Ankstesnės paslaugų kainos buvo patvirtintos 2018 metų kovą, paskui Tarybos sprendimas papildytas užpernai bei pernai, nes Kauno sporto mokykloms „Gaja" ir „Bangpūtys" atsirado poreikis teikti naujas paslaugas kitoms organizacijoms ir miesto gyventojams.

Anot Savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėjo Mindaugo Šivicko, „Bangpūtys" jau gali pasiūlyti platų spektrą naujų kokybiškų paslaugų, kadangi pernai liepą atidaryta renovuota irklavimo sporto bazė Gervių g. 5. Kauno plaukimo mokykla ir Kauno sporto mokykla „Startas" ketina plėsti paslaugų gyventojams ir kitoms organizacijoms spektrą, todėl irgi paprašė naujoms paslaugoms patvirtinti įkainius.

„Kai kurių šių mokyklų teikiamų paslaugų įkainį siūloma didinti, nes vadovaujantis Tarybos 2020 metų gruodžio 22 dienos sprendimu, kuriuo buvo sumažintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius biudžetinėse sporto mokyklose, nuo 2021-ųjų balandžio jose neliko pagal darbo sutartį dirbančių plaukimo instruktorių. Todėl mokyklos, siekdamos užtikrinti paslaugų teikimą, turi iš išorės samdyti šią paslaugą teikiančius asmenis. Dalį įkainių siūloma didinti, kadangi, didėjant energijos išteklių kainoms ir minimaliam mėnesiniam atlyginimui, didėja įstaigų patiriami sporto bazių eksploatacijos kaštai", - paaiškinta Kauno miesto politikams prieš priimant sprendimą dėl naujų įkainių.

Nuo kitų metų pradžios apsilankyti plaukimo baseine „Dainava" darbo dienomis nuo 7 iki 13 val. suaugusiam asmeniui kainuos 4 eur.(90 min.), vaikams, moksleiviams, studentams pensininkams - 3 eur., darbo dienomis vakarais ar šeštadieniais - euru daugiau. Jei perkamas leidimas mėnesiui (4 kartai) - 12 eur. suaugusiam, (8 kartai - 20 eurų, 20 kartų - 35 eurai). Panašūs įkainiai bus ir plaukimo baseinuose „Vilija" bei „Šilainiai". Šeimai (tėvams ir 2 vaikams iki 12 metų) 4 kartus per mėnesį valandą pasiplaukioti Savivaldybės biudžetiniame baseine kainuos 40 eurų.

Vaikams, moksleiviams lankantiems plaukimo treniruotes grupėje su plaukimo instruktoriumi 4 kartai per mėnesį po 1 val. - 20 eur., 8 kartai per mėnesį - 30 eur.. Individualus mokymas plaukti (tik plaukimo instruktoriaus-gelbėtojo paslaugos) 1 val. - 20 eur. Mokymo plaukti stovykla 5 darbo dienos po 3 val. - 45 eur. Varžybų dalyvio mokestis ne Kauno biudžetinių sporto mokyklų sportininkams, - 1 varžybos - 10 eur. Plaukimo tako nuoma - (su sauna) 1 val.- 30, be saunos - 20 eur., varžyboms - 25 eur. Kauno miesto biudžetinėms sporto mokykloms, be saunos 1 val. - 12 eur. Mokėti teks ir norint pasinaudoti bendrojo fizinio parengimo salėmis, ir dušinėmis. Nuolaidos už paslaugas Savivaldybės biudžetinėse sporto mokyklose taikomos asmenims, kuriems įstatymu pripažintas neįgalumo lygis arba mažesnis nei 55 proc. darbingumo lygis.

Sporto bazėje (Aušros g. 42C 28). įkainotas naudojimasis rūbine ledo arenoje (1 val. - 5 eur., rūbinės nuoma mėnesiui - 200 eur.), masiniai čiuožimai (įėjimo kaina) suaugusiesiems 45 min. - 3, moksleiviams ir studentams - 2 eur. Gerokai didesni įkainiai fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems pasinaudoti visa ledo aikštele. Pvz., tarptautiniams turnyrams, pasaulio ir Europos čempionatams 1 val. - 120, Lietuvos, miesto ledo ritulio varžyboms, su rūbinėmis (iki 20.30 val.) 1 val. - 90 eurų.

