Praėjusią savaitę ES lyderiai sutiko uždaryti pirmąjį „Brexit“ derybų etapą ir tuo išėjo iš ilgiau nei metus trukusios aklavietės, išsprendus nesutarimus dėl Britanijos išstojimo iš bloko sąskaitos, sienos su Airijos Respublika statuso ir imigrantų iš ES šalių bei Bendrijoje gyvenančių britų teisių.

Pristatydamas naująsias EK derybų gaires vyriausiasis Bendrijos derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) pareiškė, kad pereinamuoju laikotarpiu Britanija liks ES bendrojoje rinkoje, kur, be kita ko, užtikrinama ES piliečių judėjimo laisvė.

Londonas taip pat turės priimti Europos Teisingumo Teismo jurisdikciją tačiau Bendrijos sprendimų priėmimo procese nebedalyvaus.

Britanija pageidavo, kad pereinamasis laikotarpis truktų ilgiau – apie dvejus metus – tačiau ES nustatė trimis mėnesiais trumpesnį terminą.

„Pereinamasis laikotarpis yra naudingas ir leis Britanijai pasiruošti išbandymams, su kuriais ji susidurs, bei pasiruošti naujų santykių komplikacijoms“, – sakė M. Barnier per spaudos konferenciją Briuselyje.

Oficialios derybos dėl pereinamojo laikotarpio prasidės sausį, o nuo kovo – bus deramasi dėl būsimų Briuselio ir Londono santykių, be to, bus žengta žingsnių galutinio prekybos susitarimo link.

EK gairėse detaliai išdėstyta, kaip Britanija turės laikytis ES taisyklių, taip pat ir naujų įstatymų; dar pirmąkart konkrečiai nurodyta, kiek, Komisijos manymu, turėtų trukti pereinamasis laikotarpis.

„Pereinamojo laikotarpio susitarimai turėtų būti taikomi nuo Pasitraukimo sutarties įsigaliojimo datos ir neturėtų galioti ilgiau kaip iki 2020 metų gruodžio 31 dienos“, – sakoma Komisijos pateiktose naujose derybų gairėse.

„Gana priešiškas“ reikalavimas

Kuo greičiau dėl pereinamojo laikotarpio sąlygų susitarti siekianti Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) susiduria su pasipriešinimu savo Konservatorių partijoje. Griežtojo kurso euroskeptikai nepatenkinti ES sąlygomis.

Teoriškai, Th. May jau sutiko, kad pereinamuoju laikotarpiu jos šalyje ir toliau galiotų ETT jurisdikcija, o Londonas neturėtų teisinio pagrindo sudaryti atskirų prekybos susitarimų.

Įtakingas konservatorių įstatymų leidėjas Jacobas Reesas-Moggas (Džeikobas Risas Mogas) tokį reikalavimą pavadino „gana priešišku“, paliekančiu JK „paprasčiausia vasaline valstybe, kolonija, Europos Sąjungos baudžiauninke“.

Th. May Britanijos įstatymų leidėjus pirmadienį tikino, kad pereinamasis laikotarpis yra būtinas, nes jis padės užtikrinti tęstinumą verslui ir žmonėms, kol bus išspręstas ateities santykių klausimas.

Premjerė vėl pakartojo, kad Britanija pasitrauks iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, tačiua pažymėjo, jog susitarimai dėl pereinamojo laikotarpio yra „praktinis sprendimas – jį dauguma žmonių supras ir vertins“.

Artėjant kitam derybų etapui, M. Barnier antradienį įspėjo – kad ir kokie būtų ryšiai po „Brexit“, neišvengiama, jog Britanijos finansų įmonės nebegalės užsiimti verslu Europos Sąjungoje lygiai taip pat, kaip veikė iki „Brexit“. Šie perspėjimai Londone sukėlė susierzinimą.

„Tai raudonų linijų, kurias patys britai nusprendė nubrėžti, pasekmės. Palikdami bendrą rinką jie praranda leidimą teikti finansines paslaugas“, – sakė M. Barnier keliems Europos laikraščiams.

„Didysis anuliavimo įstatymas“ (Great Repeal Bill) leis Britanijai priimti, pakeisti arba atšaukti tūkstančius ES teisės aktų, kuriuos turėjo įtraukti į savo teisinę sistemą būdama ES narė.

Šis procesas leis užtikrinti „visiškai veikiančią teisinę sistemą“, kai Jungtinė Karalystė paliks bloką, sakė Londono vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Davidas Davisas (Deividas Deivisas).

