Apie gautą kasacinį skundą antradienį pranešė Aukščiausiasis Teismas.

Pasak teismo, skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kurioje ši partija pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kurioje politinė partija buvo išteisinta kaip nepadariusi nusikalstamų veikų.

Taip pat kasaciniu skundu prašoma priteisti jau patirtų proceso išlaidų ir išlaidų, kurios bus patirtos kasacinio proceso metu, atlyginimą iš valstybės lėšų.

Lietuvos liberalų sąjūdis nuosprendžiu paskirtą 376,6 tūkst. eurų baudą sumokėjo pernai gruodį.

„Prašymas atmestas“, – BNS ketvirtadienį sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Konstatuota, kad teismo nuosprendžio vykdymo sustabdymas yra išimtis iš bendrosios taisyklės ir galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms.

Teisėjų kolegija sutiko, kad laisvojo Seimo nario mandato užtikrinimas nėra suderinamas (sunkiai suderinamas) su realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu, tačiau nepritarė V. Gapšio gynėjo advokato pozicijai, jog tai yra įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo sustabdymo pagrindas.

Kaip paskelbė LAT, pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos teritorijoje.

Atrankos kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad V. Gapšiui nebuvo panaikintas Seimo nario mandatas, negali būti vertinama kaip išimtinė ir lemianti įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo sustabdymo klausimą.

Kodeksas taip pat nurodo galimybę sustabdyti bet kurio teismo nuosprendžio ir nutarties ar jų dalies vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau, kaip ne kartą yra konstatavęs LAT, teismo nuosprendžio vykdymo sustabdymas yra išimtis iš bendrosios taisyklės ir galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms.

„Atrankos kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad V. Gapšiui nebuvo panaikintas Seimo nario mandatas, negali būti vertinama kaip išimtinė ir lemianti įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo sustabdymo klausimą. Nors Atrankos kolegija sutiko, kad dabartinė V. Gapšio, kaip Seimo nario, padėtis, palyginti su kitais Seimo nariais, tiek teisine, tiek praktine prasme nėra lygi, tačiau Seimo nario statusas negali lemti asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principo taikymo išimties“, – rašoma LAT pranešime.

Pernai gruodį Seime žlugus V. Gapšio apkaltai, Kauno kalėjime bausmę atliekantis politikas pakartotinai kreipėsi į LAT, prašydamas stabdyti bausmės vykdymą, „paaiškėjus naujoms aplinkybėms“. Parlamentaro prašymas buvo perduotas Teisėjų atrankos kolegijai.

LAT dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui lapkritį skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę. Po kelių dienų V. Gapšys apskundė nuosprendį kartu prašydamas teismo stabdyti bausmės vykdymą, tačiau Aukščiausiasis Teismas pastarąjį prašymą atmetė.

Politikas nuteistas dėl to, kad paėmė kyšį iš buvusio „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) viceprezidento Raimondo Kurlianskio. Kaip kyšis buvo suteiktos nuolaidos Darbo partijai už jos reklamą per rinkimus, o V. Gapšys pažadėjo paveikti bendrapartiečius, kad jie atliktų verslininko prašymus. R. Kurlianskis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausme Kauno kalėjime.

Politikai svarsto keisti Konstituciją ir atsisakyti teisinės parlamentarų neliečiamybės, kai norima juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, bei automatiškai panaikinti parlamentaro mandatą įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui.

„Šiandien Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas pakartotinis Vytauto Gapšio prašymas stabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms – po 2023 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo nepanaikinti Seimo nario mandato ir nepritarti V. Gapšio apkaltai“, – teigiama LAT pranešime spaudai.

V. Gapšys prašymą dėl jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stabdymo yra teikęs ir anksčiau, tačiau LAT prašymo netenkino.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti keturi nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.

Šių metų lapkričio 22 d. Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.

Apeliacinio teismo sprendimas gali būti kasacine tvarka skundžiamas LAT.

