A. Mickevičiaus g. atsivėrusi duobė ne vienintelė mieste. Panaši situacija P. Višinskio gatvėje. Į „Kauno dienos“ redakciją kreipęsis kaunietis piktinosi, kad tokių vietų mieste yra ir daugiau, tačiau apsiribojama tuo, kad atsiradusi duobė pažymima specialiais ženklais, perspėjančiais vairuotojus ją apvažiuoti, ir pamirštama.

Vyras stebisi, kad tokiam menkam remontui reikia ruoštis mėnesį ir daugiau. Dėl atsivėrusios duobės vairuotojai kasdien patiria nepatogumų, o spūstys susidaro iki pat „Akropolio“, nes vairuotojai stabteli, laukia tinkamo momento dėl priešpriešais atvažiuojančių automobilių ir, pasikeiksnoję keliolika minučių, šiaip taip ištrūksta iš spąstų.

Norint išvengti neplanuotų vėlavimų piko metu, visada rekomenduojame rinktis viešąjį transportą ar dvirates priemones.

Komentuodamas gyventojo skundą Kauno savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis aiškina: „Mieste iš viso yra apie pusantro tūkstančio gatvių, tad kartais duobių sutvarkymas užtrunka. Jeigu Jūsų minimos duobės pažymėtos, vadinasi, už tai atsakingos įmonės situaciją žino ir ruošiasi artimiausiu metu problemą išspręsti.“

Anot vedėjo, po žiemos gatvėse pasirodančias duobes tvarko „Kauno švara“, o duobes ir įgriuvas greta šulinių – „Kauno vandenys“. Abi įmonės nuolat raginamos į tokias situacijas reaguoti kaip įmanoma greičiau. Ar mėnuo yra daug ar mažai, A. Pakalniškis nepaaiškino.

Duobės ilgaamžiškumu nepatenkintas kaunietis replikavo, kad jokia problema, kai minėta gatve tenka važiuoti retkarčiais, tačiau, kai per dieną važiuoji po kelis kartus, ilgainiui tai tampa kasdieniu nervų gniutulu.

Tačiau Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas tokiose situacijose siūlo išeitį: „Kauno savivaldybė susisiekimo infrastruktūrą gerina ne tik automobiliams, bet ir viešajam transportui ir dviratininkams. Norint išvengti neplanuotų vėlavimų piko metu, visada rekomenduojame rinktis visuomeninį transportą ar dvirates priemones.“

„Nuo pirmadienio iki rugsėjo vidurio A. Mickevičiaus gatvė taps nepravažiuojama. Ties susikirtimu su Laisvės alėja bus atnaujinama važiuojamoji dalis: sudėta tvirtesnė granito danga, o siūlės užpildytos specialia mastika“, – apie tą Laisvės alėjos dalį, kurios grindinį keitė bendrovė „Autokausta“, pranešė miesto atstovai.

Pasak jų, bent dvi savaites šis siūlių užpildas turės stingti – tai garantuos ilgesnį dangos tarnavimo laiką.

„Kol bus vykdomi tvarkymo darbai, vairuotojų prašysime rinktis alternatyvius maršrutus per Maironio gatvę arba Vytauto prospektą“, – į vairuotojus kreipėsi savivaldybės atstovai.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis portalui kauno.diena.lt teigė, kad Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektas parengtas dar 2010 metais. Šiai dienai tokiems darbams atlikti naudojamos naujoviškos, kur kas pranašesnės technologijos, kurios padeda ne tik sutvirtinti važiuojamąją kelio dalį, bet ir prisideda prie jos ilgaamžiškumo.

Nesinorėtų, kad čia jau netrukus imtų ryškėti automobilių provėžos.

„Matydami senąjį dešimtmečio senumo „palikimą“ ir per pastaruosius trejus metus išlindusius jo trūkumus, imamės atitinkamų sprendimų. Kauniečiai puikiai žino, kokie transporto srautai kerta Laisvės alėją ties A. Mickevičiaus gatve. Tai yra viena reprezentatyviausių miesto erdvių, kuri pagaliau atgijo ir ženkliai pasikeitė, tad nesinorėtų, kad čia jau netrukus imtų ryškėti automobilių provėžos“, – teigė A. Pakalniškis.

Jo teigimu, šie darbai pareikalaus iš miesto papildomų investicijų. Planuojama preliminari darbų kaina gali siekti apie 200 tūkst. eurų.

„Tačiau šioje vietoje darbai privalo būti atlikti iki galo ir kokybiškai“, – akcentavo miesto atstovas.

Internete paplitusiose nuotraukose matyti, kad A. Mickevičiaus gatvėje stovinčiam "Volkswagen" markės automobiliui išdaužtas šoninis stiklas. Iš automobilio išplėšta navigacijos sistema.

