Vilniaus gatvėje įsikūrusio kokteilių baro vadovė Anželika dalyvavo viešajame konkurse dėl savivaldybės dalinamų plotų lauko kavinėms, barams ir restoranams. Kokteilių baras norėjo terasos visai šalia – vos perėjus per gatvę nuo baro. Į tą pačią vietą pretendavo dar keliolika įmonių, praneša „Info diena“.

Terasos baras negavo, bet sulaukė skambučio iš plotą laimėjusios įmonės, kuri turėjo pasiūlymą. „Sako: „Laimėjome terasą, mums jos nereikia, gal norite persinuomoti?“ – teigė kokteilių baro „Mililitrai“ vadovė Anželika Šiško ir pridūrė į pastarąjį pasiūlymą atsakiusi, kad šis jos nedomina.

Ji nepaklausė ir to, kiek norima už nuomą. Baro vadovę stebina, kad leidimus veikti laimi įmonė, kuriai terasos net nereikia. Anot pašnekovės, konkursą laimėjusi įmonė neturi nieko bendro su restoranų ar barų verslu.

Suprantame visus, kas dirba šitoje sferoje, ir kaip yra sunku, ypatingai senamiestyje, išsilaikyti pusę metų be darbo. Bet kai laimi nekilnojamojo turto įmonė, jaučiamės gerokai nuskriausti.

„Jeigu laimėtų bet kurie kaimynai, kuriems tikrai to reikia, mus tai visiškai tenkintų, nes suprantame visus, kas dirba šitoje sferoje, ir kaip yra sunku, ypatingai Senamiestyje, išsilaikyti pusę metų be darbo. Bet kai laimi nekilnojamojo turto įmonė, jaučiamės gerokai nuskriausti“, – apmaudo neslėpė Anželika.

Kaip praneša „Info diena“, Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje nurodoma, kad konkursą dėl terasos laimėjo bendrovė „Šlaito namai“. Tačiau žurnalistams susisiekus su įmone, šios atstovai komentuoti atsisakė, bet paminėjo, kad visus leidimus turi, o konkurentai juos esą skundžia iš pavydo.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) turimais duomenimis, bendrovė „Šlaito namai“ – neregistruota maisto tvarkymo subjektų sąraše, bet jau yra gautas įmonės prašymas dėl registravimo. Situacija Vilniaus savivaldybei žinoma. Neslepiama, kad gauta skundų.

„Į tą vietą pretendavo keturiolika pretendentų. Ir tai, ką jie sako, kad neva įmonė šiuo metu neturi maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo, alkoholio, tabako licencijų, tai iš tiesų, tai nėra kliūtis įmonei užsiimti veikla nuo tada, kai bus leidžiama tuo užsiimti. Mes negalime reziumuoti, kad ji tų leidimų neturės, negalės veikti ir turėti lauko kavinės“– dėstė Vilniaus miesto savivaldybės Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas Julius Morkūnas.

Netoli Aušros vartų įsikūręs baras „Spiritus“ pretendavo į ploto dalį J. Basanavičiaus aikštėje. Tačiau iš pradžių norimo ploto negavo, nors kai kurie kaimyniniai barai ir maitinimo įstaigos toje pačioje vietoje gavo po du ar net tris plotus.

„Po savaitės teisybės ieškojimo ir atsakymų negavimo teko šiek tiek pasinaudoti socialine medija ir tikrai savivaldybė staigiai reagavo – buvo sušauktas dar posėdis, pats buvau pakviestas jame dalyvauti. Pateikiau savo argumentus ir aikštė buvo perdalinta“, – pasakojo baro „Spiritus“ bendraturtis Modestas Paplauskas.

Pasak jo, savivaldybei reikėtų žmonių, kurie sutikrintų duomenis ir užkirstų kelią galimiems sukčiavimams ar kitokiems nesusipratimams. Savivaldybės atstovas paaiškino, kad nėra tikrinama, ar konkurse dalyvaujanti įmonė turi reikiamus leidimus.

„Jeigu jie prekiaus alkoholiu ar tabaku, ar gamins maistą neturėdami reikiamų dokumentų, tai, matyt, čia įsijungs kontrolės mechanizmas ir jie to daryti negalės“, – pabrėžė Vilniaus miesto savivaldybės Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas.

