D.Varkalis gimė 1934 m. Pagermontės kaime Telšių rajone. Dabar jis žinomas kaip muziejininkas, tautodailininkas (nuo 1968 m.), metalo restauratorius, visuomenininkas, Lietuvos jūrininkų sąjungos atkūrimo iniciatorius ir garbės narys, Lietuvos kultūros fondo Klaipėdoje pirmininko pavaduotojas, aktyvus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalyvis, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio seimo narys, Kalvystės muziejaus (Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus padalinys) įkūrėjas (1985), vienas iš Laikrodžių muziejaus (Lietuvos dailės muziejaus padalinys) įkūrimo iniciatorių.

Be to, D.Varkalis yra metalo dirbinių liejimo pradininkas. Kuria metalo ir gintaro juvelyriką, kurią neretai inkrustuoja brangakmeniais. Darbuose autorius daug dėmesio skiria gintaro ir metalo komponavimo santykiui. Taip pat jis gamina žalvarinių baltų papuošalų rekonstrukcijas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Liaudies menu susidomėjo ir pats pradėjo kurti dirbdamas laivo mechaniku. Iš pradžių jį labiausiai traukė metalo apdirbimas. 1968 m. pirmą kartą jo darbai eksponuoti parodoje. Nuo to laiko meistras vis daugiau laiko skyrė kūrybai, perėjo dirbti į Plungės liaudies gaminių įmonę „Minija“.

Liaudies menu susidomėjo ir pats pradėjo kurti dirbdamas laivo mechaniku.

D.Varkalis sukaupė Klaipėdos krašto senų laikraščių, knygų ir atvirukų, XIX–XX a. Rytprūsių miestiečių namų interjero ir buities apyvokos daiktų, sidabrinių, fajansinių ir porcelianinių indų, dekoratyvinių skulptūrų ir vazelių, dramblio kaulo ir bronzinių interjero skulptūrų, žvakidžių, medalių rinkinius. 1987 m. jis surengė taikomosios dailės rinkinių parodą Klaipėdos paveikslų galerijoje (dabar Prano Domšaičio galerija), daugumą vertybių padovanojo Klaipėdos muziejams.

Jo pastangomis Klaipėdoje buvo išsaugota Gustavo Kackės kalvė su visa autentiška įranga, kuri ir tapo Kalvystės muziejaus pagrindu. Muziejininko rūpesčio ir pastangų dėka surinkti ir nuo sunaikinimo išgelbėti senųjų Klaipėdos kapinių kryžiai, tvorelės.

Paroda muziejuje veiks iki spalio 26 d.