-
Įtariamam mergaitės pagrobėjui psichiatrinę ekspertizę paskyrė ir administracinėje byloje 5
Ją pavesta atlikti Utenos ekspertiniam poskyriui.
„Bus aiškinamasi, ar įvykio metu, taip pat ir ar dabar, jis sirgo psichikos liga, ar galėjo suvokti savo veiksmus,“ – Eltai sakė Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.
G. Filipavičius ir jo advokatas tokiai ekspertizei neprieštaravo.
Remiantis šios bylos duomenimis, asmuo, 2023 m. rugpjūčio 27 d. prie pat gyvenamojo daugiabučio namo Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, dirbdamas su mini ekskavatoriumi, kėlė triukšmą ir vibraciją, kuriais galėjo būti trikdoma šalia gyvenančių asmenų ramybė ir poilsis. Už tai jam policija skyrė 80 eurų baudą.
Skaitytojo nuotr.
G. Filipavičiui psichiatrinė ekspertizė jau yra paskirta vaiko pagrobimo byloje, vyras laikomas suimtas.
Į teismo posėdį Kauno apylinkės teisme ketvirtadienį jį buvo atvežę konvojaus pareigūnai.
„Dalyvavo jam skirtas advokatas, teisėjas pradėjo nagrinėti bylą iš esmės. Teisėjas iškėlė klausimą ir visų nuomonių išklausė dėl tikslingumo ir šiame procese skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Buvo išklausytos nuomonės, pats pareiškėjas, jo advokatas irgi pritarė ekspertizės skyrimui“, – Eltai sakė Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis.
ELTA primena, kad Kauno apylinkės teismui G. Filipavičius yra apskundęs tris policijos nutarimus skirti jam administracines baudas už viešosios rimties trikdymą, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Įvykiai susiję su konfliktais su kaimynais.
Trečiadienį Kauno apylinkės teismas paliko galioti vyrui policijos skirtą 80 eurų baudą už viešosios rimties trikdymą, kai jis traktoriumi rovė kelmus. Teismas nutarė, kad pažeidėjo kaltė įrodyta, jo skundas netenkinamas.
Kauno apylinkės teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi – per 20 dienų ji dar gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.
„Nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, kita byloje esančia medžiaga, vaizdo įrašais, teismo vertinimu, asmens kaltumas padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodytas“, – Eltai sakė šią bylą nagrinėjusi teisėja Vita Padriezaitė.
Teisėjas iškėlė klausimą ir visų nuomonių išklausė dėl tikslingumo ir šiame procese skirti teismo psichiatrinę ekspertizę.
G. Filipavičius buvo apskundęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus jam skirtą 80 eurų baudą už viešosios rimties trikdymą.
Šios bylos duomenimis, pernai rugpjūčio 26-osios vakarą, apie 19.30 val. traktoriumi Karmėlavoje rovė kelmus ir taip trikdė aplinkinių gyventojų poilsį bei ramybę.
„Asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl viešosios rimties sutrikdymo. Dėl to kreipėsi pareiškėja, ji manė, kad jos viešoji rimtis buvo sutrikdyta ir būtent dėl to pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal jos priimtą pareiškimą“, – anksčiau yra sakiusi šią bylą nagrinėjusi teisėja Vita Padriezaitė. Šioje byloje dėl psichiatrinės ekspertizės nebuvo sprendžiama.
ELTA primena, kad sausio mėnesį policijai pavyko rasti Kaune dingusią mergaitę, kuriuos paieškoms buvo sutelktos gausios savanorių ir pareigūnų pajėgos. Mergaitę įtariamas 42 metų pagrobėjas G. Filipavičius laikė garaže, ten įvyko ir pagrobėjo sulaikymas. Vyrą sulaikė „Aro“ pareigūnai. Iš pradžių policija buvo informuota, kad įtariamasis gali būti ginkluotas, tačiau sulaikymo metu vyras ginklo neturėjo.
Rasta mergaitė buvo nuvežta į Kauno klinikas apžiūrai, o vėliau perduota tėvams. Policijos duomenimis, mergaitė galėjo patirti sužalojimų.
Policijos duomenimis, G. Filipavičius anksčiau neteistas, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka. Neatmetama, jog įtariamas pagrobėjas galėjo padaryti daugiau nusikaltimų.
Sausio pabaigoje prokuratūra pranešė, kad G. Filipavičius atsisakė duoti parodymus. Anot teisėsaugos, jam pareikšti įtarimai dėl vaiko pagrobimo ir dėl dar dviejų nusikalstamų veikų, tačiau jos nėra viešai įvardijamos.
-
Mergaitės pagrobimu įtariamam G. Filipavičiui skirta psichiatrijos ekspertizė 26
Tai patvirtino Kauno apylinkės teismo atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė.
„Šiandien Kauno apylinkės teismo teisėja priėmė nutartį, kuria G. Filipavičiui skirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė“, – informavo T. Merkevičiūtė.
Ši teismo nutartis neskundžiama.
Psichiatrijos ekspertizės metu paprastai yra nustatoma, ar asmuo galimai padaryto nusikaltimo metu suvokė savo veiksmus, jų esmę ir pasekmes.
Vasarį į Kauno apylinkės teismą dėl kitos bylos atvežtas G. Filipavičius teigė pagrobti mergaitės Kaune nenorėjęs.
„Nenorėjau grobti, netyčia“, – sakė G. Filipavičius.
Vyras, paklaustas, ar nepilnametė prašė ją paleisti, teigė, kad mergaitė to prašė, bet esą „buvo sudėtinga“ situacija ir jis negalėjo jos paleisti, nors norėjo.
„Sudėtinga situacija buvo, daug žmonių aplink buvo“, – kalbėjo G. Filipavičius.
ELTA primena, kad sausio mėnesį policijai pavyko rasti Kaune dingusią mergaitę, kuriuos paieškoms buvo sutelktos gausios savanorių ir pareigūnų pajėgos. Mergaitę įtariamas 42 metų pagrobėjas G. Filipavičius laikė garaže, ten įvyko ir pagrobėjo sulaikymas. Vyrą sulaikė „Aro“ pareigūnai. Iš pradžių policija buvo informuota, kad įtariamasis gali būti ginkluotas, tačiau sulaikymo metu vyras ginklo neturėjo.