„Pagal sekretoriato šiandieninį pasikalbėjimą su įkalinimo įstaigos administracija, mes supratome, kad jie atsižvelgs į mūsų ir į paties V. Gapšio prašymą ir jis galės atvykti į posėdį“, – Eltai teigė Seimo vicepirmininkas J. Razma.

„Panašu, kad su konvojumi jis atvyks į Seimą ir galės tiesiogiai dalyvauti posėdyje kaip jis ir pageidavo. Tai ir pagal Seimo statutą būtų švarus dalykas, nes šiaip Seimo posėdžiuose toks mišrus variantas nėra numatytas“, – pridūrė jis.

J. Razmos teigimu, Seimo posėdžių salėje V. Gapšiui nebus kuriamos išskirtinės ar padidinto saugumo sąlygos.

„Atskirtų budelių Seimo salėje neįrenginėsime, juokingai viskas atrodytų. Ar jis sėdės savo vietoje, ar tribūnoje išskirtinę vietą numatysime, kadangi jo vaidmuo apkaltos procese yra išskirtinis“, – tikino Seimo vicepirmininkas.

Atskirtų budelių Seimo salėje neįrenginėsime, juokingai viskas atrodytų.

„Jis turėtų ir atsakyti į klausimus, jeigu jų būtų. Bus logiškiau, jeigu jis įsikurs Seimo posėdžių salės tribūnoje, kur sėdi ministrai, ar pranešėjai, bet tikrai ne kokioje nors budelėje“, – pabrėžė jis.

V. Gapšio advokatas patvirtino, kad ir pats nuteistasis nori dalyvauti posėdyje.

„V. Gapšys norėtų dalyvauti gyvai ir aš jo šitą mintį palaikau“, – komentavo V. Sviderskis.

Tačiau pats advokatas pradėtą apkaltos procesą vertina skeptiškai.

„Čia užduočiau klausimą, ar šiuo atveju ir Seimas, ir LAT pasilieka tik rašyti istorijos vadovėlių, ar dalyvauja realios praktikos kūrime? Nes čia gaunasi, kad mes žmogų pirma pakorėme, o paskui nusprendėme, ar jis kaltas, ar ne“, – kritikuodamas, kad Seimas apkaltos procesą pradėjo nelaukęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo teigė jis.

ELTA primena, kad antradienį Seimas nutarė apkaltos „MG Baltic“ byloje įkalinimo bausme nuteistam parlamentarui Vytautui Gapšiui apkaltą suorganizuoti gruodžio 21 d.

Už šį nutarimo projektą balsavo 95 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 3 parlamentarai.

Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimdoną Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.

Apeliacinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Ta situacija labai aiški ir neverta jokio seilių taškymosi epiteto. (...) Suprantu, kad sunku, skaudu, liūdna ir kiti epitetai gali būti pavartoti, bet gal taip daryti nereikia“, – Žinių radijui trečiadienį teigė V. Mitalas.

Nepaisant įtampų koalicijoje, frakcijos seniūnas taip pat pabrėžia, jog „laisviečiai“ neketina palaikyti opozicijos inicijuojamos apkaltos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Jis taip pat abejoja, ar toks siūlymas parlamente apskritai sulauks palaikymo.

„Apkaltos varianto nesvarstėme. Su opozicija kažkokių bendrų projektų, kaip kartu daryti apkaltą, nedėliojome ir nedėliojame. (...) Manau, kad Seimo pirmininkė gali tęsti darbą ir toliau dirbti nepaisant to, kiek dar jos kolega Gentvilas pakeliui prišnekės“, – sakė V. Mitalas.

„Manau, kad iki to nebus ateita. Ta kritinė masė tikrintis pasitikėjimą (...), mano supratimu, nesusidaro. Sesija jau iš esmės baigėsi. Tai čia klausimas, ar pavyks dar labiau tą laivą įsiūbiuoti“, – pridūrė jis.

Ta situacija labai aiški ir neverta jokio seilių taškymosi epiteto.

Opozicijai ir Laisvės partijai šią savaitę prakalbus apie liberalų ir „darbiečių“ moralinių normų pažeidimus „MG Baltic“ bylos kontekste, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas tokius pareiškimus pavadino dviveidiškais ir pridūrė, jog po skandalo iš partijos pabėgę politikai „dabar yra labai gudrūs taškytis seilėmis“.