Ar įmonė, laimėjusi lauko kavinės plotą, jį gali išnuomoti kitiems asmenims, anot savivaldybės, reguliuoja civilinis kodeksas ir savivaldybė į tai nesikiša.

Trūksta dėmesio rajonams

„Choose Klaipėda“ jaunimo ambasadoriai siekia, kad jų identifikuoti tikslai – atgaivinti miestą ir įtraukti jaunimą į jo gyvenimą – būtų ilgalaikiai ir neužsibaigtų po 2021-ųjų, kai Europos jaunimo sostinės titulas atiteks kitam miestui.

Jaunųjų kūrėjų nuomone, organizuojant renginius neproporcingai daug dėmesio skiriama senamiesčiui, o miegamieji rajonai dažniausiai lieka užmiršti. Be to, mieste netrūksta apleistų erdvių, kurios galėtų virsti patraukliomis pasitelkus vizualiuosius menus.

„Norime sudaryti sąlygas saviraiškai ir būti tarpininkai tarp valdžios ir jaunimo, nes dažnai gatvės menas atrodo tarytum vandalizmo išraiška. Siekiame laužyti šiuos stereotipus“, – tikslus nusakė kūrybinės komandos „Creators76“ atstovė Lijana Judeikytė.

„Aš nesu tik siena“ projekto idėja gimė vaikštant po Klaipėdą ir pastebėjus, kad mūsų mieste labai daug erdvių, objektų, kurie galėtų prabilti, tapti patrauklesni ir pagyvinti miestą“, – pasakojo L.Judeikytė.

Suteikdami jaunimui galimybę išreikšti save šiose erdvėse, projekto organizatoriai siekia pradėti kalbėti ir apie socialines problemas, su kuriomis susiduria jauni žmonės – patyčias, negalėjimą išreikšti savo balso.

Pasigendama renginių

Kuriant jaunatvišką miesto įvaizdį, svarbu atsižvelgti ir į vietas toliau nuo miesto centro.

Miegamieji rajonai – tai erdvės, kur gyvena ir laisvalaikį leidžia didžioji dalis miestiečių, čia buriasi bendruomenės.

„UrbCultural planning“ archyvo nuotr.

„Mūsų tikslas – sutelkti dėmesį į bendruomeniškumą ne tik miesto centre, bet priminti, kad egzistuoja ir miesto periferija – Simonaitytės kalnas, Smiltynė, Melnragė, Vasaros estrada ir t. t. Šiose ir kitose ne centrinėje miesto dalyje esančiose vietose taip pat buriasi jaunimas, jaunos šeimos. Ten taip pat yra daug puikių objektų, žmonių ir bendruomenių, kuriems tos iniciatyvos skirtos“, – sakė „Creators76“ atstovė.

Organizatorių nuomone, šis projektas turi potencialo suteikti senoms vietoms naują veidą ir pakoreguoti žmonių požiūrį į erdves, prie kurių nesikeičiančio veido miestiečiai jau pripratę.

„Kaip pavyzdį galime paminėti bunkerius Melnragėje. Šiuo metu jie yra nesaugūs, bet, pažiūrėjus į juos kaip į potencialią erdvę menui, galime sukurti naują patrauklią vietą ant jūros kranto, menančią istoriją ir kartu pritaikytą naujam gyvenimui“, – teigė L.Judeikytė.

Dauguma gyventojų yra įsikūrę miegamuosiuose rajonuose, kur leidžia ir didelę dalį savo laiko.

„Tenka pripažinti, kad gyvenamieji rajonai ir jų namai yra vienodi, pilki, nuobodūs. Tai – dažniausiai sovietinės architektūros pastatai, kurie nepuošia miesto. Savaime suprantama, kad tokios erdvės tiesiogiai susijusios su patrauklumu gyventi. Kiekvienam svarbus vaizdas pro namų langus ir aplinka, kuri mus supa“, – dėstė „Creators76“ atstovė.

Vis dėlto jaunieji kūrėjai ir organizatoriai mano, kad neužtenka susikoncentruoti į estetinius gyvenimo miesto rajonuose aspektus – čia taip pat stokojama renginių, kurie stiprintų bendruomenės dvasią.