Portalui kauno.diena.lt susisiekus su Kauno policijos atstove, paaiškėjo, kad pranešimas apie nusikaltimą gautas šiandien apie 8.40 val.

Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės. Už tai gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Internautai nesistebėjo šiuo nusikaltimu. Pasak vieno vyro, automobilių apiplėšimai miesto centre – ne naujiena. Šiam vyrui prie Soboro iš automobilio išplėšta automagnetola.

Automobilių savininkai, palikdami transporto priemones, raginami būti atidūs.

Nuodugniai įvertinę kiekvieno jų būklę, ekspertai suskaičiavo 59 labai blogos arba kritinės būklės medžius. Medžių atnaujinimo darbai bus pradėti artimiausiomis dienomis. Savo pareigą miestui atlikusius medžius pavasarį pakeis naujos liepos. Likusius medžius tikimasi išsaugoti taikant skirtingo intensyvumo genėjimą.

Visi darbai vyks griežtai laikantis rekomendacijų, kurias savo išvadose pateikė ekspertai.

„Visi darbai vyks griežtai laikantis rekomendacijų, kurias savo išvadose pateikė ekspertai. Vienas iš jų talkino darbininkams identifikuojant visus itin prastos būklės medžius ir žymint jų kamienus, kad būtų išvengta bet kokių klaidų ar netikslumų. Naujuosius medžius atsodinsime pavasarį, kuomet bus tinkamos sąlygos. Dabar tą padaryti jau per vėlu“, – pabrėžė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Prieš kurį laiką dalis A. Mickevičiaus gatvės medžių buvo paženklinti specialiais ženklais, reiškiančiais, kad jų vietose bus pasodintos 10-15 metų „Rancho“ veislės liepos. Jų aukštis sieks apie 5-7 metrus.

Pasak Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, gatvėje paklota nauja asfalto danga, šaligatviai iškloti naujomis plytelėmis, beliko tik sutvarkyti aplinką.

Ekspertinį vertinimą atliko miškotyros mokslų daktaras, A. Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius Julius Bačkaitis ir Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas. Iš viso A. Mickevičiaus gatvėje auga 130 medžių, iš kurių 29 – jauni medeliai. Nauji medžiai šįmet buvo pasodinti A. Smetonos alėjoje, Miško ir Zanavykų gatvėse bei Vytauto prospekte.

Šiomis dienomis dalis A. Mickevičiaus gatvės medžių paženklinti specialiais ženklais, reiškiančiais, kad jų vietose bus pasodintos naujos gyvybingos 10-15 metų „Rancho“ veislės liepos. Jų aukštis sieks apie 5-7 metrus. Medžių atnaujinimo darbus planuojama pradėti šią savaitę.

„Visi darbai vyks griežtai laikantis rekomendacijų, kurias savo išvadose pateikė ekspertai. Vienas iš jų talkino darbininkams identifikuojant visus itin prastos būklės medžius ir žymint jų kamienus, kad būtų išvengta bet kokių klaidų ar netikslumų“, – pabrėžė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Iš viso A. Mickevičiaus gatvėje auga 130 medžių, iš kurių 29 – jauni medeliai. Nuodugniai įvertinę kiekvieno jų būklę, ekspertai suskaičiavo 59 labai blogos arba kritinės būklės medžius. Likusius tikimasi išsaugoti taikant skirtingo intensyvumo genėjimą.

Ekspertinį vertinimą atliko miškotyros mokslų daktaras, A. Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius Julius Bačkaitis ir Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas.

Prieš dvi savaites medžių ekspertizės išvadas pristatę specialistai nurodė skubiai pašalinti pavojų keliančius 24 A. Mickevičiaus gatvėje augančius medžius. 27 prastos būklės medžius ekspertai rekomendavo drastiškai, o dar 28 – intensyviai nugenėti. Būtent dėl stipraus medžių genėjimo kilo daugiausiai neaiškumų, nes tai daryti draudžia įstatymai.

„Toks medžių genėjimas, kokį savo išvadose siūlo ekspertai, Lietuvoje yra draudžiamas. Savivaldybė tiesiog negali to daryti, nes tai yra neteisėta. Tokie veiksmai būtų tyčinė žala gamtai“, – akcentavo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros vyresnysis specialistas Konstantinas Šumskas.

Ekspertinį vertinimą atliko Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas ir miškotyros mokslų daktaras, A. Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius Julius Bačkaitis. Jiems talkino konsultantas arboristikai – Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis.