Pažymėtina, kad šių metų rugsėjį Kauno politikai apsisprendė ir dėl treniruočių įkainių pakeitimo moksleiviams, kurie lanko sporto mokyklas. Jei kol kas, iki metų pabaigos, vienam vaikui treniruotės per mėnesį, priklausomai nuo sporto šakos, kainuoja 7 - 10 eurų per mėnesį, tai nuo ateinančių metų kainuos 10 - 15 eurų.

Priimant Tarybos sprendimą dėl biudžetinių sporto mokyklų įkainių pakeitimo, užsiminta apie rezultatus, kurių tikimasi. Numatoma, kad Sporto mokyklos lėšas, papildomai gautas už teikiamas paslaugas, panaudos materialinės - techninės sporto bazės atnaujinimui, ūkinės veiklos gerinimui, sudarys treneriams ir sportininkams geresnes sąlygas sportuoti bei dalyvauti varžybose, teiks kokybiškesnes paslaugas įvairaus amžiaus miesto gyventojams ir organizacijoms.

ELTA pasiteiravo Sporto skyriaus vedėjo, kiek dabar Kauno miesto savivaldybei pavaldžios biudžetinės sporto mokyklos surenka pinigų už gyventojams bei organizacijoms teikiamas paslaugas, bei kiek jų tikisi sukaupti kitąmet, kai tos paslaugos bus brangesnės.

„Dabar mokyklos už paslaugas surenka apie 400 tūkst. eurų per metus. Panašiai tiek pat tikimasi surinkti ir ateinančiais metais. Sunku prognozuoti didesnes sumas, nes neaišku, kokia toliau bus pandeminė situacija, - ar nebus paskelbtas naujas karantinas, o su juo - ir suvaržymai lankytis sporto centruose", - sakė M. Šivickas.

„Naujas sporto kompleksas, kuriam pandemijos dėka buvusi Vyriausybė davė miestui 8 milijonus eurų, jau baigiamas statyti. Jei tų pinigų nebūtume gavę, turėtume statyti savo jėgomis. Kaunas tuoj galės džiaugtis nauja, puikia arena, kuri reikalinga sportininkams ir kitiems miestiečiams. Lauksime geresnių laikų šventei surengti. O dabar saugokime vienas kitą ir save“, – kreipdamasis į miesto politikus, nuotoliniame Tarybos posėdyje kalbėjo Kauno meras.

Kaunas tuoj galės džiaugtis nauja, puikia arena, kuri reikalinga sportininkams ir kitiems miestiečiams.

Pasak Savivaldybės pranešimo, mieste visa galia įgyvendinami ir kiti grandioziniai projektai – rekonstruojama Sporto halė, vyksta statybos S. Dariaus ir S. Girėno stadione, šalia jau projektuojamas lengvosios atletikos maniežas. Kaune, primena ELTA, pradėtas statyti ir vandens sporto centras Nemuno saloje.

Taip pat akivaizdžius sporto infrastruktūros pokyčius jau galima matyti senuosiuose „Baltų ainių“ ledo rūmuose. Čia sutvarkytas stogas ir viso fasado apdaila, atnaujintos vietos žiūrovams, o sandėliu buvusi kompresorinė virto naujomis sportininkų persirengimo patalpomis. Greta, kieme, įrengta papildoma aikštė po stogu, bent iš dalies kompensavusi ledo trūkumą, kuomet buvo uždaryta čiuožykla Kauno „Akropolyje“.

Kita ryškus projektas – šiemet duris atvėręs modernus „Bangpūčio“ irklavimo bazės kompleksas Lampėdžio ežero krante. ELTA yra skelbusi, kad šis kompleksas iškilo vietoje senų nutriušusių pastatų, kuriuose dešimtmečiais sportavo vieni iškiliausių Lietuvos irkluotojų. Dabar naujose erdvėse įsikūrusi mokyklos administracija, įrengta pirtis ir dušai bei sportininkų persirengimo kambariai, dvi treniruočių salės, yra patalpų rengti seminarus.