„Per trejus mano gyvenimo Klaipėdoje metus buvo begalė koncertų ir renginių, tačiau vietos, kuriose jie vyko, – tik kelios. Ir visos jos – miesto centre“, – atkreipė dėmesį jaunimo ambasadorius Deividas Jučas.

Ieško sprendimo būdų

Jaunieji organizatoriai nusprendė pasinaudoti projekto suteikta galimybe organizuoti naujus renginius neįprastose vietose. Šią vasarą vyks ir pirmasis „GABYA“ festivalis.

„Tautiniai menai – liaudies šokiai ir muzika – tai visos Lietuvos paveldas. Senųjų tradicijų ir šiuolaikinio meno festivalyje „GABYA“ senieji etnografiniai menai susijungs su šiuolaikiniu menu, skaitmeniniu pasauliu ir elektronine muzi-ka“, – pasakojo D.Jučas.

Organizatoriai atsižvelgia į miestiečių poreikius ir norus, siekia stiprinti bendruomeniškumo jausmą bei priartinti jaunus žmones prie aktyvios veiklos.

„Miestas be bendruomenių, mano manymu, būtų tik pilka aplinka su nuobodžiais pastatais. Bendruomenės kuria miesto gyvenimą – renginius, iniciatyvas, pramogas, akcijas, nurodo visuomenei aktualias problemas ir daro miestą patrauklų naujiems gyventojams. Priklausymas bendruomenėms, ypač jaunimui, sukaupia begalinę patirtį“, – tikino D.Jučas.

„UrbCultural planning“ archyvo nuotr.

Pažvelgę į Klaipėdą iš periferijų perspektyvos, miestiečiai galėtų kurti naujas patirtis ir iš naujo pažinti miestą.

„Stengiamės renginius perkelti iš centro į rajonus, arčiau periferinių bendruomenių. Taip galėsime pritraukti ir skatinti Klaipėdos miesto gyventojus ir jo svečius atrasti Klaipėdą iš naujo, pamatyti erdves, kurios yra gražios ir jaukios“, – pasakojo D.Jučas.

Menas suburia žmones

„Klaipėda dažnai tampa lėto gyvenimo tempo sinonimu. Čia, matyt, ir yra įkvėpimo šaltinis – miestas šiuo metu yra prisotintas potencialo būti įveiklintas. Man patinka stebėti apleistų vietų gyvenimus, kaip jas užvaldo miesto personažai. Erdvės ir žmonės jose įkvepia mane“, – įžvalga dalijosi menininkas Pijus Čeikauskas.

Taip pat kūrybai įkvepia ir ant miesto pastatų sienų jau esantys kūriniai, skatinantys tęsti pokalbį tarp kūrėjų ir miesto, rodyti iniciatyvą kuriant ir tęsiant miesto istorijas.

„Klaipėdoje jau yra sukurta labai stiprių kūrinių – visi šie darbai įkvepia ieškoti savo unikalumo ir prisidėti pasakojant Klaipėdos mitą. Be to, sienų tapybos, gatvės menai – grafičiai, neofreskos, muralai – kviečia atkreipti dėmesį į labai savitą ir visiems mums skirtą meno kryptį, kuri gali mus pasiekti kiekvieną dieną, paredaguoti jau seniai nusistovėjusį ritmą ar tiesiog puošti miestą“, – svarstė P.Čeikauskas.

Atgaivinti miesto pastatai turi ne tik estetinės pridėtinės erdvės miestui, jie turi potencialo ir padėti keičiant miestiečių požiūrį į esamas galimybes.

„Vizualieji menai ir įvairios instaliacijos, atsinaujinę objektai skelbs žinią „Aš galiu keistis, galiu atverti duris ir langus pasauliui. Aš noriu būti pastebėtas“. Pritaikydami apleistas erdves šiuolaikiniam pulsui, mes kviečiame menininkus kurti patrauklaus miesto veidą ir parodyti, jog gatvės menas nėra vien triukšmas ir vandalizmas ant sienų – tai lygiai toks pat svarbus menas, kurį mes įpratę matyti galerijose. Tad kodėl Klaipėdos miestas negali tapti gyva atvira galerija visiems?“ – pasakojo „Creators76“ atstovė.

