„Gamyklos Darbėnuose nebus. Nė vienas euras nėra vertas to, kaip šiuo metu yra susiskaldžiusi bendruomenė“, – Eltai trečiadienį teigė A. Kalnius.

„Sprendimas nėra spontaniškas. Daug analizuota ir diskutuota. Penktadienį gyventojai susitikime išsakė savo lūkestį, kad tos gamyklos nebūtų. Negaliu leisti, kad bendruomenė būtų taip skaldoma“, – pridūrė jis.

Kretingos mero teigimu, priimti tokį sprendimą paskatino ne tik bendruomenės iniciatyva, bet ir investuotojų atsainumas.

„Kol kas oficialaus pranešimo investuotojams išsiuntę nesame, nėra jokios komunikacijos su šia įmone. Ji visiškai nieko nepristatė bendruomenei, nieko nekomunikavo“, – pasakojo A. Kalnius.

Nė vienas euras nėra vertas to, kaip šiuo metu yra susiskaldžiusi bendruomenė.

Meras pažymėjo, kad šį sprendimą savivaldybės taryba planuoja patvirtinti dar šį mėnesį.

ELTA primena, kad šių metų sausį Danijos energetikos bendrovė „European Energy“ pranešė, jog renkasi vietą, kur Lietuvoje galėtų statyti metanolio gamyklą, į kurios projektą planuojama investuoti per 400 mln. eurų.

Kaip tuomet skelbė „Verslo žinios“, poveikio aplinkai vertinimas buvo pradėtas dviejose vietose – Akmenės ir Kretingos rajonuose.

Vasario pabaigoje Kretingos rajono gyventojai, prieštaraujantys ketinimams tokią gamyklą statyti prie Darbėnų miestelio, susirinko į protestą greta savivaldybės. Kaip pranešė LNK, darbėniškiai planuojamos chemijos gamyklos Auksūdžio kaime ragino atisakyti dėl pavojaus sveikatai, oro ir vandens taršos.

Kretingos rajono taryba nusprendė laukti kol bus atliktas apie vienerius metus truksiantis poveikio aplinkai vertinimas. Tam, kad siūlymas nepritarti gamyklos statyboms būtų priimtas, neužteko jam pritariančių rajonų politikų balsų.

Kovo pradžioje Palangos meras Šarūnas Vaitkus pranešė, kad gamyklos statyboms prie Darbėnų miestelio, nepritariantys gyventojai ketina inicijuoti Darbėnų seniūnijos prijungimą prie Palangos savivaldybės.

Planuojama, kad vieta gamyklai bus pasirinkta 2025 metais, o veiklą gamykla pradės 2028 metais. Jos pajėgumai per metus užtikrins 19,25 tūkst. tonų vandenilio ir 100 tūkst. tonų e. metanolio gamybą. Numatoma, kad šiuos žaliuosius degalus daugiausia naudos laivybos sektorius.

Šiandien Palangos savivaldybėje apsilankę Darbėnų seniūnijos delegatai – įvairių bendruomenių iniciatyvinės grupės „Už švarų Darbėnų kraštą“ atstovai – informavo, kad vienas po kito rengiami piketai, bandymai pakeisti vietos valdžios nuomonę ir ištransliuoti gyventojų nepritarimą, neduoda bendruomenei laukiamų rezultatų. Jau surinkta per 9 tūkstančius gyventojų parašų, tačiau žmonėms teigiama, kad tie parašai nieko nereiškia. Anot darbėniškių, gyventojų pasipriešinimo banga yra tokia didžiulė, kad griebiamasi kraštutinių, bet labai svariais ne tik emociniais, bet ir ekonominiais argumentais paremtų priemonių – iniciatyvinės grupės atstovai informavo apie ketinimus imtis teisinių veiksmų, kad ši seniūnija būtų prijungta prie Palangos savivaldybės ir kartu su kurortu taptų vienas administracinis vienetas. Darbėniškiai pasikalbėti su Palangos vadovais, pranešti žinią ir sužinoti mūsų poziciją delegavo net dešimt gyventojų.

„Netekome vilčių būti išgirsti. Virš Darbėnų susitvenkė labai dideli debesys, rajono meras mūsų negirdi, ministras klaidžioja kažkur platumose. Todėl norime atsigręžti į tuos, kurie mus girdi, palaiko, mato tokias pat kaip ir mes šios pajūrio rekreacinės teritorijos perspektyvas“, – susitikime kalbėjo iniciatyvinės grupės atstovė Jūratė Sofija Laučiūtė.

