Lygiai prieš metus rusai pradėjo karą Ukrainoje. Lygiai prieš metus į Vienybės aikštę plūdo tūkstančiai lietuvių. Ukrainiečiams jie linkėjo stiprybės, o rusams siuntė prakeiksmus. Minint karo  metines ir akcijos RADAROM pabaigtuves, minios žmonių ir vėl susirinko toje pačioje vietoje. Kaip ir praėjusių metų vasario 24-ąją, tautiečiai centro link judėjo su Ukrainos vėliavomis,  transparantais ir solidarumo žiburiais.

„Nereikia daug kalbėti, ko susirinkome. Suprantame, žinome ir su visa Lietuva judam prie akcijos RADAROM pabaigos“, – vienas renginio organizatorių Mindaugas Reinikis dėkojo visiems prisidėjusiems, o to dar nepadariusius iki vidurnakčio ragino rinkti numerį 1482 ir aukoti.

Jūs siunčiate mums amuniciją, o mes kaunamės fronto linijoje. Tai bendra mūsų kova.

Suvienyti jėgas vardan vieno ir to paties tikslo kvietė vienas po kito ant scenos lipę svečiai, muzikiniai kolektyvai. Nors paskutinė minutė pasikeitus planams Kauno ukrainiečių bendruomenės atstovas Volodymyras Vasylenko  į renginį negalėjo atvykti, jo žodžiai suskambo sausakimšoje Vienybės aikštėje.

„Prieš metus stovėdamas čia kalbėjau ukrainietiškai, šiandien kalbėsiu lietuviškai. Pirmiausia noriu padėkoti visiems lietuviams. Manau, kad Lietuvą galime vadinti tikrąją Ukrainos seserimi. Mūsų dėkingumas neturi ribų ir nebus pamirštas. Viskas, ką padarėte, darote ir padarysite, iki gyvenimo galo, iki paskutinio atodūsio gyvens mūsų mintyse. Jūs siunčiate mums amuniciją, o mes kaunamės fronto linijoje. Tai bendra mūsų kova“, – V. Vasylenko padėką perdavė M. Reinikis. 

Likus maždaug dviem valandoms iki renginio, kuris į centrines miestų aikštes subūrė visos Lietuvos žmones, jau buvo surinkta 10 mln. eurų. Apie 19 val. organizatoriai pranešė, kad suma išaugo iki 10,5 mln. eurų.

„Už tiek jau išeitų apie dešimt radarų“, – M. Reinikis neabejojo, kad minėta suma – ne riba. Radarų užduotis – stebėti oro erdvę. Šie nauji radarai iš Izraelio unikalūs tuo, kad gali aptikti visų tipų, dydžio ir greičio danguje judančius objektus. Įprasti radarai to negali padaryti.

Asociacija pažymi, jog dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos spaudos leidėjai jau prarado 50 proc. reklamos užsakymų, didelę neigiamą įtaką leidėjams jau daro ir uždaromos prekybos vietos, iš kurių išimami leidiniai – laikraščiai, žurnalai, knygos.

„Spaudos ir leidybos veikla Lietuvoje tik ką lengviau atsikvėpė po 2009 m. finansų krizės pasekmių ir pradėjo pamažu atsitiesti. Tačiau dabar netikėta viruso sukelta krizė neabejotinai taps nepakeliama našta daugumai leidėjų ir spaudos atstovų, todėl prašome prekybininkų ir platintojų atsižvelgti į sunkią asociacijos narių padėtį. Tikime, kad kartu surėmus pečius galėsime išlaikyti šią demokratiškai visuomenei svarbią veiklą ir toliau puoselėti žodžio laisvę“, – sakė asociacijos pirmininkas Mindaugas Reinikis.

Asociacija taip pat atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, prekybos tinkle „Lidl“ iki šiol nėra galimybės įsigyti lietuviškos spaudos. Todėl dar kartą prašoma tinklo prisidėti prie lietuviškų leidinių sklaidos ir „Lidl“ parduotuvėse įrengti spaudos platinimo vietas.

Jau anksčiau „Nacionalinė spauda“ kartu su kitomis Lietuvos žiniasklaidos priemones jungiančiomis asociacijomis kreipėsi į valstybės institucijas ir paprašė reaguoti į COVID-19 neigiamą įtaką šalies žiniasklaidos sektoriui.