Jaunųjų kūrėjų nuomone, menas suteikia galimybę ne tik sujungti praeitį su dabartimi, bet ir suburti žmones.

„Menininkams kuriant eskizus ir imant gilintis į vietos kontekstą, gimsta nuostabios idėjos iš senų pasakojimų ir legendų, kurios kūrėjų rankose tampa naujomis istorijomis. Vizualus menas, skulptūra, instaliacijos viešose miesto erdvėse suburia bendruomenę, skatina kitas iniciatyvas“, – teigė L.Judeikytė.

Kuria erdves saviraiškai

Kurdami viešose erdvėse, menininkai siekia suformuoti platformą komunikacijai, kurioje menininkai ir kiti miesto gyventojai galės vystyti pokalbį jiems svarbiomis temomis.

„Kūryba – tai būdas komunikuoti. Manau, Klaipėdoje galimybių kurti yra. Norisi atgaivinti pamirštus miesto kampelius, parodyti, kad bet kokia elektros transformatorinė ar paupio sienelė gali tapti nauja miesto legenda. Tokių vietų per pastaruosius mėnesius radome tikrai nemažai. Nuo Vasaros estrados vaiduoklio iki pajūrio molo, nuo Baltijos žiedo požeminių perėjų iki Smiltynės takų takelių. Dažnai tos vietos kelia klausimą: ar čia nugulęs piešinys papildys miestą, ar tik dar labiau atitolins mus nuo realybės“, – svarstė P.Čeikauskas.

Šias vietas atgaivinti potencialo turi Klaipėdos jaunimas, naujoji uostamiesčio menininkų karta.

„Nebijojimas daryti klaidų ir pasimokyt iš jų – tokį įvaizdį man palikęs mano kartos jaunimas pajūryje. Ir toliau skatinčiau kviesti bendradarbiauti pradedančius menininkus suteikiant daugiau laisvės ir priimant iniciatyvas iš kūrėjų. Jei spirgantis žmogus nori veikti, jam neturėtų būti kuriamos iliuzinės kliūtys, o atvirkščiai – tiesiama pagalbos ranka“, – nuomone dalijosi P.Čeikauskas.

Atverdami miesto erdves kūrybai, jaunimo ambasadoriai siekia sukurti jaunųjų kūrėjų bendruomenę, suartinant gyventojus iš įvairių rajonų.

Lietuvos menininkai šią idėją pasitiko entuziastingai – „Choose Klaipėda“ Erdvių platformos ambasadoriai šiuo metu bendradarbiauja net su 48 menininkais, kurie jau pateikė per 100 idėjų projektui.

„Žinoma, šiais metais nepavyks visko įgyvendinti, kad ir kaip to norėtume, bet ryšiui ir bendradarbiavimui tęsti greitu metu pasirodys internetinė svetainė „Aš nesu tik siena“, kurioje menininkai galės kelti savo eskizus bei idėjas. Taip pat savo pastatų sienomis galės pasidalyti ir miesto gyventojai, kurie norėtų prisidėti prie šio projekto gyvavimo ir pagyvinti, atnaujinti savo namų sienas“, – sakė „Creators76“ atstovė.

Siekdami atverti kūrybai įvairias Klaipėdos erdves ir suteikti prieigą platesniam kūrėjų ratui, organizatoriai planuoja konkrečius renginius.

„Dirbtuvių „Naujos nepatrauklių erdvių istorijos“ metu Lietuvos ir užsienio menininkai bei meno ekspertai organizuos kūrybines veiklas jaunimui ir supažindins juos su įvairiomis meno formomis, technikomis, dalysis savo patirtimi ir meno subtilybėmis, perteiks kūrybiškos vietokūros sampratą“ – kalbėjo L.Judeikytė.

Liepos 16–18 d. Smiltynėje planuojamas šiuolaikinio meno ir senųjų tradicijų festivalis „GABYA“, kuriame bus sujungti šiuolaikinis menas, tradicijos, muzika ir ekologija.

