LVAT kolegija padarė išvadą, kad anksčiau bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas dėl tuometinės teisingumo ministrės Mildos Vainiutės įsakymo teisėtumo, tinkamai įvertino teisines ir faktines aplinkybes byloje, padarė jas atitinkančias išvadas, priėmė šioje dalyje teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Tačiau LVAT nusprendė, kad netinkamai buvo nuspręsta dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio A. Norkevičiui.

Iš valstybės A. Norkevičiui priteista sumokėti 4934 eurus turtinės ir 2 tūkstančius eurų neturtinės žalos atlyginimo.

LVAT neturtinę žalą A. Norkevičiui sumažino iki 500 eurų.

LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Šioje byloje atsakovu buvo patraukta valstybė ir Teisingumo ministerija, trečiaisiais asmenimis – Kalėjimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Liepos 4 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino 2017 metaus rugpjūčio 8 dieną priimtą tuometinės teisingumo ministrės M. Vainiutės įsakymą neskirti A. Norkevičiaus Kalėjimų departamento direktoriumi.

„Ministro diskrecija nėra absoliuti. Esminis motyvas įsakymo panaikinimo - nurodyti teisiniai ir faktiniai pagrindai nėra konkretūs, bendro pobūdžio išvados, rašytiniais įrodymais nebuvo pagrįstos, motyvai turi būti žinomi tam asmeniui, kurio atžvilgiu jie priimti“, – yra sakiusi  teisėja R. Miliuvienė.

Ji taip pat teigė, kad neteisėtai buvo išplėsti reikalavimai pretenduojantiems į Kalėjimų departamento vadovus – po atrankos paskelbimo pasirodė reikalavimas, kad pretendentas nebūtų susijęs su kalėjimų sistema.

LVAT teisėjų kolegija savo nutartyje pažymi, kad ministrui suteikta kompetencija priimti teisės aktus, tarp jų Atrankos į pataisos pareigūnų pareigas taisykles, sudaryti Atrankos komisiją yra ne tik Ministro diskrecijos realizavimo priemonės, bet ir diskrecijos ribų nustatymo instrumentas, nes ministras yra saistomas savo paties nustatytų taisyklių: skiria į pareigas nustatyta tvarka atrinktą asmenį į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas.

„Kai byloje nėra kvestionuojamas įvykusios Atrankos teisėtumas, Atrankos komisijos kompetentingumas bei nešališkumas, ministro diskrecija neskirti pagal iš anksto nustatytus kriterijus atrinko asmens į pareigas tampa itin siaura, ji turėtų būti grindžiama įstatyme numatytomis ir/ar kitomis objektyviomis aplinkybėmis, kurios negalėjo būti žinomos iki atrankos organizavimo. Be to, dėl savo pobūdžio šios aplinkybės turėtų būti pakankamai akivaizdžios, patvirtinančios, kad  asmens skyrimas į pareigas neatitiks tų tikslų ir uždavinių, kurie keliami atitinkamai institucijai“, – rašoma LVAT nutartyje.

Byla vyko uždaruose posėdžiuose, eksministrei teko liudyti

A. Norkevičiaus skundas buvo nagrinėjamas uždaruose posėdžiuose,

Vykstant dar viešam pirmajam posėdžiui paaiškėjo, kad byloje yra STT informacija. 

LVAT nutartyje rašoma, kad teismas, susipažinęs su STT 2017 metų liepos 17 dienos raštu, jame pateiktos informacijos nevertino kaip reikšmingos išvadai pareiškėjo neskirti į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas.

LVAT paskelbė, kad neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo vertinimu, todėl papildomai šių duomenų netiria, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ši informacija turėjo būti vertina duomenų, esančių pareiškėjo Asmens byloje (darbinės patirtis, veiklos vertinimai, skatinimas ir t. t.), visumos kontekste.

Pasak teismo, STT rašte konstatuota, kad informacijos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatyme apie pareiškėją nėra, o Valstybės

saugumo departamento  rašte nurodyta, kad pareiškėjui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima „Visiškai slaptai“.

