Ir vaikus, ir suaugusiuosius

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė pasakojo, kad netvarkingas teritorijas dažniausiai pastebi patys savivaldybės darbuotojai, tačiau nemažai informacijos apie valytinus plotus suteikia ir gyventojai.

Savivaldybės tinklalapyje skelbiamas ilgas sąrašas plotų, kuriuos kuopti rekomenduoja savivaldybės darbuotojai. Tiesa, moksleiviams patariama imtis ne visų jų tvarkymo. Ten, kur vaikai gali susižaloti narkomanų išmestais švirkštais ar pavojingai susižeisti, jie nesiunčiami.

Šiemet talkininkai raginami patys pasirūpinti pirštinėmis, maišais ir kitomis priemonėmis.

Kad būtų iškuopta kuo daugiau užterštų plotų, bendruomenės, įstaigos bei organizacijos raginamos informuoti Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojus, kurį plotą imsis valyti balandžio 26–27 d., kai bus skelbiama didžioji miesto talka.

Didžioji šių plotų dalis yra parkai, pamiškės, gatvių šalikelės, kur nėra daug gyvenamųjų namų, paupiai bei teritorijos prie tvenkinių bei ežerėlių.

Stebi gyvai ir kameromis

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis patikino, kad jo pavaldiniams ne kartą pavyko nustatyti teršėjus.

Tačiau tai buvo tik vienetiniai atvejai, kai tarp šiukšlių būdavo randamos dėžės ar kiti daiktai su vardais ir pavardėmis.

Kur kas dažniau žmonės išmeta nebereikalingus baldus ar padangas, tada buvusio jų savininko nustatyti neįmanoma, belieka tikėtis, kad talkininkai arba Miesto tvarkymo skyriaus pasamdyti rangovai nurodytą plotą išvalys.

Paklaustas apie vietas, kur žmonės nuolat atsikrato senų padangų, M. Poimanskis prisiminė Kaštonų gatvės garažų masyvą. Ten pastaruoju metu neįmanoma privažiuoti, padarytos kliūtys, kurios turėtų būti neįveikiamos teršėjams.

Įrengtos ir kitos priemonės, skirtos tramdyti šiukšlintojus.

Ne vienoje vietoje prie komunalinių atliekų konteinerių, kur žmonės piktybiškai palieka stambias šiukšles, yra įrengta vaizdo stebėjimo kamerų, o jų transliuojamą vaizdą stebi savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai.

Kai kuriose itin užterštose teritorijose stebėjimo ėmėsi aplinkosaugininkai.

Ar manote, kad užsienio šalyse – kitaip?

Kai šiukšlintojai nebereikalingą mantą atveža mašina, jos valstybiniai numeriai užfiksuojami ir taip nustatomas teršėjas.

Bet jeigu senus baldus ir kitus griozdus prie konteinerių rankose atneša žmogus, užsimaukšlinęs gobtuvą, sužinoti, kas jis yra, sunku. Galima įtarti, kas yra teršėjas, bet prieš baudžiant reikia turėti nenuginčijamų įrodymų.

„Seklių tam neturime. Bandėme stebėti, bet ta praktika nepasiteisino. Gali skirti sekimui du žmones, jie visą dieną stebės vieną vietą, nieko neleistino neužfiksuos, bet kitų darbų neatliks“, – teigė M. Poimanskis.

Senų padangų krūvos stebina, nes atliekų tvarkytojai nuolat skelbia – kiekvienas klaipėdietis per metus gali atvežti nemokamai penkias padangas. Veikiausiai į krūvą sumesti nebereikalingus daiktus – mažiau vargo.

Marius Poimanskis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Situacija gerėja

Nepaisant gausaus tvarkytinų plotų sąrašo, M. Poimanskis įsitikinęs, kad Klaipėda yra gražus ir švarus miestas.

„Ar manote, kad užsienio šalyse – kitaip? Pas mus šiukšlynai ten, kur kai kurie klaipėdiečiai net buvę nėra. O lankomiausiuose pasaulio miestuose juos galima pamatyti pačiame centre. Nemanau, kad mes galime išauklėti suaugusius žmones. Jeigu tėvas nešė į kiemą šiukšles, tai ir sūnus taip darys. Jam paprasta – numetė, o toliau – nebe jo rūpestis. Bet tvarka gi turi būti“, – sakė vedėjas.

Anot jo, situacija tikrai keičiasi. Juk gal prieš 15 metų buvo įprasta, kad šiukšlių konteineriai būdavo „apaugę“ atliekomis, konteinerių dėl to kai kur nė nebūdavo matyti.

„Skambindavome vežėjams, jie tikindavo, kad viską išgabeno, o mes stovime prie tų krūvų. Dabar tokių situacijų nebėra“, – kalbėjo Viešosios tvarkos skyriaus vadovas.

Talkininkams nepritrūko nei geros nuotaikos, nei energijos, o į pagalbą buvo atskubėję ir mažieji klaipėdiečiai.

