Šių keturių valstybių rankinio federacijos dėl Baltijos jūros taurės turnyrų organizavimo sutarė prieš metus ir jau buvo surengti šeši įvairaus amžiaus rinktinių turnyrai. Pirmą kartą organizuojamą moterų rinktinių turnyrą Lietuvos rankinio federacija nusprendė rengti Lietuvos sporto centre Druskininkuose.

„Baltijos jūros taurės turnyrai organizuojami pagal iš anksto suderintą tvarkaraštį, skirtingose valstybėse rotacijos principu. Pirmą kartą vyksiantis moterų rinktinių turnyras iš viso bus jau septintasis, bendrai organizuojamas keturių šalių federacijų. Iki tol jau vyko du vyrų rinktinių turnyrai, taip pat vaikinų U18 ir U20 bei merginų U17 ir U19 jaunių ir jaunimo rinktinių turnyrai. Mūsų valstybėse rankinio lygis yra panašus ir papildomos tarptautinės rungtynės duoda daug naudos ruošiantis svarbiausioms varžyboms – Europos čempionatams ar Europos čempionatų atrankos rungtynėms“, – apie idėją organizuoti Baltijos jūros taurės turnyrus pasakoja Lietuvos rankinio federacijos generalinis sekretorius Miglius Astrauskas.

Lietuvos rankininkės turnyrą pradės penktadienį 17.00 val. susitikimu Latvijos rinktine. Šeštadienį 18.00 val. Lietuvos rinktinė žais su Estijos ekipa, o turnyrą baigs sekmadienį 12.00 val. rungtynėmis su Suomijos nacionaline komanda.

Lietuvos rinktinei Baltijos jūros taurės turnyras bus ir generalinė repeticija prieš Europos čempionato atrankos turnyro kovas. Vasario 28 d. svečiuose ir kovo 3 d. namuose Lietuvos rankininkės dukart susitiks su Azerbaidžano rinktine.

„Sieksime tapti istorinio Baltijos jūros taurės turnyro nugalėtojais. Manau, kad Lietuvos rinktinė yra pajėgi tai padaryti. Estijoje moterų rankinis nėra populiarus. Estijos moterų rinktinė net nedalyvauja Europos čempionato atrankos turnyre, o Latvijos rinktinė Europos čempionatą pradėjo labai nesėkmingai. Latvės net 13:51 pralaimėjo slovėnėms ir 8:55 neprilygo prancūzėms. Be to, Lietuvos čempionatas yra daug aukštesnio lygio negu latvių. Rimčiausios kovos tikimės iš Suomijos rinktinės. Suomijos čempionate pirmaujančios komandos yra gan aukšto lygio, du suomių klubai dalyvauja ir Baltijos lygoje. Todėl Lietuvos ir Suomijos rinktines laikyčiau realiausiomis pretendentėmis laimėti turnyrą, – sakė Lietuvos moterų rinktinės treneris Karolis Kaladinskas.

Lietuvos rankininkės sieks pakartoti Lietuvos vyrų rinktinės sėkmę. Gintaro Savukyno treniruojami Lietuvos rankininkai triumfavo praėjusių metų gruodžio 28-30 d. Luzdoje (Latvija) vykusiame Baltijos jūros taurės turnyre.

Reprezentacinės Lietuvos rankinio komandos po dvejų metų pertraukos grįžta į „Avia Solutions Group“ areną ir čia žais visas pasaulio ir Europos čempionatų atrankos turnyrų rungtynes.

Pastaruosius metus Lietuvos rinktinės žaidė Klaipėdoje ir Alytuje.

„Rankinis populiarus visoje Lietuvoje ir visuose miestuose sulaukdavome didelio palaikymo. Bet kiekvienos nacionalinės rinktinės prestižo reikalas yra žaisti šalies sostinėje. Vilnius yra didžiausias šalies miestas ir natūralu, kad sostinėje sulaukdavome didžiausio palaikymo. Neoficialiu rankinio rekordu laikomos rungtynės su daugkartine pasaulio čempione Ispanijos rinktine, kai Lietuvos rankininkus Vilniuje palaikė daugiau negu 5 tūkstančiai žiūrovų. Vilniuje pasiekti ir istoriniai laimėjimai, tokie, kaip kelialapį į 2022 m. Europos čempionatą lėmusi pergalė prieš olimpinę vicečempionę Islandijos rinktinę“, – sakė Lietuvos rankinio federacijos generalinis sekretorius Miglius Astrauskas.

Atnaujintos „Avia Solutions Group“ arenos vadovas Andrius Žiauberis tvirtina, kad Lietuvos rinktinių sugrįžimas į sostinę skatins rankinio populiarumą ne tik Vilniuje, bet ir visame regione ir atneš apčiuopiamos naudos tiek miestui, tiek jo gyventojams.

„Džiaugiamės, kad nuo šiol galėsime vadintis savotiškais „rankinio namais“. Smagu, kad federacija mato tiek Vilniaus miestą, tiek mūsų areną, kaip strateginius savo ateities plėtros taškus. Tikiu, kad ilgalaikis bendradarbiavimas užtikrins dar stabilesnį rankinio populiarumo augimą, nes Vilniuje bus žaidžiami visi svarbiausi vyrų ir moterų rinktinių susitikimai“, – teigia „Avia Solutions Group“ arenos vadovas A. Žiauberis.

Lietuvos rankinio federacija mūsų šalyje per pastaruosius 7 metus surengė net penkis Europos jaunimo ir jaunių čempionatus. Lietuvoje vykę Europos čempionatai sulaukė puikių Europos rankinio federacijos įvertinimų ir padėjo pagrindą siekti Lietuvoje surengti dar didesnius tarptautinius rankinio turnyrus.

„Lietuva kartu su kaimynėmis Lenkija ir Baltarusija buvo tarp pretendenčių surengti 2026 m. Europos vyrų rankinio čempionatą. Tačiau dėl įvykių Baltarusijoje buvome priversti atsiimti savo kandidatūrą. Bet tuo pačiu, Europos rankinio federacija buvo informuota apie Lietuvos galimybes surengti tokio lygio varžybas, sulaukėme gerų įvertinimų ir tikimės, kad atsinaujinęs bendradarbiavimas su moderniausia Baltijos šalyse „Avia Solutions Group“ arena, padės mums pritraukti į Lietuvą didžiausius Europos rankinio turnyrus“, – sako M. Astrauskas.

„Per paskutinius metus atnaujinome areną ir ženkliai patobulinome tiek sporto, tiek kitų tipų renginiams aktualių aspektų, kaip akustika, pastato ergonomika ar apšvietimas. Pastarasis, beje, ne tik atitinka, bet ir viršija bet kokios sporto federacijos reikalavimus. Tikiu, kad kartu su rankinio federacijos atstovais Vilniuje sukursime puikių renginių, įkvėpsiančių ir mūsų šalies rankinio rinktines“, – tvirtina A. Žiauberis.

Artimiausios rankinio rungtynės „Avia Solutions Group“ arenoje vyks spalio 15 d. Kovą dėl kelialapio į 2024 m. Europos čempionatą pradėsianti Lietuvos moterų rinktinė Vilniuje priims Šiaurės Makedonijos nacionalinę komandą. Šios dvikovos baigtis daug lems kelialapių į Europos čempionatą dalybose.

Tiesioginius kelialapius į Europos čempionatą iškovos dvi stipriausios grupės ekipos. Atrankos turnyro 5-oje grupėje, be Lietuvos ir Šiaurės Makedonijos rinktinių, taip pat rungtyniaus Ispanijos ir Azerbaidžano komandos.

Lietuvos vyrų rankinio rinktinė kovą dėl kelialapio į 2025 m. pasaulio čempionatą pradės kitų metų kovo mėnesį.

Finansavimo absurdai

Lietuvos nacionalinė vyrų rankinio rinktinė pirmą kartą nuo 1998-ųjų vėl prasimušė į elitą – iškovojo teisę rungtyniauti 2022 m. Europos čempionato finalo turnyre.

Tačiau sėkmę temdo finansinės problemos, atsiradusios politikams pakeitus sporto finansavimo tvarką.

Europos čempionato finalo turnyras Vengrijoje ir Slovakijoje vyks kitąmet sausio mėnesį, o pinigai, skirti aukšto meistriškumo programoms, pagal dabartinę tvarką sporto federacijas pasieks 2022-ųjų balandį.

