Skaičiuojama, kad valstybei galėjo būti nesumokėta per 150 tūkst. eurų pelno mokesčio, penktadienį pranešė ikiteisminį tyrimą atliekanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Klaipėdoje keturias metalo laužo supirkimo aikšteles valdančios įmonės atsakingi asmenys galimai apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą.

Manoma, kad ilgiau nei trejus metus įmonė supirkdavo spalvotojo ir juodojo metalo laužą ir atliekas iš fizinių asmenų, tačiau įsigijimo ir grynųjų pinigų išmokėjimo faktų neapskaitydavo reikiamais dokumentais.

FNTT turimais duomenimis, atsakingi asmenys, norėdami pagrįsti įsigijimus ir atsiskaitymus, į vykdomą schemą galėjo įtraukti asocialius asmenis.

Manoma, kad šiems buvo mokamas 5 ar 10 eurų atlygis už tai, kad minėtųjų asmenų duomenis ir parašus būtų galima panaudoti pirkimo-pardavimo sutartyse, pinigų išmokėjimo kvituose.

Pasak FNTT, surinktų duomenų visuma leidžia įtarti, kad įrašyti duomenys apie spalvotojo ir juodojo metalo laužo pardavėją, įsigytą prekių kiekį neatitiko tikrovės.

Pavyzdžiui, dokumentuose nurodoma, kad vienas asocialus asmuo per trejus su puse metų įmonei neva pardavė daugiau nei 150 tonų metalo.

Tyrimo duomenimis, apskaitos dokumentuose būdavo nurodoma, kad asocialūs asmenys neva pardavė įmonei nuo 3 iki 15 tonų metalo, o jiems už tai buvo išmokėta nuo 2,5 iki 7,7 tūkst. eurų, nors iš tiesų šios sumos išmokėtos nebuvo.

Pareigūnai įtaria, kad tokie tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įtraukiami į įmonės buhalterinę apskaitą, kurios pagrindu būdavo teikiamos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Atsakingi asmenys galimai deklaruodavo didesnes išmokėtas sumas, nei išmokėjo iš tikrųjų, kad sumažintų privalomo sumokėti pelno mokesčio dalį. Skaičiuojama, kad tokiu būdu bendrovė galimai išvengė per 150 tūkst. eurų pelno mokesčio sumokėjimo.

Tyrimo duomenimis, per 2019–2021 metus įmonė nurodė, kad pardavėjams – asocialiems asmenims – tariamai išmokėjo per 1 mln. eurų grynais pinigais, o už šią sumą tariamai supirko per 2 tūkst. tonų įvairaus metalo, nors iš tiesų, įtariama, tokie supirkimo sandoriai nebuvo vykdomi.

Pas fizinius ir juridinius asmenis atlikta 11 kratų, kurias atliko FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai bendradarbiaudami su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais ir Klaipėdos apskrities VMI specialistais. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

Tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai. Vienam iš įmonės vadovų pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, apribota bendrovės nuosavybės teisės į turtą, kurio vertė siekia per 600 tūkst. eurų.

Griežčiausia Baudžiamajame kodekse numatoma bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Keptuvės, siurbliai ir kalnai kitokios buitinės technikos – gyventojai į metalo supirktuves tempia viską, ką pajėgia.

„Klientų padaugėja kiekvieną pavasarį 10–12 proc., palyginti su žiema, tačiau šis pavasaris buvo šiek tiek kitoks. Kovą ir balandį buvo daugiau nei 40 proc. didesnis klientų srautas, palyginti su praėjusiais metais“, – sako UAB „EMP recycling“ vadovas Darius Valeika.

Išsikuopti sandėliukus ir priduoti nereikalingą metalą žmonės suskubo ir dėl itin aukštų metalo kainų. Kam laikyti nereikalingą techniką, kai metalo supirkimo įkainiai bene didžiausi per pastarąjį dešimtmetį.

„Dabar labiau paveikia būtent kaina, nes ji smarkiai pakilusi. Asmeniškai tokių kainų neatsimenu“, – teigia UAB „Ruvis“ rinkodaros vadovas Bronislovas Šimanskas.

Londono metalo biržos duomenimis, spalvotųjų metalų kaina šoktelėjo į viršų nuo karo Ukrainoje pradžios. Pvz., vasario 1-ąją 1 t vario kainavo 9,2 tūkst. eurų, dabar – 113 eurų daugiau. 1 t nikelio per mėnesį pabrango 8,7 tūkst. eurų.