Ne tik apsišvarinome, bet ir atšventėme.

"Sekėsi išties gerai. Negalvojome, kad turėsime šitiek daug šiukšlių. Jų pririnkome apie 20 maišų. Tačiau apsišvarinome, įkėlėme inkilėlius, velykiškai pasipuošėme šaką, pasidengėme stalą, atsigėrėme arbatos ir vėl kibome į darbą. Labai noriu pagirti vaikus. Vos tik pradėjome dirbti, iš Martyno Mažvydo mokyklos atskubėjo mums padėti ketvirtokai. Noriai rinko šakas, lapus. Tikri šaunuoliai", – džiaugėsi Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Valerija Miliauskienė.

Senjorų pavyzdžiu pasekė penki berniukai ir viena mergaitė. Minėtoje mokykloje šie vaikai mokosi ketvirtoje klasėje.

Iš viso į pavasarinę talką susirinko apie 50 žmonių. Jie ne tik švarino aplinką, bet ir kabino inkilus paukščiams.

Valerija Miliauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Parodėme kitiems pavyzdį. Mūsų buvo nemažai, smagiai pabendravome, susidraugavome. Užsiregistravo apie 40 žmonių, bet skaičius tikrai siekė 50. Kiti prisijungė kiek vėliau. Nevertėme žmonių, padėjo, kiek galėjo. Ne tik apsišvarinome, bet ir atšventėme. Nuotaika – labai gera. Visi patenkinti. Pakabinome ir devynis inkilus, ant jų užklijavome asociacijos lipdukus", – pasakojo V.Miliauskienė.

Pašnekovė juokavo, kad talka prasidėjo dar neišaušus sutartai valandai ir nespėjus pasakyti sveikinimo žodžių.

"Niekas nieko nelaukė", – šmaikštavo asociacijos prezidentė.

Asociacijos nariai jau ruošiasi artėjančiai Motinos dienai bei Dainų šventei. Planuoja ir vėl džiuginti klaipėdiečius ne tik šokiais, bet ir dainomis.

Talką organizavo kultūros centro Žvejų rūmų Bendruomenės namai. Dalyvavo Pagyvenusių žmonių asociacijos ir kiti bendruomenės kolektyvai.

Tikimasi, kad šylant orams daugės ir norinčiųjų prisijungti prie miesto gražinimo.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Sandros Dabrienės teigimu, nedidelį talkininkų skaičių galbūt lemia oro sąlygos.

"Pirmieji į talkas užsiregistravo kovo 28-ąją. Dažniausiai tai daro mokyklos. Šiuo metu iš viso jau užsiregistravo dešimt mokyklų, kultūros centro Žvejų rūmų bendruomenės namai ir Klaipėdos žalieji. Palyginti su ankstesnių talkų intensyvumu, šiais metais skaičiai kol kas maži. 2019 m. buvo užsiregistravę 68 dalyviai. Per karantiną, 2020 m., talkos nebuvo organizuojamos, o 2021 m. vyko minimalios. Tačiau ir dabar žmonės domisi, klausia, planuoja talkas balandžio pabaigoje. Veikiausiai aktyvumui įtakos daro ir oro sąlygos. Manau, kad pirmieji metai po karantino – laisvesni, talkų bus mažiau, bet po to ir vėl įsivažiuosime, talkos suintensyvės", – kalbėjo S.Dabrienė.

Balandžio pradžioje Miesto tvarkymo skyrius parengė miesto teritorijų, kurias būtina tvarkyti, sąrašą.

Talkininkai ir patys gali pasirinkti viešąją teritoriją, kurią nori sutvarkyti. Tokių iniciatyvų jau yra.

Neseniai "Facebook" grupėje "Melnragės bendruomenė" viena klaipėdietė pasiūlė surengti talką ir sutvarkyti netoli gyvenamųjų namų esantį šabakštyną, kuriame – kažkieno paliktas čiužinys, baldų dalys, maišeliai, pilni atliekų.

Pavasariui įsibėgėjant, bus planuojamos ir kitos talkos. Viena populiariausių Lietuvoje – "Darom", kurios metu visų mokyklų moksleiviai bus kviečiami prisijungti prie aplinkos švarinimo.

Jei talkininkai nėra pasirinkę teritorijos, Miesto tvarkymo skyriaus specialistės parinks tvarkytiną vietą iš sąrašo. 2017 m. sąraše yra 100 tvarkytinų teritorijų. Rangovui, vežančiam atliekas, bus duota informacija apie talkos datą bei tvarkomą vietą.

Sutartą dieną rangovas pastatys konteinerį atliekoms – biodegraduojančioms, stambiagabaritėms arba padangoms – ir sutartu laiku išveš pripildytą konteinerį. Maišus ir pirštines talkininkai turi turėti patys.

Pagrindinis atliekų vežėjas – „Ecoservice Klaipėda“.