Sportininkai tai vadina absurdu ir sporto žlugdymu, nes tokia finansavimo tvarka ne tik kad neatitinka įvairių varžybų kalendoriaus, bet ir padaro atletus įkaitais, kai net ir patekę į pagrindinius turnyrus negali į juos vykti dėl lėšų trūkumo.

LRF mokesčius už dalyvavimą Europos čempionato finalo etape turi mokėti jau dabar. Šiuo metu reikalingos lėšos ir vyrų rankinio rinktinei aprūpinti, treniruočių stovykloms bei draugiškoms rungtynėms, žaidėjų kelionėms iš klubų į nacionalinę komandą ir atgal. Pasirengimui reikalinga suma sudaro apie 70 tūkst. eurų.

Neskatina remti sportą

"Ieškotume galimybės pasiskolinti, bet nepalikta jokia galimybė – grąžinti ar padengti šių metų sąskaitas kitų metų aukšto meistriškumo programos pinigais negalima. Ieškoti rėmėjų taip pat sudėtinga, nes įstatymai neskatina remti sportą. Šiuo metu rėmėjų, mecenatų neliko, yra tik reklamos pirkėjai. Parduoti reklaminius plotus irgi nelengva, kai kol kas neaišku, kas transliuos Europos čempionato rungtynes, ar galima bus rėmėjams reklamuotis. Valstybinėms įmonėms buvo uždrausta remti. Pakeitus Loterijų įstatymą, šio verslo bendrovės irgi nenorės remti, nes pinigus teks pervesti į valstybės biudžetą, o ne skirti tiesiogiai sportui. Vargu ar po mokestinių pakeitimų galės padėti ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris anksčiau skirdavo dalį sporto šakos plėtrai skirtų lėšų kitiems metams. Akivaizdu, kad valstybinė sporto finansavimo tvarka negera", – teigė M.Astrauskas.

M. Astrauskas: iki šiol esame priversti mokėti skolas už rinktinės dalyvavimą pasaulio ir Europos čempionatuose, vykusiuose prieš du dešimtmečius. / Evaldo Šemioto nuotr.

Pasak jo, finansavimo sąlygos nuolatos kinta ne sportininkų naudai, neužtenka net ir per įvairias programas skiriamų lėšų.

LRF šiemet aukšto meistriškumo programai iš valstybės gavo 118 tūkst. eurų, vėliau dar papildomai buvo skirta 25 tūkst. eurų, nors vien LRF aukšto meistriškumo programoje buvo numatytas 581 tūkst. eurų poreikis.

Nepaisant menko valstybės finansavimo, LRF yra numačiusi, kad šalies rankinio rinktinės (maždaug 160 skirtingo amžiaus žaidėjų – moterų ir vyrų, merginų ir vaikinų) dalyvautų aštuoniuose pasaulio ir Europos čempionatuose.

Senų skolų šleifas

"Europos merginų jaunių (iki 17 metų) čempionatą Klaipėdoje organizavusi mūsų federacija iš viso šiemet sugeneravo ir patyrė jau per 600 tūkst. eurų išlaidų, o iš valstybės biudžeto aukšto sportinio meistriškumo programai gauta tik 143 tūkst. eurų, – tvirtino M.Astrauskas. – Be visų išlaidų rinktinėms pasirengti ir dalyvauti varžybose, LRF turi pati pirkti ir televizijos transliacijų teises, kad visuomeninis transliuotojas galėtų transliuoti užsienyje vykstančias rungtynes. Pati LRF sumoka filmavimo, transliacijų, anonsų, reklamos gamybos ir kitas išlaidas. Kitose Europos šalyse televizijos šias išlaidas federacijoms padengia už įgytas teises transliuoti. LRF lėšomis buvo mokamos ir Čempionų lygos rungtynių transliacijos, kuriose sėkmingai žaidžia Lietuvos rankininkai ir garsina mūsų šalį."

Po paskutinės sporto reformos LRF valstybinis finansavimas sumažėjo 25–30 proc. ir toliau mažėja, nors Lietuvos rankinio rezultatai yra geriausi per pastaruosius 20 metų.

"Toks finansavimo modelis verčia sporto federacijas klimpti į skolas, kai, rinktinei patekus į Europos ar pasaulio čempionato finalo turnyrus, žymiai padidėja išlaidos. Baiminamės, kad istorija pasikartos. Iki šiol esame priversti mokėti skolas už dalyvavimą pasaulio ir Europos čempionatuose, vykusiuose prieš du dešimtmečius. Į skolas teko įklimpti, kai 1997 m. pasaulio vyrų rankinio čempionate Japonijoje buvo užimta dešimta vieta, o prieš tai reikėjo žaisti atrankos rungtynes Australijoje. Skolas dar padidino dalyvavimas 1998 m. Europos čempionate Italijoje, kur užimta devinta vieta, ir tais pačiais metais Lietuvos merginų jaunimo rinktinės iškovoti pasaulio čempionato sidabro medaliai Kinijoje. Užimtos aukštos vietos neatpirko tolimų kelionių", – pasakojo anksčiau Lietuvos rinktinės treneriu dirbęs M.Astrauskas.

Siūlo išeitį

LRF kreipiasi į sporto politiką formuojančius strategus ir ragina numatyti, kad dalyvavimą Europos ir pasaulio čempionatuose finansuotų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tiesiogiai ar per Lietuvos sporto centrą (LSC).

Federacijos rūpintųsi sportininkų ir rinktinių pasirengimu čempionatams, talentų identifikavimu ir jų ugdymu, trenerių kvalifikacijos kėlimu, sporto šakos plėtra, treniravimo sistemos tobulinimu. Būtent tokia sistema veikia daugelyje Europos valstybių.

"Taip būtų sąžiningiau, nes Europos ir pasaulio čempionatų vykdymo sistema yra nevienoda. Vienoms sporto šakoms prireikia labai didelių resursų, kitoms – ne. Kai kurių sporto šakų čempionatai vyksta divizionuose, o kitais atvejais reikia įveikti 2–3 atrankos etapus, kad patektum į finalo varžybas. Kartais čempionatas ar atrankos etapas vyksta tik vieną savaitgalį, bet yra ir kita sistema, kai reikia sukviesti sportininkus į rinktinę kelis kartus per metus. Vieni čempionatai vyksta šalia Lietuvos – Lenkijoje, Latvijoje ar kitoje kaimynų valstybėje, kiti – tolimuosiuose kraštuose ir kelionės kainuoja kelis ar keliolika kartų brangiau", – vardijo M.Astrauskas.

Rinktinės taps našta?

Sporto federacijų siūlymu, ŠMSM ar LSC galėtų centralizuotai pigiau pirkti paslaugas ir inventorių, juos užsakant dideliais kiekiais ir taip sutaupant sportui skirtų lėšų.

Tai apima daugumą sportininkams reikalingų paslaugų – kelionių bilietus, transportą, sportinę aprangą, draudimą ir kita. ŠMSM šiuo atveju galėtų ir geriau kontroliuoti, kaip naudojamos sportui skirtos lėšos.

"Siūlome, kad po Loterijų įstatymo pakeitimų būtent ta dalis lėšų, kuri tekdavo LTOK, o dabar bus nukreipta į valstybės biudžetą, galėtų būti naudojama Lietuvos rinktinių dalyvavimui Europos ir pasaulio čempionatuose, o ne išdalyta neaiškiems projektams ar programoms. Tai paskatintų federacijas burti kuo daugiau rinktinių, nes be lėšų negalime formuoti jaunių, jaunimo komandų, auginti pamainą. Kai kurios komandinių sporto šakų federacijos dėl lėšų stokos išvis negali suformuoti nacionalinių rinktinių", – teigė M.Astrauskas.

Tačiau pergalių džiaugsmą temdo finansinės problemos, kurios atsirado politikams pakeitus sporto finansavimo tvarką. Europos čempionatas Vengrijoje ir Slovakijoje vyks sausio mėnesį. Tuo tarpu pinigai, skirti aukšto meistriškumo programoms, pagal dabartinę tvarką federacijas pasieks tik kitų metų balandžio mėnesį.

Sportininkai tai vadina absurdu ir sporto žlugdymu, nes tokia finansavimo tvarka ne tik kad neatitinka įvairių sporto šakų varžybų kalendoriaus, bet ir padaro sportininkus įkaitais, kuomet net ir patekus į čempionatus, sportininkai į juos vykti negali dėl lėšų trūkumo. Lietuvos rankinio federacija (LRF) mokesčius už dalyvavimą finaliniame Europos čempionato etape turi mokėti jau dabar – spalio ir lapkričio mėnesiais. Šiuo metu reikalingos išlaidos ir rinktinės aprūpinimui, treniruočių stovykloms bei draugiškoms rungtynėms, žaidėjų kelionėms iš klubų į rinktinę ir atgal. Rinktinės pasirengimui reikalinga suma apie 70 tūkst. eurų.

