKUTO-R Mission 1“ paleidimo; patvirtinus naują paleidimo datą, apie ją bus pranešta“, – tviteryje rašė įmonė.

Iki šiol tik Jungtinėms Valstijoms, Rusijai ir Kinijai pavyko pastatyti robotą ant Mėnulio paviršiaus.

Ši „ispace“ misija yra pirmoji programoje „Hakuto-R“.

Bendrovės pranešime teigiama, kad nusileidimo modulis maždaug 2023 metų balandį nusileis matomoje Mėnulio pusėje, Atlaso krateryje.

Tai jau antras paleidimo atidėjimas – jį jau teko perkelti vienai dienai, nes reikėjo atlikti papildomus patikrinimus prieš skrydį, trečiadienį pranešė „SpaceX“ ir „ispace“.

Šiek tiek daugiau nei 2 su 2,5 metrų išmatavimų nusileidimo modulyje yra pritvirtintas 10 kg sveriantis Jungtinių Arabų Emyratų sukurtas mėnuleigis „Rashid“.

Naftos turtinga šalis yra kosmoso lenktynių naujokė, tačiau pastaruoju metu jai jau pavyko pasiekti nemažai laimėjimų, įskaitant pernai į Marso orbitą išsiųstą zondą.

Jei viskas pasiseks, „Rashid“ taps pirmąja arabų pasaulio misija į Mėnulį.

„Per šešerius trumpus metus nuo tada, kai 2016 metais pradėjome konceptualizuoti šį projektą, pasiekėme labai daug“, – sakė „ispace“ generalinis direktorius Takeshi Hakamada (Takešis Hakamada).

„Hakuto“ buvo vienas iš penkių tarptautinio konkurso „Google Lunar XPrize“, kurio tikslas buvo iki 2018 metų į Mėnulį nuskraidinti mėnuleigį, finalininkų, tačiau konkursas baigėsi be nugalėtojo.

Visgi kai kurie projektai yra tebevykdomi.

Kitam finalininkui iš Izraelio organizacijos „SpaceIL“ 2019 metų balandį nepavyko tapti pirmąja privačiomis lėšomis finansuojama misija, atlikusia šį žygdarbį, nes bandant nusileisti buvo atsitrenkta į paviršių.

Bendrovė „ispace“, kurioje dirba vos 200 darbuotojų, teigia, kad „siekia išplėsti žmogaus gyvenimo erdvėje sferą į kosmosą ir sukurti tvarų pasaulį, teikdama sparčias ir pigias transporto į Mėnulį paslaugas“.

JAV kosmoso agentūra tikisi, kad šis robotas patvirtins prielaidą, jog krateryje negiliai po paviršiumi yra susikaupę užšalusio vandens, kurį būtų galima kada nors naudoti gaminti degalams, ruošiantis skrydžiams į Marsą ar tolimesnes kosmoso sritis.

„Nobilės krateris yra smūginis krateris netoli Pietų ašigalio, susidaręs dėl susidūrimo su kitu, mažesniu dangaus kūnu“, – žurnalistams sakė NASA planetologijos skyriaus direktorė Lori Glaze (Lori Gleiz).

Ta sritis yra viena šalčiausių Saulės sistemoje. Iki šiol ji buvo tirta tik iš orbitinių aparatų, tokių kaip NASA Mėnulio žvalgymo orbitinis palydovas (Lunar Reconnaissance Orbiter) arba Mėnulio kraterių stebėjimo ir žvalgymo palydovas (Lunar Crater Observation and Sensing Satellite).

„Mėnuleigis artimai susipažins su Mėnulio gruntu“ ir galės išgręžti iki metro gylio gręžinius, sakė L. Glazer.

Aparatas buvo pavadintas Poliarinės srities lakiųjų medžiagų tyrimų mėnuleigiu (Volatiles Investigating Polar Exploration Rover, VIPER).

Dydžiu jis prilygsta golfo aikštyno automobiliukui – mėnuleigis bus 1,5 m ilgio, 1,5 m pločio ir 2,5 m aukščio bei svers 430 kilogramų.

Kitaip negu Marsą tiriantys aparatai, VIPER gali būti valdomas iš Žemės beveik realiu laiku, nes atstumas tarp mūsų planetos ir Mėnulio yra gerokai mažesnis – tik apie 300 tūkst. kilometrų. Iš Žemės išsiųstas radijo signalas Mėnulį pasiekia maždaug per 1,3 sekundės.