Savivaldybės Sporto skyriaus vadovo Mindaugo Šivicko teigimu, šiuo metu Lampėdžio ežere tęsiami trasos gilinimo darbai. Tikėtina, kad jau kitąmet Kaunas turės tarptautinės irklavimo federacijos reikalavimus atitinkančią 2 km ilgio trasą, kurią sudarys aštuoni irklavimo takai, šiuolaikiškos starto-finišo vietos ir visa reikiama įranga treniruočių maršrutams pažymėti.

Paminėtina ir tai, kad lygiai prieš metus duris atvėrė ir naujasis futbolo maniežas su pripučiamu kupolu Jovarų gatvėje. Jis svariai papildė per pastaruosius penkerius metus kapitališkai atnaujintų beveik trisdešimties sporto aikštynų sąrašą Kaune.

Nevyriausybinės organizacijos jau šeštus metus kviečiamos jungtis prie koncepcijos „Kaunas sportui – Sportas Kaunui“ įgyvendinimo. Pagrindinis prioritetas – sveikos gyvensenos ir judėjimo skatinimas, pasiruošimas mėgėjiškoms oficialioms sporto varžyboms. Be to, šiemet programą papildė kvietimas teikti paraiškas negalią turinčių žmonių integracijos per sportą projektams.

2021 metais, pabrėžiama Kauno miesto savivaldybės pranešime, bus siekiama daugiau dėmesio skirti įvairaus amžiaus kauniečių įtraukimui į viešose miesto erdvėse organizuojamus sporto ir aktyvaus poilsio renginius. Tai – viena iš Savivaldybės finansuojamos programos „Iniciatyvos Kaunui“ dalių.

– Drįsčiau tvirtinti, kad šie metai Kaunui bus sportiškiausi per pastarąjį dešimtmetį, – sakė miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas. – Pagrindinis akcentas – du grandioziniai sporto renginiai, svarbūs ne vien Lietuvai, bet ir tarptautiniu lygiu: Pasaulio lietuvių ir Tarptautinės vaikų žaidynės. Be to, numatyti ir individualių sporto šakų Europos bei pasaulio čempionatai, tradiciniai turnyrai.

– Kurie organizaciniai darbai šiuo metu karščiausi? – paklausėme pašnekovo.

– Abiejų žaidynių. Pasaulio lietuvių sporto forumas bus jubiliejinis, dešimtasis, šį renginį globoja Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jau prasidėjo registracija į 20 sporto šakų varžybas. Kaune jėgas išmėgins badmintono, boulingo, futbolo, jėgos trikovės, keliautojų sporto, krepšinio, ledo ritulio, lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, plaukimo, smiginio, sportinės žūklės, stalo teniso, šachmatų, šaudymo, šaudymo iš lanko, teniso ir tinklinio mėgėjai. Tik kalnų slidininkai varžysis Druskininkų žiemos sporto bazėje, o golfo mėgėjai – Elektrėnuose.

Paraiškas dalyvauti premjero Sauliaus Skvernelio globojamose Tarptautinėse vaikų žaidynėse, kurios dar vadinamos Vaikų olimpiada, jau pateikė 92 miestų iš 36 šalių jaunųjų sportininkų rinktinės. Su kolegomis juokaujame, kad Kaune nebus tik Pietų Amerikos ir Antarktidos atstovų. Be to, pakvietėme savo komandas suburti Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį. Kauno rajoną reprezentuos Garliavos ekipa. Maždaug 1,5 tūkst. vaikų dalyvaus krepšinio "3 prieš 3", mažojo futbolo, paplūdimio tinklinio, lengvosios atletikos, dziudo, plaukimo, stalo teniso ir buriavimo varžybose.

Simboliška, kad žaidynių ambasadore tapo Rūta Meilutytė – jos žvaigždė ryškiai įsižiebė būtent per Vaikų olimpiadą 2010-aisiais Bahreine, kur mūsų plaukikė, būdama vos dvylikos metų, iškovojo keturis medalius.

Simboliška, kad žaidynių ambasadore tapo Rūta Meilutytė – jos žvaigždė ryškiai įsižiebė būtent per Vaikų olimpiadą 2010-aisiais Bahreine, kur mūsų plaukikė, būdama vos dvylikos metų, iškovojo keturis medalius, du iš jų – aukso. Ne veltui šias žaidynes pripažįsta ir Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) – jose atsiskleidžia nauji sporto talentai. Galbūt ir Kaune pamatysime būsimųjų olimpiečių? Miesto biudžete šiam renginiui numatyta 800 tūkst. eurų, tačiau tai – negalutinė suma. Tikimės, kad dar prisidės rėmėjai, pateikėme paraišką Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui, bendradarbiaujame su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu.