Pagal LVAT nutartį, nagrinėjant ginčą dėl A. Norkevičiaus atleidimo liudytoja buvusi ministrė M. Vainiutė. Ji teigė, jog pagrindinė priežastis neskirti pareiškėjo į pareigas – jis jau ėjo šias pareigas, jas atliko netinkamai.

M. Vainiutė teisme atkreipė dėmesį į sistemines tęstines problemas, kurios liko neišspręstos. Ji nežinojo, ar specialiuosiuose reikalavimuose nebuvo įrašytas reikalavimas, jog asmuo neturi būti susijęs su laisvės atėmimo vietų sistema.

Liudytoja tvirtino, kad įsakyme yra nurodytas jo teisinis pagrindas, ji  įvertino visumą dokumentų ir ilgai bei rimtai svarstė, kokį sprendimą priimti, todėl pažeidė 14 dienų terminą skirti pareiškėją į pareigas bei šio termino nepratęsė.

A. Norkevičius teismų prašė panaikinti teisingumo ministrės M. Vainiutės įsakymą neskirti jo įstaigos direktoriumi, taip pat įpareigoti priimti jį į pareigas.

A. Norkevičius anksčiau teismo prašė sustabdyti naujai paskelbtą konkursą į šias pareigas, tačiau šis prašymas buvo atmestas.

Vėliau Kalėjimų departamento vadovo konkursą laimėjo Robertas Krikštaponis. Jis ir eina pareigas.

Teisingumo ministerija teismui tvirtino, kad teismo išvada, kad ministrė, priimdama įsakymą dėl A. Norkevičiaus, peržengė savo diskrecijos ribas, yra nepagrįsta ir padaryta paviršutiniškai.

„Logiška, kad ministras, žinodamas, jog pareiškėjas minėtas pareigas jau ėjo anksčiau, bet bausmių vykdymo sistemos problemos tęsiasi

iki šiol, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. liepos 17 d. raštu pateiktą įslaptintą informaciją, turėjo rimtų abejonių dėl pareiškėjo galimybių įgyvendinti Kalėjimų departamentui nustatytus tikslus ir funkcijas, padėti ministrui formuoti valstybės politiką jam priskirtoje bausmių vykdymo srityje“,– teigė ministerija.

Jos manymu, M. Vainiutės veiksmus priimant vertinti peržengiančiais jo turimos diskrecijos ribas, būtų ribojamos ministrės konstitucinės teisės būti atsakingam už valstybės politiką nustatytoje srityje bei laikytis atsakingo valdymo principų.

Ketvirtadienį už šią kandidatūrą balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo penki, susilaikė 13 parlamentarų.

Prieš M. Vainiutės kandidatūrą pasisakė opozicijos atstovai, tarp jų ir anksčiau ją į teisingumo ministres delegavusi Socialdemokratų partijos frakcija.

Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė negalįs balsuoti už kandidatę dėl jos galimo interesų konflikto. Anot liberalo, ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ir pat M. Vainiutė pripažino, kad jau pavasarį jai pasiūlyta tapti Seimo kontroliere. Nepaisydama to, ji birželį Seimui pateikė ekspertinę išvadą dėl politinių partijų finansavimo tvarkos pakeitimo.

„Matau aiškų interesų konfliktą. Žmogus, kuriam siūloma eiti pareigas valstybės tarnyboje, jam pasakoma: bet tu turėsi už nedidelę sumą atlikti nedidelį vieną darbelį. Ir ji imasi šito darbelio. (...) Asmuo, kuris eina į Seimo kontrolierius, nesugebėjo išvengti interesų konflikto ar interesų konflikto regimybės dar prieš užimdamas šitas pareigas“, – teigė E. Gentvilas.

Tuo metu valdantieji gyrė M. Vainiutės kompetenciją, žinias, charakterio bruožus.

„Seimo kontrolieriaus tarnyba yra būtent tokia, kur reikia daugiau jautrumo (...). Žmonės į Seimo kontrolieriaus tarnybą kreipiasi kaip į paskutinę viltį, ir čia ypač svarbu tas žmogiškas bendravimas ir žmogiškieji gebėjimai. Ir profesorė, man regis, yra būtent toks žmogus (...) Žinodamas puikiai jos jautrumą, žinodamas jos net meninio žodžio galias, kurių nedaugelis čia turbūt žino, kviesčiau paremti šitą kandidatūrą“, – kalbėjo „valstietis“ Stasys Tumėnas.