„Tikslai 2021-iesiems – pritraukti kuo daugiau jaunimo savanorių į kūrybines komandas, pasisemti patirties, nenuvilti žmonių, kurie laukia festivalių ir, žinoma, gerai praleisti laiką“ – dėstė D.Jučas.

„Tvarkydami Bastionų kompleksą sau kėlėme tikslą, kad ši išskirtinė, Klaipėdos istoriją menanti vieta, kartu būtų populiari erdvė renginiams, miestiečių laisvalaikiui bei turistų noriai lankomas objektas. Tikimės, kad dabar čia sau mielą vietą ras kiekvienas – tiek ramaus poilsio mėgėjai, tiek sporto mylėtojai, tiek šeimos su vaikais“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Labiausiai pasikeitė erdvė nuo Kultūros fabriko pusės – čia įrengta aikštelė su terasomis, grindinio fontanas, šlaite – tribūnos žiūrovams, veiks bevielis internetas, netoliese – dvi vaikų žaidimų aikštelės, lauko treniruoklių erdvė. Nuo Kultūros fabriko pusės naujai įrengtu tilteliu dabar galima patekti ir į Jono kalnelio salą.

Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.

„Anksčiau renginiai vykdavo tik Jono kalnelio saloje. Ši vieta, kaip renginių erdvė, taip pat išlieka, čia įrengtos tribūnos žiūrovams. O tribūnas įrengus ir Kultūros fabriko pusėje, nuo šiol Bastionų komplekse turėsime ir antrą patrauklią erdvę renginiams po atviru dangumi. Tuo pat metu šiokiadieniais gyventojai galės naudotis aktyvaus laisvalaikio erdvėmis, grožėtis Jono kalnelio panorama bei čia veiksiančiu fontanu, kuris bus įjungtas ateinantį pavasarį, kartu su kitais miesto fontanais“, – sako Klaipėdos meras.

Pasak V. Grubliausko, nors šie pokyčiai labiausiai pastebimi, tai tik nedidelė dalis darbų, kurie buvo atlikti. Įgyvendinant projektą, sutvarkyti ir atkurti bastionų komplekso pylimai, suremontuotos poternos, jose ekskursijas planuoja vesti Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, sutvarkytos vandens telkinio krantinės ir pakrantės, įrengti nauji pėsčiųjų takai, sutvarkyti laiptai, apšvietimas, įrengtas keltuvas žmonėms su negalia, pastatyti nauji suoliukai, šiukšliadėžės, įrengtos vaizdo kameros, dviračių stovai, palei Jono kalnelį, rytinėje pusėje, nutiesta nauja dviračių tako atkarpa, įsiliejanti į taką palei Danės upę. Taip pat suremontuoti du teritorijos tilteliai, įrengtos keturios pontoninės prieplaukos, prie kurių galės švartuotis irklentės, mažosios valtys bei vandens dviračiai.

Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.

Bendra atliktų darbų vertė 2,85 mln. eurų, iš jų – 1,7 mln. Europos Sąjungos lėšos. 

Išlaikys senamiesčio vientisumą

Suskaičiuota, kad senamiestyje ir naujamiestyje yra 115 viešųjų erdvių, kurios jau sutvarkytos ir kurioms dar reikia remonto. Vaikų žaidimų ar sporto įrenginius būtų galima įrengti 56 vietose.

Įmonės "Nemuno deltos projektai" projekto vadovas Mantas Daukšys neabejojo, kad parengta schema miesto savivaldybei pravers, kai bus norima sutvarkyti vieną ar kitą erdvę.

Parengtą dokumentą turės patvirtinti Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius.

"Suskaičiavome visas laisvas viešąsias žaliąsias vietas – nuo tokių, kaip Teatro ar Atgimimo aikštės, iki plotų, kur auga keli želdiniai. Kai atsiras kokia nors idėja, nebereikės lakstyti po miestą ir ieškoti, kur būtų galima ją įgyvendinti. Atsiversi planą ir matysi", – komentavo projekto vadovas.

M.Daukšys pasakojo, kad kiekvienai erdvei pasiūlyti scenarijai, kas joje geriausiai tiktų.

Atkreiptas dėmesys, kad senamiestyje, kuris yra labiausiai saugomas, neturėtų atsirasti akcentų, susijusių su dabarties veikėjais. Jie labiau turėtų sietis su praeitimi, istorija.