Svečių būrio iš užsienio lauksime ir į pasaulio štangos spaudimo čempionatą, Europos jaunių dziudo pirmenybes, puikiai tarptautinėje arenoje užsirekomendavusį "Gintarinės poros" sportinių šokių konkursą, Algirdo Šociko bokso turnyrą.

– Kada Kaune aukšto lygio tarptautines varžybas galės rengti irkluotojai?

– Tikimės, kad jau šiemet Lampėdžio ežere prasidės irklavimo 2000 m aštuonių takų trasos įrengimo darbai. Jie buvo įstrigę dėl to, kad ši teritorija yra Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio dalis. Tačiau gamtosauginiai reikalavimai nebus pažeisti. Tereikės nukasti ir ar nusiurbti ežero viduryje esančią salelę, šiek tiek pagilinti pačią trasą, įrengti starto ir finišo bokštelius. Darbams planuojama skirti šiek tiek daugiau nei 1 mln. eurų, tiksli suma paaiškės baigus techninį projektą. Be to, bus sutvarkyta ir irklavimo bazė. "Kauno energija" perims ir pertvarkys katilinę – nereikės kūrenti anglių. Atnaujinsime irkluotojų inventorių.

Tai ne vienintelis žingsnis gerinti sąlygas ir sporto mokyklų auklėtiniams, ir aukštojo meistriškumo atletams. Jau numatytos lėšos "Gajos" sporto mokyklos priestato Partizanų gatvėje projektui, jis turėtų būti parengtas iki vasaros. Trijų aukštų, beveik 3 tūkst. kv. m pastate bus pakankamai erdvės stalo teniso, bokso, imtynių, kitų sporto šakų treniruotėms ir varžyboms. Todėl atsisakysime patalpų K.Baršausko gatvėje, kur yra bokso salė.

Neries krantinėje, šalia Futbolo mokyklos aikštyno, rengiamas detalusis planas statyti pripučiamą uždarą maniežą su dirbtine danga. Bus galima žaisti futbolą bet kokiomis oro sąlygomis.

– Vienas ambicingiausių projektų – Ąžuolyno daugiafunkcis sporto ir laisvalaikio kompleksas. Kaip jis įgyvendinamas?

– Projektavimo darbai artėja pabaigtuvių link. Šiomis dienomis su Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) ekspertais susitiks mūsų projektuotojai, savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus bei S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro specialistai – kad stadiono modernizavimas atitiktų visus aukščiausius tarptautinius reikalavimus, neliktų jokių trūkumų. Tikimės, kad po Pasaulio lietuvių ir Tarptautinių vaikų žaidynių ši arena bus uždaryta rekonstrukcijai.

– Netrukus finišuos sporto mokyklų veiklos optimizavimo procesas. Koks reformos efektas?

– Beveik prieš dvejus metus, kai pradėjau dirbti Sporto skyriuje, mieste veikė vienuolika biudžetinių sporto mokyklų, dabar jų – formaliai kol kas aštuonios, bet nuo kovo 1-osios bus septynios, nes tuomet "Starto" pavadinimu kaip vienas juridinis vienetas pradės veikti buvusios Centro ir "Vilties" sporto mokyklos.

Buvo tam tikrų aistrų, tačiau iš esmės reforma skirta jaunųjų sportininkų, trenerių interesams. Atsisakę išpūstų administracijos ir aptarnaujančio personalo etatų, sutaupytas lėšas skyrėme ugdymo reikmėms, inventoriui, aprangoms. Antai vien Plaukimo mokyklos kiekvienas baseinas turėjo po tris ar keturis santechnikus.

Sporto mokyklų finansavimas nesumažėjo, be to, joms daugiau galimybių atsinaujinti. Šiemet biudžeto projekte numatytos lėšos ne vien šaulių ilgalaikiui turtui, bet ir dviratininkams – sportininkai mina kelių dešimčių metų senumo pedalus, o treneriai gaišta laiką remontuodami.