Asociacija „Nacionalinė spauda“ atstovauja nacionalinio lygmens laikraščių ir žurnalų leidėjams. Asociacijos nariai yra UAB „Savaitė“, UAB „Media bitės“, UAB „Lietuvos rytas“, UAB „SS leidyba“, UAB „GM žurnalų leidybos grupė“, UAB „Kaimo žinios“.

Ją įsteigė Tomo Balžeko vadovaujama žurnalų leidybos įmonė „Media Bitės“, Astos Jelinskienės bendrovė „Savaitė“ ir Gedvydo Vainausko „Lietuvos rytas“.

„Jungdamiesi į bendrą asociaciją mes įsipareigojame tiek skaitytojams, tiek patiems sau atitikti aukštus standartus, kuriuos išlaikydami prisidėsime prie labiau išprususios, žinančios, skaitančios visuomenės“, – pranešime sakė T. Balžekas.

Asociacija „Nacionalinė spauda“ planuoja bendradarbiauti ir su kitomis žiniasklaidos priemones vienijančiomis organizacijomis, rašoma pranešime.

M. Reinikis BNS teigė, kad spausdintiems leidiniams susiduriant su iššūkiais, jiems svarbu būti vieningiems.

„Tai yra, be abejo, tiek PVM lengvatos, tiek Lietuvos pašto tarifai pristatant leidinius į atokesnius Lietuvos kampelius“, – sakė asociacijos vadovas.

Pasak jo, pareigūnams svarstant numatyti išimtis užsienietiškiems leidiniams dėl šiemet įsigaliojusio alkoholio reklamos draudimo, asociacija ketina kelti klausimą, ar tai sąžininga.

„Kadangi dabar yra svarstomos tam tikros išimtys, mūsų pirmas darbas arba pirmas pasireiškimas ir bus: mes tiesiog turėsime savo bendrą poziciją dėl tų išimčių“, – kalbėjo M. Reinikis.

„Jeigu tas išimtis argumentuojama būtinybe išvengti tarptautinės gėdos, gal pirmiausia išvenkime vietinės gėdos?“, – pridūrė jis.

„Lietuvos ryto“ vadovas G. Vainauskas šiuo metu yra teisiamas dėl prekybos poveikiu. Visgi M. Reinikis teigė, jog susikūrusi asociacija negali ignoruoti didžiausią laikraštį Lietuvoje leidžiančios bendrovės, be to, kaltinimai šiuo metu yra pareikšti tik G. Vainauskui, o ne „Lietuvos rytui“ kaip juridiniam asmeniui.

„Nacionalinė spauda“ artimiausiu metu tikisi sulaukti daugiau narių.

Tačiau, pasak Mindaugo Reinikio, pirmiausiai pati Lietuva valstybiniu lygiu turi apsispręsti, ar jai reikia Kinijos investicijų ir kokiomis sąlygomis jos galėtų būti pritrauktos.

„Tai yra didžiulė paraiška iš Kinijos pusės, kad jie yra rimtai nusiteikę dalyvauti naujos pasaulio tvarkos kūrime. Didžiąja dalimi, be abejo, ekonominės tvarkos, nes visur yra akcentuojamas taikus procesas, verslas ir prekyba“, -  BNS sakė M.Reinikis.

Visgi, anot jo, lozungai ir įvairūs pareiškimai ne visuomet reiškia turinį, todėl negalima atmesti galimybės, kad „žadamas 124 mlrd. JAV dolerių pyragas stalo nepasieks“.

„Net jei šis pyragas bus patiektas ir pinigai bus dalijami, mes turime suprasti ir tai, kad kinai yra labai pragmatiški žmonės - niekas nėra daroma už dyka, tai nėra labdara. Kinija nėra didžiausia pasaulyje aukok.lt svetainė, nusprendusi, kad pasauliui reikia pagalbos. Jie viską daro labai pragmatiškai, tą mes jau matėme Afrikoje, tą dabar stebime Vidurio ir Rytų Europoje, kur Kinija turi 16+1 formatą“, - aiškino M.Reinikis.

„Už kiekvieną investuojamą dolerį, eurą ar juanį, be abejo, yra kažko prašoma mainais“, - pridūrė jis.