Mėnuleigis taip pat gali važiuoti greičiau negu marsaeigiai – iki 800 m per valandą greičiu.

Energiją mėnuleigiui tieks saulės elementai; ji bus kaupiama akumuliatoriuje, kurio energijos atsargų turėtų pakakti 50 valandų. Aparatas bus pritaikytas atlaikyti ekstremalius temperatūros svyravimus ir galės judėti šonu, kad išlaikytų saulės elementus nukreiptus į šviesą.

VIPER mokslo tyrimų komanda visų pirma nori išsiaiškinti, kaip Mėnulyje susidarė ledo sankaupų ir kokios sąlygos leido joms išsilaikyti milijardus metų. Taip pat tikimasi ištirti kitus šiuolaikinės vandens dinamikos Mėnulyje ypatumus.

Ši misija bus surengta vykdant NASA programą „Artemis“ – planą vėl surengti pilotuojamų skrydžių į Mėnulį.

Planuota, kad amerikiečių astronautai į Mėnulį sugrįš 2024 metais, bet tikėtina, kad toks skrydis įvyks gerokai vėliau, nes įvairius „Artemis“ programos elementus vėluojama įgyvendinti.

„Kanada bus dalis kosmoso istorijos“, – spaudos konferencijoje teigė jis.

„Suprantame, kad pasaulio susidomėjimas kosmosu ir kosmoso industrija auga. Visam pasauliui žvelgiant į žvaigždes, esame pasirengę padaryti Kanadą pasauline lydere tyrimų, technologijų ir inovacijų srityse, kad ten galėtume atsidurti ir mes“, – tvirtino F.-P. Champagne.

„Pasinaudokime šia proga. Nemanau, kad kada nors anksčiau buvo geresnis laikas būti kanadiečiu ir svajoti apie didelius dalykus“, – tikino jis.

Misijai įgyvendinti Kanados kosmoso agentūra bendradarbiaus su NASA. Mėnuleigio ir mokslinių misijos instrumentų projektus pristatys dvi Kanados bendrovės.

Mėnuleigis, planuojama, tyrinės poliarinį Mėnulio regioną, atliks mokslinius eksperimentus, fotografuos ir rinks paviršiaus duomenis.

Kinų Mėnulio deivės vardu pavadintas zondas „Chang'e 4“ sklandžiai nusileido atokioje Mėnulio dalyje sausio 3 dieną ir tapo pirmuoju tai padariusiu aparatu. Ši misija laikoma dar vienu žingsniu, pabrėžiančiu Pekino ambicijas tapti kosmine supergalybe.

Per zondo pirmąją naktį Mėnulio paviršiuje temperatūra nukrito iki -190 Celsijaus laipsnių – tai yra „šalčiau nei galvojo mokslininkai“, informavo Kinijos nacionalinė kosmoso agentūra (CNSA).

Nakties temperatūras Kinijos zondas matavo trečiadienį, kai „atsibudo“ po maždaug dvi Žemės savaites trukusio „miego“.

Parodytos temperatūros yra žemesnės nei tos, kurios buvo užfiksuotos per ankstesnes JAV misijas į Žemę nuolat atgręžtoje Mėnulio pusėje, naujienų agentūrai „Xinhua“ sakė „Chang'e 4“ misijos vykdantysis direktorius Zhang He (Džang Hė).

„Taip tikriausiai yra dėl skirtingų dirvos sudėčių abiejose Mėnulio pusėse“, – spėjo jis.

Iš zondo ant Mėnulio paviršiaus išriedėjęs mėnuleigis „Yutu 2“ („Nefritinis triušis“) taip pat sausio 29 dieną pradėjo veikti „kaip ir planuota“ ir ruošiasi atlikti kelis eksperimentus Karmano krateryje, sakoma CNSA pranešime.

„Chang'e-4“ aprūpintas švedų, vokiečių ir kinų mokslininkų sukurtais prietaisais.

Zondo pagrindinis tikslas – tyrinėti Mėnulio aplinką, kosminę radiaciją, taip pat Saulės vėjo poveikį Žemės palydovo paviršiui.

Anot CNSA, zondas dabar tęs savo eksperimentus.

Kinijos zondo „Chang'e-3“, nusiųsto į Mėnulį per ankstesnę misiją 2013 metų pabaigoje, moksliniai prietaisai ištvėrė per 60 Mėnulio naktų ir vis dar veikia, nurodo „Xinhua“.