M. Vainiutę į Seimo kontrolieriaus pareigas teikė Seimo pirmininkas V. Pranckietis.

Ji pakeis Seimo kontrolierių Raimondą Šukį. Jo penkerių metų kadencija baigėsi balandžio mėnesį.

Praėjusią savaitę per kandidatūros pristatymą Seime eksministrei daugiausia teko aiškintis dėl pateiktos išvados valdančiųjų inicijuotoms pataisoms, kurios keičia partijų finansavimo sistemą.

Socialdemokratas Algirdas Sysas stebėjosi, kad nepaisant joje nurodytų galimų prieštaravimų Konstitucijai, išvada palankiai įvertina projektą. Opozicija išvadą kritikavo teigdama, kad jos negalima laikyti nepriklausoma, siejo valdančiųjų projektui palankų vertinimą su siūlymu užimti Seimo kontrolieriaus postą.

Vasarą kartu su atsistatydinančiu Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu Darijumi Beinoravičiumi M. Vainiutė pateikė ekspertinę išvadą valdančiųjų projektui, jis iš esmės keičia partijų finansavimo tvarką, taip pat nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įkurtai Socialdemokratų darbo partijai atiduoda dalį buvusių bendražygių dotacijos.

Išvadoje teigiama, kad projektas neprieštarauja Lietuvoje įtvirtintam politinių partijų finansavimo modeliui bei egzistuojančiai užsienio šalių skirtingai praktikai, tačiau „šioje projekto stadijoje sunkoka įžvelgti, kuo įstatymo projektas būtų tobulesnis, jį lyginant su šiuo metu esamu teisiniu reguliavimu“.

Lietuvoje yra du Seimo kontrolieriai, jie skiriami penkerių metų kadencijai. Seimo kontrolierių įstaigos vadovu vieną iš Seimo kontrolierių parlamento vadovo teikimu skiria Seimas.

Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms.

M. Vainiutė valdančiųjų buvo paskirta teisingumo ministre, tačiau pavasarį pasitraukė iš pareigų dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos.

Socialdemokratas Algirdas Sysas stebėjosi, kad nepaisant joje nurodytų galimų prieštaravimų Konstitucijai, išvada palankiai įvertina projektą.

Opozicija išvadą kritikavo teigdama, kad jos negalima laikyti nepriklausoma, siejo valdančiųjų projektui palankų vertinimą su siūlymu užimti Seimo kontrolieriaus postą.

M. Vainiutė tvirtino konkurse dėl ekspertizės projektui su kolega Darijumi Beinoravičiumi dalyvavusi, nes sulaukė tokio siūlymo iš Mykolo Romerio universiteto.

„Iš Mykolo Romerio Teisės fakulteto gavau kvietimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose dėl įstatymo projekto. Laikydamasi subordinacijos principo aš sutikau tą išvadą rašyti. Laimėjome konkursą, vėliau sužinojau, kad kiti universitetai net nedalyvavo konkurse“, – sakė M. Vainiutė.

Išvados aptakumą buvusi ministrė aiškino jos rekomendaciniu pobūdžiu.

„Ji turėjo Seimo nariams pagelbėti ta prasme, kad čia daugiau analizuojama užsienio šalių praktika, ir dėl to ta išvada, kaip sakote, šiek tiek aptaki, nėra konkreti. Bet, dirbdami dėstytojais, mes nesame įpratę sakyti kategoriškai „taip“ ar „ne“, tiek vertinant studentų darbus, todėl ta išvada labiau rekomendacinio pobūdžio, kad Seimo nariams palengvintų darbą. Tokia, kaip supratau, buvo mūsų misija“, – aiškino M. Vainiutė.

Liberalas Eugenijus Gentvilas klausė, ar M. Vainiutė neįžvelgė interesų konflikto dalyvauti Seimo vasarą paskelbtame konkurse dėl išvados valdančiųjų projektui, nes dėl galimybės tapti Seimo kontroliere su ja tartasi nuo pavasario. Liberalas pažymėjo, kad už išvadą sumokėtas atlygis.