„Atsidūrėme aklavietėje. Ieškotume galimybės pasiskolinti, bet ir čia nepalikta jokia galimybė – grąžinti ar padengti šių metų sąskaitas kitų metų aukšto meistriškumo programos pinigais negalima. Ieškoti rėmėjų taip pat sudėtinga, nes įstatyminė bazė neskatina sporto rėmimo. Šiuo metu rėmėjų, mecenatų neliko, yra tik reklamos pirkėjai. O parduoti reklaminius plotus irgi nėra lengva, kai nežinai, kas transliuos Europos čempionato rungtynes, ar galima bus rėmėjams reklamuotis ir pan. Valstybinėms įmonėms buvo uždrausta remti. Pakeitus loterijų įstatymą, pastarosios bendrovės irgi nenorės remti, nes pinigus teks pervesti į valstybės biudžetą, o ne skirti tiesiogiai sportui. Vargu ar po mokestinių pakeitimų galės padėti ir LTOK, kuris anksčiau skirdavo dalį sporto šakos plėtrai skirtų lėšų kitiems metams. Akivaizdu, kad valstybinė sporto finansavimo tvarka nėra gera“, – teigia LRF generalinis sekretorius Miglius Astrauskas.

Pasak jo, finansavimo sąlygos nuolatos kinta ne sportininkų naudai, neužtenka net ir per įvairias programas skiriamų lėšų. Pavyzdžiui, LRF šiemet aukšto meistriškumo programai iš valstybės gavo 118 tūkst. eurų, vėliau dar papildomai buvo skirta 25 tūkst. eurų. Nors vien LRF aukšto meistriškumo programoje buvo numatyta 581 tūkst. eurų poreikis. Nežiūrint į menką valstybės finansavimą LRF šiemet yra numačius dalyvavimą aštuoniuose pasaulio ir Europos čempionatuose, kuriuose suplanuotas apie 160 įvairaus amžiaus rankininkų ir rankininkių dalyvavimas.

„Europos merginų jaunių U17 čempionatą Klaipėdoje organizavusi Lietuvos rankinio federacija iš viso šiemet sugeneravo ir patyrė jau virš 600 tūkst. eurų išlaidų. O iš valstybės biudžeto aukšto sportinio meistriškumo programai gauta tik 143 tūks. eurų, – tvirtina M. Astrauskas. – Be visų patiriamų išlaidų rinktinių pasirengimui ir dalyvavimui varžybose, LRF turi pati pirkti ir televizijos transliacijų teises, kad visuomeninis transliuotojas galėtų transliuoti Lietuvos rinktinių rungtynes užsienyje. Pati LRF apmoka filmavimo, transliacijų, anonsų, reklamos gamybos ir kitas išlaidas. Tuo tarpu kitose Europos šalyse televizijos šias išlaidas federacijoms padengia už įgytas teises transliuoti. LRF lėšomis buvo apmokamos ir EHF Čempionų lygos rungtynių transliacijos, kuriose sėkmingai žaidžia Lietuvos rankininkai ir taip garsina Lietuvą bei prisideda prie rankinio populiarinimo mūsų šalyje.“

Po paskutinės sporto reformos LRF valstybinis finansavimas sumažėjo 25-30 procentų ir toliau mažėja. Nors šiuo metu Lietuvos rankinio federacijos rezultatai yra geriausi per pastaruosius 20 metų, bet valstybinis finansavimas yra mažiausias per tą patį laikotarpį.

„Toks finansavimo modelis verčia sporto federacijas klimpti į skolas, kai rinktinei patekus į Europos ar pasaulio čempionato finalinius etapus, ženkliai padidėja išlaidos. Baiminamės, kad istorija pasikartos. Iki šiol esame priversti mokėti skolas už dalyvavimą pasaulio ir Europos čempionatuose, vykusiuose prieš du dešimtmečius. Į skolas federacijai teko įklimpti, kai 1997 m. pasaulio vyrų rankinio čempionate Japonijoje buvo užimta 10 vieta, o prieš tai vykta žaisti atrankos turnyro rungtynių į Australiją. Skolas dar padidino dalyvavimas 1998 m. Europos vyrų čempionate Italijoje, kur užimta 9 vieta bei tais pačiais metais Lietuvos merginų jaunimo rinktinės iškovoti pasaulio čempionato sidabro medaliai Kinijoje. Užimtos aukštos vietos neatpirko tolimų kelionių“, – pasakoja anksčiau Lietuvos rinktinės treneriu dirbęs M. Astrauskas.

Atsižvelgdama į šiuos išdėstytus faktus, LRF kreipiasi į sporto politiką formuojančius politikus ir ragina numatyti, kad dalyvavimą Europos ir pasaulio čempionatuose finansuotų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tiesiogiai ar per Lietuvos sporto centrą. O federacijos rūpintųsi sportininkų ir rinktinių pasirengimu čempionatams, talentų identifikavimu ir jų ugdymu, trenerių kvalifikacijos kėlimu, sporto šakos plėtra, treniravimo sistemos tobulinimu ir t.t. Būtent tokia sistema yra daugelyje Europos valstybių.

„Taip būtų sąžiningiau. Nes Europos ir pasaulio čempionatų vykdymo sistema yra nevienoda. Vienose sporto šakose tai reikalauja labai didelių resursų, kitose ne. Vienose sporto šakose čempionatai vyksta divizionais, kitose reikia praeiti 2-3 atrankos etapus, kad patektum į finalines varžybas. Vienose čempionatas ar atrankos etapas įvyksta tik vieną savaitgalį, kitose reikia sukviesti sportininkus į kelis „langus“ per metus. Vieni čempionatai vyksta šalia Lietuvos – Lenkijoje, Latvijoje ar kitoje kaimyninėje valstybėje, tuo tarpu kiti čempionatai vyksta tolimuose kraštuose ir kelionės kainuoja kelis ar keliolika kartų brangiau“, – sako M. Astrauskas.

Sporto federacijų siūlymu, ŠMSM ar Lietuvos sporto centras centralizuotai galėtų pigiau pirkti paslaugas ir inventorių, juos užsakant dideliais kiekiais ir taip sutaupant sportui skirtas lėšas. O tai apima daugelį sportininkams reikalingų paslaugų – kelionių bilietai, transporto paslaugos, sportinės aprangos, inventorius, draudimas ir kita. ŠMSM šiuo atveju galėtų ir geriau kontroliuoti sportui skirtų lėšų panaudojimą.

„Siūlome, kad po loterijų įstatymo pakeitimų būtent ta dalis lėšų, kuri tekdavo LTOK, o dabar bus nukreipta į valstybės biudžetą, galėtų būti panaudojama Lietuvos rinktinių dalyvavimui Europos ir pasaulio čempionatuose ir tuo pačiu šalies garsinimui, o ne išdalinta neaiškiems projektams ar programoms. Taip paskatintų federacijas burti kuo daugiau rinktinių, nes be lėšų negalime formuoti jaunių, jaunimo rinktinių ir taip auginti pamainą. O kai kurios komandinių sporto šakų federacijos dėl trūkstamų lėšų net negali suformuoti nacionalinių rinktinių“, – teigia M. Astrauskas.

Grįžęs iš susitikimo LRF prezidentas D. Pasvenskas džiaugėsi, jog šalys vieningai priėmė sprendimą trise teikti paraišką Europos rankinio čempionato vykdymui 2026 metais: „Džiaugiamės, kad Minske su kolegomis iš Baltarusijos bei Lenkijos pasirašėme protokolą teikti paraišką organizuoti 2026-ųjų metų Europos vyrų rankinio čempionatą. Malonu, kad buvo parodytas pasitikėjimas mūsų federacija ir suteikta galimybė pretenduoti į tokį reikšmingą renginį mūsų šalyje“.

Šiais metais pasaulio čempionatas buvo vykdomas dvejose šalyse – Vokietijoje bei Danijoje, o 2020-ųjų metų Europos čempionatas pirmą kartą bus vykdomas trijose skirtingose valstybėse – Austrijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Tad praktika čempionatus rengti keliose šalyse įgauna vis didesnį pagreitį.