"Taip siekiama išlaikyti konteksto vientisumą", – tvirtino projekto vadovas.

Kitokia situacija – naujamiestyje. M.Daukšio teigimu, šioje miesto dalyje tiktų ir įvairūs nauji dalykai.

Menas – ne vien paminklai

Specialistų teigimu, tvarkant erdves, galima atsižvelgti į konkrečios vietos istoriją, kas joje vyko, ir tai paminėti, įamžinti. Taip pat nurodyta, kokiose erdvėse, kokios instaliacijos tiktų.

"Meniniai akcentai – tai ne vien paminklai. Pavyzdžiui, Teatro aikštėje klaipėdiečiai laukia ir tikisi renginių. Tačiau prie Senojo turgaus, Galinio Pylimo gatvės, kur neseniai buvo nugriautos tvoros, yra buvę kapeliai. Šios erdvės nėra tinkamos triukšmingoms instaliacijoms", – pabrėžė projekto vadovas.

M.Daukšys atkreipė dėmesį, kad vaikų žaidimų ir sporto įrenginiai turėtų būti montuojami prie gyvenamųjų namų, o meniniai akcentai – prie reprezentacinių gatvių tinklo. Pastarosioms tvarkyti turėtų būti skirtas prioritetas.

"Kvartalų viduje galėtų atsirasti tokios rekreacinės kompozicijos kaip boružėlė, laivelis. Tokie meniniai akcentai neturėtų puošti labiausiai miestą reprezentuojančių vietų. Noriu pabrėžti, kad nesiūlome perkelti į kitą vietą nė vieno jau esančio akcento", – pasakojo projektuotojas.

Didelių skulptūrų nereikia

M.Daukšys pripažino, kad senamiestyje ir naujamiestyje trūksta vietos įrengti žaidimų aikšteles. Anot jo, viešosiose erdvėse siūloma įkurdinti meninių akcentų, su kuriais galima žaisti, sakykime, užlipti, pralįsti.

"Pateikėme pavyzdžių, kurie naudojami pasaulyje. Rekomenduojame, kad žaidimų aikštelės turėtų būti abstrakčios skulptūrinės kompozicijos arba meninio akcento išraiška", – tvirtino projektuotojas.

Parengta schema buvo pristatyta miesto architektams. Susitikimo metu aptartos ir vyraujančios tendencijos Vakarų šalyse.

Paskutiniais dešimtmečiais čia siekiama ne pritrenkti, priblokšti viešosios erdvės lankytoją didele skulptūra ar kita nematyta forma, bet maksimaliai pritaikyti erdvę lankytojų patogumui, malonumui ir gyvenimo mieste kokybei, subtiliai pateikiant estetines vertybes.

Pristatymo metu konstatuota, kad minėta meninių akcentų schema yra uostamiesčio savivaldybės žingsnis į priekį, tačiau reikia dar daug padaryti.

Apgailestauta, kad viešųjų erdvių ir pastatų pertvarkymo projektai uostamiestyje renkami, neįtraukiant visuomenės ir tinkamai neatsižvelgiant į profesionalų nuomonę dar ankstyvoje stadijoje.

– Baigiasi dar vieneri metai, daugelis jau skaičiuoja nuveiktų darbų rezultatus. Kokiais nuveiktais darbais šiandien gali pasigirti Klaipėdos savivaldybė?

– Manau, kad visa savivaldybės darbuotojų veikla, kurios tikslas – klaipėdiečių gerovė, yra vienodai svarbi. Žinoma, kiekvienas žmogus turi savo asmeninę viziją, skirtingai dėliojasi prioritetus. Man, kaip administracijos direktoriui, svarbu sklandžiai suplanuoti darbus ir sėkmingai juos įgyvendinti, kad rezultatai patenkintų pirmiausia miesto gyventojus – klaipėdiečius. Mane džiugina tai, kad mūsų visų bendromis pastangomis Klaipėda yra nuolat tvarkoma ir kiekvienais metais rezultatai vis labiau ryškėja. Miestas keičia savo veidą gerąja prasme.