Jie savo išvadose nurodė, jog minėtų medžių nenugenėjus jų siūlomu būdu, jų būklė blogėtų. Ekspertai patvirtino tokiu atveju neprisiimsiantys atsakomybės dėl galimų medžių virtimų ir su tuo susijusių nelaimių. Kauniečių pageidavimu ekspertus pasamdžiusi savivaldybė paprašė specialistų patikslinti išvadas ir pateikti labai aiškius siūlymus, ką daryti su A. Mickevičiaus gatvėje augančiais senais medžiais.

Ekspertų išvados

Ekspertinį A.Mickevičiaus gatvės medžių būklės vertinimą atliko miškotyros mokslų daktaras, A.Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius Julius Bačkaitis ir Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas bei jiems talkinęs konsultantas, Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis. Visos išvados antradienio pavakarę pristatytos visuomenei.

J.Bačkaičio teigimu, minėtoje gatvėje inventorizacijos metu tikrinta 130 medžių, iš jų 29 yra jauni, 101 – vyresnio amžiaus. Medžių vidutinis aukštis – apie 13 metrų, kai kurie pasiekia ir 17 metrų.

„Jauni medžiai gali būti lengvai persodinami ar paliekami čia. Dėl jų, ko gero, niekam širdies neskauda, tačiau su senesniais yra daugiau problemų“, - pridūrė specialistas.

Iš vyresnių A.Mickevičiaus gatvės medžių 46 medžiai, kurių būklė yra bloga arba labai bloga, yra ir vienas sausas. 23 medžiai yra sveiki arba mažai sužaloti, likę – patenkinamos būklės.

„Priežastys, kodėl medžiai blogos būklės, yra įvairios. Dažniausia – senas genėjimas, atliktas maždaug prieš 10-15 metų. Čia nebent miestas savo archyvuose rastų, kada tiksliau tai buvo padaryta. Toliau medžių būklę blogina žaizdos, kurios prieš keliolika metų buvo padarytos, kai į medį atsitrenkė, sunkiu kroviniu užkliudė ir pan. Per šias žaizdas į kamieną įsimetę puviniai, kurie su laiku pasklis po visą medį. Pas kai kuriuos medžius atsiradę žiemospirgiai, o kai kur šaknys pažeistos, nes ant jų nuolat statomi automobiliai“, - aptiktus medžių sužalojimus vardijo J.Bačkaitis.

Visi specialistai sutarė, jog A.Mickevičiaus gatvėje būtina išpjauti 24 medžius, nes jie dėl savo kritinės būklės toliau augti nebegali.

„Visi medžiai buvo nugalvinti. Tai pats didžiausias genėjimo nusikaltimas, kai žmonės, įlipę į bokštelio lopšį, tiesiog nupjovė medžių viršūnes. Dėl to mes turime sudarkytus, sužalotus bei išniekintus augalus. Dabar turi būti gyventojų sprendimas, ar tokį suluošintą medį laikyti“, - tęsė arboristas A.Davenis.

Visi ekspertai medžius tikrino atskirai, kad vieni kitiems nepadarytų įtakos. Po to duomenis palygino ir dar kartą patikrino medžius, kur nuomonės išsiskyrė. Visi specialistai sutarė, jog A.Mickevičiaus gatvėje būtina išpjauti 24 medžius, nes jie dėl savo kritinės būklės toliau augti nebegali. Dar yra 27 senieji medžiai, kurie stipriai pažeisti, turi puvinius, tačiau dar gali gyventi, bet jiems reikėtų didelės priežiūros.

Estetinis vaizdas

Būtent dėl pastarųjų medžių kilo didžiausios diskusijos. Į išvadų pristatymą atėję žmonės tikino, kad reikia stengtis išsaugoti medžius kiek įmanoma ilgiau, nors tokių pažeistų medžių globojimas gali trukti ir dešimt metų.

„Tikėtina, kad po kelių metų tokių medžių lajos bus išplėšytos vėjo, sniego, apledėjimo. Kas tada bus kaltas? Savivaldybė, kad laiku nenukirto? Mes, jog išvadose parašėme, kad gali medis toliau būti? Mes nemanome, kad šiuos medžius dabar reikia kirsti, tačiau reikia tinkamai apgenėti, bet tokios būklės želdinių genėjimas taip pat sukelia problemų, nes teisės aktai neleidžia genėti skeletinių šakų, o mažų šakelių apgenėjimas yra laikinas, maždaug metų laiko, problemos sprendimas“, - kalbėjo J.Bačkaitis.

Anot ekspertų, gyvenant mieste, reikėtų įvertinti įvertinti ir estetinį vaizdą. Iškirtus labai prastos būklės medžius ir pasodinus naujus, medžiai netolygiai augs ir sudarys neskoningą bei netvarkingą vaizdą. Be to, nėra jokių garantijų, kiek ilgai augs jau dabar pažeisti medžiai, kuriuos dar galima gydyti ir tikėtis, kad jie atsigaus.