M. Vainiutė teigė pinigų negavusi, anot jos, tikėtina, kad jie liks universitetui.

„Ta bendra suma, neatskaičius mokesčių, buvo 400 eurų, ir iki šiol tų pinigų negavau ir nesiekiu jų gauti. Ko gero, jie teks universiteto reikmėms, kaip nuspręs vadovybė“, – sakė kandidatė.

Konservatorius Mykolas Majauskas klausė, kodėl kandidatė mano esanti tinkanti Seimo kontrolierės pareigoms, nes iš ministro pareigų atsistatydino sulaukusi priekaištų dėl savo darbo.

„Einant tokias atsakingas kaip ministro pareigas iškyla daug sunkumų, daug trikdžių, kurių aš galbūt nenumačiau, tačiau tokius svarbius klausimus, kurie buvo susiję su bausmių vykdymo sistema, mes tuos darbus pradėjome. Nepaisant to, kad priekaištų susilaukiau, manau, kad reikiamus darbus pradėjome ir, galbūt, kai kurie pasakyti priekaištai buvo nepagrįsti“, – atsakė M. Vainiutė.

Dėl jos paskyrimo Seimas balsuos, kai su kandidate susitiks parlamentinės frakcijos.

M. Vainiutę į Seimo kontrolierės pareigas teikiantis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tvirtino, kad „profesorė M. Vainiutė yra puiki teisės ekspertė, profesionalė, turinti daugiau kaip 18 metų teisinio darbo patirties“.

„Jos žinios ir kvalifikacija nekelia abejonių, ji žinoma dėl gerų viešojo administravimo gebėjimų, todėl ji tinkama eiti Seimo kontrolieriaus, atsakingo už savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą, pareigas“, – sakė V. Pranckietis.

Jis siūlo, kad M. Vainiutė pakeistų Seimo kontrolierių Raimondą Šukį. Jo penkerių metų kadencija baigėsi balandžio mėnesį, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Lietuvoje yra du Seimo kontrolieriai, jie skiriami penkerių metų kadencijai. Seimo kontrolierių įstaigos vadovu vieną iš Seimo kontrolierių parlamento vadovo teikimu skiria Seimas.

Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms.

M. Vainiutė valdančiųjų buvo paskirta teisingumo ministre, tačiau pavasarį pasitraukė iš pareigų dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos.

Vasarą kartu su atsistatydinančiu Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu D. Beinoravičiumi ji pateikė ekspertinę išvadą valdančiųjų projektui, jis iš esmės keičia partijų finansavimo tvarką, taip pat nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įkurtai Socialdemokratų darbo partijai atiduoda dalį buvusių bendražygių dotacijos.

Išvadoje teigiama, kad projektas neprieštarauja Lietuvoje įtvirtintam politinių partijų finansavimo modeliui bei egzistuojančiai užsienio šalių skirtingai praktikai, tačiau „šioje projekto stadijoje sunkoka įžvelgti, kuo įstatymo projektas būtų tobulesnis, jį lyginant su šiuo metu esamu teisiniu reguliavimu“. 

Ji pakeis kontrolierių Raimondą Šukį, kurio penkerių metų kadencija baigėsi balandžio mėnesį, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Lietuvoje yra du Seimo kontrolieriai, jie skiriami penkerių metų kadencijai. Seimo kontrolierių įstaigos vadovu vieną iš Seimo kontrolierių parlamento vadovo teikimu skiria Seimas.

Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms.

M. Vainiutė valdančiųjų buvo paskirta teisingumo ministre, tačiau pavasarį pasitraukė iš pareigų dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos.

Vasarą kartu su atsistatydinančiu Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu Darijumi Beinoravičiumi ji pateikė ekspertinę išvadą valdančiųjų projektui, kuris iš esmės keičia partijų finansavimo tvarką, taip pat nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įkurtai Socialdemokratų darbo partijai atiduoda dalį buvusių bendražygių dotacijos.

