Strateginė bendrovė „Klaipėdos nafta“ (KN) jau daugiau nei du mėnesius yra be nuolatinio vadovo.

Jos generalinis direktorius Mindaugas Jusius po pustrečių metų vadovavimo "priėmė sprendimą dėl asmeninių priežasčių palikti organizaciją".

Jis pareigas ėjo iki liepos pabaigos.

Pernai portalas 15min išsiaiškino, kad KN viešuosius pirkimus laimi informacinių technologijų įmonė "Atea", kurios vienu vadovų dirba M.Jusiaus tėvas.

Tada Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė pabrėžė, kad valstybės įmonės direktorius neturėtų sukurti net menkiausių įtarimų dėl skaidrumo.

Kaip rašė 15min, M.Jusius tuomet tvirtino, kad yra viešai deklaravęs apie savo tėvo darbovietę ir neturėjo nieko bendro su KN pirkimais, kuriuos laimėjo "Atea".

Šį atvejį svarsčiusi KN valdyba nusprendė, kad M.Jusius išvengė interesų konflikto, tačiau nurodė ateityje nesukelti tokių abejonių.

M.Jusius KN generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti 2017 m. pradžioje.

Iki tol KN veikloje jis dalyvavo kaip nepriklausomas valdybos narys, taip pat yra dirbęs KN audito komitete.

Energetikos ministerijai pavaldi įmonė naują generalinį direktorių turėtų išsirinkti pati.

Aiškėja, kad KN vėl gali vadovauti ankstesnis jos vadovas, buvęs susisiekimo ministras R.Masiulis.

BNS duomenimis, į KN generalinio direktoriaus postą pretendavo 26 kandidatai, iš jų galiausiai liko du.

Vienas jų – R.Masiulis, iki 2014 m. rudens vadovavęs KN, kitas – laikinai įmonei dabar vadovaujantis naftos verslo direktorius Darius Šilenskis.

R.Masiulis anksčiau BNS yra patvirtinęs, kad dalyvauja konkurse, pastaruoju metu jam prisiskambinti nepavyko.

BNS žiniomis, D.Šilenskis, kuris yra Klaipėdos rajono mero, buvusio žemės ūkio ministro "valstiečio" Broniaus Markausko svainis, nenorėjo komentuoti, ar dalyvauja konkurse.

M. Jusius birželio 6-ąją įteikė valdybai pranešimą dėl atsistatydinimą nuo liepos 26 dienos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Klaipėdos nafta“.

Pasak įmonės pranešimo, M. Jusius traukiasi dėl asmeninių priežasčių.

M. Jusius sako dabar ketinantis pagrindinį savo dėmesį skirti naujų verslo idėjų įgyvendinimui.

„Priimti šį sprendimą, buvo labai sudėtinga – su „Klaipėdos nafta“ esu beveik dešimt metų (...) bet, manau, dabar yra geriausias laikas pokyčiui, kad naująjį etapą nuo pat pradžių pradėtų naujas paskirtas vadovas“, – apie savo sprendimą keisti karjeros kryptį cituojamas M. Jusius. 

M. Jusiaus tvirtinimu, dabar yra toks gyvenimo etapas, kad aplinkybės lemia, jog jis nebegali įmonei skirti „tiek laiko, kiek reikėtų“.

„Darbas „Klaipėdos naftoje“ yra labai reikalaujantis didžiulio atsidavimo, yra ir logistinių nemažai iššūkių – tiek ir padaliniai Klaipėdoje bei Vilniuje, tarptautiniai projektai, klientai užsienyje, tai susiję su daug kelionių, o šiuo metu yra pasikeitusios šeimyninės aplinkybės (...) gyventi per dvi vietas yra tam tikras iššūkis“, – BNS teigė M. Jusius.

Jis sako, kad artimiausiu metu nori išbandyti save versle: „Turiu keletą idėjų, kurias noriu plėtoti (...) Tai nėra energetikos sritis“.   

Pasak „Klaipėdos naftos“ valdybos pirmininko Giedriaus Dusevičiaus, M. Jusiaus sprendimas „yra suprantama ir artimiausiu metu skelbsime naujo vadovo atranką“.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad naujasis įmonės vadovas turės ne tik užtikrinti veiklos ir vykdomų projektų tęstinumą, bet ir imtis dar didesnių iššūkių – įsitvirtinti globalioje rinkoje vystant ir operuojant SGD terminalus.

Anot jo,  iš naujojo „Klaipėdos naftos“ vadovo bus tikimasi ne tik efektyvaus vadovavimo naujajame veiklos etape, bet ir orientacijos į aukštą pridėtinę vertę visiems įmonės akcininkams.

„Jo (M. Jusiaus – BNS) veikla užkels aukštą kartelę būsimam „Klaipėdos naftos“ vadovui“, – „Klaipėdos naftos“ pranešime sako Ž. Vaičiūnas.

M. Jusius „Klaipėdos naftos“ vadovu tapo 2017 metų balandį.

Iki tol „Klaipėdos naftos“ veikloje jis dalyvavo kaip nepriklausomas valdybos narys, taip pat yra dirbęs įmonės audito komitete.

Anksčiau jis septynerius metus vadovavo gyvybės draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance“ Lietuvos filialui, buvo jo valdybos pirmininkas.

Pernai lapkritį į viešumą iškilo informacija, kad „Klaipėdos naftos“ viešuosius pirkimus laimi informacinių technologijų įmonė „Atea“, kurios vienu vadovų dirba M. Jusiaus tėvas. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tuomet sakė tikįs, kad „Klaipėdos nafta” dės maksimalias pastangas, kad būtų taikomi aukščiausi pasitikėjimo, skaidrumo ir atvirumo standartai, o Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė pabrėžė, jog valstybės įmonės vadovas neturėtų sukurti net menkiausių įtarimų dėl skaidrumo.

M. Jusius tvirtino, kad yra viešai deklaravęs apie savo tėvo darbovietę ir neturėjo nieko bendro su „Klaipėdos naftos“ pirkimais, kuriuos laimėjo „Atea“. Šį atvejį svarsčiusi  „Klaipėdos naftos“ valdyba nusprendė, kad M. Jusius išvengė interesų konflikto, tačiau nurodė įmonės vadovybei ateityje nesukelti jokių abejonių ir viešuosius pirkimus vertinti stropiau.

Valstybei priklauso 72,32 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų, dar 10,41 proc. valdo koncernas „Achemos grupė“.

„Klaipėdos naftos“ akcijos kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Sąraše – daugybė reikalavimų

Įmonė "Klaipėdos nafta" šiuo metu ieško konsultantų kompanijos, kuri sugebėtų parengti 2019–2030 metų veiklos strategiją.

Tarptautiniame konkurse norą dalyvauti pareiškė kelios įmonės.