Šiandien norėčiau pakalbėti apie labai visiems žmonėms jautrią temą – gatvių, šaligatvių tvarkymą, medžių kirtimą ir atsodinimą.

Pabrėžiu, kad miesto valdžia ir politikai visą laiką ypatingą dėmesį skiria miestiečių gyvenamajai aplinkai gerinti – kasmet didžiulės sumos investuojamos į kiemų, gatvių, šaligatvių, skverų ir aikščių tvarkymą. Mūsų aplinka – tai sėkmės simbolis, tą mato, įvertina ir miesto svečiai.

2016 m. šaligatvių dangų priežiūrai, neregių vedimo sistemų įrengimui, paprastajam ir kapitaliniam remontui, dviračių takų rišlumą užtikrinantiems darbams bei I.Kanto gatvės šaligatvio remontui skirta apie 988 tūkst. eurų.

Palyginimui– 2015 m. tokiems darbams buvo skirta 680 tūkst. eurų. Vienas pagrindinių mūsų rūpesčių ir tikslų – miestas turi būti nuolat prižiūrimas, atnaujinamas ir gražinamas. 2015 m. mieste buvo sutvarkyti Baltijos prospekto, Paryžiaus Komunos, Debreceno, Kauno, K.Donelaičio, Birutės, Smiltelės gatvių labiausiai pažeisti ruožai, įrengtos neregių vedimo sistemos (apie 100 kv. metrų ilgio ruožai). Tvarkytas Skulptūrų parkas, Karlskronos ir Debreceno aikštės. Kapitalinio remonto sulaukė S.Šimkaus gatvė, kurioje keičiant šaligatvių dangas buvo iškirsti ir atsodinti medžiai.

Šiemet atlikome ir kai kur vis dar tęsiame šaligatvio dangų priežiūros darbus, kuriems skirta 121 tūkst. eurų: Pilies, Veterinarijos, Baltijos pr., Žardininkų, Gintaro, S.Daukanto, Klevų, Sodų, Butkų Juzės, Ramiojoje, Vytauto, Liepų, S.Nėries, I.Simonaitytės gatvėse.

Norėčiau pakalbėti ir apie šiuo metu pradėtą bei jau plačiai komentuojamą I.Kanto g. rekonstrukciją. Suprantu, kad miestiečius neramina dėl šaligatvių atnaujinimo darbų tariamai nukentėsiantys medžiai, tačiau dar kartą noriu priminti, kad medžiai – didžioji vertybė, todėl sprendimai juos genėti, kirsti ir persodinti tikrai nepriimami vienašališkai, greitai ir neatsakingai.

Atliekant rekonstrukciją, svarbu ne tik pakeisti šaligatvio dangą. Visa gatvė turi pasikeisti kokybiškai. Kas iš to, jei mes nuspręsime sudėti gražias šaligatvio plyteles, tačiau paliksime senus, pažeistus medžius su iš žemės kyšančiomis šaknimis, kurių nepašalinus naujos plytelių dangos pakloti neįmanoma.

Šiuo metu vienoje seniausių mieste – I.Kanto gatvės šaligatvių zonoje auga 100 senų medžių, daugumą jų sudaro liepos, auga keletas klevų ir uosių, kurių amžius – per 50 metų. Čia nėra gerų želdinių – komisija nustatė, kad visi jie yra patenkinamos arba blogos būklės: pasvirę kamienai, medžių kamienų šerdys ir priekelminės dalys yra pažeistos puvinių, gausu kamieno žaizdų įvairiose lajų vietose, pačios lajos dėl genėjimo klaidų yra deformuotos ir atrodo neestetiškai. Medžių šaknys iškilnojo šaligatvio plyteles. Todėl rekonstruojant I.Kanto gatvę apsispręsta keisti ne tik šaligatvius, bet ir atnaujinti želdinius. Vietoj iškirstųjų bus atsodinti nauji augalai. Medžiai nebus atsodinti tose vietose, kur planuojama atkurti senosios Klaipėdos originalaus šaligatvio fragmentus. Po rekonstrukcijos I.Kanto gatvė turėtų iš esmės pasikeisti, medžiai bus sodinami retesniu nei anksčiau atstumu vienas nuo kito, o laikantis paveldosauginių reikalavimų, išlaikant tą pačią medžių rūšį, planuojama sodinti ne jaunus želdinukus, o apie 15 metų amžiaus, 4–5 m aukščio, 25–30 cm skersmens liepas. Neabejoju, kad ateinančiais metais, užbaigus visus atnaujinimo darbus, I.Kanto gatvė džiugins visus.