Išvadoje teigiama, kad projektas neprieštarauja Lietuvoje įtvirtintam politinių partijų finansavimo modeliui bei egzistuojančiai užsienio šalių skirtingai praktikai, tačiau „šioje projekto stadijoje sunkoka įžvelgti, kuo įstatymo projektas būtų tobulesnis, jį lyginant su šiuo metu esamu teisiniu reguliavimu“.

Opozicijos atstovai tokią išvadą kritikavo, teigdami, kad jos negalima laikyti nepriklausoma.

Padėka už palankią išvadą?

Seimo pirmininko V. Pranckiečio sprendimas paskirti Seimo kontroliere buvusią teisingumo ministrę Mildą Vainiutę, piktina Seimo opozicijos atstovę Aušrinę Armonaitę. Pasak liberalės, M. Vainiutė buvo ,,nepriklausomas ekspertas“, teikęs išvadą dėl partijų finansavimo taisyklių keitimo ir jai pritarusi. Todėl, Seimo narės teigimu, šiuo postu M. Vainiutei bus atsilyginta už jos palankią išvadą įstatyme.

,,O dabar spėkite, kas buvo ,,nepriklausomas ekspertas“, teikęs išvadą dėl partijų finansavimo taisyklių keitimo? Taip, Milda Vainiutė buvo ta, kuri pateikė palankią išvadą įstatymo projektui, kuris dviem valdžios partijoms numato keliomis dešimtimis tūkstančių eurų didesnį finansavimą, apiplėšiant opozicines. Tas įstatymo projektas taip pat sako, kad parlamentinei partijai nereikia dalyvauti rinkimuose - suprask, nauja socdemų partija, kuri rinkimuose nedalyvavo, irgi turi gauti finansavimą“, - savo feisbuko paskyroje rašo A. Armonaitė.

„Sprendimą komisija priėmė atsižvelgdama į gautus visuomenės atsiliepimus apie kandidatus ir pokalbius susitikimuose su jais“, – pranešė Lietuvos mokslo taryba.

Anot Mokslo tarybos pranešimo, į svarstomų kandidatų sąrašą buvo įtraukti visi penki dokumentus teikę kandidatai.

Paskutiniame etape liko keturi, kai iš kandidatų sąrašo pasitraukė Santaros klinikos Klinikinių tyrimų ir farmakologijos skyriaus vyriausioji informacijos saugos specialistė ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro direktoriaus pavaduotoja plėtrai Tatjana Ivaškienė.

Dar į kontrolierius kandidatavo buvusi teisingumo ministrė Milda Vainiutė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento teisinės pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Baškevičienė, Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo fakulteto Politikos mokslų instituto profesorius Adas Jakubauskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė Marina Valentukevičienė.

Buvęs akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas pareigų neteko kovo 15 dieną. Seimas pareiškė jam nepasitikėjimą, kai šis viešai pasiūlė premiją už publikaciją apie žydų tautybės asmenų nusikaltimus.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir inicijuojantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų, įtvirtintų mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose, pažeidimų.

Lietuvos mokslo tarybos teikimu kontrolierių penkerių metų kadencijai skiria Seimas.

M. Vainiutė iš teisingumo ministrės pareigų pasitraukė kovo pradžioje po prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimo, kad ministrė nesusitvarko su pareigomis ir „demonstruoja politinį neįgalumą“.

Taip prezidentė reagavo į Teisingumo ministerijos audito darbuotojos Rasos Kazėnienės pranešimą, kad tuometinis teisingumo viceministras Raimondas Bakšys girdint ministrei priešinosi iniciatyvai kreiptis į teisėsaugą dėl Pravieniškių pataisos namų audito metu surinktos medžiagos. R. Bakšys kaltinimus neigė, bet atsistatydino.

Konkurse dėl akademinės etikos kontrolieriaus pareigų taip pat dalyvauja Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento teisinės pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė dr. Rūta Baškevičienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Klinikinių tyrimų ir farmakologijos skyriaus vyriausioji informacijos saugos specialistė ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro direktoriaus pavaduotoja plėtrai dr. Tatjana Ivaškienė, Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo fakulteto Politikos mokslų instituto profesorius dr. Adas Jakubauskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė dr. Marina Valentukevičienė.