Įtampas tarp „laisviečių“ ir liberalų paskatino Tomo Vytauto Raskevičiaus antradienį Seime registruota iniciatyva, numatanti prievolę teistoms politinėms partijoms daugiamandatėse rinkimų apygardose tokį faktą nurodyti rinkimų biuletenyje.

Antradienį T. V. Raskevičius taip teigė, kad jam ir Laisvės partijai dar reikia laiko nuspręsti, ar „MG Baltic“ byloje nuteisto Liberalų sąjūdžio pirmininkė gali toliau tęsti darbą užimamose pareigose.

ELTA primena, Apeliaciniam teismui vadinamojoje „MG Baltic“ byloje pripažinus Liberalų sąjūdį bei Darbo partiją kaltomis, opozicijoje prasidėjo kalbos apie nepasitikėjimą teistomis politinėmis jėgomis. Seimo mažumos atstovai paragino stabdyti parlamento darbą, taip pat kelti klausimai, ar Seimas gali pasitikėti nuteistos partijos lydere V. Čmilyte-Nielsen kaip parlamento pirmininke, o Darbo partijos pirmininku Andriumi Mazuroniu kaip vicepirmininku.

Opozicijoje esančios Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė savo ruožtu ketina registruoti įstatymų pataisas, draudžiančias partijoms skirtas baudas mokėti iš dotacijų lėšų. Tokią idėją ji išsakė po to, kai gruodžio pradžioje raštų iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dėl jiems paskirtų baudų mokėjimo sulaukę Liberalų sąjūdis ir Darbo partija patikino, kad gautas baudas „MG Baltic“ byloje ketina mokėti iš valstybės dotacijų lėšų.

Apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje Liberalų sąjūdžiui skyrė 376,6 tūkst., o Darbo partijai – 300 tūkst. eurų baudą.

„Kol kas neišgirdau jokių abejonių dėl mano kaip Seimo pirmininkės elgesio atitikimo skaidrumo standartams ar nulinės tolerancijos korupcijai, todėl negaliu pritarti raginimams prisiimti atsakomybę už tai, kas neliečia manęs nei kaip asmens, nei kaip 2020 metais į Seimą išrinktos politikės“, – antradienį per Seimo posėdį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė atsakė į opozicijos klausimus dėl tolesnio darbo po Apeliacinio teismo sprendimo jos vadovaujamą partiją pripažinus kalta korupcijos byloje.

Keturių opozicinių frakcijų vadovai parlamento vadovės klausė, ar ji sau taiko valdančiosios koalicijos sutarties preambulėje įrašytą teiginį apie skaidrumą ir aukščiausius politinės etikos standartus.

Taip pat opozicija uždavė klausimą, ar ji neketina stabdyti narystės Liberalų sąjūdžio partijoje ir „aiškiai atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su nuteista partija, jos praeitimi bei asmenimis, kurie šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę“.

V. Čmilytė-Nielsen sakė raginimą atsiriboti nuo Liberalų sąjūdžio vertinanti ne tik kaip asmeninį spaudimą, bet ir kaltinimą visai Liberalų sąjūdžio bendruomenei „mėginant primesti kolektyvinę kaltę dėl vieno asmens daugiau nei prie septynerius metus padarytus veiksmus“.

Seimo pirmininkė sakė suprantanti, kad oponentai sieks Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą panaudoti prieš valdančiąją koaliciją, Liberalų sąjūdį ir ją pačią, tačiau teigė, jog opozicija manipuliuoja teismo sprendimu ir bylos aplinkybėmis.

Parlamento vadovė pažymėjo, kad Liberalų sąjūdžiui skirta piniginė bauda, bet jos veikla teismo sprendimu neapribota.