Rasta mergaitė buvo nuvežta į Kauno klinikas apžiūrai, o vėliau perduota tėvams. Policijos duomenimis, mergaitė galėjo patirti sužalojimų.
Policijos duomenimis, G. Filipavičius anksčiau neteistas, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka. Neatmetama, jog įtariamas pagrobėjas galėjo padaryti daugiau nusikaltimų.
Sausio pabaigoje prokuratūra pranešė, kad G. Filipavičius atsisakė duoti parodymus. Anot teisėsaugos, jam pareikšti įtarimai dėl vaiko pagrobimo ir dėl dar dviejų nusikalstamų veikų, tačiau jos nėra viešai įvardijamos.
-
Įtariamasis mergaitės pagrobimu atsakė į svarbius klausimus, tačiau ne pareigūnams, o žurnalistams 26
Iškalbingas dialogas
„Kodėl pagrobėte mergaitę?!“ – „Nenorėjau... netyčia... taip gavosi“. „O, ką jai padarėte?!“ – atsakymo nėra arba kažkas panašaus į "nežinau". Tačiau į kitą klausimą – o, ką ketinote daryti, atsakyta: „Norėjau paleisti.“ „Tai, kodėl nepaleidote?!“ – „Buvo sudėtinga situacija... aplink daug žmonių... laukiau, kol viskas aprims“. „Ji prašė paleisti?“ – „Prašė“.
Maždaug toks dialogas prieš teismo posėdžio pradžią vyko tarp G. Filipavičiaus, atlydėto daugiau negu įprasta – net šešių konvojaus pareigūnų, ir žiniasklaidos atstovų. Portalui kauno.diena.lt pasiteiravus vieno iš konvojaus pareigūnų, kodėl jūsų tiek daug, atsakyta: „Jūsų irgi daug!“.
Šiandieninis teismo posėdis, į kurį buvo atvežtas G. Filipavičius, buvo neįprastas ir tuo, kad jo nuspręsta netalpinti į teismo narvą. Nors toks salėje ir buvo. Tačiau G. Filipavičius, apsuptas konvojaus pareigūnų, buvo pasodintas ant vienos iš teismo posėdžių salės kėdžių, skirtų bylos dalyviams bei žiūrovams. Anot teisėjos Vitos Padriezaitės, tai buvo konvojaus sprendimas, kurio motyvų ji nežino.
Buvo imtasi ir kitų atsargumo priemonių, atvežant šiandien į teismą G. Filipavičių. Kaip ir tikėtasi, jis atvežtas vienas. Teigiama, kad ir Kauno kalėjime yra laikomas kameroje vienutėje, kad nesusidurtų su kitais įtariamaisiais, kur kas labiau „bachūrams“ tinkančiais nusikaltimais.
Į teismą atvežto G. Filipavičiaus veidą dengė apsauginė kaukė, kurios jis nenusiėmė ir teismo posėdžio metu. Nors nei kosėjo, nei čiaudėjo ir neatrodė užkimęs.
Gediminas Filipavičius/Regimanto Zakšensko nuotr.
Pats muša, pats rėkia?
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai šiandien nagrinėjo dar vieną iš trijų jį pasiekusių 42-ejų G. Filipavičiaus, sulaikyto vėlų sausio 9-osios vakarą minėtame garaže su prieš daugiau kaip dvi paras dingusia mažamete, skundų dėl jam skirtų baudų už ankstesnius su įstatymais prasilenkiančius poelgius.
Juo G. Filipavičius yra apskundęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus jam skirtą 80 eurų baudą už viešosios rimties trikdymą. Taip teisiškai įvertinti jo veiksmai vieną pernykščio rugpjūčio vakarą – apie 19.30 val. su traktoriumi raunant Karmėlavoje kelmus ir trikdant aplinkinių gyventojų poilsį bei ramybę. 80 eurų už minėtą administracinį nusižengimą yra minimali bauda. Maksimali – 200 eurų.
Nenorėjau... netyčia...
Pirmasis šios administracinės bylos, kuri tada buvo niekam neįdomi, posėdis planuotas dar prieš Kalėdas. Tačiau G. Filipavičius į jį neatvyko. O šiandien jis jau buvo atvežtas į teismą konvojaus pareigūnų iš Kauno kalėjimo, nes Antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ šturmavus minėtą jo slėptuvę Technikos gatvėje, kurioje jis buvo aptiktas su mažamete, buvo suimtas trims mėnesiams. G. Filipavičius su valstybės jam skirtu advokatu šią griežčiausią kardomąją priemonę buvo apskundęs Kauno apygardos teismui, teigdami, kad laikyti jį už grotų nėra pagrindo, ir prašydami pakeisti suėmimą į namų areštą intensyvios priežiūros sąlygomis, t. y. uždedant apykoję. Nors tą pačią dieną, kai Kauno apylinkės teismas, skyręs G. Filipavičiui suėmimą, gavo šį skundą, vienoje iš savo administracinių bylų, kuriose yra apskundęs policijos priimtus nutarimus, jis teigė, kad neturi gyvenamosios vietos. Kauno apygardos teismas skundą dėl G. Filipavičiaus suėmimo atmetė.
Nevykęs spektaklis
Šiandien teisėja V. Padriezaitė, nagrinėjanti G. Filipavičiaus skundą dėl nuobaudos už kelmų rovimą traktoriumi, jau neprašė jo nurodyti gyvenamosios vietos. Nors gana iškalbingas buvo ir G. Filipavičiaus bei teisėjos dialogas.
Tiesa, iš pradžių G. Filipavičius dėjosi nežinąs, dėl ko šiandien pristatytas į teismą. Kažką nevykusiai vaidinti jis bandė viso posėdžio metu. Pavyzdžiui, teisėjai pasiteiravus, ar jis neturi nušalinimų, atsakė: „Gal ne.“ Panašiai atsakyta ir į klausimą, ar suprato savo teises, kurios jam buvo primintos, – „Gal supratau.“
Vėliau G. Filipavičius, teisėjai jo ko nors klausiant, ėmė demonstratyviai dūsauti. Pavyzdžiui, pasiteiravus, ar kviesti į teismą liudyti tuos asmenis, kuriuos jis nurodė savo skunde, kaip neturinčius jam jokių pretenzijų dėl to, kad jis dirbo tą vakarą Karmėlavoje su išsinuomotu traktoriumi? O teisėjai pasiteiravus, ar jis susipažinęs su bylos medžiaga ir, ar norėtų su šia susipažinti, ėmė elgtis dar neadekvačiau. „Gal norėčiau, bet reikia laiko,“ – toks iš pradžių buvo G. Filipavičiaus atsakymas. Tačiau teisėjai davus laiko, tik nusiėmė kepurę ir, tik pavartęs jam duotą bylą, pareiškė, kad čia visko per daug. O teisėjai pačiai pradėjus garsinti bylos medžiagą, jau replikavo“ „Jau užtenka!“.