Tačiau bendrovės "Klaipėdos nafta" keliami reikalavimai ėmė kelti nuostabą ne vienam šios srities žinovui.

Konkurso sąlygose pažymėti kvalifikaciniai reikalavimai, kurie ekspertams sukėlė įtarimų, ar tik šiame konkurse nebus įmanoma nuspėti jo laimėtojo?

Konkurso dalyviams iškeltos tokios specifinės sąlygos, kurios iš tiesų verčia susimąstyti, kiek įmonių galėtų jas visas atitikti?

Pavyzdžiui, tiekėjui keliamas reikalavimas turėti patirties uostų komercinėje ir/arba eksploatacinėje veikloje.

Taip pat tokia įmonė jau turi būti dalyvavusi suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikloje.

Trečiu reikalavimu įvardijamas noras matyti tokį tiekėją, kuris specializuotųsi SGD terminalų veikloje, paremtoje FSRU technologija.

Nori patirties penkiose šalyse

Dienraštis "Klaipėda" dėl šio konkurso aplinkybių teiravosi Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo.

Tarnybos vadovė Diana Vilytė, peržvelgusi tiekėjams keliamas kvalifikacines sąlygas, pripažino, jog konkurso tiekėjų atranka išties kelia klausimų.

Mes matome tam tikrų keistų reikalavimų, kuriems bendrąja prasme nepritartume.

"Mes matome tam tikrų keistų reikalavimų, kuriems bendrąja prasme nepritartume. Tarnyba šio konkurso sąlygų iki šiol nebuvo tikrinusi. Tačiau nusiskundimų nebuvo ir iš tiekėjų. Peržiūrėjus sąlygas matyti, jog čia nėra viskas aišku iki galo, matome konkurenciją ribojančių apraiškų", – patikino D.Vilytė.

Paprašiusi kelių dienų išsamesniam aplinkybių aiškinimuisi, Viešųjų pirkimų tarnyba išanalizavo įmonės "Klaipėdos nafta" konsultantų paieškų konkursą.

"Matome, jog konkurse pareiškė norą dalyvauti ne viena ir ne dvi įmonės. Tiekėjų yra nemažai. Reikalaujama turėti patirties uostų veikloje, keliamas keistas reikalavimas turėti patirties penkiose skirtingose šalyse. Yra ir kitų specifinių reikalavimų, tačiau reikia pripažinti ir tai, jog ir objektas yra specifinis", – aiškino D.Vilytė.

Įrodinės pasiekimus

Tarp šio konkurso sąlygų iš tiesų yra pažymėta, jog turi būti įrodytas tiekėjo tarptautinis pasiekimas – "vykdyti projektai bent 5 skirtingose šalyse per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus)."

Taip pat konsultantų įmonės konkurso rengėjams privalės pateikti ir konsultacinių projektų, susijusių su viešąja ar reguliavimo politika, pavyzdžius.

Kvalifikaciniuose reikalavimuose pažymėta: "per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus) tiekėjas turi būti įvykdęs arba tebevykdantis su viešąja ar reguliavimo politika susijusių konsultavimo paslaugų sutarčių, kurių bendra vertė yra ne mažiau kaip 100 tūkst. Eur be PVM".

Taip pat keliamas reikalavimas sudarytų sutarčių vertei: "Kiekvienų paskutinių pasibaigusių 3 (trejų) finansinių metų arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus) bendrosios pajamos iš strateginių konsultacijų paslaugų ne mažesnės kaip 250 tūkst. Eur per metus."

Pirkimą stebės

Spalio pradžioje paskelbtas viešasis konkursas vykdomas trimis etapais.

Viešųjų pirkimų tarnyba po dienraščio "Klaipėda" užduotų klausimų nusprendė stebėti šio pirkimo eigą.

"Tokio pobūdžio pirkimų procedūros gali užtrukti. Drastiškų priemonių kol kas nesiimsime. Galvojome, ką daryti, ir nusprendėme stebėti", – aiškino D.Vilytė.

Iš tiesų konkursas nėra pasibaigęs. Šiuo metu kompanijos dar tik pateikė paraiškas jame dalyvauti.

"Jei tai būtų laikotarpis iki pateikiant pasiūlymus, o konkurso sąlygos aiškiai keltų prieštaravimų, būtų prasminga stabdyti tokį pirkimą. Antras kelias – stabdyti pirkimą, kol sutartis nėra pasirašyta. Po sutarties pasirašymo beliktų tik kreiptis į teismą, nes tik jis gali nutraukti sutartį. Bet šiuo atveju mes dar turime laiko ir vykdysime stebėseną", – patikino D.Vilytė.

Šis pirkimas, paprastai tariant, vadinamas trijų žingsnių pirkimu dėl to, jog pradžioje tiekėjai tik pateikia paraiškas.

Tik tie tiekėjai, kurie atitiko kvalifikacinius reikalavimus, kviečiami antrajam žingsniui.

"Vėliau konkurso dalyviai teikia pasiūlymus. Pasiūlymas yra vertinamas ir nagrinėjamas, ir tik tuomet vyksta derybos, o tai vadinama trečiuoju etapu. Po derybų sprendžiama, kas yra nugalėtojas ir su juo pasirašoma sutartis. Paprastai tariant, jei iš visų paraiškų liktų tik vienas tiekėjas, tai jau būtų blogai", – pastebėjo Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai.

Dokumentai – anglų kalba

Klausimų dėl konkurso dokumentacijos teikimo valstybine ir anglų kalbomis kilo ir patiems konkurso dalyviams.

Tiekėjams pasipiktinimą kėlė tai, jog ne visi dalyviai esą turės lygias galimybes, nes reikalaujama laisvai kalbėti ir rašyti ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis.

Įmonė "Klaipėdos nafta" pati praneša, jog dalį dokumentacijos tiekėjams pateiks tik anglų kalba.

Tačiau Viešųjų pirkimų tarnybai šis tiekėjų nusistebėjimas prieštaravimų nekėlė.

"Parodoma, jog nėra orientuojamasi į Lietuvoje dirbančius konsultantus. Tai yra geroji praktika, nes parodoma, jog norima pritraukti užsienio rinką, tai nėra uždaras pirkimas, lyg ir signalizuojantis perkančiosios organizacijos norą plačiai atverti duris", – paaiškino D.Vilytė.

Paslaugų pirkėjas, įmonė "Klaipėdos nafta", aiškina, jog ji yra valstybės valdoma akcinė bendrovė, kuri laikosi visų jai taikomų teisės aktų dėl valstybinės kalbos naudojimo.

"Atkreipiame dėmesį, kad didelė dalis įmonės klientų ir tiekėjų yra užsienio juridiniai asmenys, vienas iš nepriklausomų valdybos narių yra Danijos pilietis, todėl ir dalis dokumentacijos, kuri bus pateikta būsimam paslaugų tiekėjui, yra anglų kalba", – tikino įmonės "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mindaugas Jusius.