„Teismas Liberalų sąjūdžiui skyrė piniginę baudą,  visų pirma už tai, kad nuteisė už korupciją ir piktnaudžiavimą E. Masiulį, kuris teismo nagrinėjamu laikotarpiu, 2012–2016 metais buvo Liberalų sąjūdžio pirmininku. (...) Liberalų sąjūdžio dalyvavimas politinėje veikloje nėra apribotas jokiomis teisinėmis priemonėmis, jis gali būti apribotas tik rinkėjų valia, o kokia ji bus, pamatysime kitais metais“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos apeliacinis teismas lapkritį Liberalų sąjūdį pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, nes 2015–2016 metais reikšmingas pareigas ėjusių šios partijos atstovų Eligijaus Masiulio, Šarūno Gustainio ir Gintaro Steponavičiaus korupciniai veiksmai buvo atliekami ir partijos naudai. Dėl to Liberalų sąjūdžiui skirta 376,6 tūkst. eurų bauda.

Šioje byloje taip pat nuteista Darbo partija, jos atstovas Seimo narys Vytautas Gapšys, koncernas „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) ir buvęs jo prezidentas Raimondas Kurlianskis.

„Laisviečiai“ nėra užtikrinti, ar V. Čmilytė-Nielsen gali toliau vadovauti Seimui

Abejojančių, ar Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen gali toliau vadovauti parlamentui, yra ne tik opozicijoje. Valdančiųjų „laisviečių“ atstovas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad jam ir Laisvės partijai dar reikia laiko nuspręsti, ar „MG Baltic“ byloje nuteisto Liberalų sąjūdžio pirmininkė gali toliau tęsti darbą užimamose pareigose.

„Frakcijoje vertinsime atsakytus klausimus ir priimsime atitinkamus sprendimus“, – žurnalistams Seime teigė T. V. Raskevičius, Seimo pirmininkei antradienį atsakius į opozicijos iškeltus klausimus.

„Aš turiu dar įsigilinti į tai, kas buvo šiandien nuskambėję iš Seimo tribūnos“, – pridūrė politikas, paklaustas, ar tokia pozicija reiškia, kad ir jis pats nepasitiki parlamento vadove.

E. Gentvilas piktinasi buvusių liberalų ir „darbiečių“ kritika nuteistoms partijoms: labai gudriai taškosi seilėmis

Opozicijai ir Laisvės partijai prakalbus apie liberalų ir „darbiečių“ moralinių normų pažeidimus „MG Baltic“ bylos atžvilgiu, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas mano, kad tokie pareiškimai – dviveidiški.

„Patys buvę partijos vadovybėje, išėjo į kitą partiją po visų tų įvykių ir sako, kad dabar jūs turite atsakyti. Mano manymu, čia irgi trūksta moralės“, – antradienį žurnalistams komentavo E. Gentvilas.

„Mums buvo siūlyta keisti pavadinimą, bėgti iš partijos, nutraukti visus ryšius. Mes žinojome, kad nesame kalti, nė vienas negavo kokių nors šešėlių, spec. liudytojų statusų ir taip toliau. Tie, kurie pabėgo, dabar yra labai gudrūs taškytis seilėmis“, – pridūrė jis.

Tie, kurie pabėgo, dabar yra labai gudrūs taškytis seilėmis.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas tokiais pasisakymais referuoja į dabartinius Laisvės partijos narius, anksčiau priklaususius Liberalų sąjūdžiui ir į Mišriai Seimo narių grupei priklausantį, buvusį „darbietį“ Aidą Gedvilą.

„Man pakankamai dviveidiškai atrodo Aidas Gedvilas, kuris kelia klausimus daugiau negu prokuratūra yra nustačiusi. A. Gedvilas 2015 m., vykstant šiems įvykiams, buvo Darbo partijoje, bet šitas žmogus pasitraukė iš šios partijos ir nebemato problemų, dabar gali taškytis seilėmis“ , – aiškino E. Gentvilas.

„Lygiai taip pat yra vadinami koalicijos partneriai, kurie buvo partijoje tuo pat metu, bet iš jos pabėgo, sukūrė kitą ir sako jūs ten pasilikote, jūs kalti. Gerbiamieji, mes prisiėmėme atsakomybę“, – tikino liberalas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę raštų iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sulaukę Liberalų sąjūdis ir Darbo partija patikino, kad gautas baudas „MG Baltic“ byloje ketina mokėti iš valstybės dotacijų lėšų.