Darbėniškiai sunerimę ne tik dėl to, jog chemijos pramonės gamykla galimai atsiras visai greta jų namų, žmones ypač neramina tai, kad būtų kardinaliai ir negrįžtamai pakeistos seniūnijos, kuri pastaruoju metu ypač aktyviai orientuojasi į pajūrio reakcines galimybes ir verslus, perspektyvos. „Palanga supranta mūsų interesus, mūsų norus ir mūsų planus. Mes norime, kad greta Palangos esanti mūsų seniūnija plėtotų kurortines, turistines, sveikatinimo paslaugas, o ne chemijos pramonę. Todėl matome save būtent Palangos kurorto sudėtyje“, – kalbėjo delegatai.

Jie akcentavo, jog Kretingos rajono savivaldybės pozicija pakeisti rajono strateginius vystymo prioritetus, atsisakant siekti kurortinės teritorijos statuso ir keičiant kryptį į chemijos pramonės vystymą, yra nesuprantama ir kelianti nerimą. Tai Darbėnų seniūnijai reikštų bet kokių planų būti kurorto kaimyne, taip pat teikiančia rekreacines ir kurortines paslaugas, sunaikinimą.

„Mums iki jūros yra arčiau nei iki Kretingos, o iki Šventosios – tik 8 kilometrai. Jau dabar vasarotojai, atvykę pajūrin, apsistoja Darbėnų seniūnijoje, naudojasi čia teikiamomis nakvynės paslaugomis bei siūlomomis pramogomis. Pajūris yra mūsų visų, ir mes patys norime spręsti, kas turi būti rekreacinėse teritorijose greta jūros. Tai ne mes atsikraustome šalia gamyklos, tai gamykla atsikrausto greta mūsų. Todėl norime pradėti rinkti gyventojų parašus, kad būtų keičiamos administracinės ribos ir Darbėnų seniūnija būtų Palangos sudėtyje“, – informavo iniciatyvinės grupės pirmininkas Kęstutis Kulesius.

Apie, anot iniciatyvinės grupės, netinkamą Darbėnų gyventojų atstovavimą sprendžiant šios teritorijos perspektyvas kalbėjo ir vykti į Palangos savivaldybę deleguotas iš Darbėnų kilęs garsus krepšinio treneris Kazys Maksvytis. „Mes siekiame, kad gyventojas būtų svarbus sprendžiant jo gyvenamosios vietos perspektyvas. Dabar esame visiškai negirdimi“, – kalbėjo treneris.

Buvau paklaustas, kokia mano nuomonė, kaip vertinu Darbėnų bendruomenės iniciatyvą dėl šios seniūnijos prijungimo prie Palangos?

Nenoriu ir negaliu kištis į Kretingos rajono savivaldybės valdžios reikalus, tačiau ir negaliu likti nuošalyje.

Lietuva turi tik 99 kilometrus pajūrio, iš jo tik 25 kilometrai pakrantės ruožo priklauso Palangos savivaldybei.

Prognozuojama, kad jau per artimiausius šešerius ar septynerius metus Palanga susijungs su Šventąja ir mūsų savivaldybėje liks labai mažai neurbanizuotų vietų. Šie procesai jau dabar labai akivaizdūs. Tai reiškia, jog netolimoje perspektyvoje didesnėms kurortinės infrastruktūros investicijoms pas mus praktiškai nebeliks vietos, ir turizmui reikalinga infrastruktūra – viešbučiai, poilsio namai, nauji poilsio, pramogų, vandens atrakcionų parkai – judės link Kretingos rajono, o vystytojai būtent čia matys didžiausias plėtros galimybes.

Jau dabar galima kalbėti apie tai, jog Palangai artimiausias Kretingos rajono gyvenvietes vasaromis noriai renkasi pajūrio išsiilgę poilsiautojai, kur jų laukia puikūs nakvynių, gastronomijos, lankytinų vietų ir ypač pramogų pasiūlymai. Didžiuliais turistų traukos centrais tapo „Atostogų parkas“, greta esantis „HBH“, išskirtinai dideliu populiarumu mėgaujasi vandenlenčių parkas „313“. Ir visi jie kuriasi greta Palangos bei orientuojasi į būtent turizmą.

Dar labiau turizmo investicijas į Kretingos rajono gyvenvietes paskatins statomas Šventosios uostas.