Ieško geriausiųjų

Paklaustas, ar įmonės keliamas reikalavimų sąrašas konkurso dalyviams nesudaro konkurenciją ribojančių sąlygų, "Klaipėdos naftos" vadovas tikino, jog tokiu būdu įmonė esą tik ieško geriausio iš geriausių tiekėjų.

"Nustatytais reikalavimais siekiama, jog pasirinktas tiekėjas butų kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus. "Klaipėdos nafta" vykdo komercinę veiklą valdydama Klaipėdos naftos terminalą Klaipėdos uoste. Taip pat operuoja SGD terminalą, kuris paremtas FSRU technologija. Atitinkamai, kvalifikaciniai reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui", – aiškino M.Jusius.

Įmonės reikalavime matyti tokius konsultantus, kurie turėtų sunkiai įgyvendinamos patirties – per trejus metus būtų atlikę projektus penkiose šalyse – pasak M.Jusio, nėra nieko stebėtino.

"Nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai atitinka bendrovės poreikį ir užtikrina pakankamą konkurenciją tarp tiekėjų. Bendrovė siekia nusamdyti patikimą paslaugos teikėją, kuris turi realios tarptautinės patirties", – aiškino įmonės vadovas.

Privilegijuotųjų nėra?

Uostamiestyje pasklidusius gandus, jog šiame konkurse privalumų prieš kitus rinkos žaidėjus galėtų turėti britų įmonė "Poyry Management Consulting Ltd.", kuri "Klaipėdos naftai" jau rengė Ilgalaikio suskystintųjų gamtinių dujų importo į Lietuvą alternatyvų įvertinimą, įmonės vadovas neigė.

Gal būtent ši konsultantų bendrovė šiuo metu galėtų tiksliai atitikti visus tiekėjams keliamus reikalavimus?

Tačiau M.Jusius neatskleidė, ar patirties "Klaipėdos naftos" konkursuose turinti bendrovė yra pateikusi paraišką šiame konkurse.

"Pirkimo vykdymo metu paraiškas pateikusių tiekėjų skaičius yra konfidenciali informacija. Konkurse dalyvaujančių tiekėjų pavadinimai taip pat yra konfidenciali informacija, kurios negalime atskleisti pirkimo procedūrų vykdymo metu", – aiškino M.Jusius.

Ieškojo pigiau, o pirko brangiau?

Klausimų kyla ir dėl 2017 metų rudenį skelbto įmonės "Klaipėdos nafta" konkurso dėl "Ilgalaikio suskystintų gamtinių dujų importo į Lietuvą alternatyvų įvertinimo".

Šiame konkurse dalyvavo devynios įvairių šalių įmonės.

Tiesa, kai kurios bendrovės iš konkurso buvo pašalintos, nes nustatytas interesų konfliktas. Net trys tiekėjai kokybės pasiūlyme atskleidė pasiūlymo kainą, o tai draudžia įstatymai.

Iš likusių penkių pasiūlymų, įmonė "Klaipėdos nafta" nusprendė sutartį sudaryti su minėta britų kompanija "Poyry Management Consulting Ltd.", nors jos pasiūlymas tikrai nebuvo vienas pigiausių, tačiau M.Jusius dienraščiui tvirtino priešingai.

"Pirkimo laimėtojo pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausias, vertinant geriausios kainos ir kokybės santykį. Be kainos taip pat buvo vertintas įmonės "Klaipėdos nafta" poreikių supratimas bei sutartį vykdysiančio personalo patirtis", – aiškino M.Jusius.

Iš viešai prieinamų dokumentų matyti, jog šiame konkurse brangiausiai savo paslaugas įvertino ispanų konsultantų įmonė, pateikusi 690 tūkst. eurų pasiūlymą.

Vokiečių kompanijos pasiūlymas buvo perpus pigesnis – 298 tūkst. eurų.

Treti pagal kainą rikiuojasi konkursą laimėję britai, pasiūlę 165 tūkst. eurų.

Kita Didžiosios Britanijos kompanija savo pastangas įvertino kiek pigiau ir pasisiūlė dirbti už 133 tūkst. eurų sumą.

Šiame konkurse būta ir dar pigesnio pasiūlymo – JAV įkurta įmonė pasisiūlė už 125 tūkst. eurų.

Dienraščiui aiškinantis, kodėl pasirinktas šio konkurso laimėtojas, kurio pasiūlymas nebuvo vienas pigiausių, įmonės "Klaipėdos nafta" vadovas pareiškė, jog jis iš esmės buvęs ženkliai pigesnis už kitus.

Taip, sutarties su "Poyry Management Consulting Ltd." kaina buvo 165 tūkst. eurų.

"Taip, sutarties su "Poyry Management Consulting Ltd." kaina buvo 165 tūkst. eurų. Šis pasiūlymas buvo ženkliai pigesnis už pasiūlymų vidurkį", – tikino M.Jusius.

Pasiūlė tai, kas akivaizdu

Viešai jau paskelbta, tad kokį darbą už 165 tūkst. eurų nuveikė ši konsultantų kompanija.

Paprastai tariant, britai iš "Poyry Management Consulting Ltd." turėjo atsakyti į klausimą – ar apsimoka Lietuvai pirkti SGD laivą-saugyklą, ar geriau jį nuomoti, nors apie laivo įsigijimo būtinybę 2016–2020 metų veiklos strategijoje viešai kalba ir pati "Klaipėdos nafta".

Šiuo metu SGD laivo nuoma Lietuvai pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su kompanija "Hoegh LNG" per dieną atsieina 156,2 tūkst. JAV dolerių (be PVM).

Per 10 metų teks sumokėti – 689 mln. dolerių (apie 560 mln. eurų).

Kompanijos "Poyry Management Consulting Ltd." pateiktoje ataskaitoje pažymima, jog buvo nagrinėti trys scenarijai.

Pirmuoju analizuotas laivo-saugyklos įsigijimo variantas.

Svarstyti ir laivo nuomos modeliai – vienu atveju nuomos pratęsimas dešimčiai metų, iki 2034 m., kitu – iki 2044 m.

Naudingiausiu sprendimu pripažįstamas laivo įsigijimo kelias, net ir konstatuojant aplinkybes, jog Lenkijos ir Lietuvos dujotiekio jungties eksploatacijos pradžia tikėtina iki 2021–2022 m.

Skolinsis šimtus milijonų?

Jau aiškėja, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121–160 mln. eurų.

Bendrovė "Klaipėdos nafta" paskelbė, jog laivo-saugyklos įsigijimui ji planuojanti skolintis iki 308 mln. eurų, o Vyriausybė suteiktų valstybės garantiją.

Iki 148 mln. eurų paskola būtų skirta nuo 2019 metų vidurio sumažinti SGD terminalo sąnaudas 40 proc.