Gediminas Filipavičius/Regimanto Zakšensko nuotr.
Kalbėdamas apie konfliktą, už kurį yra šioje byloje nubaustas, G. Filipavičiaus, kaip ir mergaitės pagrobimo atveju, buvo linkęs dėtis aplinkybių auka. Esą tos moterys, kurios labiausiai buvo nepatenkintos, gyvena tris kartus toliau nuo jo sklypo, negu jo nurodyti asmenys, kurie jam neturi jokių pretenzijų. Tačiau šios moterys tiesiog alergiškai nusistačiusios prieš jį. O jo traktorius tą vakarą skleidė garsą ne didesnį negu automobilis su įjungtu varikliu. Nors nukentėjusiųjų pateikti vaizdo įrašai, daryti telefonu, kurie taip pat buvo peržiūrėti per šiandieninį G. Filipavičiaus skundo nagrinėjimą, trukusį vos pusvalandį, tai paneigė.
Teisėja V. Padriezaitė savo sprendimą, ar tenkinti G. Filipavičiaus skundą, planuoja skelbti kovo 6-ąją. Pasiteiravus skundo autoriaus, ar jis pageidauja dalyvauti paskelbime, šis vėl pradėjo išsidarinėti: „O, kiek tai užtruks?“ Teisėjai atsakius, kol bus perskaitytas sprendimas, G. Filipavičius tęsė: „Gal ne – kokia prasmė...“
Pagrindinė byla buksuoja
Mažametės pagrobimo byloje parodžius G. Filipavičių, kuris iki šiol – neteistas, teismo psichiatrijos specialistui, šis į klausimą, ar jis yra pakaltinamas, t.y. ar suvokė savo veiksmus, kai buvo pagrobta mergaitė, ir, ar suvokia juos dabar, atsakyti negalėjo. Anot specialisto, reikia papildomų duomenų, kuriuos galima gauti tik skyrus G. Filipavičiui teismo psichiatrijos ekspertizę, kurios atliekamos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos teismo ekspertiniame skyriuje.
Su prašymu skirti G. Filipavičiui tokią ekspertizę į teismą ketinama kreiptis artimiausiu metu – greičiausiai kitą savaitę.
Ikiteisminį tyrimą dėl mažametės pagrobimo atliekantiems teisėsaugininkams lig šiol G. Filipavičiaus prakalbinti nepavyko. Pasinaudojo jis teise neduoti parodymų ir iš karto po sulaikymo, kai jam buvo pareikštas įtarimas dėl mergaitės pagrobimo. Taip pat G. Filipavičius pasielgė ir maždaug po poros savaičių, kai jam pareikštas įtarimas buvo papildytais dar dviem nusikaltimais, kurių, saugodami nukentėjusiąją, teisėsaugininkai nelinkę atskleisti.
Daugiau prakalbinti G. Filipavičių ikiteisminį tyrimą dėl mažametės pagrobimo atliekantys teisėsaugininkai, portalo kauno.diena.lt žiniomis, kol kas nebandė. O jam paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės rezultatai gali būti žinomi ne anksčiau vasaros, nes neaišku, kada Utenos teismo ekspertinio skyriaus specialistai galės priimti lig šiol Kauno kalėjime laikomą G. Filipavičių. O Utenoje atliekamos teismo psichiatrijos ekspertizės trunka kelis mėnesius. Po to dar mėnesį rašomi jų atsakymai.
Pabaigos nematyti
Kaip jau rašyta, sausio pabaigoje buvo surengtas posėdis nuotoliniu būdu ir kitoje G. Filipavičiaus administracinėje byloje, kurios pirmasis posėdis planuotas, likus dviem dienoms iki mažametės pagrobimo. Tačiau tada G. Filipavičius teisme nepasirodė – prašė nagrinėti jo skundą jam nedalyvaujant.
Šioje byloje G. Filipavičius yra apskundęs jam skirtą 85 eurų baudą už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Taip teisiškai įvertinti jo veiksmai taip pat pernai rugpjūtį Karmėlavoje – viešoje vietoje ir, girdint kitiems asmenims, iškeikus bei įžeidinėjus vietinę gyventoją, kurios sklypas ribojasi su jo sklypu, kuriame jis tada pjovė pušis, kas sukėlė kaimynų pasipiktinimą bei nuogąstavimą dėl galimo pavojaus, pažeidžiant darbų saugą.
Skaitytojos nuotr.
Pradėjus nagrinėti šį G. Filipavičiaus skundą, jo autorius ir nukentėjusioji akcentavo skirtingas incidento aplinkybes. G. Filipavičius teigė, kad jo veiksmai buvo būtinoji gintis į šios moters ir kitų kaimynų veiksmus, atėjus tada į jo sklypą ir pirmiems ėmus jį įžeidinėti bei jam grasinti. O nukentėjusioji – kad ne ji tada plūdosi necenzūriškai, o G. Filipavičius, kai ji bandė aiškintis, ar jis turi leidimą savo pavojingiems darbams.
Esant tokiai situacijai, teisėja Vilma Tamošaitienė nusprendė kviesti į kitą šios bylos posėdį, numatytą jau tik kovo pabaigoje, visus policijos nustatytus šio incidento liudytojus.
Kaip jau rašyta, už šešių dienų po garsiai nuskambėjusio G. Filipavičiaus sulaikymo viename iš Technikos gatvės garažų – sausio 15-ąją Kauno apylinkės teisme nuotoliniu būdu bandyta išnagrinėti dar vieną įtariamojo mažametės pagrobimu skundą dėl policijos jam skirtos 80 eurų baudos už kitą nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, padarytą pernai rugpjūtį taip pat Karmėlavoje. Ši bauda jam buvo skirta už tai, kad jis nuo 19 iki 23 val. su mini ekskavatoriumi dirbo prie daugiabučio ir, keldamas triukšmą, trukdė gyventojų poilsį.