Pirmadienį Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė tikino, kad ketina registruoti įstatymo pataisas, neleidžiančias dotacijų lėšų naudoti baudų apmokėjimui. Tokiems nuteistųjų partijų planams nepritarė ir koalicijoje esantys „laisviečiai“ bei opozicijoje atstovaujantys socialdemokratai.

Apeliaciniam teismui vadinamojoje „MG Baltic“ byloje pripažinus Liberalų sąjūdį bei Darbo partiją kaltomis, opozicijoje prakalbta apie nepasitikėjimą teistomis politinėmis jėgomis.

Seimo mažumos atstovai paragino stabdyti parlamento darbą. Pasak „valstiečių“, parlamento darbas negali vykti kol nuteistos partijos neatliks teismo jiems skirtos bausmės ir nesumokės baudų.

Taip pat kelti klausimai, ar Seimas gali pasitikėti nuteistos partijos lydere V. Čmilyte-Nielsen kaip parlamento pirmininke, o Darbo partijos pirmininku Andriumi Mazuroniu kaip vicepirmininku.

Valdantieji tikina pasitikintys V. Čmilyte-Nielsen ir nurodo, kad darbas su kaltinamojo nuosprendžio sulaukusiais liberalais yra įmanomas.

A. Armonaitė atkirto E. Gentvilui: siūlo susikoncentruoti į savo partiją

Parlamentarui E. Gentvilui pasipiktinus opozicijos ir Laisvės partijos kritika Liberalų sąjūdžiui, „laisviečių“ lyderė Aušrinė Armonaitė ragina valdančiosios koalicijos partnerį „nustoti baksnoti kitų partijų iniciatyvas. Politikė stebisi, kodėl partijos kolegos T. V. Raskevičiaus bei konservatoriaus Mato Maldeikio siūlymas rinkimų biuleteniuose nurodyti partijų teistumą iššaukė tokią, anot jos, audringą E. Gentvilo reakciją.

„Eugenijus Gentvilas jau penkerius metus nuo Laisvės partijos įkūrimo dalijasi visokiais patarimais, skambiais pareiškimais“, – antradienį Eltai teigė A. Armonaitė.

„Tiesiog siūlau jam susikoncentruoti į savo partiją, nustoti baksnoti kitų partijų narių iniciatyvas ir pasistengti, kad liberalizmo Lietuvoje būtų daugiau. Ar tai mokestinėje srityje, ar žmogaus teisių srityje – to indėlio iš Liberalų sąjūdžio labai trūksta“, – konstatavo ji.

Tiesiog siūlau jam susikoncentruoti į savo partiją, nustoti baksnoti kitų partijų narių iniciatyvas ir pasistengti, kad liberalizmo Lietuvoje būtų daugiau.

A. Armonaitė nėra linkusi vertinti šio pasiūlymo kaip bandymo pakenkti koalicijos partneriams.

„Dėl Seimo narių Raskevičiaus ir Maldeikio pasiūlymo – galiu pasakyti, kad, žinoma, spręs Seimas. Aš matau, jog Seimo nariai nori suvienodinti fizinių ir juridinių asmenų teikiamos informacijos apie teistumą reguliavimą. Tai reiškia, kad rinkėjai turėtų pilną informaciją – apie fizinius asmenis jau dabar yra ženklinami biuleteniai“, – aiškino politikė.

„Nežinau, kodėl tai iššaukė tokią milžinišką, audringą reakciją iš Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno“, – į E. Gentvilo pasisakymus referavo ji.

Tikina, kad pasitiki V. Čmilyte-Nielsen kaip Seimo pirmininke

Papildomus klausimus dėl įtampų tarp liberalų ir „laisviečių“ paskatino ir T. V. Raskevičiaus pasisakymai – Laisvės partijos narys leido suprasti, kad abejojančių, ar Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen gali toliau vadovauti parlamentui, yra ne tik opozicijos gretose.