– Savivaldybė, skyrusi sporto klubams biudžeto lėšų, pageidavo, kad jie patys rengtų ar aktyviau dalyvautų mieste rengiamose socialinėse akcijose. Kokio atgarsio sulaukėte?

– Pirmiausia ypač sveikintini ir sektini "Žalgirio" krepšinio klubo darbai. Apskritai mūsų kvietimų dalyvauti akcijose nė vienas sporto klubas neignoravo. Artimiausiu metu peržiūrėsime ir įvertinsime šių metų programos "Iniciatyvos Kaunui" paraiškas dėl mūsų miesto įvaizdį gerinančių bei stiprinančių naujų ar tęstinių sporto renginių organizavimo. Preliminariais duomenimis, yra beveik trys dešimtys paraiškų, sutartis turėtume pasirašyti kovą.

Finansiniu požiūriu, situacija mūsų mieste nėra prasčiausia.

– Po Rio de Žaneiro parolimpiados neįgalieji sportininkai sukritikavo valstybės požiūrį į juos: strategijos nėra, finansavimas – apverktinas, bazės – nepritaikytos. Kokia padėtis Kaune?

– Finansiniu požiūriu, situacija mūsų mieste nėra prasčiausia. 2015-aisiais Kauno savivaldybė skyrė iš biudžeto 87 tūkst. eurų, pernai – 87 tūkst. ir dar 48,492 tūkst. eurų pridėjo Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD), šiemet – atitinkamai miesto 100 tūkst. ir 56,949 tūkst. eurų iš NRD.

Tačiau dėl šios finansavimo sistemos kyla problemų, nes NRD remia kitą programą – neįgaliųjų integravimąsi į visuomenę per sportą, kūno kultūrą. Tad klubai nepatenkinti, kad pinigai tenka ne vien sportinei veiklai. Manau, neįgaliųjų sporto klubams derėtų suburti jėgas – susijungus būtų paprasčiau parengti didesnius projektus ir tikėtis solidesnio finansavimo.

Savo ruožtu vis ieškome pozityvių sprendimų. Tikimės, kad šiemet "Vilijos" baseine bus įrengtas mobilusis hidraulinis keltuvas neįgaliesiems – turėsime dar vieną bazę ir sveikatinimo, ir parolimpiečių reikmėms.

Numatomos tarptautinės varžybos Kaune

Balandis: plaukimo varžybos "Jūrų arkliukas" (1 d.) ir "Vilijos taurė" (29–30 d.), Adolfo Liaugmino imtynių taurės turnyras (28–30 d.).

Gegužė: sportinių šokių varžybos "Gintarinė pora" (6–7 d.), Europos buriavimo "Laser" jachtų klasės taurės varžybų etapas (12–14 d.), Europos jaunimo (iki 21 metų) dziudo taurės varžybų etapas (13–17 d.), Algirdo Šociko bokso turnyras (16–20 d.), pasaulio štangos spaudimo jaunių, jaunimo, suaugusių, veteranų čempionatas (22–27 d.), vaikų ir jaunių fechtavimosi turnyras "Dvikova-Gaja Cup" (27–28 d.).

Birželis: Ričardo Tamulio bokso turnyras (5–9 d.), badmintono turnyras "Yonex Lithuanian International" (8–11 d.), Kauno maratonas (11 d.), plaukimo varžybos "Kaunas Grand Prix" (22–23 d.), Europos jaunių dziudo čempionatas (birželio 30 – liepos 2 d.), Pasaulio lietuvių žaidynės (birželio 30 – liepos 2 d.).

Liepa: Pasaulio vaikų sporto žaidynės (4–9 d.).

Rugsėjis: stalo teniso turnyras "Kaunas Open" (23–24 d.), buriavimo regata "Rudens vėjas" (rugsėjo 29 – spalio 1 d.).

Spalis: Viliaus Buikos bokso turnyras.

Lapkritis: sportinių šokių varžybos "Rudens taurė" (7–8 d.), "Kaunas Open" (11–12 d.), "KTU taurė" (25 d.).

15 sporto klubų ir komandų bei 12 varžybų ir kitų renginių, kurie bemaž visi yra tarptautinio masto. Tai šių metų projektai, sulaukę Kauno miesto savivaldybės finansavimo programoje „Iniciatyvos Kaunui“. Visi jie – miesto įvaizdžio stiprinimo srityje. Greta rikiuojasi kelios dešimtys kultūrinių renginių, skirtų stiprinti Kauno, kaip aktyvaus jauno miesto įvaizdį, taip pat - siekti Europos kultūros sostinės vardo 2022-aisiais.