Pirmasis šios administracinės bylos posėdis taip pat buvo surengtas nuotoliniu būdu ir buvo atidėtas, G. Filipavičiui pareiškus, kad nori turėti advokatą ir dalyvauti šiame teismo procese gyvai, nors po devynių dienų nagrinėjant jo skundą dėl nuobaudos už kaimynės įžeidinėjimą, jau tokių reikalavimų nekėlė. Tačiau tada teisėjas Alvydas Rimkevičius minėtus G. Filipavičiaus pageidavimus tenkino ir paskelbė byloje pertrauką. Kitas jos posėdis numatytas tik kovo pradžioje.
Tačiau, iki to laiko teismui davus leidimą atlikti G. Filipavičiui psichiatrijos ekspertizę Utenos teismo ekspertiniame skyriuje ir jam ten atsidūrus, panašu, kad jo skundų nagrinėjimai dėl pernykštės vasaros administracinių nuobaudų taip pat užstrigs.
-
Įtariamas 9-metės pagrobėjas esą supyko pavadintas „debilu“: teisėja suabejojo, kaip buvo iš tikrųjų 53
Kas taip greitai pakeitė nuomonę?
Ši administracinė byla, pagal chronologinę seką, susijusi su pirmuoju policijos konstatuotu G. Filipavičiaus administraciniu nusižengimu per taip pat garsiai nuskambėjusį jo konfliktą su Karmėlavos gyventojais, jam nusprendus statytis ten namą ir ėmus pernai vasarą kirsti jo planams trukdantį mišką.
Už tai, kad pernykštės rugpjūčio 22-osios pavakarę G. Filipavičius viešoje vietoje iškeikė vieną vietinę gyventoją ir šią įžeidinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius nubaudė jį 85 eurų bauda, kurią jis apskundė Kauno apylinkės teismui. Ir prašė nagrinėti šį skundą jam nedalyvaujant. Tačiau, kadangi nagrinėjant skundą pareiškėjo dalyvavimas būtinas, teisėja Vilma Tamošaitienė, gavusi šį G. Filipavičiaus skundą, surengus dėl jo posėdį sausio 5-ąją, su minėtu nubaustojo pageidavimu nesutiko ir šiandien surengė dar vieną šios administracinės bylos posėdį. Kaip teigta, nuotoliniu būdu – siekiant operatyvumo.
Jame trims mėnesiams suimtas G. Filipavičius ir vėl dalyvavo vaizdo konferencijos būdu iš Kauno kalėjimo. Šį kartą ekrane jis pasirodė apsimiegojęs bei žiovaujantis. Ir jau be smurto žymių veide, kuris bylote bylojo, kaip jūs man visi nusibodote. Nors, kaip paaiškėjo jau po posėdžio, tai buvo apgaulingas įspūdis, nes šiandien Kauno apylinkės teismas gavo G. Filipavičiaus bei jam valstybės ikiteisminiame tyrime dėl mergaitės pagrobimo skirto advokato, beje, prieš tai gynusio pagal profesiją stalių Artūrą Girsą, leidusį sau taisyti žmonėms dantis, skundą dėl suėmimo trims mėnesiams. Jame prašoma pakeisti skirtą suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą intensyvios priežiūros sąlygomis, t.y. uždėjus apykoję.
Tačiau tikslinant šiandieninėje G. Filipavičiaus administracinėje byloje jo anketinius duomenis, panašu, kad jis, turint galvoje minėtą prašymą, prisikalbėjo, pareikšdamas, kad neturėjo iki šiol gyvenamosios vietos. Be to, šį kartą G. Filipavičius jau teigė, kad apsieis šioje byloje be advokato. Ir jau sutiko, kad ji būtų nagrinėjama nuotoliniu būdu. Nors prieš savaitę kitoje panašioje byloje norėjo ir advokato, ir būti atvežtas į teismą gyvai.
Geriausia gynyba puolant?
Teisėjai pagarsinus G. Filipavičiaus skundą, paaiškėjo, kad, motyvuodamas tuo, kad minėta moteris pati atėjo į jo sklypą ir esą pirmoji pradėjo jį įžeidinėti, o jis tik iš būtinosios ginties atsakė tuo pačiu, skundo autorius prašo panaikinti už tai nepagrįstai jam policijos skirtą nuobaudą ir iš anksto teismui už tai dėkoja.
Pagarsintas ir policijos, prašiusios nagrinėti bylą, jai nedalyvaujant, atsakymas teismui į šį G. Filipavičiaus skundą. Pareigūnai teigia, kad, vertinant jo pateiktą versiją, netikslinga remtis galimo pažeidėjo pasirinkta pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Be to, nutarimas priimtas, remiantis liudytojų parodymais.
Tada replikavo G. Filipavičius – esą policijos atsakymas šališkas. Beje, jo elgesys bei parodymai šiandieninio teismo posėdžio metu nebuvo panašūs į asmens, turinčio psichikos sutrikimų.
G. Filipavičius teismui teigė, kad „jie patys pradėjo tada prie jo lįsti“ – atėjo į jo sklypą daugiau kaip dešimt žmonių ir visi jį filmavo, o po to šią medžiagą iškarpė, kaip jiems reikėjo. O jis tuo metu po ranka telefono neturėjo. Ir esą tuo metu pjovė savo sklype medžius, turėdamas tam leidimą.
Po G. Filipavičiaus žodžių, kad ir nukentėjusioji pradėjo jį koneveikti pirma, teisėjai pasiteiravus, kaip, skundo autorius tegalėjo atsakyti, kad neužsirašinėjo. Tačiau vėliau patikslino esą iš atėjusiųjų būrio girdėjęs grasinimus, kad jis mirs, sudegs ir panšiai. Be to, girdėjo savo adresu visus įmanomus įžeidimus, iš kurių buvo linkęs išskirti tokius kaip debilas, neadekvatus, išprotėjęs. Ir prisipažino atsakęs tuo pačiu, nes norėjo toliau dirbti, o jie trukdė susikaupti.