2016 m. balandžio mėn. miesto talkoje dalyvavo 70 kolektyvų. Sutvarkyta 70 miesto teritorijų. 2016 m. miesto talkų metu surinkta 243 t atliekų: biodegraduojančių atliekų – 23 t; stambiagabaritinių atliekų – 127 t; komunalinių atliekų – 93 t; padangų – 300 vnt. (2,4 t). Miesto talkų metu sutvarkytos šios teritorijos: Melnragės, Girulių kopagūbris bei miško takai, miškas pagal Prano Lideikio g., Poilsio ir kultūros parkas, Miesto ligoninės prieigos, Danės upės pakrantės, Vasaros estrados prieigos, Liepojos g. pakelės, Jono kalnelio prieigos, Malūno tvenkinio parkas, Joniškės g. pakelės, Žardės piliakalnis, Šilutės pl. pakelės, Jūrininkų pr. želdynai, dviračių takas palei Danę, Žolynų g., I. Simonaitytės g., Smiltelės g., Savanorių g. želdiniai ir kt.

Akcijoje dalyvauti labai paprasta. Pirmas būdas: birželio 4 d. 12.30 val. ateiti prie Žvėryno pėsčiųjų tilto, kur bus suformuotos grupelės problematiškoms sostinės vietoms tvarkyti. Antras būdas: siųsti asmenukes prieš ir po pakeliant šiukšlę iš pačių įvairiausių Lietuvos ir pasaulio vietų adresu pakeltisiuksleyramadinga@gmail.com

Savo rankomis prisidėję prie Vilniaus švaros ir šį kartą bus apdovanoti autoriniais Lietuvos dizainerių prizais. Po miesto švarinimo akcijos dalyvių laukia muzikinis pasisėdėjimas su akcijos draugais − šokio mokyklos „Low Air“ šokėjais.

Projekto idėjos autorės L. Žilionytė ir J. Šeduikytė siekia atkreipti dėmesį į aplinkos problemas skatindamos Lietuvos gyventojų sąmoningumą. „Mūsų aplinka, miškai, gamta, miesto gatvės, takai ir takeliai neretai tiesiog apgulti šiukšlių: ar tai – pavienis popieriukas, ar didžiausias kalnas, siekiame šiukšles padėti ten, kur joms ir vieta – į šiukšliadėžę. Tikslas – ne tik nuolatos organizuoti įvairias švaros akcijas, kurių metu siekiama parodyti, kad pakelti šiukšlę galima ir gražiai apsirengus, bet  ir visą laiką išlikti sąmoningiems: nemesti šiukšlės bet kur, pakelti ne vietoje numestą šiukšlę ir žinoma, palaikyti aplodismentais žmogų, šalia keliantį šiukšlę! Kodėl? Nes tai smagu. Tikime, kad įvairiausio amžiaus, auklėjimo, socialinio sluoksnio ir pažiūrų žmonės neliks abejingi šio projekto idėjai“, – sakė akcijos idėjos autorė L. Žilionytė.

Smagiausia akcijos dalis – visą laiką vykstantys sąmoningų šiukšles keliančių žmonių apdovanojimai autoriniais Lietuvos dizainerių darbais. Ne išimtis – ir birželio 4 d. akcija, kurios metu prizai bus teikiami tiek gyvai atėjusiems į akciją, tiek – atsiuntusiems asmenukes prieš ir po pakeliant šiukšlę. Taip pat minėtu adresu labai laukiamos siūlomų tvarkyti Vilniaus vietų foto bei koordinatės.

Daugiau informacijos: www.facebook.com/pakeltisiuksleyramadinga.

Užterštoms miesto teritorijoms tvarkyti ir vėl šaukiamasi gyventojų pagalbos. Šiemet per du mėnesius klaipėdiečių bus prašoma sutvarkyti daugiau užterštų teritorijų nei pernai. Kaip jau tampa įprasta, į talką miestiečius sukvies ir akcija „Darom“.

Kaip ir kasmet, prasidėjus balandžiui uostamiestyje skelbiamas švaros laikas. Šiemet klaipėdiečių tvarkyti miestą bus prašoma beveik du mėnesius – nuo balandžio 1 d. iki gegužės 20 d.

Balandžio 23 d. tikimasi visuotinio švarinimosi vajaus – mieste organizuojama akcija „Darom“.

Šiemet akcijos metu gyventojų prašoma sutvarkyti daugiau teritorijų nei buvo pernai. Akcijos „Darom“ metu šiemet netvarką tikimasi pažaboti 55 užterštose miesto teritorijose.

Išsamesnė informacija apie siūlomas tvarkyti vietas skelbiama uostamiesčio savivaldybės tinklalapyje.

Norintieji dalyvauti akcijoje turėtų kreiptis į Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrį.

Vieni aktyviausių talkų dalyvių būna mokiniai ir studentai. Šiemet talkose dalyvauti norą pareiškė ir politikai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato atstovai, kariai.

Pernai savivaldybės paskelbtose talkose dalyvavo 72 kolektyvai, buvo surinkta ir išvežta 130 tonų šiukšlių, o 2014 m. – 89 tonos.