Kita nuo 121–160 mln. eurų paskola būtų skirta SGD laivui įsigyti.

Tarp SGD terminalo veiklos sąnaudų mažinimo būdų minimas paskolų refinansavimas bei jų išdėstymas per ilgesnį laiką.

Kokia tikroji laivo "Independence" kaina?

Viešumoje buvo teigiama, jog tokio laivo statybos darbai laivų statykloje būtų kainavę apie 250 mln. eurų, todėl būtų reikėję didelių pradinių nuosavo kapitalo investicijų.

Be to, "Klaipėdos nafta" būtų turėjusi padengti su laivo įrangos gedimų rizika susijusias išlaidas, būtų išleidusi 50 mln. eurų privalomai techninei priežiūrai.

Tuomet apsispręsta laivą nuomoti.

Kainų komisijai buvo teigiama, kad laivo-saugyklos pirkimas ir su tuo susijusios kitos išlaidos siektų apie 475 mln. eurų, o nuoma per 10 metų – 430 mln. eurų.

Per 131 mln. eurų sudarė investicijos į SGD terminalo jungtį (dujotiekio sistemą), įrangą ant krantinės, statybos darbų organizavimą, leidimų gavimą, SGD terminalo paleidimo, derinimo ir kitus susijusius darbus.

Bendrovės pajamos šių metų sausį–rugsėjį buvo 75,756 mln. eurų – 4,7 proc. mažiau nei per devynis 2017-ųjų mėnesius (79,498 mln. eurų), teigiama "Klaipėdos naftos" trijų ketvirčių veiklos ataskaitoje.

"Klaipėdos naftos" devynių mėnesių pelnas prieš mokesčius, palūkanas, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) sumažėjo 6,3 proc. iki 22,4 mln. eurų, EBITDA marža sumenko 0,5 proc. iki 29,6 proc.

Pasak "Klaipėdos naftos" generalinio direktoriaus Mindaugo Jusiaus, bendrovės finansiniams rezultatams daugiausia įtakos turėjo sumenkusi naftos produktų krovos apyvarta.

"Metų pradžioje pagrindiniai mūsų klientai atvežė daugiau krovinių, nei planavo, reikšmingai viršydami savo įsipareigojimus, tad trečiąjį ketvirtį jų poreikis eksportuoti naftos produktus per jūrą buvo mažesnis. Įtakos turėjo ir kasmetinės Baltarusijos derybos su Rusija dėl dujų, kurios apima susitarimus ir dėl naftos, naftos produktų, o tai lėmė sumažėjusius tranzitinių krovinių srautus", – pranešime spaudai sakė M.Jusius.

Anot jo, trečiąjį ketvirtį šiek tiek mažesnė buvo ir "Orlen Lietuvos" dyzelino krova, nes, Lenkijoje atsiradus didesnei dyzelino paklausai, bendrovė daugiau produkcijos nukreipė į šios šalies rinką.

M.Jusiaus teigimu, naftos produktų krovos verslas yra gana cikliškas, todėl rezultatams įtakos turi ir sezoniškumas.

"Įprastai naftos terminale sulaukiame daugiau krovinių atšalus orams, todėl planuojame didesnę krovą paskutinįjį metų ketvirtį", – tvirtino M.Jusius.

Bendrovės naftos terminalų Klaipėdoje ir Subačiuje krova šiemet sumenko 3,8 proc. iki 5,03 mln. tonų, o tik trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2017-ųjų laikotarpiu, – 26,5 proc. iki 1,44 mln. tonų.

Klaipėdos ir Subačiaus naftos terminalų pardavimo pajamos per devynis mėnesius smuktelėjo 2,2 proc. iki 27,2 mln. eurų.

SGD išdujinimas ir perkrova per devynis mėnesius smuko 33,9 proc. iki 7,05 megavatvalandžių (MWh), o trečiąjį ketvirtį – 2,2 karto iki 2,58 MWh.

Anot "Klaipėdos naftos", SGD terminalų veiklos apimtis buvo mažesnė dėl terminalo naudotojų užsakytų mažesnių pajėgumų. SGD terminalų pajamos šiemet sumenko 6,2 proc. iki 48,51 mln. eurų.

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2017-ųjų laikotarpiu, "Klaipėdos naftos" pardavimo pajamos sumažėjo 15,2 proc. iki 23,017 mln. eurų, grynasis pelnas smuko 4,3 karto iki 1,15 mln. eurų.

Iškilo virš aplinkinių konkurentų

Bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius pastebėjo, kad jo vadovaujamos valstybės valdomos bendrovės indėlis Lietuvai yra didelis. Bendrovės metinės pajamos 2017 m. siekė 107 mln. eurų, pelnas 17 mln. eurų.

Per pastaruosius trejus metus „Klaipėdos nafta“ valstybei yra sumokėjusi 44 mln. eurų dividendų. Anksčiau, kol vyko SGD terminalo statyba, ji buvo atleista nuo dividendų mokėjimo.

Dar vienas svarbus skaičius – apie 100 mln. eurų investicijos į uosto vystymą per pastaruosius metus.

M.Jusius pripažino, kad pagrindinė pajamų dalis (apie 64 proc.) yra iš naftos produktų krovos, 36 proc. iš SGD. 2017 m. krauta 1,1 mlrd. kubinių metrų dujų. Šio terminalo pajėgumas 2017 m. buvo naudojamas apie 30 proc. Pagrindinė konkurencija vyksta su Latvijos ir Estijos uostais. Kaip konkurentas išskiriamas ir Ukrainos Odesos uostas. Pastaruoju metu „Klaipėdos nafta“ pagal naftos produktų krovą tapo didžiausiu terminalu tarp rytinės Baltijos uostų. Tuo netgi sunku patikėti, žinant, kad Ventspilyje pastatyti didžiuliai naftos produktų terminalai, bet jie stovi pustuščiai.

„Lankydamasis Minske išgirdau, jog mes klientams esame patrauklūs savo skaidrumu, nepriklausomybe nuo didelių klientų norų, naftos produktų krovimo rinkos kainomis“, - pastebėjo M.Jusius.

Taip pat „Klaipėdos nafta“ išsiskiria ir plačiu paslaugų spektru. Ji gali krauti net 18 pavadinimų naftos produktus. Užbaigus investicijų programą, kai bus pastatyta keletas naujų saugyklų, jos galimybės dar padidės.

Laivus pakrauna ne pilnai

„Klaipėdos naftos“ vadovas akcentavo, kad jų bendrovė atlieka ne vien komercinę, bet ir strateginę funkciją. Ji Kupiškio rajone Subačiaus terminale saugo Lietuvos kuro atsargas. Čia yra 66 talpyklos, kurių bendra talpa 338 tūkst. tonų. 

„Klaipėdos nafta“ taip pat užtikrina alternatyvų naftos produktų importą jūros keliu į Lietuvą.