Mėnuleigis „Yutu 2“ („Nefritinis triušis 2“) pirmąsias vėžes Mėnulio grunte padarė ketvirtadienį 22 val. 22 min. Pekino (16 val. 22 min. Lietuvos) laiku, praėjus apie 12 valandų po nejudamo zondo „Chang'e 4“ nusileidimo.

Pavadintas kinų mėnulio deivės vardu zondas nusileido 10 val. 26 min. (4 val. 26 min.) ir atsiuntė apylinkių nuotrauką per orbitinį palydovą „Queqiao“ („Šarkų tiltas“), palaikantį ryšį su valdymo centru Žemėje.

Mėnulio tyrimų projekto vyriausiasis konstruktorius Wu Weirenas (U Veirenas), perfrazuodamas ant mūsų planetos gamtinio palydovo paviršiaus pirmąkart žengusio žmogaus Neilo Armstrongo (Nilo Armstrongo) žodžius, sakė, kad „Yutu 2“ atsiskyrimas nuo „Chang'e 4“ yra „mažas žingsnelis mėnuleigiui, bet didžiulis šuolis Kinijos valstybei“.

Kinija ir kitos šalys anksčiau yra pasiuntusios aparatų, nusileidusių arba įsirėžusių į iš Žemės matomą Mėnulio pusę. Tačiau „Chang'e 4“ yra pirmasis zondas, nusileidęs nematomojoje pusėje.

Kaip nurodo kosmoso naujienų tinklalapis Space.com, „Yutu 2“ ir nejudantis zondas atliks pirmųjų nuodugnių mokslinių tyrimų nematomojoje Mėnulio pusėje. Abu aparatai turi po keturis mokslinius prietaisus ir galės tyrinėti 186 km skersmens Fon Karmano kraterio dugną. Šis krateris yra dar didesniame dėl asteroidų smūgių susiformavusiame darinyje – apie 2,5 tūkst. km skersmens Pietų ašigalio-Eitkeno baseine.

Zonde taip pat bus atliktas biologinis eksperimentas: jame yra nedidelė kapsulė su šilkverpių kiaušinėliais ir kelių rūšių augalų, įskaitant bulves, sėklomis. Misijos mokslininkai tikisi patyrinėti, kaip šie organizmai augs ir vystysis silpna gravitacija pasižyminčioje Mėnulio aplinkoje.

Ši misija tapo dar vienu žingsniu, pabrėžiančiu Pekino ambicijas tapti kosmine supergalybe.

Pavadintas kinų mėnulio deivės vardu zondas nusileido 10 val. 26 min. Pekino (4 val. 26 min. Lietuvos) laiku ir atsiuntė apylinkių nuotrauką per orbitinį palydovą „Queqiao“ („Šarkų tiltas“), palaikantį ryšį su valdymo centru Žemėje.

Nuotraukoje, padarytoje 11 val. 40 min. (5 val. 40 min.), matyti nedidelis krateris ir plikas paviršius, atrodo, apšviestas iš zondo sklindančios šviesos.

Pekinas skiria milijardus JAV dolerių kariškių vadovaujamai kosmoso programai ir tikisi iki 2022 metų įgyti nuolat gyvenamą kosminę stotį bei kada nors pasiųsti į Mėnulį žmonių.

„Chang'e 4“ buvo paleistas gruodį iš Kinijos pietvakariuose esančio Sičango palydovų leidimo centro.

Tai antrasis Mėnulyje nusileidęs kinų zondas. 2013 metais šalis buvo surengusi mėnuleigio „Yutu“ („Nefritinis triušis“) misiją.

Kitaip negu į Žemę nuolat atgręžtoje pusėje, kur esama daug nusileidimui tinkamų lygumų, zondas buvo nutupdytas Eitkeno baseine ties Mėnulio pietų ašigaliu, pasižyminčiu itin kalnuotu ir raižytu paviršiumi, būdingu iš mūsų planetos nematomai pusei.

Per šią misiją ketinama atlikti 10 eksperimentų, iš kurių šeši suplanuoti Kinijoje, o kiti keturi – užsienyje.

Tarp jų bus žemo dažnio radijo bangų astronominiai tyrimai – juos patogu atlikti iš Mėnulio nematomosios pusės, nes joje nepasireiškia iš Žemės sklindantys trikdžiai, valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ citavo Kinijos nacionalinę kosmoso administraciją. Taip pat bus tiriami Mėnulio mineralai ir atliekami spinduliuotės matavimai.

Be to, nejudraus zondo konteineryje bus mėginama sudaiginti bulvių ir kitų augalų sėklų bei išauginti iš kiaušinėlių šilkverpių lervų, sakoma Kinijos žiniasklaidos pranešimuose.