Ką turistams galės pasiūlyti aukso vertės pajūrio rekreacinės teritorijos, jei jose įsikurs chemijos pramonės gigantai?

Ne kartą akcentavau, kad mes, pajūrio gyventojai, nesame prieš metanolio gamyklos atsiradimą mūsų šalyje, priešingai – palaikome tokios pramonės vystymą kaip galimybę mūsų valstybei būti konkurencinga. Tačiau viskam turi būti savo vieta: chemijos pramonei – tam pritaikytos, su atitinkama infrastruktūra ir logistikos sprendimais išvystytos vietovės, turizmui, rekreacijai ir sveikatinimui – mūsų pajūris. O jo juk niekur kitur neperkelsime ir jokioje kitoje Lietuvos teritorijoje nesukursime.

Esu įsitikinęs, kad šiuo atveju mes kalbame ne tik apie vienos mūsų kaimynės seniūnijos, bet ir apie visos Lietuvos turizmo sektoriaus plėtros perspektyvas. Tad, jei darbėniškiams pavyks įveikti visas teisines procedūras, kurių tikrai yra nemažai, Palangos taryba mielai svarstys galimybę priimti juos į mūsų savivaldybės sudėtį.

Beje, Palangos savivaldybėje apsilankę Darbėnų seniūnijos iniciatyvinės grupės atstovai priminė, kad Palangos ir Darbėnų istorija persipina jau daugiau kaip pusę amžiaus. Darbėnų kaimas ilgą laiką priklausė Palangos seniūnijai, vėliau – Palangos valsčiui.

Kaip nurodoma LNK parengtame reportaže, darbėniškiai dar tik planuojamos chemijos gamyklos Auksūdžio kaime ragino atsisakyti dėl pavojaus sveikatai, oro ir vandens taršos.

Ketvirtadienį Kretingos rajono taryba nusprendė laukti kol bus atliktas apie vienerius metus truksiantis poveikio aplinkai vertinimas. Tam, kad siūlymas nepritarti gamyklos statyboms būtų priimtas, neužteko jam pritariančių rajonų politikų balsų.

Kaip skelbia LNK žinios, šiam sprendimui nepritariantys bendruomenės nariai Kretingos rajono merui Antanui Kalniui įteikė apie 7 tūkst. gyventojų parašų.

ELTA primena, kad šių metų sausį Danijos energetikos bendrovė „European Energy“ pranešė, jog renkasi vietą, kur Lietuvoje galėtų statyti metanolio gamyklą.

Kaip tuomet skelbė „Verslo žinios“, poveikio aplinkai vertinimas buvo pradėtas dviejose vietose – Naujosios Akmenės ir Kretingos rajonuose.

Bendrovė išplatintame pranešime nurodė, kad tai būtų didžiausio galingumo tokio tipo gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse, o į projektą planuojama investuoti per 400 mln. eurų.

Preliminariai planuojama, kad poveikio aplinkai vertinimai užtruks apie metus, tad vieta gamyklai bus pasirinkta 2025-aisiais. Planuojama, kad veiklą ji pradės 2028 metais, o jos pajėgumai per metus užtikrins 19,25 tūkst. tonų vandenilio ir 100 tūkst. tonų e. metanolio gamybą. Numatoma, kad šiuos žaliuosius degalus daugiausia naudos laivybos sektorius.

Juokai juokais, bet būtent taip atrodo aplinkos ministro Simono Gentvilo vakar (penktadienio - aut. past.) darbo dienos pabaigoje elektroniniu paštu man bei mūsų apygardoje išrinktam Seimo nariui Mindaugui Skritulskui  išsiųstas laiškas, tarp kurio gavėjų prioritetine tvarka nurodyta premjerė Ingrida Šimonytė.

Į ilgesnio nei pats laiškas adresatų sąrašą dar įtraukti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, energetikos ministras Dainius Kreivys ir Kretingos rajono meras Antanius Kalnius.

„Gerbiami Palangos mere, Seimo vienmandatininke (pamiršo savo kolegos Seime Mindaugo vardą) su nerimu stebiu pastarosiomis savaitėmis viešą gyventojų dirginimą ir nepasitikėjimo skatinimą valstybės (AM, SAM) institucijomis. Su nerimu stebiu ir didelės Vakarų kapitalo investicijos į metanolio, esminio dekarbonizacijos kuro, gamyklą stabdymą“.