Anot M.Jusiaus, maždaug pusė Lietuvos degalinių benzinu ir dyzeliniu kuru apsirūpina per „Klaipėdos naftos“ importo terminalą.

„Mums kaip kompanijai, pelningiau būtų vykdyti naftos produktų eksportą, bet užsiimame ir naftos produktų importu, nes tai naudinga Lietuvai, kad kuro kainos išliktų stabilios“ , - komentavo M.Jusius.

Tam, kad didėtų eksportas pasirinktas kitas kelias – didinti terminalo pajėgumą, o svarbiausia tai, kad keistųsi naftos krantinių statomų laivų gramzdos. Dabar situacija nėra palanki. Dėl nepakankamo gylio „Klaipėdos nafta“ negali pilnai pakrauti laivų. Maždaug kas antras laivas užbaigti krovą turi plaukti į Ventspilio, Talino ar Suomijos uostus.

„Išspręsti „Klaipėdos naftos“ gylio problemas yra numatyta iki 2021 metų“, - patikslino M.Jusius. Krantinių rekonstrukcija ir gilinimas vyks keliais etapais tam, kad nesutrikdytų naftos produktų krovos.

SGD paklausa tik didės

Nors dėl „Klaipėdos naftos“ SGD terminalo yra daug skeptikų, tačiau šios bendrovės vadovas M.Jusius ir situaciją analizavę nepriklausomi ekspertai įžvelgia gražią šio terminalo ateitį.

„Pradėjus veikti SGD terminalui, pamatėme ženklų dujų kainų kritimą Lietuvoje“, - pastebėjo M.Jusius. Čia turima galvoje ne tik jūros keliu atgabenamų dujų kainą, bet ir iš Rusijos gaunamas „Gazprom“ dujas.

Užsienio šalių ekspertai stebisi, kad Klaipėdos SGD terminalas palyginti per trumpą laiką sugebėjo pasiekti puikius rezultatus. Dabar daugiau kaip pusė Lietuvoje naudojamų gamtinių dujų atkeliauja jūros keliu. Per Klaipėdos SGD terminalą atkeliavusios dujos naudojamos ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, netgi pasiekė atskirus klientus Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje. Dujomis, kurios pristatomos sunkvežimiais, užpildomi atskiri dujiniai laivai.

Tai padaryti leido įrengtas autocisternų užpildymo dujomis terminalas.

M.Jusius mano, kad Klaipėdos SGD terminalo galimybės gerokai išaugs, kai bus nutiestas dujotiekis į Lenkiją. Jau dabar jis yra bendravęs bent su kelių pasaulinių dujų tiekimo kompanijų  atstovais, kuriuos domintų galimybė per Klaipėdos SGD naudojantis Lenkijos dujų tinklais gabenti dujas į Vidurio Europos rinkas.

M.Jusius mato galimybes kaip 2019 m. padidinti dujų vartojimą ir Lietuvoje. Esminis klausimas šiandien yra, kaip veiks Klaipėdos SGD terminalas po 2024 metų, kai baigsis dujų priėmimo laivo nuomos sutartis. Jei nieko nebus daroma tas laivas paims ir išplauks į kitas šalis. Situaciją analizavę ekspertai tikina, kad po 2024 metų Klaipėdos SGD turėtų duoti neblogą pridėtinę vertę. Šis terminalas skatina ir ekologiškesnių dujomis varomų laivų kūrimą, didesnį dujų vartojimą Lietuvoje. M.Jusius mano, kad dabartinis dujų terminalo naudojimo variantas yra patrauklus, nes priėjimas prie pasaulinių rinkų suteikia galimybę pirkti dujas iš patikimų šaltinių geresnėmis kainomis.

M.Jusius matytų variantą, kad po 2024 metų nereikėtų nutraukti ryšių su SGD laivo savininke Norvegijos įmone „Hoegh LNG“. Galimi trys variantai – išdujinimo laivą (FSRU) išsipirkti, persiderėti jo nuomos sąlygas iki 2044 metų. Arba ieškoti bendrų investicinių planų su „Hoegh LNG“.

„Jei SGD terminalo projektas bus paliktas vienas tiesiogiai konkuruoti su „Gazprom“ jis per 2-3 metus gali būti sužlugdytas. Viena „Klaipėdos nafta“ negalėtų suvaldyti visų rizikų, terminalui iškiltų grėsmė“, - mano „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius M.Jusius.

Jis siūlo ieškoti būdų, kaip mažinti dabartinio SGD terminalo eksploatavimo kaštus. Juos planuojama pateikti tvirtinti Seimui.

Krova lygu nauda

Klaipėdos uostas didžiuojasi pernai viršijęs 43 mln. tonų krovą ir užėmęs tvirtą lyderio poziciją regione. Tai atnešė ir ženklių pajamų mokesčių pavidalu, o didelė dalis klaipėdiečių turėjo darbo vietas. Šių metų pradžia taip pat viltinga, o vienas iš didžiausių šuolių pasiektas kraunant naftos produktus. Šios rūšies produktus Klaipėdos uosto šiaurinėje dalyje krauna dvi bendrovės, iš kurių tvirtas lyderio pozicijas išlaiko AB „Klaipėdos nafta“ (KN), pernai perkrovusi daugiau nei 7 mln. tonų krovinių bei sumokėjusi daugiau nei 130 mln. eurų įvairių mokesčių valstybei (KN yra 7-a didžiausių šalies mokesčių mokėtojų sąraše). Tačiau būtent dėl savo masto ir žinomumo ši bendrovė, veikianti uoste nuo 1959 m., yra labiau linksniuojama šalia įsikūrusių gyventojų. Pastarieji skundžiasi nuolat jaučiantys naftos produktų kvapus ir nuo gruodžio mėnesio kreipėsi į aukščiausias šalies institucijas prašydami spręsti situaciją.

Bendrovės vadovai sako suprantantys gyventojų norą gyventi komfortiškai, nepatiriant jokių uosto veiklos pasekmių, tačiau, pasak jų, neracionalu tikėtis absoliučiai panaikinti bet kokį diskomforto šaltinį, įskaitant kvapą ar triukšmą, kai uosto teritorija yra taip arti gyvenamųjų zonų. Mindaugas Jusius, KN generalinis direktorius, sako nuo pat darbo KN pradžios 2017 m. balandį girdintis gyventojų susirūpinimą dėl uosto veiklos, todėl atidžiai sekantis situaciją bendrovėje, jos vykdomuose veiklos procesuose ir yra suinteresuotas, jog bendrovė megztų kuo glaudesnius  ryšius su gyventojais.