Nusileidęs „Chang'e 4“ turėtų išskleisti rampą, kuria šios misijos mėnuleigis nuvažiuos ant mūsų planetos palydovo paviršiaus. Apie šį aparatą iki šiol paskelbta nedaug informacijos: yra žinoma, kad jis yra sukonstruotas pagal ankstesnį mėnuleigį „Yutu“, turi šešis ratus ir sveria 140 kilogramų. Mėnuleigis turėtų veikti mažiausiai tris mėnesius, bet tikimasi, kad jis atlaikys „kelerius metus“.

„Tai labai gera pradžia“, – interviu CCTV sakė Kinijos Mėnulio tyrimų programos vyriausiasis konstruktorius Wu Weirenas (U Veirenas).

„Dabar darome Kiniją aerokosmine galybe“, – pridūrė jis.

Didžiuliai iššūkiai

Tik 1959 metais vienas Sovietų Sąjungos orbitinis zondas atsiuntė nuotraukų, pirmąkart parodžiusių žmonijai daugybe kraterių nusėtą nematomosios Mėnulio pusės paviršių.

Tačiau toje pusėje dar niekada nebuvo nutupdytas joks zondas ar mėnuleigis, tad Kinija tapo pirmąja tai padariusia šalimi. Pekinas šiam žingsniui ruošėsi daug metų.

Didžiausią iššūkį kelia būtinybė palaikyti ryšį su aparatais, nusileidusiais ant Mėnulio paviršiaus. Kadangi viena Mėnulio pusė visuomet yra nusigręžusi nuo Žemės, ryšio signalai iš ten negali tiesiogiai pasiekti mūsų planetos.

Dėl to Kinija gegužę paleido palydovą „Queqiao“, dabar besisukantį aplink Mėnulį ir galėsiantį persiųsti duomenis ir komandas tarp Žemės ir nusileidusių aparatų.

Dar vienas ekstremalus iššūkis – kad per Mėnulio naktį, trunkančią 14 Žemės parų, temperatūra gali nukristi iki minus 173 Celsijaus laipsnių.

Mėnulio dieną, irgi trunkančią 14 Žemės parų, gali kepinti iki 127 laipsnių karštis.

Zondo prietaisai turės atlaikyti šiuos temperatūros svyravimus ir pagaminti pakankamai energijos, kad jos pakaktų ištverti ilgą naktį.

„Yutu“ irgi buvo susidūręs su šiais iššūkiais. Nors iš pradžių buvo iškilę problemų, mėnuleigis tyrinėjo Mėnulio paviršių 31 mėnesį. Jo sėkmė suteikė tvirtą postūmį Kinijos kosminei programai.

Pekinas ateinančiais metais planuoja paleisti kitą Mėnulio tyrimų aparatą – „Chang'e 5“. Jis turėtų paimti mėginių ir pargabenti juos į Žemę.

Tai yra vienas iš daugelio ambicingų Kinijos kosminės programos uždavinių. Šalis planuoja iki 2021 metų sukurti daugkartinio naudojimo raketą nešėją, taip pat sukonstruoti ypač galingą raketą, galėsiančią iškelti sunkesnius krovinius negu JAV kosmoso agentūros NASA ir privačios bendrovės „SpaceX“ raketos, paleisti nuolat gyvenamą orbitinę stotį ir marsaeigį.

Kinijos liaudies išvadavimo armija „laiko kosmosą nauja strateginio pranašumo erdve“, sakė Singapūre veikiančioje S. Rajaratnamo (S. Radžaratnamo) tarptautinių studijų mokykloje į saugumo ir gynybos temas besigilinantis Michaelas Raska (Maiklas Raska).

Didėjantis vaidmuo kosmose bus gyvybiškai svarbus „bet kam – pradedant ankstyvuoju perspėjimu, stebėsena, žvalgyba, taikinių parinkimu... beveik kiekviena karinė misija yra priklausoma nuo kokių nors kosminių pajėgumų“.

Tačiau Kinijos aerokosminei pramonei dar reikia nueiti didelį kelią, ypač palyginus su JAV kosmine programa, sako Šanchajuje dirbantis tarptautinių santykių analitikas Shen Dingli (Šen Dingli).