Skaitytojo nuotr.
Kaimynų tiesa
Tuo tarpu nukentėjusioji, taip pat dalyvavusi teismo posėdyje nuotoliniu būdu, teigė, kad rado pjaunamas pušis ties savo valdos riba, grįžus iš atostogų, dėl ko ėjusi klausti tai darančiojo, ar jis turi tam leidimą. Jai šis neparodytas. O kaimyniniame sklype dirbančio asmens elgesys kėlė įtarimų ir dėl elementarių saugos reikalavimų nesilaikymo. Tačiau į tai jai taip pat buvo atsakyta įžeidžiančiais epitetais ne tik jos, bet ir kitų kaimynų, buvusių tada su ja, atžvilgiu. Kodėl jie neparašė policijai pareiškimo, nukentėjusioji negalėjo atsakyti. Ir tikino, kad negalėjo ir necenzūriškai plūstis, kaip teigia G. Filipavičius, savo vaikų akivaizdoje.
Po jos apklausos, pasiteiravus G. Filipavičiaus, ar jis neturi nukentėjusiajai klausimų, šis atsakė, kad jiedu jau išsikalbėjo.
Kitą klausimą teisėja uždavė pačiai nukentėjusiajai – tai, kas tada sukėlė tokį G. Filipavičiaus pyktį? Nukekentėjusioji atsakė, kad „ne iti legaliai“ dirbdamas, jis norėjo greičiau tai baigti. Ir esą to įrodymas, kad vėliau šie jo darbai buvo sustabdyti.
Apklausta šiandieniniame posėdyje nuotoliniu būdu ir viena liudytoja. Ši teigė negirdėjusi, kad jos kaimynė vartotų tada necenzūrinius žodžius ar grasintų G. Filipavičiui. Negirdėjo ji, kad taip elgtųsi ir kiti jos kaimynai.
G. Filipavičiui ir toliau tikinant, kad ir ši liudytoja kalba, kaip jiems visiems šiandien palankiau, teisėja galiausiai nusprendė daryti šioje byloje pertrauką. Ir kviesti į kitą posėdį, kuris numatytas jau tik kovo pabaigoje, ir kitus policijos nustatytus šio incidento liudytojus, viena iš kurių, kviesta į šiandieninį posėdį, pageidavo, kad byla būtų nagrinėjama be jos.
Skaitytojo nuotr.
Šokiruojantis vaizdelis
Kaip jau pranešta, sausio 15-ąją, t.y. už šešių dienų po garsiai nuskambėjusio G. Filipavičiaus sulaikymo minėtame Technikos gatvės garaže, Kauno apylinkės teisme bandyta išnagrinėti dar vieną įtariamojo mažametės pagrobimu skundą dėl policijos jam skirtos 80 eurų baudos už kitą nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą per minėtus pernykščio rugpjūčio įvykius Karmėlavoje. Ši bauda jam buvo skirta už tai, kad rugpjūčio 27-osios vakare – nuo 19 iki 23 val. jis su mini ekskavatoriumi dirbo prie daugiabučio ir, keldamas triumšmą, trukdė gyventojų poilsį.
Pirmasis šios administracinės bylos posėdis taip pat buvo surengtas nuotoliniu būdu ir sukėlė nemažą atgarsį, išvydus ekrane Kauno kalėjime laikomo G. Filipavičiaus veidą su iškalbinga kraujosrūva po akim.
Kilus dėl to ažiotažui, paaiškėjo, kad į Kauno kalėjimą jis po sulaikymo jau buvo atvežtas su šia kraujosrūva, kuri, greičiausiai, atsirado „Aro“ pareigūnams šturmuojant garažą. O Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuras Rimas Bradūnas per šiandien surengtą spaudos konferenciją dėl naujienų G. Filipavičiaus byloje dėl devynmetės pagrobimo bei dar dviejų jam inkrimuojamų nusikaltimų, kurie neatskleisti, siekiant, kad nebūtų pažeistos mažametės teisės, pareiškė, kad dėl galimo G. Filipavičiaus sužalojimo vyksta aplinkybių patiksilinimas, ar ir jo atžvilgiu nebuvo padaryta nusikalstama veika, kaip tai keistai beskambėtų.
Neįvyko pirmasis ir minėtos administracinės bylos posėdis. Per jį buvo nustatyta tik pareiškėjo asmenybė, o G. Filipavičius tada prisistatė teismui neteistu, vidurinį išsilavinimą turinčiu bedarbiu, nenurodydamas savo gyvenamosios vietos iki suėmimo, nes to tiesiog jo neklausta. Tačiau jis pareiškė, kad nori turėti advokatą ir dalyvauti kitame posėdyje gyvai. Šiuos G. Filipavičiaus prašymus teisėjas Alvydas Rimkevičius tenkino ir paskelbė byloje pertrauką. Kitas jos posėdis numatytas tik kovo pradžioje.
Anksčiau psichiatrų pagalbos nereikėjo?
Dar vieną Kauno apylinkės teisme esančią administracinę G. Filipavičiaus bylą, kurioje jis taip pat yra apskundęs policijos jam skirtą 80 eurų baudą už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, planuota nagrinėti dar prieš Kalėdas. Tačiau G. Filipavičius neatvyko ir į ją.
Kitas šios bylos posėdis planuojamas kitą savaitę. Joje G. Filipavičius nubaustas minėta bauda už tai, kad pernykštės rugpjūčio 26-osios vakare – apie 19.30 val. su traktoriumi rovė Karmėlavoje kelmus ir trikdė aplinkinių gyventojų poilsį bei ramybę.
Į šios administracinės bylos nagrinėjimą G. Filipavičių planuojama pristatyti gyvai.
Visos šios administracinės bylos iki G. Filipavičiaus, kurį artimiausiu metu planuojama parodyti specialistams, klausiant šių, kokį psichiatrinį tyrimą – stacionarų ar ambulatorinį jam skirti, sulaikymo Technikos gatvės garaže jau kur kas skandalingesnėmis, tačiau dėl suprantamų priežasčių mažiau komentuotinomis aplinkybėmis, buvo niekam neįdomios.