„Frakcijoje vertinsime atsakytus klausimus ir priimsime atitinkamus sprendimus“, – žurnalistams Seime teigė T. V. Raskevičius, Seimo pirmininkei antradienį atsakius į opozicijos iškeltus klausimus.

Klausiama, ar tai yra asmeninė kolegos nuomonė, ar visos partijos pozicija, A. Armonaitė nurodė, kad pasitiki Seimo pirmininke.

„Asmeniškai Viktorija Čmilyte-Nielsen kaip žmogumi pasitikiu. Bet, matyt, frakcijoje neturėjome diskusijos. Jeigu būtų kažkokios iniciatyvos – turėtume tartis su frakcijos kolegomis“, – aiškino ji, referuodama į parlamento mažumos svarstymus interpeliuoti Seimo pirmininkę.

Atsakė, ar mato poreikį santykius aptarti koalicinėje taryboje

Tai nebe pirmi vieši valdančiųjų apsižodžiavimai – visai neseniai daug dėmesio sulaukė ministrės A. Armonaitės ir premjerės Ingridos Šimonytės apsižodžiavimai, „laisviečių“ pozicijos dėl koalicijos sutarties įsipareigojimų ir pan.

Klausiama, ar nelaikas vėl aptarti tarpusavio santykių koalicinėje taryboje, A. Armonaitė leido suprasti, kad tokiame posėdyje „laisviečiai“ dalyvautų, tačiau savo iniciatyva tarybos šaukti neketina.

„Jeigu bus toks susitikimas organizuojamas – mes į jį tikrai ateisime“, – aiškino A. Armonaitė.

„Dabar, man atrodo, svarbiausias metų įstatymas – kitų metų biudžetas – buvo priimtas. Santykių aiškinimasis, kaip žinome, nekuria pridėtinės vertės rinkėjams. Svarbu, kad partijos tai darytų“, – nurodė ji, klausiama, ar „laisviečiai“ imsis iniciatyvos šaukti koalicinės tarybos posėdį.

Toks nutarimas priimtas už balsavus 95 Seimo nariams, prieš buvo vienas ir susilaikė trys parlamentarai.

Dėl V. Gapšio mandato panaikinimo bus sprendžiama gruodžio 21 dieną.

Kadangi V. Gapšio atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, apkaltos procesas vyks supaprastinta tvarka.

Tokiu atveju kreiptis į Konstitucinį Teismą nereikia, parlamentarai iškart balsuos, ar panaikinti V. Gapšio Seimo nario mandatą.

Kad mandatas būtų panaikintas, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.

„Tikimės, kad įkalinimo įstaigos administracija sudarytų galimybę Seimo nariui dalyvauti tame posėdyje, kuriame vyks apkalta“, – sakė nutarimą pristatęs Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

Klausiamas, ar V. Gapšio dalyvavimas neturėjo būti užtikrintas ir sprendžiant dėl apkaltos pradžios, J. Razma teigė, kad tai „tik įvadas į apkaltą“.

„Nieko esmingo mes čia nesprendžiam, tik pasisakom dėl datos“, – pažymėjo J. Razma.

Kalbant dėl motyvų opozicinių „valstiečių“ atstovas Dainius Kepenis klausė parlamentarų, ar jie patys kampanijos metu nėra gavę nemokamo eterio, ir ragino V. Gapšio „nedaryti atpirkimo ožiu“.

Valdančiųjų konservatorių krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir „Seimas negali būti įkaitu to žmogaus, kuris nuteistas konkrečioje byloje“.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Anot teismo pranešimo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų  nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

V. Gapšys pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, prašydamas stabdyti bausmės vykdymą, tačiau teismas šio prašymo netenkino.

Seimo pirmojo vicepirmininko Jurgio Razmos teigimu, nuo V. Gapšio atvykimo atlikti bausmės dienos jam neskaičiuojamas atlyginimas, parlamentinei veiklai vykdyti skiriamos išlaidos.

V. Gapšys Seime dirba trečią kadenciją.

Gruodį jais pasitikėjo 20 proc., o nepasitikėjo 35,9 proc. apklaustųjų, kai lapkritį tokių žmonių buvo atitinkamai 22,8 proc. ir 32 procentai.