JAV astronautas Neilas Armstrongas (Nilas Armstrongas) nusileido Mėnulyje prieš daugiau kaip 50 metų. Kinai dar nėra išsilaipinę Mėnulyje netgi dabar“, – pabrėžė jis“

Palydovą „Queqiao“ („Šarkų tiltas“) raketa „Long March-4C“ paryčiais iškėlė iš šalies pietvakariuose esančios Sičango starto aikštelės, pranešė Kinijos nacionalinė kosmoso administracija.

Palydovas po 25 min. atsiskyrė nuo raketos ir išskleidė savo Saulės baterijas bei ryšių antenas.

„Jo paleidimas yra svarbus žingsnis Kinijai siekiant ... tapti pirmąja šalimi, nusiuntusia zondą švelniai nutūpti ir važinėti nematomoje Mėnulio pusėje“, – sakė projekto atstovas, kurį citavo oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“.

Palydovas užtikrins kontrolierių Žemėje ryšį su nematoma Mėnulio puse, į kurią vėliau šiais metais bus nusiųstas zondas „Chang'e-4“, pavadintas kinų Mėnulio deivės vardu.

„Tamsioji“ Mėnulio pusė niekada nebūna matoma iš Žemės. Nors pirmosios tos srities nuotraukos pasirodė dar 1959 metais, ji niekada nebuvo betarpiškai tyrinėjama.

Mėnuleigis „Chang'e-4“ bus nusiųstas į Aitkeno (Eitkeno) baseiną Mėnulio pietų ašigalio rajone, nurodė „Xinhua“.

Tai bus antras Mėnulyje nusileidęs kinų zondas po mėnuleigio „Yutu“ („Nefrito Triušis“) misijos 2013 metais.

Iš pradžių „Yutu“ misija atrodė nesėkminga, mėnuleigis liovėsi siuntęs signalus į Žemę. Tačiau paskui jis atsigavo ir dvejus metus bei septynis mėnesius – gerokai ilgiau nei planuota – tyrinėjo Mėnulio paviršių.

Kinijos nacionalinė kosmoso administracija planuoja kitais metais nusiųsti dar vieną mėnuleigį, „Chang'e-5“, kuris paimtų ir pargabentų į Žemę mėginių.

Kinija kariškių valdomai kosmoso programai skiria milijardus ir tikisi iki 2022 metų turėti gyvenamą kosmoso stotį, be to, nori netolimoje ateityje nusiųsti žmonių į Mėnulį.

Kinijos kosmoso technologijų mokslininkams rūpesčių kėlęs mėnuleigis „Nefritinis triušis“, nuleistas ant Mėnulio paviršiaus, atlaikė šaltą, 14 Žemės parų trukusią mūsų palydovo naktį ir atsirado vilčių, kad jį bus galima pataisyti, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Mėnuleigio gedimas praėjusį mėnesį buvo smūgis kariškių vadovaujamai Pekino kosmoso programai, kuri apima planus iki 2020 metų pastatyti nuolatinę orbitinę stotį ir kada nors nusiųsti į Mėnulį žmogų.

„Mėnuleigis turi galimybių būti išgelbėtas, nes vis dar yra gyvas“, - oficialiajai naujienų agentūrai „Xinhua“ sakė Kinijos mėnuleigio programos atstovas Pei Zhaoyu (Pei Džaoju).

Ankstesniame pusiau oficialios naujienų agentūros „China News Service“ pranešime buvo sakoma, kad pirmadienį mėnuleigio „visų funkcijų nepavyko atgaivinti“.

„Nefritinis triušis“ - kiniškai „Yutu“ - yra pavadintas pagal kinų mitologijos Mėnulio deivės Čangės (Chang'e) augintinį Jutu.

Sausio 25-ąją prasidėjus Mėnulio nakčiai, mėnuleigis patyrė „mechaninius valdymo sutrikimus“ ir nuo to laiko nebegalėjo veikti. Tai sukėlė didelę Kinijos interneto vartotojų apgailestavimo bangą.

Tačiau Pei Zhaoyu sakė: „Yutu“ atgijo!“.

Mokslininkai nerimavo, kad mėnuleigis – kaip manyta, sugedęs - gali neatlaikyti itin žemos Mėnulio nakties temperatūros, tačiau dabar jis normaliai priima signalus, agentūrai „Xinhua“ sakė Pei Zhaoyu.

Vis dėlto ekspertai dar aiškinasi, kokios priežastys sukėlė tuos „mechaninius valdymo sutrikimus“, nurodė agentūra, bet daugiau detalių nepateikė.

Australijoje gyvenantis nepriklausomas kosmoso tyrimų ekspertas Morrisas Jonesas (Morisas Džounsas) AFP sakė, kad problema kilo nesusiskleidus mėnuleigio saulės baterijai.