„Be abejo, pasirašydami protokolą suprantame, kad prisiimame didelę atsakomybę ir laukia daug darbo, kad mūsų bendra trijų šalių paraiška laimėtų teisę rengti šį čempionatą. Esu įsitikinęs, kad ši kaimyninių šalių paraiška yra labai perspektyvi“, – grįžęs iš Minsko kalbėjo LRF prezidentas Donatas Pasvenskas. Tai, jog šansai trims kaimyninėms valstybėms organizuoti 2026 metų Europos čempionatą įrodo ir tai, jog kaimynai lenkai savo šalyje tokį renginį jau yra turėję. 2016-aisias Lenkija jau rengė savo šalyje Europos čempionatą ir tuomet tai jie darė vieni.

Anot Donato Pasvensko, svarių svertų ši trijų šalių bendra paraišką turės tikrai nemažai: „Mūsų valstybes sieja bendra istorija, turime gilias rankinio tradicijas, tinkamą infrastruktūrą bei gerą geografinę padėtį, tad belieka suremti pečius ir siekti bendro tikslo.“

Artimiausiu metu šalys parengs bendrą paraišką čempionato organizavimui šiose trijose valstybėse. Šiuo metu Lietuvos rankininkai dalyvauja atrankos varžybose į 2020 Europos čempionatą. Tai bus pirmasis Europos čempionatas, kuriame dalyvaus jau ne 16, o 24 stipriausios Europos rinktinės.

Ateinančią vasarą Lietuvoje bus vykdomas dar vienas svarbus renginys. Lietuvai buvo suteikta teisė organizuoti Europos merginų iki 19 metų B diviziono čempionatą. Aštuonios Europos rinktinės Klaipėdoje varžysis liepos mėnesio pabaigoje. Prieš du metus Klaipėdoje Lietuva organizavo merginų iki 17 metų čempionatą, o dar anksčiau ir vaikinų iki 18 metų pirmenybes Kaune.

Kausis su islandais

Birželio 8-ąją Vilniaus "Siemens" arenoje ir 13 d. Reikjaviko "Laugardalshöll" arenoje mūsų šalies vyrų rankinio rinktinė žais pasaulio čempionato atkrintamąsias rungtynes su Islandijos nacionaline komanda.

Mačo laimėtojai pateks į planetos pirmenybių finalo turnyrą, kuris kitąmet sausį vyks Danijoje ir Vokietijoje.

"Tikimės lemiamoms dvikovoms su islandais suburti mūsų "Svajonių komandą", – pareiškė Lietuvos rankinio federacijos (LRF) generalinis sekretorius Miglius Astrauskas. – Jos lyderiai turėtų būti įspūdingą sezoną Čempionų lygoje žaidžiantys Jonas Truchanovičius ir Aidenas Malašinskas."

J.Truchanovičius su "Montpellier HB" (Prancūzija) ekipa pateko į Čempionų lygos finalo ketvertą, o A.Malašinskas buvo rezultatyviausias Zaporožės "Motor" (Ukraina) klubo žaidėjas.

Lyderiai – valingi vyrai

Trukdžių padėti rinktinei gali kilti J.Truchanovičiui, kuris tapo ne vien pirmuoju Lietuvos rankininku, patekusiu į Europos klubų Čempionų lygos finalo ketvertą, bet ir tėčiu.

"Suprantame, kad Jonui ir jo širdies draugei dabar jaudinančios dienos, tačiau tikrai žinau: jeigu bus bent menkiausia galimybė atvykti į rinktinę, Jonas gins Lietuvos garbę. Jo pagalba labai reikalinga. Į Čempionų lygos finalo ketvertą patekęs Jonas jau atvertė naują Lietuvos rankinio istorijos puslapį. Be to, "Montpellier HB" rankininkai – Prancūzijos čempionato lyderiai, lenkia turtingiausią šios šalies rankinio klubą "Paris Saint-Germain". Šiemet Jonas padarė didelę pažangą, o per dvejas Čempionų lygos ketvirtfinalio rungtynes pelnė net 13 įvarčių", – sakė M.Astrauskas.

J.Truchanovičius rankinio specialistus ne kartą nustebino savo valia ir pasiaukojimu.

Per Čempionų lygos aštuntfinalio dvikovą su "Barcelona" lietuvis pelnė 8 įvarčius, tačiau per antrąsias rungtynes žaidėjui išniro pirštas. Vis dėlto rankininkas pats jį atstatė ir susitvarstęs grįžo į aikštę.

"Ko jau ko, bet užsispyrimo ir ištvermės iš mūsų rankininkų neatimsi. Pernai A.Malašinskas, likus porai savaičių iki rinktinės rungtynių, susižeidė čiurną. Aidenas paprašė klubo leidimo, kad galėtų anksčiau grįžti į Lietuvą. Čia dvi savaites gydėsi, atliko reabilitaciją kartu su rinktinės kineziterapeutu Martynu Ramanausku ir į aikštę grįžo su trenksmu – per mačą su pasaulio vicečempionais norvegais Aidenas pelnė 7 įvarčius ir padėjo iškovoti istorinę pergalę", – pasakojo LRF generalinis sekretorius.

Ypatingas šansas

Sėkmingi sezonai ir kitiems Lietuvos rinktinės legionieriams: Prancūzijoje rungtyniaujantiems Viliui Rašimui, Vaidotui Grosui ir Skirmantui Plėtai, Ispanijoje – Rolandui Bernatoniui, Suomijoje – Giedriui Morkūnui, Vokietijoje – Gerdui Babarskui.

Rinktinėje taip pat laukiami Vokietijos antroje bundeslygoje žaidžiantys Gerdas Babarskas, Mindaugas Dumčius ir Benas Petreikis, Šveicarijoje – Ignas Grigas ir Edvinas Vorobjovas, taip pat Tadas Stankevičius iš Suomijos ir Karolis Stropus iš Islandijos bei Lietuvos klubų lyderiai – Valdas Drabavičius, Mindaugas Urbonas, Gintaras Cibulskis.

"Šansas vėl rungtyniauti pasaulio čempionato finalo turnyre ir įteikti savo šaliai dovaną šimtmečio proga – ypatinga misija Lietuvos rankininkams", – tvirtino M.Astrauskas.

Pastarąjį kartą pasaulio čempionato finalo turnyre Lietuvos vyrų rankinio rinktinė dalyvavo 1997-aisiais ir užėmė 10-ą vietą.

Išimtis – tik krepšinis

"Kad sporto šaka Lietuvoje būtų pripažinta strategine, reikia Europos čempionate užimti 1–3 vietas. Kurioms mūsų komandinėms sporto šakoms tai įmanoma misija? Moterų ir vyrų rankinio rinktinėms reikia, kad vienu metu atsirastų šešiolika meilutyčių (Rūta Meilutytė – plaukimo olimpinė ir Europos čempionė – red. past.) ar šešiolika gudžių (Andrius Gudžius –  lengvaatletis, disko metimo pasaulio čempionas – red. past.), o kaip juos užauginti, kai skiriama lėšų perpus mažiau, negu reikia mūsų rinktinėms dalyvauti svarbiausiose tarptautinėse varžybose, o dėl lėšų stygiaus net neturime profesionalių rankinio klubų?" – sakė Lietuvos rankinio federacijos (LRF) generalinis sekretorius Miglius Astrauskas.

Lietuvoje sportas finansuojamas, ko gero, mažiausiai iš visų ES šalių. Šiemet Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) paskirstė 6,3 mln. eurų 64-ių sporto šakų federacijoms.

Tik krepšinis pateko tarp strateginių sporto šakų ir Krepšinio federacija gavo 760 tūkst. eurų.

Tarp strateginių nepatekusiems: rankiniui skirta 134,5 tūkst. eurų, ledo rituliui – 131 tūkst., regbiui ir žolės rieduliui – po 111 tūkst., futbolui – 89 tūkst., tinkliniui – 56 tūkst., beisbolui – 54,5 tūkst., vandensvydžiui – 27,5 tūkst. eurų.

Sostinė – be baseinų

"Komandinės sporto šakos nustumtos į antrą planą, nors būtent jos surenka daugiausia vaikų ir jaunimo į treniruotes, labiausiai rūpinasi jų užimtumu. Būtent komandinės sporto šakos labiausiai populiarina Lietuvą tarptautinėje arenoje.

Komandinės sporto šakos nustumtos į antrą planą, nors būtent jos surenka daugiausia vaikų ir jaunimo į treniruotes, labiausiai rūpinasi jų užimtumu.