„Tiesą pasakius, aš prognozavau, kad labai pakils teismų reitingas, – BNS teigė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys. – O atsitiko atvirkščiai, reitingas sumažėjo. Matyt, čia suveikė dvilypis situacijos matymas, kai vienas teismas išteisina, o kitas – nuteisia.“

Lietuvos gyventojai ir toliau labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais – gruodį tokių žmonių buvo 89,5 proc. (lapkritį – 88,9 proc.).

Tuo metu policija pasitiki 62,2 proc. (63,8 proc. lapkritį), o kariuomene – 59,9 proc. (60,7 proc.) apklaustųjų.

Toliau sąraše rikiuojasi „Sodra“, kuria pasitiki 52,2 proc. (51,4 proc.) respondentų, ir pasieniečiai su 49,2 proc. pasitikėjimu (45,5 proc.).

Tradiciškai mažiausiai gyventojai pasitiki partijomis – 7,5 proc., Seimu – 8,7 proc. ir Vyriausybe – 15,7 proc. pasitikinčiųjų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko lapkričio 22–gruodžio 2 dienomis. Apklausta 1 tūkst. šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc. punkto.

Seimo pirmininkę gruodį palankiai vertino 29,3 proc. apklaustų gyventojų, 45,1 proc. apie ją buvo neigiamos nuomonės. Lapkritį politikė buvo sulaukusi 36 proc. palankių ir 37,6 proc. nepalankių atsiliepimų. Populiariausių politikų reitinge ji smuko iš ketvirtos į septintą vietą.

Per mėnesį sumenko ir Liberalų sąjūdžio reitingas – penktoje reitingų lentelės vietoje esančią partiją gruodį palaikė 3,6 proc. apklaustųjų, kai lapkritį tokių buvo 5,7 procento.

„Čmilytės pokytis – beveik 7 proc. punktai. Tai yra labai daug, čia akivaizdžiai susieta su Masiulio byla“, – BNS teigė  „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Tai yra labai daug, čia akivaizdžiai susieta su Masiulio byla.

Tuo metu politinės korupcijos byloje nuteistos Darbo partijos reitingai ūgtelėjo – nuo 2,8 proc. lapkritį iki 3,6 proc. gruodį. Ji rikiuojasi šeštoje reitingų lentelės vietoje.

Taip pat didesnio palaikymo sulaukė ir jos lyderis Andrius Mazuronis – gruodį jį palankiai vertino 35,9 proc. apklaustų gyventojų, 25,7 proc. apie jį buvo neigiamos nuomonės. Jis užima penktą populiariausių politikų reitingo vietą. Lapkritį parlamentaras buvo sulaukęs 32 proc. palankių ir 23,4 proc. nepalankių atsiliepimų.

„Matyt, kad žmonės jų nenuteisė. A. Mazuronio partija dėžutėmis nenešiojo pinigų. Kitaip tariant, galbūt žmonės nesuprato, už ką tas Gapšys į kalėjimą sodinamas“, – sakė V. Gaidys.

Lietuvos apeliacinis teismas lapkričio pabaigoje „MG grupės“ byloje už grotų pasiuntė buvusį koncerno viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, „darbietį“ parlamentarą Vytautą Gapšį. Eksliberalams Gintarui Steponavičiui ir Šarūnui Gustainiui skirtos baudos.

Liberalų sąjūdžiui skirta beveik 377 tūkst. eurų bauda. „MG grupei“ ir opozicinei Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos.

Reitingų lyderiai – socialdemokratai

Nepaisant teisėsaugos įtarimų Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui, reitingų viršūnėje ir toliau laikosi Lietuvos socialdemokratų partija.

Jeigu kitą sekmadienį vyktų rinkimai į Seimą, už juos balsuotų 19,9 proc. apklaustųjų, lapkritį šią partiją palankiai vertino 20,3 proc. respondentų.