Girdi ir siekia dialogo 

„Man išties kelia susirūpinimą toks gyventojų nuogąstavimas dėl kvapų ir čia matau problemą, kylančią dėl interpretuojamos informacijos. Visų pirma, kvapai nelygu nuodai. Tai, ką žmogaus uoslė užuodžia, dar nereiškia, kad savaime yra kenksminga. Tačiau, žinoma, bendrovė niekada neneigė, kad naftos produktų kvapai nėra malonūs uoslei, todėl nuolat ieško efektyvių sprendimo būdų ir skiria lėšų aplinkosaugai“, - pažymi M. Jusius.  Kvapai, pasak vadovo, yra lakiųjų organinių junginių (LOJ) sklaidos pasekmė, tačiau svarbu suprasti, kad kenksmingos yra tam tikros LOJ koncentracijos, kurių bendrovė neviršija. Pasak vadovo, dažnai gyventojų skundų padaugėja naktimis ir savaitgaliais – tuo metu, kai dauguma žmonių ilsisi namuose ir tai niekaip nesusiję su bendrovės veikla, kadangi krova, kuri vykdoma tuomet, kai yra krovinio.

Bendrovės vadovybė vasario pradžioje subūrė tiek šalia bendrovės veikiančias švietimo ir ugdymo įstaigas, tiek ir arčiausiai veikiančią „Vitės“ bendruomenę pakviesdama dialogo į savo gamybinę teritoriją. Tokie susitikimai, pasak vadovo, yra itin svarbūs siekiant suprasti problemos ištakas ir informuoti apie tai, kaip vykdoma veikla, kokie procesai vyksta krovos metu, kad gyventojai nepagrįstai nesibaimintų.

„Yra tekę matyti fotografijų, kuriose užfiksuoti bendrovės geležinkelio estakadoje stovintys vagonai-cisternos, tarsi paskendę dūmuose. Atsivedėme gyventojus pačius pažiūrėti proceso ir įsitikinti, kad tai ne kokie kenksmingi nuodai, o vandens garai, skirti pašildyti krovos įrangą. Šį procesą stebėjo ir aplinkosaugos institucijų atstovai, kurie įsitikino, kad krovos procesai yra uždari, cisternų liukai apsaugoti dangčiais. Tikslios informacijos suvokimas yra labai svarbus“, - akcentuoja M. Jusius, - „Gyvename Europos Sąjungoje, kuri didelį dėmesį telkia aplinkosaugai ir taršos prevencijai, todėl, jei mūsų veikla keltų grėsmę, būtume sukontroliuoti“. 

Kontrolė vykdoma nuolat 

Bendrovės vadovas tikina, jog tiek savomis priemonėmis, tiek skirtingų institucijų KN yra kontroliuojama ir stebima ne tik vadovaujantis teisės aktais, bet ir prevenciškai ir iniciatyviai atliekant įvairius matavimus. Tiesa, gyventojai neseniai socialinėje erdvėje dalinosi rašto, gauto iš vienos kontroliuojančios institucijos, fragmentu, kuriame rašoma, kad pernai sausį įmonė, vykdydama ūkio subjektų iš stacionarių taršos šaltinių oro teršalų monitoringą, paėmė mėginius iš stacionarių taršos šaltinių (mazuto rezervuarų – red.), buvo nustatyta, kad LOJ išmetimų ribinės vertės yra viršytos, tačiau pakartojus matavimus tuose pačiuose šaltiniuose, vertės viršytos nebebuvo. Bendrovės vadovybės teigimu, tokie matavimai yra privalomi ir bendrovė pateikia visus, kaip ir šiuo atveju, duomenis susijusioms institucijoms, o patį reiškinį aiškina paaiškina naudojama metodika: „Pirmą kartą viršijimai, tikėtina, buvo fiksuoti naftos produktų krovos pradžioje, kai tuo metu vyksta intensyviausias procesas. Antrieji matavimai buvo atlikti nusistovėjus  krovos procesui. Reikėtų patikslinti, kad tai lemia pati krovos technologija ir krovos pradžioje, išmetimai gali būti didesni, tačiau tik pačiame taršos šaltinyje – talpykloje, o ne už jos ribų t. y. gyvenamosiose zonose“.

M. Jusius pabrėžia, jog KN jau daugiau nei 10 m. vykdo poveikio aplinkos oro kokybei už bendrovės ribų monitoringą. Monitoringo duomenų analizė rodo, kad per šį laikotarpį monitoringo tinklo taškuose, kurie „apgaubia“ KN teritoriją, niekada nebuvo fiksuotas normų, nustatytų pagal galiojančias metodikas viršijimas (LOJ pusės valandos ribinių verčių viršijimas daugiau nei 5 mg/m3). Monitoringo duomenys taip pat reguliariai teikiami atsakingai institucijai, o pačios institucijos visada turi galimybę patekti į teritoriją ir atlikti matavimus. 

Pažadai virsta darbais

KN vadovybė sako vis dar susidurianti su stereotipu, kai bendrovė yra vadinama „naftos baze“ ir manoma, kad nuo „tų laikų“ niekas nepasikeitė, o gyventojai žeria priekaištus dėl esą nevykdomų pažadų. Tačiau, pasak bendrovės vadovo, dar 2002 m. baigėsi pilna bendrovės naftos terminalo modernizacija, 2013 m. įdiegtas oro teršalų valymo įrenginys – rekuperatorius, o dar anksčiau – LOJ deginimo įrenginys, kurio efektyvumas siekia  98 proc. Tai yra viena iš efektyviausių priemonių LOJ šalinti, tuo pačiu maksimaliai eliminuojant kvapus. Nuotekos, kurios patenka į Kuršių marias iš bendrovės valymo įrenginių, yra išvalomos taip, kad neretai tampa švaresnės už patį Kuršių marių vandenį. Šiame procese taip pat taikomos pažangios biologinio valymo technologijos, visi procesai stebimi ir kontroliuojami laboratorijoje. Per pastaruosius metus atliktų institucijų patikrinimų metu nebuvo fiksuota, kad KN buvo pažeidžiami aplinkos teisės aktų reikalavimai ar aplinkos kokybės standartai ar normos.

„Aplinkosauga yra tarp prioritetinių KN sričių, todėl per artimiausius dvejus metus planuojame investuoti dar apie 4,4 mln. eurų į įvairias aplinkosaugos technologijas, tai numatyta bendrovės plėtros iki 2020 m. strategijoje. Konkrečios priemonės bus pasirinktos vykdant kiekvieną plėtros projektą atskirai. Krovinių rinka yra itin dinamiška ir tai, kas buvo aktualu prieš dešimtmetį ar tai, į kokius krovinius orientuosimės dar po 10-ies metų, gali kardinaliai kisti, todėl ne visi konkretūs aplinkosauginių priemonių planai tampa aktualūs ir reikia ieškoti kitų sprendimo būdų“, - paaiškina M. Jusius.

Daugiau galimybių Lietuvai

– Įmonėje pradėjote dirbti šių metų balandį. Kokios nuotaikos vyravo tada ir, kokios jos yra dabar?