Reikia globoti

Lietuvos arboristikos centro vadovas A.Davenis laikėsi pozicijos, kad reikia stengtis padėti sergantiems ir sužalotiems medžiams augti toliau, tačiau pripažino, kad tai reikalauja labai daug pastangų. Pirmiausia, mieste pasodintiems medžiams nėra tinkamos sąlygos, nes aplink juos reikia palikti labai daug erdvės, kad jie galėtų būti aprūpinti įvairiomis medžiagomis, tarp jų ir vandeniu. Specialistas patirties sėmėsi ir užsienyje ir pastebėjo, kad miesto dangoje aplink medžius specialiai padaromi tarpeliai, augalai tręšiami, specialiai genėjama.

„Palaipsniui vis tiek reikės keisti visus augalus. Nebūtinai viską išpjauti, bet tuos, kurie dar gali gyventi 15 metų, reikia globoti. Mes net nesakome, kad tai priežiūra, nes tai – globa. Turi pakliūti vanduo ir deguonis. Taip pat turi būti erdvės, nes kitaip yra medžių prievartavimas. Be abejo, tvarkant gatves, medžiai turi būti apsaugoti, neturi būti vibracijų prie šaknų“, - sakė A.Davenis.

Susirinkusieji taip pat tikino, kad medžius reikia saugoti ir rūpintis jais tol, kol jie pajėgus bent kažkiek augti. „Tai viską išpjaukime ir nieko nepalikime. Juk medžiai orą valo, o pasodina šakaliukus vietoj tų, kurie jau seniai įsitvirtinę“, - piktai šaukė į susitikimą atėjusi moteris.

Jei jūsų išvados netiks, mes per teismus jas paneigsime ir užsakysime naują ekspertizę bei įrodysime, jog medžiai dar gali augti.

Išvadų pristatyme dalyvavo ir advokatas Saulius Dambrauskas, kuris kartu su kitais kauniečiais dalyvavo protestuose prieš kertamus medžius Kaune. Anot teisininko, niekas neprieštaraus, jog bus iškirsti 24 medžiai, kurių būklė labai bloga, tačiau žmonės neleis kirsti tų medžių, kuriuos dar galima kad ir 10 metų išsaugoti.

„Jei jūsų išvados netiks, mes per teismus jas paneigsime ir užsakysime naują ekspertizę bei įrodysime, jog medžiai dar gali augti. Mes juk turime Stelmužės ąžuolą, Liepą Motinėlę, tad jei žiūrėtumėme tokiu požiūriu, kaip savivaldybė, tai turėtumėme seniai nupjauti ir nesaugoti. Tai kodėl negalima globoti ir miesto medžių?“, - sakė advokatas. Specialistai iš karto replikavo, jog tai daryti tikrai įmanoma, tačiau miesto medžių globojimas turi neadekvačią kainą.

Anot S.Dambrausko, dabar būtina turėti želdinių projektą, kuriame matytųsi, kaip turi būti susodinti augalai, kad netrukdytų nei žmonėms, nei automobiliams, tačiau galėtų laisvai augti.

Kauno miesto savivaldybės atstovai kol kas dar negali pasakyti, ar tie medžiai, kurie pažeisti, bet dar gali būti saugomi bus pjaunami, ar ne. Tai paaiškės po detalesnių diskusijų su ekspertais.

Gyventojų nuomonė

Pasiklausyti ekspertų išvadų apie A.Mickevičiaus gatvės medžius atėjo ir vietos gyventojai. Jie nebuvo tokie kategoriški augalų kirtimo klausimu. Jie pritarė, jog reikia išlaikyti estetinį vaizdą ir, jei rekonstruojama gatvė, tai pakeisti ir jos augalus.

„Maironio gatvė puikiai atrodo, o čia padaryt nori betvarkę, kai bus trys medžiai iškirsti, vienas vos gyvas stovintis. Papūs vėjas ir kris“, - kalbėjo atėjęs vyras.

Jam pritarė ir kita vietos gyventoja. „Reikia visus medžius pjauti, nes jei paliks tokius, tai po to nulūš, vis tiek reikės nupjauti. Tik tada dar ir naujai paklotą šaligatvį teks ardyti, kad šaknų neliktų“, - sakė A.Mickevičiaus gatvės gyventoja.

Vietiniai piktinosi, kad susirenka iš visų rajonų piketuotojai ir nori nuspręsti, ką svetimame kieme daryti. Anot jų, reikia atsižvelgti ir į gyventojų norus turėti gražesnę aplinką.

„Kauno diena“ primena, kad Miško gatvėje, A.Smetonos alėjoje medžių mylėtojai jau rengė protesto akcijas. Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybė ne kartą sakė, jog bus atsodinta daugiau medžių, nei jų nupjauta.