Lietuvos futbolo federacija (LFF) gauna solidžią finansinę paramą iš tarptautinių futbolo organizacijų ir mokesčių valstybei sumoka bent dešimt kartų daugiau, negu LFF skiriama iš šalies biudžeto. Kaip lietuviškam rankiniui ir futbolui patekti tarp Europos čempionato prizininkų ir tapti strateginėmis sporto šakomis?" – klausia anksčiau Lietuvos vyrų rankinio rinktinę treniravęs M.Astrauskas.

Pasak Islandijoje ne vienus metus dirbusio ir šios šalies sporto vystymąsi iš arti stebėjusio specialisto, Lietuvos tinklinio rinktinės prieš kelerius metus buvo suburtos net po dviejų dešimtmečių pertraukos, tačiau dėl lėšų stygiaus jų ir vėl neliko.

Lietuvos vandensvydžio rinktinė vasarą tegalėjo sportuoti ežeruose, nes šalies sostinėje nebėra baseinų.

Tinkamos treniruočių bazės neturi ir beisbolininkai, nors entuziastų dėka išugdytas lietuvis jau debiutavo populiariausioje JAV sporto lygoje MLB.

Pinigų reikia dabar

"Įvedus naują sporto finansavimo tvarką, LRF finansavimas iš valstybės biudžeto sumažėjo 25 proc. Šiemet turėsime tenkintis 134 tūkst. eurų, nors vien rinktinių, o jų bus septynios, dalyvavimui Europos ir pasaulio čempionatuose reikės 300 tūkst. eurų.

LRF visada pasisakė už aiškių kriterijų sukūrimą ir kelis kartus teikė pasiūlymus komisijai, tačiau finansavimas skiriamas tik pagal kriterijus, kuriais vertinami sporto šakos rezultatai, federacijos darbo rodikliai, dalyvių skaičius Lietuvos čempionatuose, bet visai neatsižvelgiama į didelio meistriškumo programas.

LRF dabar reikia pinigų vyrų rinktinei tinkamai pasirengti lemiamoms 2019 m. pasaulio čempionato atrankos rungtynėms su islandais, mačas vyks šiemet, bet finansavimą už šį rezultatą gautume tik 2020-aisiais. Tas pats pasakytina apie moterų rinktinę, kuri turi galimybių patekti į 2018 m. Europos moterų rankinio čempionato finalo turnyrą, kurio atrankos kovos vyksta šiemet. Pinigai reikalingi dabar, kad galėtume pasirengti itin svarbioms kovoms, o 2020-aisiais jų gal jau nebereiks", – svarstė M.Astrauskas.

Milijonas – ne visiems

LRF generaliniam sekretoriui nesuprantami Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) sprendimai.

Iš pradžių buvo patvirtinta, kad vienos ar kitos sporto šakos plėtotė bus finansuojama tik KKSD biudžeto lėšomis.

"Paaiškėjus, kad trūks lėšų veiklai, kai kurios federacijos suintensyvino rėmėjų paiešką. LRF ką tik pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį su naujais partneriais.

Kitos federacijos nuėjo lengvesniu keliu – puolė į Seimą, KKSD ir ministerijas skųstis, kad joms skirtas per mažas finansavimas. Ir KKSRF joms skyrė papildomą 1 mln. eurų.

Keturiolika strateginių sporto šakų iš valstybės biudžeto savo poreikiams gavo apie 60 proc. finansavimo, kitos 23 olimpinės sporto šakos – tik 20 proc. Kodėl tos federacijos, kurios ieško rėmėjų, kaip patarė KKSD, lieka prie suskilusios geldos, o verksniai lengvai gauna papildomą finansavimą?" – stebėjosi M.Astrauskas.

Svarbios ir svarbesnės

Pasak rankinio specialisto, didesnę įtaką KKSRF sprendimams galėtų turėti Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), nes net trys iš penkių fondo tarybos narių (Romualdas Bakutis, Albinas Grabnickas ir Laimonas Pivoras) atstovauja būtent LTOK.

KKSD, prieš pat federacijoms pateikiant paraiškas fondui, nurodė, kad šiemet iš biudžeto nebus finansuojamos tokios kryptys kaip tarptautinių renginių organizavimas, sportinės klasės, komandinių sporto šakų programos ir kad dėl finansavimo reikėtų kreiptis į fondą.

Deja, iš fondo – jokio finansavimo. KKSRF teigia, kad už nacionalinių čempionatų organizavimą atsakingos sporto šakų federacijos, kurioms skiriamas finansavimas iš biudžeto. Tačiau kai kurie fondo sprendimai rodo, kad šios taisyklės galioja ne visiems. Pavzydžiui, neremiant kitų lygų, kažkodėl finansuojama Nacionalinė krepšinio lyga (NKL).

"Jei LTOK norėtų, galėtų lemti finansavimo paskirstymo kriterijus, bet turbūt nelabai nori. Kai pernai fondo paklausėme, kodėl neskirtas finansavimas projektui, kuris įvertintas 86 balais, o skirtas tiems, kurie nesurinko net 55 balų, mums atsakė, kad finansavimas skirtas tiems, kuriems labiau reikėjo. Ar tai reiškia, kad finansuojant projektus vienos sporto šakos yra svarbios, o kitos – svarbesnės? Ar tokiais būdais deklaruojamas skaidrumas ir viešumas?" – aiškių kriterijų pasigedo M.Astrauskas.

Rūpestis – ne vien rinktinės

Sporto federacijų vadovams nesuprantamas daugumos šalies ir miestų politikų požiūris į sportą vien kaip į paramos prašytoją, tačiau jie net nesidomi, kiek finansinės naudos sportas teikia valstybės ir miestų biudžetams.

"Kasmet organizuojame nors po vieną oficialų rankinio turnyrą. 2017-aisiais Lietuvoje buvo surengtas Europos jaunių merginų čempionato finalinis etapas, šiemet – pasaulio vyrų rankinio čempionato atrankos turnyras, kitais metais Lietuvai patikėta surengti Europos merginų jaunimo čempionatą. Užsienio šalių sporto delegacijos palieka Lietuvoje dideles sumas už viešbučių, maitinimo, transporto ir kitas paslaugas, tačiau tų skaičių valdininkai kažkodėl net nenori matyti", – sakė M.Astrauskas.

2017-aisiais LRF surinko rekordinį biudžetą, jis viršijo 500 tūkst. eurų. Iš valstybės biudžeto ir LTOK įvairioms programoms gauta tik apie 250 tūkst. eurų. Dėl geros vadybos toliau mažėjo LRF skolos, kurios per trejetą metų aptirpo apie 100 tūkst. eurų.

"Mūsų federacijos rūpestis – ne vien rinktinės. Organizuojame net keturiolikos amžiaus grupių Lietuvos čempionatus, rengiame trenerių seminarus. Labai reikalinga bendra jaunų rankininkų rengimo programa, bet kol kas, trūkstant lėšų, ji atidedama. Daugiau dėmesio skirsime paplūdimio rankiniui, nes jis gali būti įtrauktas į 2024 m. olimpinių žaidynių programą", – kalbėjo M.Astrauskas.

Pastarosiomis savaitėmis jau ekspertų įvertintoms paraiškoms buvo dalinamos lėšos, tačiau labiausiai lauktos pinigų dalybos sporto inventoriui įsigyti Lietuvos rankinio bendruomenei tapo nemaloniu akibrokštu.

Keliolika rankinio sporto organizacijų, prašiusių paramos reikalingam inventoriui įsigyti, liko nieko nepešę. Paramos nesulaukė ne tik atskiri klubai, bet ir Lietuvos rankinio lyga, Lietuvos rankinio federacija.

Aplenkė 102 pareiškėjus

Lietuvos rankinio federacijos (LRF) generalinis sekretorius Miglius Astrauskas laišku kreipėsi į KKSD su prašymu paaiškinti, kuo remiantis buvo skirstomos departamento administruojamo fondo lėšos.

„Federacija anksčiau apskritai neteikė paraiškų inventoriui gauti, tad negalima pasakyti, kad mums finansavimo neskyrė dėl to, kad ankstesniais metais gavome didelį finansavimą. Inventoriui paraišką teikėme pirmą kartą, nes padidėjo tarptautinėse varžybose dalyvaujančių nacionalinių rinktinių skaičius. Dabar rinktinių jau yra dešimt. Visada stengėmės patys aprengti sportininkus, suteikti reikalingą inventorių ieškodami partnerių, rėmėjų, rašydami projektus Europos rankinio federacijai ir mums tai sekėsi visai neblogai. Nesėdime sudėję rankų ir neprašome tik fondo pagalbos, tačiau dabar dėl didesnio sportininkų skaičiaus nebesugebame jų visų aprengti ir prašėme skirti bent kelių tūkstančių eurų finansavimą. Deja, jis nebuvo skirtas“, – sakė M.Astrauskas.