Kandidatus galėjo siūlyti mokslo ir studijų institucijos, mokslininkams ir kitiems tyrėjams atstovaujančios asociacijos, pavieniai mokslininkai. Kandidatai galėjo siūlytis ir patys.

Speciali komisija atrinks ne daugiau kaip tris kandidatus Mokslo tarybai svarstyti.

Kandidatas bus renkamas atvirame Tarybos posėdyje, dalyvaujant ne mažiau kaip dviem trečdaliams Tarybos narių. Tačiau dėl jo balsuojama bus slaptai.

Kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Mokslo tarybos narių. Jei rinkimuose dalyvauja trys kandidatai ir nė vienas iš jų nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, skelbiamas antrasis balsavimo turas,  į jį patenka du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.

Jei per antrą balsavimo turą nė vienas iš kandidatų nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, kontrolieriaus atranka atliekama iš naujo.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių tvirtina Seimas.

Buvęs akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas pareigų neteko kovo 15 dieną. Seimas pareiškė jam nepasitikėjimą, kai šis viešai pasiūlė premiją už publikaciją apie žydų tautybės asmenų nusikaltimus.

V. Sadausko kaip akademinės etikos kontrolieriaus kadencija būtų pasibaigusi šių metų birželį.

Sunki ne dėl to, kad trūktų kandidatų, bet dėl to, kad geriausieji nenori eiti į politiką, kur su jais gali būti elgiamasi „įvairiai“.

„Su prezidente sutarėme, kad skubėti nereikia, reikia surasti žmogų, kuris tikrai galėtų su tuo iššūkiu susitvarkyti. Turime surasti patį geriausią kandidatą“, - žurnalistams komentavo S. Skvernelis.

Pasak Ministrų Kabineto vadovo, kalbamasi su visais partneriais Seime. Termino, iki kada būtina rasti naują ministrą, S. Skvernelis sako nenusistatęs.

„Laisvas grafikas. Norėčiau kuo greičiau, bet reikia pasirinkti kruopščiai. Yra daug gerų kandidatų, kuriuos galbūt ir partneriai siūlo. Tačiau jeigu žmonės kompetentingi, jie dažniausiai sėkmingi savo veikloje, ir ypatingai matant, kas šiuo metu vyksta politikoje, nenori to daryti. Yra kandidatų, kurie norėtų (tapti ministru - ELTA), bet, aš manau, negalėtų“, - sakė Ministras Pirmininkas.

Pasak S. Skvernelio, susiklosčiusi tendencija, kad sėkmingą žmogų, darantį karjerą, pritraukti į valstybės tarnybą ar politiko pareigybę yra sunku.

„Su žmogumi šioje srityje elgiamasi (...) įvairiai“, - teigė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad teisingumo ministrė Milda Vainiutė iš pareigų pasitraukė prieš dvi savaites, S. Skvernelio patarėjui Skirmantui Malinauskui bei Teisingumo ministerijos auditorei Rasai Kazėnienei pareiškus, kad ministerijos vadovybė stabdo Kalėjimų departamento auditą.

Nuo kovo 9-osios laikinai eiti ministro pareigas D. Grybauskaitė pavedė vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui.

Daugiau nei metus pareigas ėjusi M. Vainiutė apie atsistatydinimą pranešė antradienį, po ministerijos darbuotojų pareiškimų, jog ministerijos vadovybė kišosi į kalėjimų sistemos auditą, taip pat po prezidentės kritikos.

Įteikusi atsistatydinimo pareiškimą premjerui Sauliui Skverneliui, ji tvirtino, kad sprendimą priėmė matydama, jog ministerijai reikia stipresnio žmogaus, kuris ryžtingiau imtųsi pokyčių. Buvusi ministrė atmetė kaltinimus, jog vykdė politinį spaudimą darbuotojams dėl ministerijoje atliekamų kalėjimų sistemos auditų.

