Europos maisto saugos tarnyba (EMST) papildomai išnagrinėjo žmonėms rekomenduojamus cinko ir seleno kiekius. Tai padaryta atsižvelgus į Europos Komisijos prašymą.

2002 metais įsteigta EMST yra nepriklausoma organizacija, teikianti mokslines konsultacijas visais tiesioginį ar netiesioginį poveikį maisto saugai turinčiais klausimais.

Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, rekomenduojama cinko paros norma yra 10 miligramų. EMST dietinių produktų, mitybos ir alergijų mokslinė grupė išanalizavo 12 mitybos apžvalgų iš devynių ES valstybių. 

Išanalizavę šią informaciją, mokslininkai nustatė, kad cinko rekomenduojama paros norma (RPN) suaugusioms moterims yra nuo 7,5 iki 12,7 mg, o nėščiosioms ar maitinančioms motinoms – dar papildomai po 1,6-2,9 mg per parą. Vyrams cinko RPN nustatyta nuo 9,4 iki 16,3 mg, o vaikams - nuo 2,9 iki 14,2 mg.

Kartu EMST padarė išvadą, visose gyventojų kategorijose cinko suvartojama šiek tiek mažiau nei rekomenduojama: vienerių-trejų metų vaikai per dieną šio mineralo vidutiniškai suvartodavo nuo 4,6 iki 6,2 mg,  3-10 metų vaikai – nuo 5,5 iki 9,3 mg, paaugliai – nuo 6,8 iki 14,5 mg, o suaugusieji – nuo 8 iki 14 mg.

Kito mokslininkų nagrinėto mikroelemento seleno RPN yra 55 mikrogramai (µg).

Turėdami mažiau tyrimų medžiagos apie seleną, EMST ekspertai nustatė, kad pakankamas šio mineralo kiekis suaugusiems yra 70 µg ir 15 µg 7-11 mėnesių kūdikiams. Vaikams ir paaugliams buvo nustatyti išvestiniai dydžiai  ir nuspręsta, kad 1-3 metų vaikams rekomenduojama 15 µg, o 15-17 metų paaugliams – 70 µg.

Kadangi dalis seleno iš organizmo pasišalina su motinos pienu, maitinančioms moterims tinkama seleno paros norma padidinta iki 85 µg.

Seleno žmogus gauna valgydamas mėsą, ypač kepenis ir inkstus, jūrinę žuvį ir jūros gėrybes, kiaušinius, grūdus, česnakus, jo nemažai yra mielėse. Maisto produktuose seleno kiekis priklauso nuo jo kiekio dirvožemyje, kuris, specialistų nuomone,  yra ženkliai sumažėjęs.

Selenas būtinas organizmo ląsteles saugant nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, normaliam imuninės sistemos funkcionavimui ir skydliaukės veiklai. Šis mikroelementas mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, onkologinėmis ligomis, lėtina senėjimo procesus. Selenas padeda atsinaujinti oksidacijos pažeistiems plaučių ir kitų organų audiniams, apsaugo raudonąsias kraujo ląsteles, svarbus regos silpnėjimo ir kataraktos prevencijai. Selenas dalyvauja augime ir vystymesi, yra svarbus vyrų vaisingumui palaikyti.

Cinko maistiniai šaltiniai yra pupelės, lęšiai, riešutai, grūdai, moliūgo sėklos.

Cinkas būtinas daugeliui organizmo biologinių funkcijų. Jis svarbus imunitetui, virškinimo sistemos veiklai, palaiko normalų augimą ir vystymąsi, svarbus moterų ir vyrų lytinėms funkcijoms. Cinkas gali apsaugoti prostatą nuo pažeidimų ir sumažina prostatos piktybinių susirgimų riziką. Šis mikroelementas svarbus skonio ir uoslės pojūčiams, apetito reguliavimui, skatina žaizdų gijimą. Cinkas taip pat turi antioksidacinių savybių.

Rekomenduojama paros norma yra moksliškai nustatytas tam tikros maistinės medžiagos kiekis vienai dienai, kurio užtenka praktiškai kiekvieno sveiko žmogaus organizmui. Priklausomai nuo amžiaus ir lyties, gali būti nustatoma skirtinga RPN.

Lietuvos veterinarijos tarnybos vadovas neigia naują Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnybos "Rospotrebnadzor" vadovo pareiškimą, jog vienos didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonės "Pieno žvaigždės" produktuose rasta per daug mielių. Anot Jono Miliaus, oficialios informacijos iš Rusijos negauta, o mielių paskutinį kartą buvo rasta maždaug prieš dvejus metus.

"Praktiškai visuose "Svalios" varškės gaminiuose mielių yra daugiau nei leistina", - pareiškė "Rospotrebnadzor" vadovas Genadijus Oniščenka, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS.

J.Milius teigė, kad tokios informacijos Lietuva neturi.

„Nesame gavę informacijos iš Rusijos apie tai. Tai yra sena istorija, mielių „Svalios“ varškėje buvo rasta pries metus ar dvejus. Tada patys buvome sustabdę eksportą ir tikrinome priežastis, o dabar apie tai informacijos neturime“, - BNS sakė J.Milius.

Anot G.Oniščenkos, lietuviškų sūrių riebalų kiekis neatitinka reikalavimų, o "Svalios" grietinėje neatitinka riebalų, baltymų ir kiti rodikliai.

"Su augančiu nerimu stebime, kaip daugėja lietuviškos pieno produkcijos neatitikimo techninio reglamento reikalavimams faktų", - pareiškė G.Oniščenka. Pasak jo, labiausiai neatitinka reikalavimų lietuviška produkcija Maskvos, Sverdlovsko ir Pskovo srityse.

G.Oniščenkos žodžiais, situacija tampa vis sudėtingesnė, nes Lietuvos oficialioji valdžia per žiniasklaidą nepritaria "Rospotrebnadzor" vertinimams ir pretenzijas sieja su politika.

Anksčiau G.Oniščenka kalbėjo apie Lietuvos produkcijoje aptiktus antibiotiko tetraciklino pėdsakus, o vėliau pažėrė priekaištų, esą lietuviškų pieno produktų etiketėse nurodyta sudėtis neatitinka tikrovės.

Praėjusią savaitę "Rospotrebnadzor" atstovė spaudai Liubovė Varopajeva pranešė, jog lietuviškų pieno produktų importas į Rusiją nėra apribotas, o tik sustiprinta produkcijos kontrolė. "Rospotrebnadzor" tinklapyje jokio pranešimo apie galimas sankcijas Lietuvos pieno perdirbėjams iki šiol nėra.

Alus - silicio šaltinis, kuris yra reikalingas kaulų stiprumui. Tokias išvadas padarė Kalifornijos universiteto mokslininkai (JAV), ištyrę alaus sudėtį. Paaiškėjo, kad silicio aluje yra tiek, kiek jo gali lengvai priimti ir žmogaus organizmas, skelbia Medical News Today.

Gerdamas alų žmogus silicį pasisavina 50 proc. Negana to, alus jau tapo ir populiariu besilaikančiųjų dietų gėrimu.

Tyrimų metu buvo ištirta dauiau nei 100 gėrimų rūšių. Daugelyje jų buvo aptinkama iki 6,5 mg/L. silicio. Daugiausiai silicio buvo aluje. Šiame gėrime silicio yra net 56, 5 mg/L. Daugiausiai vertingųjų medžiagų, mokslininkų teigimu, yra miežiniame aluje. Alus ne tik sustiprina kaulus, tačiau ir padeda kovoti su osteoporoze.