Pasak jo, buvo sukurtos naujos taisyklės, nurodyta, kad paraiškos, surinkusios iki 55 balų, negali pretenduoti į finansavimą. Bet paskui esą daromos išimtys.

„Balai parašyti vienaip, o finansavimas paskirstytas kitaip. Tai nesuprantama, atrodo neskaidru ir nelabai siejasi su mūsų valstybės sporto politika, kuri yra išdėstyta Lietuvos 2014-2020 metų sporto strategijoje. Čia kalbu ne vien apie rankinį, bet ir apie kitus komandinių žaidimų atstovus. Norėtųsi žinoti, kokie yra tie finansavimo kriterijai, kaip ruošti paraiškas, kad klubai galėtų gauti jiems reikalingų lėšų“, – kalbėjo M.Astrauskas ir pridūrė, kad federacijos pateikta paraiška surinko 78 balus.

„Buvo daug projektų, kurie surinko mažiau balų, bet gavo finansavimą. Suskaičiavau, kad inventoriui įsigyti finansavimą gavo 136 projektai, iš kurių mes aplenkėme 102. Tuomet darosi nelabai suprantama, kam reikalingi tie ekspertai, kur viešumas, skaidrumas? Kodėl paraiškai, surinkusiai 78 balus, neskiriamas finansavimas? Matėme, kad net keliolikos tūkstančių eurų finansavimas buvo skirtas paraiškai, kuri surinko tik 44 balus. Tada nežinau, kokiais principais ir kriterijais remiamasi“, – kalbėjo Lietuvos rankinio federacijos atstovas.

Vertinimo peripetijomis stebėjosi ir Lietuvos rankinio lygos (LRL) valdybos pirmininkas Algis Mikučionis. Pasak jo, lyga į departamentą dėl paramos inventoriui kreipėsi pirmą kartą.

„Mes ne pirmą kartą kreipėmės į departamentą gauti finansinę paramą iš fondo, bet neatsimenu, kada būtume kažką anksčiau gavę. Mums kartą net buvo pasakyta, kad galime paraiškų net nerašyti, nes paramos negausime. Šiemet nusprendėme paprašyti pinigų reikalingoms technologijoms įsigyti – rankinio rungtynių statistikos programai, kuri leistų klubams operatyviai pranešti rungtynių eigą, rezultatus, sukurti ir pildyti žaidėjų ir komandų duomenų bazę. Manau, tai progresyvus dalykas ir vadinamieji ekspertai turėjo į tai atkreipti dėmesį. Tačiau net į šį projektą departamentas neatkreipė dėmesio“, – sakė A. Mikučionis.

Pasak jo, Lietuvos rankinio lyga yra viena aukščiausio rango rankinio organizacijų Lietuvoje. Aukščiau tėra federacija ir nacionalinė rinktinė.

„Mes ruošiame nacionalinei rinktinei žaidėjus, ne kas nors kitas. Tačiau ką kalbėti apie lygą, jeigu Lietuvos rankinio federacija, prašiusi inventoriaus rinktinėms, liko be nieko. Atrodo, kad skaidrumo kaip nebuvo tose dalybose, taip ir nėra. Tai baseinus statom, tai dviračiais visi pradedam važinėti.

Reikia atsižvelgti į tai, kad rankinis yra olimpinė sporto šaka ir pagal visus reitingus ji tikrai nėra paskutinė“, – nuomonę reiškė LRL valdybos pirmininkas A.Mikučionis.

Teks veržtis diržus

Lietuvos nacionalinės vyrų rankinio rinktinės vyriausiasis treneris, Klaipėdos „Dragūno“ treneris Artūras Juškėnas taip pat buvo nusivylęs pinigų dalybomis.

„Ką rankininkams reikia padaryti, kad gautume finansavimą? Kuo mes esame blogesni? Kyla klausimas, ką vertina ekspertai. Įsivaizduokite – tas pats žmogus parašo dvi paraiškas dviem klubams. Vienas jų yra daugkartinis čempionas, dalyvauja Lietuvos ir Europos turnyruose, o kitas rungtyniauja tik Lietuvoje ir titulų praktiškai neturi. Daugiau pasiekęs klubas surenka net mažiau balų už mažiau pasiekusįjį, o finansavimo negauna nė vienas klubas. Ar mums nereikia aprangų, sportinės avalynės?“ – apmaudą liejo A.Juškėnas.

Pasak trenerio, norisi išgirsti aiškų atsakymą, kodėl KKSD ekspertams rankinio atstovų paraiškos pasirodė nevertos finansavimo. Vienintelė finansuota paraiška – Vilniaus „Šviesos“ klubo, kuriam skirta 800 eurų. Tačiau, pasak rankinio bendruomenės atstovų, tokia suma vargu ar klubui stipriai padės.

„Mums tereikia atsakymo. Jeigu pasakys, kad nesame verti paramos, pretenzijų neturėsime. „Dragūnas“ kaip nors išgyvens, tikime, kad mums padės Klaipėdos miesto savivaldybė, tačiau rinktinei yra sunkiau. Mes stengiamės iš paskutiniųjų, kabinamės, rungtyniaujame, stengiamės nugalėti. Departamentas deklaruoja, kad yra atviri, tad dabar mes ir laukiame atvirumo, paaiškinimo, kuo nusikalto rankinio visuomenė, kad ankstesniais metais gaudavę bent šiek tiek pinigų inventoriui, šiemet negavome nieko. Nejau mes blogiau pradėjome dirbti? Kur tie principai, apie kuriuos departamentas bando taip garsiai kalbėti?“ – klausia nacionalinės rinktinės ir daugkartinio šalies čempiono „Dragūno“ treneris.

LRF generalinis sekretorius M.Astrauskas sakė, kad federacijai teks ieškoti, kur sutaupyti, surasti daugiau rėmėjų, nes suma, kurios federacija negavo, jos biudžeto atžvilgiu nėra didžiulė, tačiau ji buvo svarbi.

„Rašysime projektus kitur, ieškosime finansavimo. Federacija auga, daugėja rinktinių. Dirbame tam, kad padidintume rankinio populiarumą, sykiu – ir Lietuvos žinomumą“, – pabrėžė M.Astrauskas.

Kauno „Granito-Kario“ rankininkus treniruojantis olimpinis čempionas Valdemaras Novickis neslėpė, kad inventoriui negavus nė euro klubui bus gerokai sunkiau verstis.

„Mes kiekvienais metais gavę finansavimą inventoriui iš tų pinigų aprengdavome komandos žaidėjus. Be abejo, mums ši parama yra labai svarbi – kokybiška apranga yra vienas svarbiausių dalykų. Dabar reikės ieškoti kitų finansavimo šaltiniu. Be to, kitais metais planuojame dalyvauti Europos taurės varžybose, bus dar papildomų išlaidų, taigi teks galvoti, iš kur gauti lėšų, nes kažkokių dotacijų mes negauname“, – sakė V.Novickis.

Žinia, kad KKSD reikiamam inventoriui neskirs nė euro, pribloškė ir praėjusio sezono čempioną Alytaus „Varsą-Stronglasą“. Pasak klubo trenerio Egidijaus Petkevičiaus, po pinigų dalybų susidarė nemalonus įspūdis, kad buvo ignoruota visa sporto šaka.

„Rezultatai nemaloniai nustebino. Jeigu būtų buvęs „užmirštas“ vienas ar kitas klubas, būtų kitokia nuomonė, tačiau dabar „užmirštos“ praktiškai visos komandos ir organizacijos, įskaitant federaciją ir lygą. Susidaro toks įspūdis, kad rankinis ir rankininkai, kuriems reikia apsirengti, apsiauti, įsigyti inventoriaus, neegzistuoja. Neįsivaizduoju, pagal kokius kriterijus ir kas vertino, bet galiausiai matome prastą vaizdą ir kyla labai daug abejonių“, – komentavo E.Petkevičius.

Pasak trenerio, praėjusiais metais klubas iš departamento buvo gavęs 4000 eurų sumą. Ji palyginti nedidelė, tačiau komandai buvo labai didelė paspirtis. Dabar klubui teks peržiūrėti ir perskirstyti biudžetą.