Toliau laiške pateikiamos nuorodos į spaudoje perpublikuotas mano ir Mindaugo nuomones nepritariant planams būtent Kretingos rajone, greta Darbėnų, statyti didžiausią Baltijos šalyse metanolio gamyklą.

„Skundas“ užvardijamas „Ne tie laikai, kai galime kelti nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir atstūminėti TUI“. Suprask – mes su Mindaugu esame vos ne antivalstybininkai, pasisakantys pieš užsienio kapitalo atėjimą ir tiesiogines užsienio investicijas į mūsų šalies ekonomiką.

Dar labiau ministras nustebino Klaipėdoje vykusioje konferencijoje „Vartai į jūrą. Lietuvos uostų proveržis“.

Renginyje kalbėta išskirtinai apie tai, kad mes neturime jūrinės strategijos, visiškai neišvystyta jūrų bei vidaus vandenų infrastruktūra, neturime uostų, uostelių ir prieplaukų tinklo, nors pagal ES direktyvas jie turi būti kas 50 kilometrų, kad audrų ištikti laiveliai galėtų saugiai išlaukti krante. Ir tai stabdo vandens turizmo bei susisiekimo plėtojimą, kuris ne tik nukrautų sausumos kelius, bet ir iš vidaus bei užsienio turizmo sektoriaus generuotų didžiules pajamas tiek į vietos savivaldybių, tiek į valstybės biudžetą. Kalbėjome ir apie  situaciją dėl krantų erozijos ir ką reikėtų daryti ir tai turėtų būti būtent Aplinkos apsaugos ministerijos darbas ir prioritetas.

Ir, pasirodo, aplinkos ministrui rekreacinio vandens turizmo plėtra ir tam reikalingos infrastruktūros tuo klausimu Lietuvoje kūrimas yra mažiau įdomu, nei metanolio gamyklos statybos  vos keliolika kilometrų nuo jūros, teritorijose, kurios yra aukso vertės, vertinant turizmo ir rekreacijos aspektais.

„Yra tas požiūris – mes saugokime viską, įskaitant ir mus pačius, čia kai kurie iš mūsų prieš metanolio gamyklą labai, 400 milijonų ateina į nedarbingą Kretingą ir labai mitinguoja: saugokim viską, aplinkosauga turi visur, net dvidešimt kilometrų nuo Palangos, saugoti, kad nebūtų pastatyta gamykla. Tai yra to balanso trūkumas – ar konkrečiai iš poveikio aplinkai vertinimo arba saugomų teritorijų plėtros. Mes kartais peržaidžiame“, – konferencijoje pareiškė aplinkos (!) MINISTRAS.

Tad ką ten žvejų laiveliai, vaikų būriavimo mokykla ar jachtos, kurių taip laukiame ir kurioms priimti visiškai neturime sąlygų, palyginti, su Danijos chemijos pramone!

Konferencijoje teko sureaguoti į šį ministro pasisakymą, po ko iš kart ir atskriejo atsakomasis elektroninis laiškas į mano bei aukščiau minėtų asmenų pašto dėžutes.

Bet, gerbiamasis ministre, arba jūs nesuprantate, apie ką mes kalbame, arba mes nesuprantame, kodėl taip atvirai ir garsiai proteguojate metanolio pramonės atsiradimą būtent čia, pas mus, rekreacinėje pajūrio zonoje?

Tik ar tokiai gamyklai nėra vietos niekur kitur Lietuvoje, pramoninėse zonose?

Chemijos pramonės gamyklos atėjimas, aukštosios technologijos ir darbo vietų (tegu ir 40) sukūrimas aukštos kvalifikacijos specialistams – tikrai sveikintinas ir Lietuvai ypač reikalingas. Tai visąlaik kartoju savo pasisakymuose ir kitokios nuomonės neturiu bei neturėsiu.

Kretingos rajono ir jo darbščių žmonių perspektyvos, mano manymu, neabejotinai labiau sietinos su rekreacijos ir turizmo vystymu, kurį matau kaimynystėje ir partnerystėje su Palanga. Juolab kad Kretingos rajonas savo strateginius prioritetus sieja būtent su turizmu ir siekiais įgyti kurortinės vietovės statusą.

Tos pačios nuomonės yra ir Mindaugas:  tokią pramonę vystyti būtina, tik reikia parinkti tinkama jai vietą, greta panašaus pobūdžio veikiančių gamyklų su tam jau sukurta tinkama infrastruktūra, kas nesukels neigiamos visuomenės reakcijos.