„Mažiau biurokratijos – daugiau meninių veiklų ir renginių sostinės gatvėse. Atleisdami gatvės artistus  nuo nereikalingų  biurokratinių suvaržymų,  kviečiame pasinerti  į Vilniaus kultūros gyvenimą, skatiname menininkus, vilniečių bendruomeniškumą, mažiname administracinės veiklos naštą vilniečiams“, – sako Vilniaus meras R. Šimašius.

Gatvės artistai be pranešimo ir savivaldybės leidimo nuo šiol galės rengti teatro, muzikos, šokio, dailės, amatų ar kitus meninio pobūdžio pasirodymus tam numatytose viešose miesto erdvėse, kurios yra labiausiai lankomos miestiečių ir turistų, yra sostinės traukos centrai, ar gatvės muzikantų itin pamėgtos miesto erdvės.

„Vilnius – laisvas miestas, todėl menui taikyta kontrolė čia buvo tiesiog nesusipratimas, kurį reikėjo pašalinti. Tikiu, kad muzikos garsų ir meno reginių mūsų gatvėse nuo to kasdien tik daugės.“ – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seniūnas Vincas Jurgutis.

Dar daugiau gatvės artistų  pasirodymų išvysime Pilies, Vokiečių, Didžiojoje, Užupio, Vilniaus, Trakų gatvėse ir Gedimino prospekte. Taip pat pamėgtuose miesto skveruose  – S. Moniuškos, Reformatų, Lazdynų Pelėdos, Tibeto, L.Stuokos-Gucevičiaus, Konstantino Sirvydo, A. Mickevičiaus, Odminių ir Žemaitės. Leidimų nebereikės ir norintiems rengti pasirodymus Katedros, Rotušės, Vinco Kudirkos, Lukiškių aikštėse bei Šventaragio slėnyje, ant Tauro ir Barbakano kalno, visose savivaldybės požeminėse perėjose.

Kaune jau kai kur akį traukia kalėdinės puošmenos. Didžiausioms metų šventėms pasiruošęs naujasis Panemunės tiltas, dekoracijos iškabintos ir ant Laisvės alėjos šviestuvų. Tiesa, už grožį teks brangiai mokėti.

„Dalis miesto bus puošiama turimomis dekoracijomis, dalis – nuomojamos. Šių metų biudžete šventinių papuošimų nuomai numatyta 48,4 tūkst. eurų“, – portalą kaunodiena.lt informavo savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas. Dekoracijų nuomos sutartis trejiems metams buvo pasirašyta pernai.

Praėjusiais metais visiems šventiniams papuošimams Kaune buvo išleista apie 265 tūkst. litų. Kiek pasipuošti kainuos šiemet – dar tiksliai neaišku.

Pasak A. Vilčinsko, turimais papuošimais įvairias miesto erdves dabins ir „Kauno gatvių apšvietimas", o Kauno senamiesčio draugija prisidės kuriant šventinę aplinką Vilniaus gatvėje.

Šventinių akcentų netrukus atsiras ir M. Valančiaus, Vilniaus, Parodos g., Vytauto ir Savanorių pr., ant miesto tiltų. Rotušės aikštėje lapkritį įsikurs kalėdinis miestelis su pagrindine egle. Dar viena žaliaskarė už miesto pinigus bus papuošta prie Kauno pilies. Tam lėšos numatytos Kauno miesto muziejaus biudžete. Laisvės al., Steigiamojo Seimo aikštės fontanuose, kur anksčiau irgi būdavo puošiamos kalėdinės eglės, šiemet bus įkurdintos švytinčios meninės instaliacijos.

Kalėdinės lemputės miesto gatvėse, ant tiltų ir skveruose bus įžiebtos palaipsniui. Visos jos sužibs iki lapkričio 28 dienos, kai vyks pagrindinės eglės Rotušės aikštėje įžiebimo šventė.