„Mintyse jau dėliojomės, ką reikalingo galėtume įsigyti gavę finansavimą, tikėjomės kažką gauti, bent panašią sumą kaip pernai. Tačiau dabar reikės koreguoti, skaičiuoti biudžetą. O žinant rankinio situaciją – nesame turtingi, eurą dedame prie euro, kad galėtume kuo geriau pasiruošti ir rungtyniauti. Teks ieškoti išeities, nes dabar turime nenumatytų problemų“, – atviravo čempionų treneris E.Petkevičius.

„Ne visada gimsta septynios rankinio meilutytės“

Pasak M. Astrausko, rankinio bendruomenei skaudu ir tai, kad rankinis, kaip ir futbolas, buvo išbrauktas ir iš strateginių sporto šakų sąrašo. Svarbu ir masiškumas – sporto mokyklose didžiąją dalį jas lankančiųjų sudaro būtent žaidimų atstovai, o strateginių sporto šakų sąraše tėra vienas žaidimas – krepšinis.

„Darosi aišku, kad mūsų sporto rėmimo kriterijai yra tik medaliai. Laimėjai medalį – gali pretenduoti į finansavimą. Tačiau žaidimuose tai yra sunku padaryti. Ne visada vienu metu gali gimti septynios rankinio meilutytės ar vienuolika futbolo meilutyčių. Manau, kad vertinimas atsižvelgiant tik į medalius yra atgyvenęs požiūris. Žinoma, meistriškumas turi būti, bet medalis turėtų būti tik vienas iš kriterijų.

Sakoma, kad medaliai yra reklama Lietuvai, tarsi šalies įvaizdis. Tačiau pasakykite, jeigu Lietuvos futbolo rinktinė Anglijoje sužais lygiosiomis su Anglijos rinktine, o koks, pavyzdžiui, greitojo čiuožimo atstovas iškovos medalį olimpinėse žaidynėse, kuriuo atveju apie Lietuvą bus garsiau kalbama? Lygiai taip pat kai Lietuvos rankinio rinktinė Vilniuje laimėjo prieš pasaulio vicečempionę Norvegiją, Europa plačiai sužinojo apie Lietuvą ir mūsų sportininkus. Apie tai rašė ir Vokietijos, ir Skandinavijos portalai, tarptautiniai rankinio naujienų portalai. Taigi apie Lietuvą sužinoma ir įvaizdis kuriamas ne tik medaliais“, – nuomonę dėstė LRF generalinis sekretorius.

Olimpinis čempionas V.Novickis apgailestavo, kad dabar didžiulės sumos atitenka tik keletui sporto šakų. Jo nuomone, jeigu kitos sporto šakos gautų bent panašų finansavimą kaip, pavyzdžiui, krepšinis, būtų demonstruojami kur kas geresni rezultatai ir Lietuva galėtų džiaugtis įvairių sričių sportininkų aukštais pasiekimais.

M.Astrausko nuomone, kalbant apie paramą sportui reikėtų nepamiršti ir ekonominio kriterijaus. Pavyzdžiu jis pateikia praėjusiais metais Lietuvoje vykusį Europos jaunių rankinio čempionatą.

„Mūsų federacija 95 procentus savo biudžeto išleidžia Lietuvoje, taigi pinigai grįžta į valstybės biudžetą – mokame viešbučiams, kurie moka savo darbuotojams, mokesčius ir taip toliau. Praėjusiais metais Europos čempionatui Kaune vykdyti gavome 27 tūkstančius eurų iš valstybės biudžeto, čempionate dalyvavo apie 220 žmonių, kurių kiekvienas išleido vidutiniškai po 50-100 eurų. Komandos buvo iš tokių šalių kaip Olandija, Austrija, Izraelis. Plius mūsų čempionato išlaidos buvo apie 200 tūkst. eurų, taigi bendra apyvarta siekė per 300 tūkstančių eurų. Tad vien per PVM valstybei grįžo daugiau pinigų nei mums buvo skirta“, – minėjo M.Astrauskas.

Rankinio sporto atstovų pateiktų paraiškų surinkti balai:

Alytaus rankinio klubas „Varsa“ – 54,50

Alytaus vaikų ir jaunimo rankinio klubas – 57,00

Kauno „Granitas-Karys“ – 63,00

Kauno moterų rankinio klubas „Žalgiris“ – 67,50

Klaipėdos miesto rankinio klubas „Dragūnas“ – 57,50

Klaipėdos miesto rankinio klubas „Klaipėda“ – 75,50

Lietuvos rankinio federacija – 78,00

Lietuvos rankinio lyga – 61,00

Lietuvos rankinio teisėjų asociacija – 52,50

Sporto klubas „HC Garliava“ – 0,00 (projektas nefinansuojamas, nes neturi kofinansavimo)

Viešoji įstaiga „Vilniaus rankinio centras“ – 79,00 (skirta 800 eurų)

Viešoji įstaiga „Vilniaus rankinio klubas“ – 47,00

Vilniaus miesto rankinio sporto klubas „Eglė“- 64,50

Pasak pranešimo, iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Lietuvos rankinio federacijos prezidentas Donatas Pasvenskas bei generalinis sekretorius Miglius Astrauskas.

Šios pirmenybės bus surengtos mieste, kuriame rankinis turi itin gilias tradicijas – Klaipėdoje. Be Lietuvos ekipos, turnyre varžysis dar 9 komandos, suskirstytos į 2 grupes.

Po burtų traukimo ceremonijos tapo aišku, jog A grupėje rungtyniaus:

Portugalija

Baltarusija

Turkija

Italija

Gruzija

B grupėje, į kurią pateko ir Lietuvos 17–metės, varžysis:

Ukraina

Lietuva

Suomija

Latvija

Didžioji Britanija

Lietuvos rankinio federacijos generaliniam sekretoriui Migliui Astrauskui ne vienerius metus teko dirbti užsienio šalių rankinio klubuose, kuriuose žmonės gyvena rankiniu, kaip Lietuva – krepšiniu. Savo patirtį M. Astrauskas nusprendė perteikti ir Lietuvos rankinio bendruomenei. Praėjusių metų birželį tapęs vienu iš rankinio federacijos vadovų, šiandien M. Astrauskas vardina ne tik svarbiausius nuveiktus darbus, bet ir ateities planus.

„Svarbiausias mano tikslas, kad rankinis taptų labiau žinomas ir geriau pastebimas“, – pokalbį pradeda M. Astrauskas. Šiuo klausimu metai išties buvo neblogi. Sustyguota komunikacija su žiniasklaida, rasti informaciniai partneriai, federacijoje priimtas žmogus, atsakingas už marketingą, dirba gerai. Atsiranda naujų rėmėjų. Žinoma, jų nėra tiek, kiek norėtųsi, tačiau situacija nėra bloga“, – apibendrina pašnekovas.

„Pirmas uždavinys atėjus dirbti buvo padaryti rankinį labiau matomu ir žinomu. Tą galima buvo padaryti tik bendradarbiaujant su partneriais, todėl džiaugiamės dabar jau turėdami tokius partnerius – lyderius savo žiniasklaidos šakose, kaip žurnalas „Savaitė“, „Radiocentras“, „DELFI“. Tik turint tokius partnerius galime tikėtis rasti rėmėjų, kurių rankiniui labai trūksta. Tokioms paieškoms skiriamas gan didelis dėmesys, ypatingai paraiškų fondams rašymui. Deja, retai sulaukiame teigiamų atsakymų iš valstybinių įmonių, nors siūlome neblogas pozicijas reklamai. Džiaugiamės, kad mus remia Nacionalinis Aukso Bankas (NAB), tačiau dažniau reklamos pozicijas pavyksta parduoti užsienio įmonėms. Lietuvos įmonėms rankinis vis dar neįdomus. Galbūt rankinio populiarinimui padės kitais metais Lietuvoje organizuojamas Europos jaunių vaikinų čempionatas, kurį gavome teisę surengti konkurencinėje kovoje su kitomis šalimis“, – mintis dėsto gen. sekretorius.

M. Astrauskas įvardina ir vieną svarbiausių pastarųjų metų darbų: „Rinktinės varžybos ir rankinio lygos rungtynės pagaliau pradėtos transliuoti per internetinę televiziją“, – pasidžiaugė federacijos generalinis sekretorius.