-
Mergaitės pagrobimu įtariamas G. Filipavičius prašo jam paskirti namų areštą su intensyvia priežiūra 28
„Šiandien Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Gedimino Filipavičiaus skundas dėl jam paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo“, – patvirtino Kauno apylinkės teismo atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė.
Anot teismo atstovės, įtariamasis ir jo gynėjas prašo skirti švelnesnes kardomąsias priemones, tai yra namų areštą su intensyvia priežiūra.
Teismas sausio pradžioje nutarė leisti suimti minėtą įtariamąjį trims mėnesiams, manant, kad asmuo, būdamas laisvėje, gali bėgti ar slėptis nuo pareigūnų, trukdyti procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas.
ELTA primena, kad sausio mėnesį policijai pavyko rasti Kaune dingusią mergaitę, kuriuos paieškoms buvo sutelktos gausios savanorių ir pareigūnų pajėgos. Mergaitę įtariamas 42 metų pagrobėjas G. Filipavičius laikė garaže, ten įvyko ir pagrobėjo sulaikymas. Vyrą sulaikė „Aro“ pareigūnai. Iš pradžių policija buvo informuota, kad įtariamasis gali būti ginkluotas, tačiau sulaikymo metu vyras ginklo neturėjo.
Rasta mergaitė buvo nuvežta į Kauno klinikas apžiūrai, o vėliau perduota tėvams. Policijos duomenimis, mergaitė galėjo patirti sužalojimų.
Policijos duomenimis, G. Filipavičius anksčiau neteistas, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka. Neatmetama, jog įtariamas pagrobėjas galėjo padaryti daugiau nusikaltimų.
Trečiadienį prokuratūra pranešė, kad G. Filipavičius atsisakė duoti parodymus. Anot teisėsaugos, jam pareikšti įtarimai dėl vaiko pagrobimo ir dėl dar dviejų nusikalstamų veikų, tačiau jos nėra viešai įvardijamos.
Spaudos konferencija:
-
Šokiruojantis vaiko pagrobimas: G. Filipavičiui inkriminuojamos trys veikos, mergaitė davė parodymus 44
Patvirtino mergaitę pagrobusio kauniečio tapatybę
„Mes tą asmenį galim įvardinti, tai Kauno miesto gyventojas Gediminas Filipavičius, galim įvardinti, kad tam asmeniui įteikti pranešimai apie įtarimus, asmuo apklaustas kaip įtariamasis, šiuo metu jam inkriminuojamos trys nusikalstamos veiklos“, – per spaudos konferenciją trečiadienį Kaune sakė R. Bradūnas.
Prokuroras pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo duomenis galima viešinti labai ribotai siekiant apsaugoti kitų proceso dalyvių interesus, ir dėl to nebus įvardinta net veikos, kuriomis dar pagrobėjas įtariamas.
Rimas Bradūnas (E. Ovčarenko/BNS nuotr.)
„Dėl tam tikrų priežasčių negaliu atskleisti kitų veikų turinio, negaliu atskleisti netgi nusikalstamų veikų dispozicinių duomenų“, – pažymėjo prokuroras, pridūręs, kad prieš tai stengėsi paaiškinti, kodėl šių duomenų neviešins.
Parodymų neduoda
Prokuroras taip pat informavo, kad įtariamasis neduoda parodymų.
„Asmuo yra apklaustas kaip įtariamasis, bet jis naudojasi įtariamojo teise neduoti parodymų ir tokių parodymų jis nėra davęs“, – pabrėžė R. Bradūnas.
Į klausimą, ar neįvardijamos inkriminuojamos veiklos užtraukia griežtesnę bausmę nei vaiko pagrobimas, prokuroras atsakė neigiamai, bet pažymėjo, kad šiuo metu įtarimai nėra galutiniai.
„Šiaip dėl pačių bausmių, sankcijų, tai jos tikrai nėra griežtesnės, bet norėčiau akcentuoti, kad tai nėra galutiniai įtarimai“, – pabrėžė R. Bradūnas.
„Šiuo metu dar negauti visi duomenys, bus naudojamasi ir specialių žinių realizavimo formomis, tokiomis kaip objektų tyrimai ir ekspertiniai tyrimai. Kol negavę išsamių duomenų, mes negalim formuluoti ir galutinių įtarimų, bet aš manau, kad tai bus padaryta artimiausiu metu ir galutiniai įtarimai pateikti“, – sakė prokuroras.
Ginklo neturėjo
Pranešus apie garažuose rastą mergaitę, viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje pasirodė informacijos apie kitus kartu su įtariamuoju rastus daiktus. Visgi, prokuroras patvirtino, duomenys, kokie dar daiktai buvo rasti garaže, kuriame buvo laikoma mergaitė, ikiteisminio tyrimo metu greičiausiai nebus atskleisti.
„Tai tiesiogiai susiję su tyrimo nusikalstama veika. (...) Jeigu matysime, kad ikiteisminio tyrimo sėkmei tai nekenkia ir tai nepažeidžia arba negali pažeisti nukentėjusių asmenų interesų – matyt, tas klausimas bus sprendžiamas“, – aiškino jis.
R. Bradūnas patikino, kad mergaitės pagrobimo metu įtariamasis su savimi neturėjo ginklų. Anot jo, po ankstesnio ikiteisminio tyrimo turėti ginklai iš jo buvo konfiskuoti.
„Leidimas ginklams buvo išduotas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir būtent tame buvo priimtas sprendimas iš įtariamojo asmens paimti ginklus. Todėl nusikalstamos veikos padarymo metu, šios veikos padarymo metu jis šiais ginklais nedisponavo, buvo ribota jų disponacija“, – kalbėjo R. Bradūnas.
Pasak jo, iš įtariamojo dar prieš pagrobimą buvo atimtas šaunamasis, dujinis ir pneumatinis ginklai.
Šiuo metu prokuratūra neturi duomenų, kad asmuo būtų veikęs su bendrininkais.
Mergaitė buvo apklausta
Šiame tyrime trys asmenys – mažametė ir jos tėvai – pripažinti nukentėjusiais, patyrusiais turtinę ir neturtinę žalą, taip pat areštuotas nekilnojamasis turtas, kuriuo disponuoja įtariamasis.
„Imtasi priemonių, galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti“, – kalbėjo prokuroras.
Pasak prokuroro, teisėsauga apklausė nukentėjusią mergaitę.