„Šis įstatymas leis mums palikti ES esant visiškai užtikrintiems dėl tęstinumo ir kontrolės“, – sakė jis pranešime.

Tačiau pertvarkyti įstatymus, priimtus per ilgiau nei keturis dešimtmečius trukusią narystę, ir panaikinti 1972 metų Jungtinės Karalystės stojimo į Europos Bendrijas aktą nebus paprasta, juolab kad opozicijos partijos jau planuoja įstatymo pataisas.

„Vyriausybė negali savivaliauti naudodamiesi „Didžiuoju anuliavimo įstatymu“, – sakė Liberalų demokratų partijos pirmininkas Timas Farronas (Timas Faronas).

Šis įstatymas leis mums palikti ES esant visiškai užtikrintiems dėl tęstinumo ir kontrolės.

„Jeigu manėte, kad įstatymas dėl (ES sutarties) 50-ojo straipsnio buvo sudėtingas, neapsigaukite – šis įstatymas bus pragariškas“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje debatus parlamente prieš Britanijai inicijuojant „Brexit“ procesą.

Paraginus ES „Brexit“ vyriausiajam derybininkui Micheliui Barnier (Mišeliui Barnjė), Britanijos premjerės Theresos May (Terezos Mei) vyriausybė prieš derybas kitą savaitę paskelbs savo poziciją dėl trijų kitų svarbių klausimų.

„Privalome suprasti dėl ko sutariame, o dėl ko ne, kad galėtume iš tikrųjų tartis, – Briuselyje sakė M. Barnier. – Turime mažai laiko ir negalime lūkuriuoti.“

Europos Parlamente už „Brexit“ priežiūrą atsakingam Guy Verhofstadtui (Gi Verhofstatui) paskelbus, kad pasitraukusi iš Bendrijos JK negalės likti ES branduolinės veiklos priežiūros institucijos narė, Britanija ketina išdėstyti savo pozicija dėl branduolinės saugos klausimo.

Londonas taip pat planuoja paskelbti, kaip ketina pertvarkyti savo teisinę sistemą. Ši sritis tiek Britanijai, tiek Briuseliui tebėra labai opi: abi šalys nesutaria, ar Europos Teisingumo Teismas toliau turės jurisdikciją Jungtinėje Karalystėje.

Galiausiai vyriausybė paskelbs savo poziciją dėl ES narei taikomų privilegijų ir imunitetų skiriamų, įskaitant nekilnojamo turto ir mokesčių sritis.

Derybos turėtų prasidėti ne anksčiau kaip birželio viduryje, po Britanijos visuotinių rinkimų, bet abi šalys jau nesutaria svarbiais klausimais, įskaitant Britanijos išstojimo kainą.

Buvęs eurokomisaras ir buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras M.Barnier artimiausius dvejus metus derėsis liekančių 27 ES šalių vardu.

„ES 27 ką tik vienbalsiai priėmė sprendimą suteikti įgaliojimus (pradėti) derybas pagal (ES sutarties) 50-ąjį straipsnį. Stiprus ir aiškus mandatas Micheliui Barnier“, – vyriausiojo derybininko pavaduotoja Sabine Weyand (Saben Vejan) paskelbė „Twitter“ žinute.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Michaelis Rothas ( Michaelis Rotas) atvykęs į susitikimą Briuselyje sakė, kad „Brexit“ yra pralaimėjimo visiems situacija.

„Visi turime rengtis labai sunkioms deryboms, – žurnalistams sakė M.Rothas. – Turime dvejus metus laiko, laikrodis tiksi, ir turime pradėti dirbti susitelkę.“

M. Barnier mandatas dėl „Brexit“ remiasi „derybų direktyvomis“, kurioms pritarė 27 ES narių ministrai. Jos grindžiamos gairėmis, kurias ES lyderiai, pademonstruodami retą vienybės gestą, priėmė per vos keturias minutes – galima sakyti, skirdami po minutę kiekvienam Britanijos narystės dešimtmečiui.

ES lyderiai susitarė, jog pirmiausiai turi būti pasiekta „pakankama pažanga“ sprendžiant tris su „Brexit“ susijusius klausimus, kad būtų galima pradėti tartis dėl būsimų prekybos ryšių.

Šie opūs klausimai – būsimos ES piliečių teisės Britanijoje ir Bendrijoje liekančių gyventi britų teisės, taip pat – „skyrybų sąskaita“ Londonui ir sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos statusas.

Su šiuo požiūriu nesutinka Britanija, norinti, kad derybos vyktų lygiagrečiai.