– Metų pradžia buvo išties labai sudėtinga, susidūrėme su mažu produktų kiekiu, nes nesulaukėme krovinių iš Baltarusijos. Todėl tik atėjus, vienas pagrindinių man tekusių iššūkių buvo atstatyti krovą. Galiu pasidžiaugti, kad įmonės siekis perkrauti panašų kiekį kaip ir 2016 metais taps realybe ir turėsime ne blogesnius rezultatus nei pernai. Nes ne paslaptis, kad naftos produktų krova sudaro didžiąją dalį "Klaipėdos naftos" pelno. Taip pat pavyko realizuoti svarbų strateginį projektą, šių metų spalį buvo atidaryta mažos apimties suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotis. Sėkmingą startą tęsia ir praėjusį savaitgalį atplaukęs dar vienas SGD transportavimo laivas su 4 tūkst. kubinių metrų suskystintųjų dujų. Pastarosios bus skiriamos visiems rinkos žaidėjams Baltijos šalyse. Žengdama šį žingsnį Lietuva užsiėmė labai stiprias pozicijas regione – nemaža dalis krovinių iškeliaus būtent į Estiją ir Lenkiją. Šiais metais dujos iš laivo-saugyklos "Independence" jau pasiekė septynias šalis. Tuo metu į mūsų laivą dujos atplaukė net iš keturių kontinentų – Europos, Pietų ir Šiaurės Amerikos, Afrikos. Tai dar kartą įrodo, kad esame globalios dujų rinkos dalyviai ir kainų mums negali reguliuoti nė vienas tiekėjas. Lietuva turi visas galimybes pirkti ten, kur yra pigiau. Vadovo pozicijoje esu dar ne tiek ilgai, bet džiaugiuosi tuo, kokią organizaciją radau, o svarbiausia – čia dirbančių žmonių potencialu ir vertybėmis.

– Kalbat apie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, ar įžvelgiate tik privalumus?

– Palyginti su kitais Europos šalyse veikiančiais terminalais, mes galime didžiuotis vienu didžiausių SGD terminalo panaudojimo rodiklių. Vadinasi, terminalas Lietuvai ir netgi visam Baltijos regionui sukuria labai praktinę komercinę veiklą. Tokiu pajėgumu veikiantys terminalai visame pasaulyje būtų labai pelningi net ir negaudami jokios valstybės paramos. Tiesa, girdime ir kitokią nuomonę apie tai, kad terminalas galbūt per didelis ar per brangus Lietuvai. Bet mano paminėti faktai įrodo, kad jis yra tinkamas mūsų šaliai ir viso regiono poreikiams.

Ne griauna, o kuria

– Apibendrinkite, kokie buvo šie metai įmonei ir, kokių naujovių į jos veiklą pats spėjote įnešti?

– Jei keliais žodžiais reikėtų apibendrinti 2017 metus, sakyčiau – labai sėkmingi. Tik atėjęs drastiškų pokyčių imtis neskubėjau jau vien todėl, kad organizacija pasirodė ir taip esanti sėkminga. Kam griauti tai, kas jau ir taip gerai veikia. Kita vertus, dabar prieš priimdami sprendimus juos dar labiau išanalizuojame ir keliskart pasveriame riziką. Nauja valdyba, kurios nariai, kaip ir aš, turi daug finansinės patirties, nemažai dėmesio skiria veiklos efektyvumo didinimui, kapitalo grąžai, reikalaujama, kad bet kuris sprendimas būtų įvertintas finansiškai. Manau, žengiame žingsnius vis brandesnės organizacijos link. Kaip jau minėjau, įmonės komandos indėlis viršija mano asmeninius lūkesčius, matau labai kompetentingus žmones, kurių profesionalumas vertinamas ne tik Lietuvoje veikiančių organizacijų. Tai – esminis faktorius vystant SGD terminalus užsienio rinkose. "Klaipėdos naftos" bei visos Lietuvos vardas suskystintųjų gamtinių dujų rinkoje yra žinomas ir vertinamas dėl kelių dalykų. Buvome įsprausti į nepatogią situaciją, kai teko spręsti labai aukštos dujų kainos problemą, tačiau tas susitelkimas leido mums įgyvendinti sudėtingą projektą. Kaip matome, kitose šalyse tokie sprendimai yra svarstomi 4–5 metus ir ne visada sugebama juos įgyvendinti. Iš JAV ar Norvegijos partnerių girdime, kad "Klaipėdos naftoje" dirbantys žmonės laikosi savo pažado, sugeba įgyvendinti projektus laiku ir biudžeto rėmuose. Klaipėda turėtų didžiuotis, nes visa tai didžiąja dalimi sukūrė gimę, augę, mokęsi ir dirbantys šiame mieste žmonės. Taip pat norime užsiauginti darbo jėgą ir ruošti profesionalius specialistus bendradarbiaujant su universitetais ir kuriant vertę Lietuvai ne tik finansiniu požiūriu, bet garsinant šalies vardą užsienyje.

– Vadinasi, gerų ir profesionalių darbuotojų įmonei visada reikės.

– Nors darbo rinkoje iššūkių tikrai yra, "Klaipėdos nafta" savo darbo skelbimais sugeba patraukti kompetentingų žmonių dėmesį. Naujokai pas mus greitai pritampa ir adaptuojasi. Glaudžiai bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu buvo įsteigta SGD terminalų inžinerijos studijų pakraipa. Taip pat su Norvegijos kompanija "Hoegh LNG", kuri sudaro galimybę dirbti ir tobulėti praktikantams unikalios technologijos laive, kurio savininkas ir valdytojas ši bendrovė ir yra. Ateityje tikiuosi matyti daugiau lietuvių tokio tipo laivuose.

Investicijos į aplinkosaugą

– Gyventojams ypač aktualus kvapų klausimas. Bendrovė savo 2016–2020 m. strategijoje yra numačiusi skirti papildomų lėšų naujoms aplinkosauginėms technologijoms įsigyti ir diegti. Kokios jos?