„Taip, yra atlikta jos apklausa“, – patvirtino jis.
Anot R. Bradūno, renkami konsultaciniai duomenys, ar asmeniui reikėtų skirti psichologinę ekspertizę, kol kas to nėra nuspręsta.
Šokiruojantis pagrobimas
Kauno policija prieš porą savaičių Kauno garaže rado kelias paras ieškotą mergaitę kartu su 42 metų įtariamu pagrobėju. Jis suimtas maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui.
Dėl tam tikrų priežasčių negaliu atskleisti kitų veikų turinio, negaliu atskleisti netgi nusikalstamų veikų dispozicinių duomenų.
Mažametė dingo, kai iš namų Kaune išėjo į viešojo transporto stotelę ir rengėsi pavažiuoti iki parduotuvės. Iki jos ji nenuvyko.
Paiešką vykdė šimtai policijos pareigūnų, jiems į pagalbą prisijungė savanoriai iš visos Lietuvos.
Prokuratūra yra pradėjusi dar vieną tyrimą aiškinantis, ar nebuvo vykdoma seksualinio pobūdžio nusikalstama veika prieš vaikus. Tyrimas pradėtas po to, kai paviešinus pagrobėjo tapatybę žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie tai, kad maždaug prieš metus galimai gydytoju apsimetantis asmuo socialiniuose tinkluose siūlė 2–5 metų amžiaus vaikų gydymą nuo autizmo prisilietimais.
Šiame ikiteisminiame tyrime, pasak R. Bradūno, nukentėjusiųjų kol kas nenustatyta. Jei bet kas disponuoja tokiais duomenimis, raginama kreiptis į teisėsaugą, policija juos įvertins.
Spaudos konferencija:
-
Prokuratūros spaudos konferencija apie tyrimą dėl mergaitės pagrobimo (vaizdo įrašas) 6
Konferencijoje dalyvauja Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas.
Primename, kad prieš kelias savaites pareigūnai, savanoriai ieškojo devynmetės mergaitės, kuri buvo pagrobta iš Chemijos gatvės stotelės. Žvalgytos apylinkės, rinkta vaizdinė medžiaga. Sausio 9-osios naktį pranešta, kad mergaitė rasta gyva. Ji buvo gyvenimui pritaikytame garaže kartu su 42-iejų metų Gediminu Filipavičiumi. Teismas leido suimti jį trims mėnesiams.
Konferencijos vaizdo įrašas:
Taisė dantis
Portalui kauno.diena.lt apie įtariamąjį sutiko papasakoti jį pažįstantis asmuo.
„Nors Gediminas pats taisydavo sau dantis, o visi jo artimieji buvo dar keistesni už jį, negalime patikėti tuo, kad jis galėjo pagrobti mažametę“, – teigė pagrobėją pažįstantis kaunietis.
Pašnekovas prisipažino pastaruosius trejus metus su G. Filipavičiumi nebendravęs, tačiau ne vienus metus gyveno su juo tame pačiame Eigulių mikrorajone ir remontuodavo automobilį jo autoservise.
Laikė gyvūnus
„Gediminas buvo keistokas“, – pasakojo kaunietis, vardydamas jo keistenybes: gyveno garaže, kuriame buvo įsirengęs autoservisą, tiksliau – po duobe, skirta automobilių remontui. Buvo po ja įsirengęs gyvenamąją patalpą, kurioje laikė smauglį, papūgas, voverę ir kitus mažiau egzotiškus gyvūnus. Esą iš meilės jiems.
Pasak pašnekovo, ant garažo stogo Gediminas buvo įsirengęs baseiną, o gyvenamojoje patalpoje – ir sporto salę su bėgimo taku.
„Kai klausdavome jo, kodėl nenori gyventi, kaip visi, kaip atsivesti į tokį „butą“ moterį, Gediminas sakydavo, kad šios be problemų eina ir pas jį į garažą,“ – pasakojo įtariamojo mažametės pagrobimu keistenybių liudytojas, teigdamas, kad autoserviso, iš kurio pajamų gyveno, savininkas turėjo moterų, kurias vėžindavo ir motociklu, ir kabrioletu. O su viena draugavo ir gana ilgai. Tačiau į minėtą klausimą jis atsakydavo, kad nenori gyventi bute ir niekada ten negyvens. Tik name.
„Mes manėme, kad jis taip elgiasi iš šykštumo. Bet po plačiai nuskambėjusio konflikto su Karmėlavos gyventojais sužinojome, kad jis tikrai ten statosi namą“, – teigė pašnekovas.
Atpažino balsą
Pasiteiravus, ar G. Filipavičius nėra prieš 29-erius metus į Pauliaus Navicko, pravarde Gestapas, nagus patekusios kitos panašaus amžiaus kaunietės, taip pat turėjusios šią retą pavardę, giminaitis, pašnekovas atsakė, kad turbūt ne. Motyvuota tuo, kad Gediminas nėra niekada apie tai net užsiminęs. Šios mergaitės tragiškas likimas anuomet sukrėtė visą šalį.
Pašnekovas prisipažino, kad, šią savaitę Gedimino autoservise pasirodžius policijai, ieškojusiai dingusios mažametės, jie iš pradžių pamanę, kad su tuo siejamas kažkuris iš dviejų Gedimino darbuotojų. Esą niekada nebuvo jokių įtarimų, kad jis gali turėti kokį nors liguistą potraukį tokio amžiaus mergaitėms.
Tačiau po jo sulaikymo internete išplitus esą vaikų iki penkerių metų psichologo, galinčio išgydyti polinkį į isteriją ir kitus sutrikimus, pokalbiui su vieno tokio vaiko mama, pašnekovas, kaip ir kiti, pažinojusieji Gediminą, teigė atpažinę šiame įraše jo balsą.
Iškalbingi hobiai
Pašnekovas buvo linkęs teisinti įtariamąjį mažametės pagrobimu ir dėl kai kurių, kaip skelbiama, per kratą viename iš jo garažų rastų policiją šokiravusių daiktų. Esą vibratorių jam buvo juokais padovanoję pažįstami.