Gegužės 3-ąją M.Barnier sakė, kad „Brexit“ derybos tikriausiai prasidės ne anksčiau kaip birželio viduryje, kai Britanijoje jau bus įvykę rinkimai, o politinis klimatas bus palankesnis susitarimui sudaryti.

Grasinimas išeiti

JK ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei), kovo 29-ąją inicijavusi „Brexit“, pareiškė, kad „ateinantys penkeri metai bus vieni sudėtingiausių per mūsų gyvenimą“, Britanijai mėginant nutraukti dešimtmečius gyvavusius saitus su Europos Sąjunga.

Th. May perėmė šalies vairą iš savo pirmtako Davido Camerono (Deivido Kamerono), kai šis atsistatydino po „Brexit“ šalininkų pergalės, nedidele persvara pasiektos per Britanijos referendumą pernai birželį. Tvyrant nepasitenkinimui dėl didelės imigracijos ir esą sumažėjusio šalies suverenumo, britai nubalsavo už pasitraukimą iš ES.

Tačiau daugiausiai nesutarimų gali kelti išstojimo sąskaitos klausimas.

Britų „Brexit“ ministras Davidas Davisas (Deividas Deivisas) pakartojo ankstesnį grasinimą pasitraukti iš derybų, jei ES nesumažins savo reikalavimų.

„Mums nereikia tiesiog atrodyti taip, tarsi galime išeiti, mums reikia galėti išeiti. Tokiomis sąlygomis, jei tai bus būtina, mes galėsime tai padaryti“, – sakė jis.

Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) perspėjo Britaniją, kad nors ji 2019 metais išstos iš ES, ji galbūt dar kelerius metus turės mokėti pagal finansinius įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė būdama ES narė.

„Tai tęsis iki 2020-ųjų ir, žinoma, dar ilgiau“, – sakė J.Asselbornas, turėdamas omenyje septynerių metų biudžetą, su kuriuo Britanija 2014 metais sutiko drauge su kitomis ES šalimis.

„Brexit“ derybininkas taip pat apžvelgė preliminarų kalendorių iki oficialaus Britanijos išstojimo iš ES po dvejų metų.

Jis tikisi, kad susitarimas dėl pirmosios šio proceso fazės bus pasiektas vėliau šiais metais, kažkuriuo metu nuo spalio iki gruodžio. Antrasis derybų etapas turėtų būti pradėtas nuo ateinančio gruodžio iki 2018-ųjų pavasario, o galutinė „Brexit“ sutartis turėtų būti parengta maždaug 2018-ųjų spalį.

Pagal šį kalendorių būtų siekiama sutarties ratifikavimo procesą užbaigti iki 2019-ųjų kovo, prieš kitus Europos Parlamento rinkimus.

„Labai džiaugiuosi, kad mano draugas Michelis Barnier priėmė šią svarbią ir sunkią užduotį. Norėjau, kad šio darbo imtųsi patyręs politikas“, – sakoma J.-C.Junckerio pranešime.

„Esu tikras, kad jis bus pajėgus atremti šį naują iššūkį ir padės mums išvystyti naują partnerystę su Jungtine Karalyste, kai ji paliks Europos Sąjungą“, – pridūrė jis.

M. Barnier 2010–2014 metais priklausė svarbus vidaus rinkos ir paslaugų komisaro portfelis. Kontroliuodamas ES finansų paslaugas, jis atliko svarbų vaidmenį pastangose pažaboti euro zonos skolų krizę, vos nesužlugdžiusią vieningosios valiutos projekto, ir padėjo atkurti tvarką bankų sistemoje.

Jis taip pat buvo svarbus ES naujosios bankų sąjungos architektas, nors dėl šio projekto neretai iškildavo priešprieša su Londono Sičiu.

Anksčiau Michelis Barnier ėjo ES regioninės politikos komisaro pareigas, taip pat dirbo Prancūzijos užsienio reikalų ir žemės ūkio ministru.

M. Barnier savo „Twitter“ žinutėje parašė, kad jam „garbė“ priimti naująsias pareigas, kurias pradės eiti nuo spalio 1 dienos.

Naujoji Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) sakė, kad Londonas nesileis skubinamas pradėti derybas ir kad tas procesas veikiausiai prasidės tik ateinančių metų pradžioje.

J.-C. Junckeris sakė, kad M. Barnier yra „įgudęs derybininkas, turintis daug patirties svarbiose politikos srityse, svarbios mūsų deryboms, (ir) turi platų kontaktų tinklą“.

„Jie bus atskaitingas tiesiogiai man“, – pažymėjo Europos Komisijos vadovas.