„Tai sudarė sąlygas šaltą Mėnulio naktį šilumai išeiti iš mėnuleigio. Šaltis tikriausiai visam laikui pakenkė kai kurioms mėnuleigio dalims, bet atrodo, kad kai kurios dalys vis dar dirba“, - sakė jis.

„Nefritinis triušis“ į Mėnulį buvo nuleistas gruodžio 15 dieną. Tokia misija įgyvendinta pirmą kartą po Sovietų Sąjungos sėkmingos mėnuleigio programos prieš beveik keturis dešimtmečius.

Sėkmingas mėnuleigio nuleidimas Mėnulio deivės vardu pavadintu moduliu „Chang'e 3“ kinams tapo proga reikšti nacionalinį pasididžiavimą – jis pademonstravo didėjančias jų šalies galimybes vykdyti sudėtingas operacijas kosmose.

Pekinas šalyje ir užsienyje liaupsino šią misiją, per kurią planavo atlikti geologinius tyrimus ir ieškoti gamtinių išteklių.

Kinija plėtoja ambicingą kosminę programą, susijusią su šalies kariniais, komerciniais ir moksliniais interesais. Tačiau Pekinui dar reikia pasivyti toliau šioje srityje pažengusias galiūnes – Jungtines Valstijas ir Rusiją.

„Chang'e 3“ ir jo gabenamas „Nefritinis triušis“ tapo pirmaisiais kosminiais aparatais, „minkštai“ nutupdytais Mėnulyje nuo 1976 metų. Anksčiau tai buvo pavykę padaryti tik Jungtinėms Valstijoms ir Sovietų Sąjungai.

Kinijos mokslininkams teks laukti ilgos, apie 14 Žemės parų trunkančios Mėnulio nakties pabaigos, kad įsitikintų, ar pastangos sutaisyti pirmąjį jų šalies pasiųstą mėnuleigį „Nefritinis triušis“ buvo sėkmingos, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Mėnuleigio „mechaninių valdymo sutrikimų“ iškilo šeštadienį, saulei leidžiantis už Mėnulio horizonto ir prasidedant dvi savaites truksiančiai nakčiai, per kurią mūsų planetos palydovo paviršius smarkiai atšąla. Numatomą, kad visą tai laiką zondas bus išjungtas.

„Sudėtinga aplinka Mėnulio paviršiuje dažnai tampa pagrindine priežastimi, sukeliančia mėnuleigio sutrikimus“, – valstybinei žiniasklaidai sakė Kinijos kosmoso technologijų akademijos ekspertas Pang Zhihao (Pang Džihao).

Gedimų galėjo įvykti dėl intensyvios spinduliuotės, silpnos gravitacijos, itin didelių temperatūros svyravimų ir kitų veiksnių, Pang Zhihao aiškino dienraščiui „Science and Technology Daily“.

„Nefritinį triušį“ nešantį nusileidimo modulį „Chang'e 3“, kurio pavadinimas siejamas su kinų Mėnulio deivės vardu, Kinija nutupdė gruodžio viduryje. Pekinas liaupsino šalies viduje ir užsienyje šią misiją, per kurią bus atliekami geologiniai tyrimai ir ieškoma gamtinių išteklių.

Sėkmingas mėnuleigio nusileidimas tapo proga reikšti nacionalinį pasididžiavimą – jis pademonstravo didėjančias Kinijos galimybes vykdyti sudėtingas operacijas kosmose.

Kinija plėtoja ambicingą kosminę programą, susijusią su šalies kariniais, komerciniais ir moksliniais interesais. Tačiau Pekinui dar reikia pasivyti toliau šioje srityje pažengusias galiūnes – Jungtines Valstijas ir Rusiją.

„Chang'e 3“ ir jo gabenamas „Nefritinis triušis“ tapo pirmaisiais kosminiais aparatais, „minkštai“ nutupdytais Mėnulyje nuo 1976 metų. Anksčiau tai buvo pavykę padaryti Jungtinėms Valstijoms ir Sovietų Sąjungai.

Jungtinės Valstijos taip pat sėkmingai pasiuntė į Marsą keturis marsaeigius, iš kurių du tebeveikia. Jau dešimtmetį veikiantis zondas „Opportunity“ neseniai aptiko įrodymų, kad Raudonosios planetos paviršiuje kadaise buvo gėlo vandens telkinių, kuriuose sąlygos galėjo būti palankios gyvybei.