Todėl, pasak M.Reinikio, siekiant pritraukti Kinijos investicijų labai svarbus yra valstybės vaidmuo.

„Pirmiausiai mes patys turime nuspręsti, ar norime kinų Lietuvoje ir jei taip - kokiomis sąlygomis. Mes kaip valstybė kol kas nesame apsisprendę - lyg ir norime, lyg ir ne. Trūksta nuoseklumo, aiškaus valstybinio požiūrio (...) Tą sprendimą galų gale reikėtų priimti ir tai galėtų padaryti Vyriausybė“, - teigė M.Reinikis.

Anot jo, aktyviai su Kinija dirbanti Vengrija turi vicepremjerą Kinijos klausimams su 15-20 žmonių komanda, kuri kalba kiniškai. Švedai ar danai turi po kelis šimtus žmonių vien, pavyzdžiui, Šanchajuje. Tuo metu Lietuva Kinijoje turi ambasadorių ir vieną komercijos ataše, kurie Lietuvai atstovauja ir kitose šio regiono valstybėse.

„Šioje vietoje iš valstybės pusės turėtų būti labai aiški koordinacija. Tai galėtų būti Vyriausybės kanceliarija ir vienas konkretus už Kinijos klausimus atsakingas žmogus, „Investuok Lietuvoje“, turinti tam būtinus įgaliojimus, Ūkio arba Finansų ministerijos“, - svarstė Lietuvos ir Kinijos verslo tarybos pirmininkas.

M.Reinikio teigimu, „Vienos juostos, vieno kelio“ projekto lėšos Lietuvoje galėtų būti investuojamos į geležinkelius, Klaipėdos uostą, be to, Lietuva aktyviai besidominti „China Merchants Group“ Baltarusijoje steigia didelį logistikos parką.

„Kinams Lietuvoje iš infrastruktūros tikrai yra įdomūs geležinkeliai ir Klaipėdos uostas, tačiau visos investicijos ateina su kaina - tai yra arba valdymas, arba nuosavybė. Čia turės būti mūsų sprendimas, ar mes norime tokio modelio, ar ne. Kitu atveju, gal Kinija galėtų paskolinti lėšų pigiau, tačiau šiais laikais visi pigiai skolina“, - sakė M.Reinikis.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) šeštadienį Pekine prasidėjusiame tarptautiniame forume „Viena juosta, vienas kelias“ pažadėjo papildomai skirti 124 mlrd. JAV dolerių šiam Kinijos finansuojamam projektui. Beveik trijų dešimčių valstybių lyderių susitikime Xi Jinpingas taip pat paragino juos atsisakyti protekcionizmo, vaizduodamas savo šalį globalizacijos lydere.

Pekinas viliasi, kad 2013-aisiais pristatytas projektas, kuris yra vadinamas ir naujojo Šilko kelio planu, padės atgaivinti senovinius prekybos maršrutus iš Azijos į Europą ir Afriką. Ši iniciatyva apjungia 65 valstybes, kuriose gyvena 60 proc. pasaulio gyventojų ir yra sukuriamas maždaug trečdalis pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kai kas Pekino projektą laiko geopolitinės įtakos dalybų žaidimu. Forume nedalyvauja Japonija ir Indija - pastaroji nusprendė praleisti šį susitikimą, pareiškusi nepasitenkinimą Kinijos ir Pakistano ekonominiu koridoriumi – vienu iš naujojo Šilko kelio plano projektų, kurio tikslas yra sujungti Šiaurės vakarų Kiniją ir Arabijos jūrą.

Kiti viršūnių susitikimo dalyviai įspėjo, jog būtina užtikrinti skolinimo tvarumą, kad šalys, kuriose įgyvendinami šimtai projektų, nebūtų apkrautos netvaria skolų našta.

Lietuvai forume atstovauja susisiekimo ministras Rokas Masiulis - jis ketina pristatyti Lietuvos transporto ir logistikos stipriąsias puses, kalbės apie Klaipėdos jūrų uosto plėtros planus, alternatyvų traukinių maršrutą Kinija–Europa per Lietuvą. Kartu su R.Masiuliu jame dalyvauja Klaipėdos uosto direkcijos, „Lietuvos geležinkelių“ ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės atstovai.