„Metalo laužas yra vertingas, verta peržiūrėti sandėliukus ir tikrai galima gauti papildomų lėšų. Aliuminis kainuoja kone dvigubai daugiau, nei prasidėjus COVID-19 pandemijai“, – skatina ekonomistas Marius Dubnikovas.

Supirkimo punktuose kaina priklauso nuo atnešto metalo. Ji gali siekti nuo keliasdešimties centų iki beveik 150 Eur/kg.

„Varis – 7,4 Eur/kg, aliuminis – 1,2 Eur/kg, ratlankiai gali kainuoti ir 1,8 Eur/kg. Kainos kiekvieną dieną skiriasi“, – įkainiais dalijasi D.Valeika.

Dabar labiau paveikia būtent kaina, nes ji smarkiai pakilusi. Asmeniškai tokių kainų neatsimenu.

„Fizinis asmuo neatveža 1 t, kartais su priekaba atveža porą šimtų kilogramų. 200 kg po 0,44 centus – išeina apie 80 eurų“, – sako B.Šimanskas

Ekonomistas ragina suskubti apsivalyti sandėliukus, mat metalo kainų pikas jau pasiektas ir jie šiek tiek pinga. Tam įtakos turėjo griežtus COVID-19 ribojimus sugrąžinusi Kinija. Jos pramonė viena didžiausių metalo pirkėjų.

„Ji sunaudoja pusę viso pasaulio vario, nes iš jų gamina elektros prietaisus. Natūralu, kad vario paklausa dabar kritusi ir kainos sumažėjo 15 proc. vos per kelias savaites“, – naujausiomis tendencijos pasidalijo ekonomistas M.Dubnikovas.

Anot M.Dubnikovo, Kinijos ekonomikai atsitiesus, metalo kainos dar kils, tačiau reikėtų nepamiršti, kad atliekų pridavimas apmokestinamas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Dalis pajamų iš priduoto metalo laužo dar bus išskaityta ir atiteks valstybės biudžetui.

„Gyventojui visais atvejais priduodant atliekas reikia sumokėti pajamų mokestį, tačiau atliekų supirkėjas iškarto išskaičiuoja 5 proc. GPM ir jį perveda į biudžetą. Gyventojui nieko daryti nereikia, duomenis gauna Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir įkelia į deklaraciją“, – sako VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kiekvienais metais atliekas priduoda apie 135 tūkst. asmenų, kurie uždirba apie 50 mln. eurų. Pernai, metalo kainai pakilus, uždirbta kone du kartus daugiau. Atitinkamai ir daugiau sumokėta mokesčių.

„Praeitais metais pajamos gerokai šoktelėjo ir siekė 89 mln. eurų, atitinkamai į biudžetą taip pat buvo sumokėta 4,5 mln. eurų“, – duomenimis pasidalijo R.Virvilienė.

Kiek šiemet dėl rekordinės metalo kainos bus surinkta mokesčių, VMI duomenis turės kitais metais vasarį.

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pranešė išaiškinusi bendrovę, kurios darbuotojai, naudodamiesi darbdavio išduotomis bankinio atsiskaitymo kortelėmis, apsipirkinėjo viename iš prekybos centrų, tačiau išlaidas už įsigytas prekes apmokėdavo įmonė.

Įvairių buities, asmens higienos, maisto prekių, alkoholinių gėrimų bei drabužių per dvejus metus iš įmonės lėšų buvo įsigyta beveik už 29 tūkst. eurų, kuriuos bendrovė įtraukė į sąnaudas - taip, VMI teigimu, buvo nuslėpta dalis pelno ir kitų mokesčių.

„Metalo laužo supirkimo ir tvarkymo veiklą vykdanti bendrovė, jei ne inspektorių pastabumas, būtų gavusi dvejopą naudą: ne tik sumokėjusi mažesnį pelno mokestį, bet ir išvengusi gyventojų pajamų, Sodros mokesčių“, - rašoma trečiadienį išplatintame pranešime.

Patikrinimo metu nagrinėjant išrašytų ir gautų PVM sąskaitų – faktūrų duomenis paaiškėjo, kad prekybos centrui bendrovė išrašė 22 tokias sąskaitas, kuriose įformino asmeniniams poreikiams tenkinti skirtų prekių įsigijimą.