Kalbinto kauniečio nenustebino ir policijos rasti stomatologijos įrankiai. „Gediminas pats sau prieš veidrodį taisydavo dantis. Turbūt taip pat iš šykštumo. Pats ir apsikirpdavo, apkirpdavo ir kai kuriuos draugus. O vienam taisė dantis. Kiek pamenu, viskas baigėsi nemenkais pykčiais“, – teigė sunkiu nusikaltimu kaltinamo keistuolio pažįstamas.
Jo pasakojimą patvirtina ir viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, kad G. Filipavičius jau seniai valdo automobilių remonto verslą Speigo gatvėje esančiuose garažuose – ten pat, kur pareigūnai laužėsi ieškodami dingusios mergaitės. Kaip skelbia „Delfi“, jis yra vienintelis įmonės „Šiaurės garažas“ akcininkas. 2002 m. įsteigta įmonė anksčiau vadinosi tiesiog „G. Filipavičiaus firma“. Internete galima rasti, kad įmonė atlieka įvairius automobilių remonto darbus, tvarko elektros įrangą, signalizacijas, garso aparatūrą.
Kaip jau rašyta, būtent vadinamuose Šiaurės garažuose Speigo gatvėje dingusios mažametės ieškoję pareigūnai pirmiausiai pradėjo intensyvias paieškas. Tačiau, galiausiai, ji rasta kitame garaže, esančiame Technikos g., kuriuo naudojosi G. Filipavičius, ir kuriame, kaip paaiškėjo po „Aro“ šturmo, įtariamasis mergaitės pagrobimu taip pat buvo įsirengęs praktiškai gyvenamąjį būstą.
Neeiliniai radiniai
Pasak garažų bendrijos Technikos gatvėje pirmininko, dviem automobiliais – „Mazda“ ir „Honda Civic“ naudojęsis įtariamasis mažametės pagrobimu įsigijo čia nekilnojamąjį turtą prieš keturis-penkis mėnesius. Iš pradžių naujakurys ir jam atrodė „normalus vyras“, bet vėliau užkliuvo, kad jis sunaudoja neįprastai daug elektros. Be to, jo įsigytas garažas gana greitai apaugo iškalbingais statiniais. Vienas iš jų buvo iš rūsio į viršų išvestas įtartinas ventiliacijos vamzdis, sukėlęs įtarimų, ar čia neauginamos kanapės.
Aiškėja, kad pareigūnai iki slėptuvės, kurioje buvo laikoma mergaitė, atsekė, vieno iš jos ieškojusių savanorių iniciatyva. Šiam kilus idėjai patikrinti jau minėtus Šiaurės garažus. Teigiama, kad ten buvo rasta ir „Mazda“, panaudota pagrobiant mažametę iš viešojo transporto stotelės, esančios prie jos namų.
Kaip jau rašyta, „Kauno dienos“ žiniomis, viename iš seifų, kuriuos Šiaurės garažuose diskiniu pjūklu, policijos prašymu, atidarė ugniagesiai gelbėtojai, buvo rastas į foliją suvyniotas mažametės mobilusis telefonas.
Iš minėtų Šiaurės garažų, kaip jau pranešta, po policijos ir ugniagesių gelbėtojų apgulties į gyvūnų prieglaudą „Penkta koja“ buvo atvežti narvai su juose laikytais dviem katinais, šuniuku ir naminiu graužiku degu. Pagal šuniuko ženklinimą nustatytą, kad jis buvo dingęs nuo pernykščio rugpjūčio.
Policijos departamento atstovas patvirtino, kad minėti gyvūnai buvo rasti įtariamojo mažametės pagrobimu garaže.
„Penktos kojos“ feisbuko ir Justinos Lasauskaitės nuotr.
Dramatiška priešpaskutinė serija
Naktį po devynmetės išlaisvinimo surengtoje spaudos konferencijoje policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigė, kad sulaikytas mažametės pagrobimu įtariamas vyras yra neteistas, tačiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka.
„Kauno dienos“ žiniomis, jis administracine tvarka baustas keliasdešimt kartų. Daugiausia – už aplinkosauginius pažeidimus. Tačiau yra baustas ir už Kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimus.
„Už medžių kirtimus, konfliktus su kaimynais“, – trečiadienį DELFI TV laidoje detalizavo šalies policijos vadovas, tikriausiai turėdamas galvoje garsiai nuskambėjusį konfliktą Karmėlavoje, kai gyventojai mūru stojo prieš ekskavatorių, raususį mišką.
„Pradėjo tikrąja to žodžio prasme rausti kelią. Įdomūs dalykai. Aplinkos apsauga mums aiškina, kad jis negali rauti šlaite likusių kelmų. Negali net ir su kastuvu jo atkasti ar kaip kitaip lyginti žemę. O jis atsivarė ekskavatorių. Viską išrausė. Išarė ir toje vietoje, kurioje anksčiau medžius išpjovė ir paklotę išdraskė. Viskas vyko net ne pagal jo turimą projektėlį, kuris yra sustabdytas. Pagal jį turėjo iš karto kilti į kalną, o jis su buldozeriu važiavo ir ardė tiesiai. Išrausė duobes. Duobė praktiškai jau liečiasi su „Giraitės vandenų“ trasomis“, – tada portalui kauno.diena.lt pasakojo vietos gyventoja Asta. Tuomet veiksmas Karmėlavoje vyko kone tris dienas.
„Non stop. Šalom ten ir nesitraukėm. Lakstėm po mišką. Prifilmavę visko, kas vyko, prifotografavę. Ekskavatoriumi bandė mus nustumti. Nežinojome, ką daryti. Stovėjome prieš ekskavatorių. Kaip 1991-aisiais žmonės stovėjo prieš tankus, taip 2023-aisiais gyventojai stovi prieš ekskavatorius“, – pasakojo ryžtingai nusiteikusi karmėlaviškė.
Tada G. Filipavičių sustabdė tik atvykę pareigūnai, kurie jį išsivežė. Ir tada kilo klausimų dėl savavaliautojo sveikatos, todėl jis buvo išvežtas į ligoninę.
Kaip jau skelbta, mažametė dingo, kai iš namų Kaune išėjo į viešojo transporto stotelę ir rengėsi pavažiuoti iki parduotuvės. Iki jos ji nenuvyko. Paiešką vykdė šimtai policijos pareigūnų, jiems į pagalbą prisijungė savanoriai iš visos Lietuvos.