– Šis opus klausimas aktualus ir kituose Roterdamo ar Antverpeno uostuose, kuriuose veikiantys naftos produktų terminalai taip pat skleidžia galbūt nevisai malonų kvapą. Deja, visiškai eliminuoti kvapų mes negalime. Tačiau "Klaipėdos nafta" užtikrina visas priemones, kad jie neviršytų sveikatą trikdančių normų. Šiemet jie neviršijo net ir minimalių numatytų reikalavimų. "Klaipėdos nafta" jau yra investavusi ne vieną dešimtį milijonų į aplinkosaugines priemones siekiant suvaldyti kvapų sklaidą. Kalbant apie ateitį, numatomos investicijos į dujų, kaip švaraus kuro veiklą. Tiesa, kvapo koncentraciją lemia ir vėjo kryptis, tad esame priklausomi nuo gamtinės situacijos. Turime įsirengę daviklius, kurių dėka galime patikrinti kvapo koncentraciją mūsų naftos terminalo teritorijos ribose. Ieškosime technologinių sprendimų, kad šie duomenys būtų visiems prieinami internetu bet kuriuo paros metu. Siekiame atrasti glaudų ryšį su gyventojais, paaiškinti situaciją ir paprašyti jų supratimo. Kiek galėsime, prisidėsime kitomis veiklomis, paramos projektais, kurie susiję su Klaipėda ir arčiausiai įmonės esančiomis bendruomenėmis. Maža to, ne tik siekiame pelno, bet atsakingai renkamės partnerius ir produktus, analizuojame gyventojų skundus. Reikėtų paminėti, kad uoste veikia ne viena įmonė, kraunanti naftos produktus ir kitas medžiagas, skleidžiančias specifinius kvapus.

– Laivas-saugykla "Independence" veikia jau trejus metus, kaip manote, ar pavyko pasiekti užsibrėžtus strateginius tikslus, tokius kaip mažesnė dujų kaina ar energetinė nepriklausomybė?

– Terminalas duoda akivaizdžią ir apčiuopiamą naudą, kurios neįmanoma nepastebėti. Dujų kainos Lietuvoje smarkiai sumažėjo vos SGD terminalas pradėjo veikti. Tad pagrindinis tikslas – žemos, pasaulinio lygio kainos yra pasiektas. Toliau kyla klausimas, kaip dar efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą. Šiuo metu terminalo kaštai sudaro apie 5–7 proc. dujų kainos, palyginti 2012 ir 2015 metus dujų kaina sumažėjo apie 40 proc. Maža to, per šiuos metus terminalas veikė bemaž 90 proc. pajėgumu – maksimaliai užtikriname gamtinių dujų tiekimą Lietuvos visuomenei ir pramonei. Jei praėjusiais metais pas mus atplaukė 14 dujovežių, tai šiemet jų turėjome jau 19. Vadinasi, Lietuvos poreikiai irgi auga.

– Kaip motyvuojate savo darbuotojus?

– Stengiuosi būti geras vadovas ir netrukdyti dirbti. Jei rimtai, labiausiai motyvuoja darbo atmosfera, kurią kuriame visi kartu. Darbuotojai jaučia, kad jais ir jų idėjomis yra tikima. Daugeliui mūsų turbūt kone didžiausia paskata – Jūros šventėje eisenos metu girdimi žmonių plojimai ir šūksniai. Pripažinimas daug svarbesnis už premiją ar piniginį atlygį. Galimybė kurti ir garsinti Lietuvos vardą yra tie faktoriai, kurie motyvuoja didžiąją dalį organizacijos narių, nesvarbu kokią poziciją įmonėje jie užima.

Parama – nuo bibliotekos iki krepšinio

– Minėjote, kad siekiate priartėti prie visuomenės ir kitomis veiklomis. Kokios jos?

– Neseniai pasirašėme sutartį su ISM vadybos ir ekonomikos universitetu. Įmonė įsipareigojo universitetui suteikti duomenų, kurie būtų naudojami mokslinio tyrinėjimo tikslais. Mokslininkai analizuos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto statybos aspektus nuo pat idėjos sukūrimo iki šių dienų. Tai yra pirmasis tokio masto projektų mokslinis tyrimas Centrinėje ir Rytų Europoje. Tai – irgi darbas, kuris nevirs pelnu, bet, manome, yra būtina duoklė šaliai. Stengiamės padėti ir socialiai jautriems visuomenės sluoksniams, remiame Aklųjų ir silpnaregių asociaciją. Visai neseniai pasirašėme sutartį su Klaipėdos "Neptūnu", parama nėra didelė, nes mūsų galimybės ribotos. Klaipėdiečiams šis klubas tikrai labai svarbus ir pergalės, kurias komanda pasiekė praėjusiame ir šiame sezonuose, nepaisant lyderių netekties, įkvėpė ne vieną klaipėdietį ir suteikė pasididžiavimo jausmą. Pagalbą svarbu suteikti tada, kai jos labiausiai reikia. Skatiname visus kreiptis – mūsų paramos tvarka yra viešai prieinama. Esu įsitikinęs, kad įdomių projektų, apie kuriuose mes nežinome, tikrai yra. Bendrovė taip pat skyrė paramą Vilniaus universiteto Teisės klinikai. Artimiausiu metu planuojama įsteigti atvirus prieigos punktus nemokamai teisinei konsultacijai. Tad Klaipėdos miesto gyventojai, susidūrę su problemomis galės už dyką gauti šią paslaugą. Turime aibę paramos projektų, susijusių su įvairiomis sritimis, nuo teatrų, bibliotekų iki ligoninių. Stengiamės prisidėti prie gerų darbų ne tik finansiškai. Bendru darbu galima nuveikti kur kas daugiau nei į sąskaitą pervedus vieną ar kitą tūkstantį eurų. Norime būti arti visuomenės, skatiname savanorystę organizacijoje ir tikime, kad ištiesę pagalbos ranką vieni kitiems galėtume išspręsti net ir labai opias visuomenės problemas.

„Pagal mūsų verslo planą, stotelė turėtų tapti pelningu objektu 2020 metais. Iki tol matome nuoseklų veiklos augimą, o spartesnį paslaugų poreikį matome tarp 2020 ir 2025 metų“, - penktadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė Mindaugas Jusius.

Pasak jo, dujos iš paskirstymo stoties galėtų būti tiekiamos jūrų transportui bei sunkvežimiams.

„Jūriniam transportui nuo 2020 metų įsigalioja griežti aplinkosauginiai reikalavimai, tad jau dabar pastebima, kad įvyko lūžis ir nemaža dalis naujų laivų gaminami su SGD varomais varikliais. (...) Antžeminio transporto srityje šiuo metu vyksta infrastruktūros vystymas, degalų užpildymo kolonėlių tinklo plėtra, nes vežėjai skundžiasi, jog nėra pakankamo tinklo ir jie nenori būti pirmieji investavę“, - kalbėjo M. Jusius.

Anot jo, dėl SGD pirkimo jau kalbama su tarptautinės PET ruošinių gamybos grupės „Indorama“ bei vienos didžiausių logistikos grupių šalyje „Girteka“ atstovais.

Šiuo metu vyksta SGD paskirstymo stoties bandymai, komercinę veiklą planuojama pradėti kitų metų pradžioje.

Stotyje įrengtos 5 po 1 tūkst. kubų talpos talpyklos, iš jų SGD bus perkraunamos į autodujovežius. Stotyje įrengtos dvi SGD dujovežių pripylimo aikštelės, SGD galima perpilti ir į laivus-dujovežius. Ateityje numatyta galimybe stoties pajėgumus išplėsti iki 10 tūkst. kubų.