Teisingumo ministerijos audito darbuotoja, anksčiau dirbusi Kauno tardymo izoliatoriuje Rasa Kazėnienė praėjusią savaitę spaudos konferencijoje užsiminė, kad viceministras Raimondas Bakšys, girdint ministrei M. Vainiutei, priešinosi jos ir kolegės iniciatyvai kreiptis į teisėsaugą dėl Pravieniškių pataisos namų audito metu surinktos medžiagos. Ji dėl vykdyto spaudimo taip pat kaltino ir ministerijos kanclerį Arūną Kazlauską. Šiuos įtarimus palaikė ir premjero patarėjas kovai su korupcija Skirmantas Malinauskas, vėliau dėl pasirinktos komunikacijos sulaukęs S. Skvernelio kritikos.

R. Bakšys gynėsi tik raginęs sulaukti audito pabaigos, kad teisėsaugos tyrimai netrukdytų procesams, kaltinimus atmetė, tačiau pirmadienį pareiškė tokiomis aplinkybėmis negalintis dirbti toliau ir pasitraukė iš pareigų.

Prezidentė, vertindama situaciją, pareiškė, kad Teisingumo ministrė Milda Vainiutė nesusitvarko su pareigomis ir „demonstruoja politinį neįgalumą“.

M. Vainiutę į teisingumo ministres delegavo Socialdemokratų partija, kai dar priklausė valdančiajai koalicijai. Naujo kandidato „valstiečių“ deleguotas S. Skvernelis žada ieškoti su dabartiniais koalicijos partneriais, Socialdemokratų darbo frakcijos atstovais.

Vyriausybės narius ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidžia prezidentė.

Tai, viena vertus, nuvertė teisingumo ministrę ir viceministrą nuo kėdžių, kita vertus, į viešumą iškėlė klausimą - ar Premjeras Saulius Skvernelis susitvarko su savo politinio pasitikėjimo komanda.

Tačiau antradienį išsprendus teisingumo ministrės Mildos Vainiutės klausimą - būti jai ar ne, - pagrindiniai neatsakyti klausimai dar tik atsiveria. Pirmiausia, ne tik nėra aišku, kas užims atsiradusią laisvą vietą, bet apskritai, ar valdantieji turi į ją ką pasodinti.

Kaip rodo šios Vyriausybės istorija, tai nebuvo labai lengva užduotis. Trumpas atsarginių žaidėjų suolelis socialdemokratus vertė „žaidėjų“ ieškoti tarp salėje sėdėjusių žiūrovų. Tuomet buvo pasirinkta M. Vainiutė, šiandien pripažinusi, kad jai, kaip ministrei, trūko komandoje pažįstamų personalijų. Kita vertus, paieškos į ūkio ministro postą taip pat užsitęsė.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virginijus Valentinavičius, aiškindamas Premjero sprendimą atstatydinti teisingumo ministrę iš pareigų, teigė, kad S. Skvernelis padarė racionalų sprendimą. Nors dar pirmadienį Premjeras pakankamai palankiai vertino M. Vainiutę ir buvo galima susidaryti įspūdį, kad nebūtinai ministrė bus atleista, galiausiai, politologo nuomone, buvo nuspręsta nekonfliktuoti su Prezidente dėl Vyriausybės narės, kurios reputacija ir taip yra pakibusi ore.

„Galbūt tik siekdamas išlaikyti statusą, Premjeras tokį sprendimą pavėlino ir išsakė tik praėjus kažkiek laiko“, - kalbėjo V. Valentinavičius.

Tačiau MRU docentas teigė, kad po sprendimo vis dar lieka daug neatsakytų klausimų.

„Aš noriu priminti, kad paskutinio ministro, kurio ieškojo „valstiečiai“ ir S. Skvernelis, paieška labai užsitęsė. Ši dauguma ir šis Premjeras neturi labai daug atsarginių ministrų, kuriuos, prireikus, bet kada gali ištraukti kaip triušį iš cilindro“, - kalbėjo MRU docentas.

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos pareiškimus, kad jie turi platų pretendentų, galinčių užimti Teisingumo ministerijos vadovo kėdę, V. Valentinavičius įvertino kaip tuščias kalbas.