Bendrovė inspektoriams nepateikė įrodymų, kad prekybos centre įsigytos prekės buvo skirtos veiklos vykdymui, todėl šios prekės traktuotinos kaip gautos pajamos natūra ir turi būti apmokestinamos kaip darbo užmokestis.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai pričiupo tėvą ir sūnų, kaip įtariama, užsiimančius šešėline prekyba spalvotųjų metalų laužu. Abu vyrai pabuvojo areštinėje, pareigūnai planuoja apriboti jų galimybę disponuoti savo turtu.

Valstybei padarė didelės žalos

Finansinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai pirmuosius signalus apie, tikėtina, neteisėtus spalvotųjų metalų supirkėjų sandorius gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Kaip skelbiama ketvirtadienį išplatintame FNTT pranešime, prasidėjęs tyrimas išaiškino didelio masto sukčiavimą, kurio metu valstybei padaryta žala siekia 0,8 mln. eurų. Ji susidarė išvengus mokėtinų į biudžetą mokesčių.

Praėjusią savaitę FNTT pareigūnai sustabdė iš kito Lietuvos krašto į uostamiestį važiavusį didelį sunkvežimį, pilną spalvotųjų metalų laužo. Šios vertingos žaliavos įsigijimo dokumentų neturėta. Krovinys priklausė Klaipėdoje registruotai spalvotųjų bei juodųjų metalų supirkimu besiverčiančiai bendrovei.

Netrukus bendrovės vadovas bei Kipre registruotos įmonės direktorius sėdėjo pareigūnų kabinete ir atsakinėjo į klausimus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu. Vyrai praleido porą parų areštinėje.

Įtarimai pareikšti dar dviem šių įmonių darbuotojams.

Jiems paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įtariamieji turės nurodytu laiku registruotis policijos įstaigoje.

Atliko daugybę kratų

Visoje šalyje pareigūnai atliko per 60 kratų pas asmenis, kurie, FNTT duomenimis, įmonei pardavė metalo laužo. Pareigūnai lankėsi ne tik Klaipėdoje, bet ir Kretingoje, Šilutėje, Šilalėje, Skuode, Šiauliuose, Naujojoje Akmenėje, Mažeikiuose ir Radviliškyje.

Kratų metu rasti bei paimti daiktai ir dokumentai, patvirtinantys fiktyvią bendrovės prekybą su užsienio įmonėmis.

Tyrimas išaiškino, kad metalo laužas daugybėje Lietuvos vietų buvo superkamas be dokumentų. Įtariama, esą šis be jokių dokumentų nupirktas metalo laužas buvo įteisinamas kaip įsigytas neva iš Kipro ir Didžiosios Britanijos įmonių. Taip siekta išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą.

Šis metalo laužas būdavo išgabenamas iš Lietuvos ir parduodamas Vokietijoje.

Įtariama, kad per trejus metus tokiu būdu buvo supirkta ir parduota metalo už 5,8 mln. eurų.

Tai yra viena didžiausių savo apimtimi pastaruoju metu FNTT atliekamų tyrimų.

Už metalą mokėjo grynaisiais

"Metalo laužo supirkimas yra rizikinga ūkio šaka, siejama su šešėliu. Tai ne vienetinis atvejis, ir kitose Lietuvos vietose atliekami tyrimai, kur aiškinamasi, ar prekyba metalo laužu yra šešėlinė. Šiame versle paprastai dalyvauja daug smulkių supirkėjų. Tačiau gyventojų pajamų mokesčio supirkėjai nemokėjo. O kai kiekiai yra dideli, tai ir nesumokėtų mokesčių į biudžetą skaičiai yra įspūdingi. Įtariamieji asmenys važiuodavo susirinkti didelius kiekius supirkto metalo laužo", – pasakojo FNTT Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas Regimantas Sriebalius.

Kadangi didelė dalis įmonių prekių bei pinigų apyvartos vyko neatspindint to dokumentuose, dirbta su grynaisiais pinigais, pasak R.Sriebaliaus, neatmestina galimybė, kad ir darbuotojų atlyginimai galėjo būti didesni nei oficialiai įforminta.

Pareigūnai planuoja rasti įtariamųjų turto ir apriboti jų galimybę šiuo turtu disponuoti. Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.