Manau, kad ne mes, Palangos atstovai, besirūpinantys pajūrio teritorijų išsaugojimu, diskredituojame šią ateities, Lietuvos konkurencingumui didinti  taip reikalingą pramonę, o būtent tie, kas proteguoja gamyklą jai netinkamoje vietoje, nesitaria su gyventojais, neįsiklauso į jų nuomones, juos ignoruoja. Kas kas, bet Aplinkos ministras turi suvokti elementarų dalyką, kad chemijos pramonė ir turizmas, rekreacija bei sveikatinimas nėra suderami dalykai.

Ministre, nereikia pykti ir nervintis, kai nesutampa mūsų nuomonės. Reikia mąstyti plačiau, labiau valstybiškai, viskam atrandant savo paskirtį ir vietą. O ir mūsų Premjerė, turiu pastebėti,  – tikrai protinga moteris, kuri supranta, kad kaltinti Palangos merą ir Seimo narį beveik antivalstybine veikla yra tikrai naivu ir vaikiškai juokinga.

Pasirodo, kad poveikio aplinkai vertinimas daromas ne tik išsiaiškinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, bet gali tapti gelbėjimosi ratu investuotojams.

Specialiųjų žemės naudojimo įstatymas jau dabar nustato dujų, taigi ir vandenilio gamybos įmonėms 500 metrų apsaugos zoną. Atsižvelgiant į tai, tokia gamykla negalėtų būti statoma šalia Darbėnų, nes artimiausi gyvenamieji namai, esantys vos už 45 metrų, patenka į šią zoną. Kita vertus, šio įstatymo 51 straipsnyje yra numatyta, kad sanitarinės apsaugos zonų dydis gali būti keičiamas ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose.

Spėju, kad šiuo metu rengiamas poveikio aplinkai vertinimas turi du tikslus. Pirmą – sumažinti sanitarinę apsaugos zoną nuo 500 metrų iki tokio dydžio, kad ji nesiektų artimiausių gyvenamųjų namų, kas leistų statyti gamyklą, kitą tikslą – už rengiamo Poveikio aplinkai vertimo rengėjų pečių pasislėpti Kretingos rajono vadovams taip išvengiant politinės atsakomybės, aiškinant, kad kompetentingi specialistai leidžia tokiai gamyklai čia būti.

Vis dėlto, mano manymu, užuot taip gudravus, kur kas svarbiau įsiklausyti į gyventojų nuomonę, gerai pasverti argumentus už ir prieš. Mero A. Kalniaus argumentas, kad ateis į rajoną investicija, yra gana abstraktus.

Kokia iš šios investicijos nauda bus rajonui?

Gamykla bus pilnai automatizuota, joje dirbs iki 40 darbuotojų, žada investuotojai. Nebūtinai tai bus įdarbinti kretingiškiai, ar net lietuviai, vadinasi, tik dalis gyventojų pajamų mokesčio bus mokama į Kretingos rajono biudžetą. Taigi, finansinė nauda rajonui tokios investicijos, lyginant su investicijos dydžiu, bus trupiniai: nežymi dalis GPM, žemės ir turto mokesčiai, ir tai, jei visi įrengimai nebus danų koncerno nuosavybė, išnuomota vos 1000 eurų įstatinį kapitalą turinčiai Lietuvoje registruotai bendrovei. O PVM, pelno mokestis, jei toks bus – mokami į valstybės biudžetą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad iš šios investicijos, mokesčių prasme, Kretingos rajonas gaus tik nuograužas, bet atstums investicijas į turizmą, šio verslo kuriamas darbo vietas, mokamus mokesčius bei, kas svarbiausia, – Kretingos rajono ir Palangos kurorto gyventojai turės cheminę bombą, kas yra, iš principo, nepalyginama. Susidaro įspūdis, kad kažkas užkibo ant pigaus Ostapo Benderio jauko, arba verčiamas taip elgtis dėl kitų išskaičiavimų, kurie visuomenei, deja, nežinomi. Na, gal nebent žinomi Nekilnojamojo turto registro specialistams, kurie patikimai saugo naujai pasikeitusių sklypų savininkų paslaptis.

P.S. Pateikiu Norvegijos metanolio  gamyklos nuotrauką, ten avarijos vyko du kartus: 2018 ir 2020 metais. Ji iliustruoja, kad negalima elgtis lengvabūdiškai sprendžiant tokius klausimus