Anot politologo, net tada, kai dar Socialdemokratų partija nebuvo skilusi, surasti personalijas, galinčias užimti ministrų postus, nebuvo lengva.

„Po daug pažadų apie itin gerą būsimą ministrą į ministeriją atėjo Milda Vainiutė“, - kalbėjo politikos ekspertas ir pridūrė, kad po partijos skilimo surasti tinkamus kandidatus bus tik dar sunkiau.

Kita vertus, samprotavo V. Valentinavičius, nėra labai aišku, ar apskritai koalicijoje likę socialdarbiečiai turės galimybę kažką siūlyti į atsilaisvinusią vietą Teisingumo ministerijoje.

„Manau, kad „valstiečiai“, Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis jaučia, kad socdemų dinozaurai, kurie yra prilipę prie koalicijos, nuo koalicijos jau neatlips. Socialdarbiečiai turi viską, ko jiems reikia, - kelis postus Seime. Kitaip tariant, tai puikus būdas perimti ministeriją, kai šiuo metu socialdarbiečių derybinės pozicijos yra labai silpnos. Viskas yra „valstiečių“ valioje“, - kalbėjo V. Valentinavičius.

Tačiau, politologo nuomone, didelio personalijų, galinčių užimti teisingumo ministro postą, pasirinkimo taip pat nėra. Anot V. Valentinavičiaus, po ministerijoje kilusių skandalų ir susikurto „valstiečių“ įvaizdžio daug savanorių iš šalies, norinčių tapti šios Vyriausybės ministrais, neturėtų būti.

„Ši Vyriausybė ir šis Premjeras turi tą problemą, kad buvo apsiskelbta, kad jie eis kaip profesionalų Vyriausybė, ir dabar to profesionalumo pažado niekas ir neprisimena, nes šioje Vyriausybėje - per daug neprofesionalumo pavyzdžių. Todėl kiekvienas naujas narys, įsiliejantis į Vyriausybę, turi svarstyti tai, kiek jo darbas šioje daugumoje atsilieps jo asmeninei reputacijai. Tas poveikis nebūtinai bus teigiamas“, - svarstė MRU docentas.

Kiekvienas naujas narys, įsiliejantis į Vyriausybę, turi svarstyti tai, kiek jo darbas šioje daugumoje atsilieps jo asmeninei reputacijai.

Kita su Vyriausybėje suorganizuota konferencija gimusi problema yra Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas. Anot V. Valentinavičiaus, S. Malinausko savivaliavimas rodo Premjero nesugebėjimą kontroliuoti savo komandos.

„Situacija mažų mažiausiai keista, kai Premjero patarėjas iš esmės vaizduoja vicepremjerą ir pradeda tvarkyti ministerijas. Aš neprisimenu Lietuvos politikoje tokio atvejo“, - pasakojo V. Valentinavičius ir, vertindamas S. Skvernelio ne itin griežtą reakciją S. Malinausko atžvilgiu, teigė manantis, kad tai liudija reikalavimų Vyriausybės komandos nariams stoką.

„Premjero patarėjo elgesys yra jo komandos reputacijos klausimas. Jis pasirinko iš esmės paskelbti, kad jo patarėjas yra „vaikas“, kuris padarė vaikišką klaidą. Tai ir pabarė kaip vaiką. Tai galima suprasti, kad reikalavimai komandai ir jos nariams nėra patys griežčiausi ir patys aiškiausi. Panašioje situacijoje Saulius Skvernelis yra ne pirmą kartą. Jo komandoje Milda Dargužaitė, savo laiku, kai su dideliu įkarščiu ėmėsi valstybės tarnybos reformos, taip pat elgdavosi kaip vicepremjerė. Bandė šokdinti ministrus, ir kurį laiką Skvernelis ją teisino, bet galų gale, paaiškėjus, kad profesionalumo ir kompetencijos klausimais trukdo normaliai dirbti, - tą žmogų teko atleisti,“ - kalbėjo V. Valentinavičius ir pridūrė, kad praėjusią savaitę prasidėjusi istorija dėl skaidrumo Teisingumo ministerijoje dar kartą parodė, kad profesionalumo retorikos šioje Vyriausybėje daugiau negu paties profesionalumo.