Vis dėlto, pasak V. Gaidžio, didžioji apklausos dalis buvo atlikta dar prieš paskelbiant įtarimus politikui, tad jų įtaka reitingui nėra visiškai atspindėta.

Sulaukęs įtarimų dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo naudojant tarybos nario veiklai skirtas lėšas M. Sinkevičius sustabdė narystę Socialdemokratų partijoje.

Antroje sąrašo pozicijoje rikiuojasi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Juos palaikytų 7,7 proc. rinkėjų – šiek tiek mažiau nei lapkritį (8 proc.).

Trečioje vietoje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 7,6 proc. rėmėjų (lapkritį – 7,7 proc.), ketvirtoje – opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, už ją balsuotų 7,5 proc. apklaustųjų (lapkritį – 6,7 proc.).

Lietuvos regionų partija sulauktų 3,1 proc. (2,3 proc.), Laisvės partija – 2,8 proc. (1,9 proc.), Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 2,2 proc. (2,4 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 1,2 proc. (1,3 proc.) palaikymo.

10,6 proc. apklaustųjų teigė, jog nebalsuotų rinkimuose, o 28,7 proc. nežinojo, ką rinktųsi. Prieš mėnesį šie skaičiai atitinkamai buvo 10,9 ir 25,9 procento.

G. Nausėda ir toliau lyderiauja

Visuomenė ir toliau palankiausiai iš politikų vertina prezidentą Gitaną Nausėdą. Šalies vadovą gruodį palankiai vertino 68,3 proc. apklaustų gyventojų, 13,5 proc. apie jį buvo neigiamos nuomonės. Lapkritį valstybės vadovo reitingai buvo kiek mažesni – palankiai jį vertino 64,6 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 16,4 procento.

Antra tarp populiariausių šalies politikų – opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė, Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė. Ją palankiai įvertino 51,1 proc., nepalankiai – 25,6 proc. apklausos dalyvių. Prieš mėnesį situacija buvo panaši – 51,9 proc. ir 23,2 procento.

Trečias pagal populiarumą lieka krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Teigiamai jį įvertino 46,8 proc. apklausos dalyvių, neigiamai – 24,2 proc. (lapkritį – atitinkamai 43,9 proc. ir 25,7 proc.).

Ketvirtą vietą užimantis opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis parlamentaras Saulius Skvernelis sulaukė 38,7 proc. palankių ir 35,6 proc. nepalankių vertinimų (33,5 proc. ir 39,5 proc.). Penktą vietą užima anksčiau minėtas A. Mazuronis.

Šeštoje vietoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis – Ramūnas Karbauskis. Gruodį jį teigiamai vertino 33,2 proc., neigiamai – 40,6 proc. apklaustųjų (29,8 proc. ir 41,4 proc.). Po jo rikiuosi taip pat anksčiau minėta V. Čmilytė-Nielsen.

Toliau sąraše eina Regionų partijos pirmininkas, parlamentaras Jonas Pinskus su 29,3 proc. palankių bei 26,4 proc. nepalankių vertinimų (25,8 proc. ir 24,1 proc.) ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis su 29,2 proc. palankių bei 37,9 proc. nepalankių vertinimų (27,9 proc. ir 37,3 proc.).

Populiariausiųjų dešimtuką užbaigia Vilniaus meras konservatorius Valdas Benkunskas. Jį teigiamai vertina 26,2 proc. apklaustųjų, neigiamai – 24,8 proc. (22,8 proc. ir 23,3 proc.).

Daugiausiai neigiamų vertinimų (68,1 proc.) gruodį sulaukė užsienio reikalų ministras, valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, lapkritį tokių buvo 67,7 procento.

Tarp nepopuliariausių politikų taip pat yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas, europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis (Valdemaras Tomaševskis) su 61,3 proc. neigiamų vertinimų (lapkritį – 58,3 proc.), ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė su 60,9 proc. neigiamų vertinimų (59,3 proc.) ir premjerė Ingrida Šimonytė su 60,8 proc. neigiamų vertinimų (59,2 proc.).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko lapkričio 22–gruodžio 2 dienomis. Apklausta 1 tūkst. šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc. punkto.