Tarptautinis pripažinimas

Viena iš Lietuvos rankinio rinktinių problemų – tarptautinių varžybų trūkumas Lietuvoje. Apart rinktinių kovų, retai į mūsų šalį atklysdavo kitų šalių komandos. Ši problema sprendžiama, todėl šiemet Garliavoje buvo surengtas merginų U19 atrankos į Europos čempionatą etapas. Šis renginys neliko nepastebėtas. Lietuvai patikėta rengti ir vaikinų U18 antrojo diviziono atrankines kovas kitų metų rugpjūtį.

Iš tarptautinės rankinio federacijos jokių priekaištų dėl organizacijos lietuviai negavo, tad ateityje planuojama rengti ir daugiau tokio lygio turnyrų.

Kovos aikštėje ir už jos ribų

Lietuvos rankinio federacija gali pasigirti ir kitais sėkmingai įgyvendintais darbais per praėjusius metus. Pradėtas intensyvus darbas su jaunimo rinktinėmis, kurios yra pamatas norint pasiekti aukštų rezultatų su reprezentacinėmis šalies komandomis. Siekiama, kad bent 30 dienų per metus rinktinės nariai praleistų kartu ir susižaistų, suprastų trenerių uždavinius, perprastų šiuolaikinio rankinio specifiką. Akivaizdu, jog tas duoda teigiamą rezultatą.

„Po ilgokos pertraukos visos rinktinės šiemet iškovojo pergalių. Daugiau ar mažiau pergalių, bet jų buvo. Manau, einame teisinga linkme. Jei praeitame sezone vaikinų ir merginų jaunimo rinktinės iš atrankos varžybų grįžo be pergalės džiaugsmo, tai šiemet visos rinktinės, dalyvavusios Europos ir pasaulio jaunių ir jaunimo čempionato atrankose patyrė pergalės skonį, o merginų iki 19 metų rinktinė netgi pateko į Europos čempionatą. Studentų rinktinė pasaulio Universiadoje iškovojo aštuntą vietą, nors jei būtų šyptelėjusi sėkmė, galėjo kovoti ir dėl medalių“, – vykstantį progresą vardina M. Astrauskas.

Pašnekovas papasakojo ir apie naujovę. Pirmą kartą šiemet buvo organizuojama trijų skirtingų amžiaus grupių moterų rinktinių – nacionalinės, jaunimo ir jaunių bendra stovykla. Tokios stovyklos metu visų trijų rinktinių narėms testų pagalba buvo nustatytas parengtumo lygis. Jos tikslas – dirbant kartu kurti žaidimo koncepciją, kad visos rinktinės eitų vienodu keliu ir siektų tų pačių tikslų.

Tačiau generalinis sekretorius neslepia kitų opių problemų bei planuojamus jų sprendimo būdus. Viena jų – vaikų treneriai ir sporto mokyklos, kuriose sportuoja rankininkai. Pastarosiose rankininkai praleidžia didžiąją dalį sezono. Kai kurie žaidėjai galėtų tobulėti greičiau, tad norima, kad treneriai dirbtų pagal naujausias tendencijas bei panaudojant įvairius fondus, tokius kaip „Erasmus+“ ar „Olympic Solidarity“, kurių dėka organizuojami trenerių kursai. Prisijungta prie „RINCK“ konvencijos, dėka kurios bus galima lengviau tapti treneriu ir ugdyti vaikus sporto mokyklose. Ypač šis žingsnis svarbus karjerą baigusiems rankininkams, kurie nori pasidalinti savo žiniomis. Juolab, kad sportuojančių vaikų netrūksta, jų yra apie 4 tūkst. Pasak M. Astrausko, trūksta kvalifikuotų ir patyrusių trenerių, kurie parinktų tinkamas taktikas ir strategijas rungtynėms ar visam čempionatui, būtų sąmoningi ir motyvuoti.

„Nacionalinių rinktinių rezultatai greitai nepasikeis. Todėl daug dirbame su jaunimu, kuris bus pamaina ateityje ir jų treneriais. Išsikėlėme tikslą patekti į 2020 m. Europos vyrų čempionatą. Jaunimui jau dabar keliami tikslai patekti į savo amžiaus grupės Europos ir pasaulio čempionatus. Ten bus pasisemta naudingos patirties, gauta daug gerų pamokų. Nepamirštame ir savo kiemo. Lietuvoje plėtojam regionų rinktines. Pastarosios padeda labai anksti identifikuoti talentus, juos ugdyti ir atvesti į didįjį sportą“, – apie jaunimo programas kalba M. Astrauskas.

„Suprantama, kad būtent tam lėšos ir yra labai reikalingos“, – tęsia M. Astrauskas. „Didelis dėmesys skiriamas jaunimo ugdymui, todėl geriausiems mūsų rankininkams turime sudaryti geriausias sąlygas treniruotis ir rungtyniauti. Šiais metais turėjome net 10 įvairaus amžiaus rinktinių, kurių net 7 dalyvavo pasaulio, Europos čempionatuose, Universiadoje, Baltijos jūros šalių žaidynėse ir kituose turnyruose“, – teigia gen. sekretorius.

M. Astrauskas taip pat atskleidė dar vieną skaudžią problemą, kurios išspręsti niekaip nepavyksta. Tai per ilgai užsitęsusios naujojo rankinio federacijos prezidento paieškos. Pašnekovo teigimu, tam turbūt reikia skirti tiek pat laiko, kiek susitikimams su partneriais, kad tos paieškos pagaliau atneštų teigiamą rezultatą.

„Niekaip nesurandame žmogaus, kuris galėtų užimti federacijos prezidento pareigas. Gerb. Antanas Skarbalius laikinai eina šias pareigas. Todėl reikalingas žmogus, kuris ateitų su ilgalaike perspektyva, strategija, ją plėtotų ir siektų įgyvendinti. Puikus to pavyzdys yra regbis. Manau, mums taip pat būtų tikslinga rasti žmogų iš verslo sektoriaus. Sunku ir pasakyti, kaip būtų galima palengvinti tokias paieškas. Šis interviu galėtų būti atviras kreipimasis į tokius kandidatus.“ – vieną sunkiausiai valdomų problemų išdėstė M. Astrauskas.

Plėtos tradicinį ir alternatyvų rankinį

M. Astrauskas ateityje sportą mylintiems žmonėms žada pateikti ir malonią alternatyvą – mėgėjišką rankinį, kurį bus galima žaisti ir lauke. Žadama plėtoti pliažo rankinį, kuris beldžiasi į 2024 m. Olimpinių žaidynių programą.

Taip pat ir su gatvės rankiniu, dar vadinamu „street“ rankiniu, ateityje bus dirbama aktyviau. Šiuo atveju nereikės burti didelės kompanijos norint pažaisti rankinį, užteks turėti trijų draugų kompaniją ir tiek pat varžovų. Šis sportas pakankamai populiarus kitose šalyse. Naudojami maži vartai ir specialus kamuolys, kuris yra neskausmingas pataikymo į žmogų atveju ir neišdaužtų lango, šiam nulėkus neplanuota trajektorija.

Šiuos projektus parėmė Europos rankinio federacijos projektas „EHF Smart“. Mini rankiniui vystyti skirta parama bus naudojama šios sporto šakos įrangai įsigyti. Ja bus aprūpintos mokyklos, kurios planuos rengti šios sporto šakos turnyrus. Pradedant tarpklasinėmis, baigiant šalies lygio pirmenybėmis.

Užsimenama ir apie kertinius projektus, kurie netrukus išvys dienos šviesą. Visų pirma rudenį bus pradedama dirbti pagal kuriamą Lietuvos rankinio plėtros strategiją. Vėliau žadama pabaigti ruošti vieningus rankininko rengimo principus. Čia pat M. Astrauskas paaiškina tokio žingsnio būtinybę: „Kai kurios mokyklos nori ruošti rankininkus, bet neturi programos. Tad palengvinsime jų naštą, sutaupysime laiko ir pinigų“, – pokalbį pabaigia M. Astrauskas.

Žvilgtelkime atgal, prieš tris dešimtmečius Lietuvos vyrų ir moterų rankinio klubai siautėjo Europoje ir į Lietuvą parvežė prestižiškiausius klubinio rankinio trofėjus, Valdemaras Novickis netgi tapo Olimpiniu čempionu. Ir nors po šios rankinio „vasaros“ gan ilgai užsitęsė „žiema“, panašu, kad rankinio „pavasaris“ jau neužilgo. Pirmieji vieversiai jau grįžo. Lietuva – 2020 m. Europos čempionato dalyvė? Kodėl gi ne?