Pažvelgus į šiuos skaičius, nesunku įsitikinti, kad sportas ir kultūra – kone lygiaverčiai faktoriai, vienodai svarbūs formuojant Kauno įvaizdį bei stiprinant miesto žinomumą tarptautiniu lygiu.

„Esame tikri, kad dalyvaudamos savo sporto šakų čempionatuose, komandos prisideda prie miesto įvaizdžio stiprinimo šalies mastu ir ne tik. Kaunas populiarinamas kaip sporto miestas. Vis tik kai kurioms aukšto lygio komandoms keliame reikalavimus dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Tikime, kad jos turi pakankamai potencialo ten patekti ir garsinti mūsų miesto vardą ne vien krepšinio, bet ir kitų sporto šakų kontekste. Taipogi nuolat skatiname ekipas aktyviau dalyvauti socialinėje veikloje“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas.

Pasak jo, būtent čia išsiskiria pagrindinis miesto flagmanas – seniausias ir tituluočiausias krepšinio klubas šalyje – Kauno „Žalgiris“. Neatsitiktinai ir miesto indėlis į šios komandos tikslų siekimą yra išskirtinai solidus. 18 metų iš eilės Kaunui ir visai Lietuvai prestižiškiausiame Senojo žemyno turnyre atstovaujantys žalgiriečiai vien šiemet namų arenoje sužais apie 30 rungtynių.

Europos taurės varžybose jėgas išmėginti ne kartą ryžosi ir moterų rankinio ekipa Kauno „ACME-Žalgiris“. Šioms nuolatinėms Lietuvos moterų lygos čempionėms bei rankinio taurės varžybų nugalėtojoms šiemet finansavimas padidintas kelis kartus. Didesnio miesto indėlio sulaukė ir „Aistės-LSU“ krepšinio komanda.

Nors sezonas dar tik įsibėgėja, tačiau šalies čempionate nuo pat starto gerus rezultatus demonstruoja ir šiuo metu pirmą vietą turnyrinėje lentelėje užima daugkartiniai šalies rankinio čempionai – Kauno „Granitas“. Šiai kelis dešimtmečius gyvuojančiai komandai Kauno miesto savivaldybės indėlis yra vienas pagrindinių garantų, užtikrinančių tolesnį sėkmingą jos gyvavimą.

„Gerokai didesnio finansavimo sulaukusi moterų tinklinio komanda „Kaunas-ASU“ praėjusiame sezone tapo Lietuvos čempionėmis ir Baltijos moterų tinklinio lygos vicečempionėmis. Žinoma, ne pinigai čia suvaidino lemiamą vaidmenį, o sportininkių ir visos ekipos atsidavimas siekiant aukščiausių tikslų. Vis dėlto tai parodo, jog programos „Iniciatyvos Kaunui“ vertinimo ekspertų grupė savo darbą atlieka preciziškai atrinkdami išties perspektyvius projektus ir veiklas. Belieka tik pasidžiaugti, jog Kaunas palaiko savo čempiones“, – sakė M. Šivickas.

Pašnekovo teigimu, sporto populiarinimas ir Kaune veikiančių klubų bei komandų stiprinimas tiesiogiai susijęs ne vien su miesto įvaizdžiu, bet ir ekonomine situacija bei pačių gyventojų gerbūviu.

„Kaune nuolat vyksta pasaulinio masto varžybos, į kurias renkasi sportininkai ir ištisos komandos ne tik iš Europos, bet ir viso pasaulio. Jos gyvena Kauno viešbučiuose, valgo vietos kavinėse ir, tikiu, sugrįžta su pačiais geriausiais įspūdžiais apie Kauną. Tai yra didelė pridėtinė vertė miestui. Galiausiai reikia pastebėti, kad kauniečiai turi nemažai progų pamatyti išties aukšto lygio varžybų, į kurias gali patekti nemokamai“, – pastebėjo savivaldybės Sporto skyriaus vadovas.

Programos „Iniciatyvos Kaunui“ iniciatorė Kauno tarybos narė Rasa Šnapštienė sako, kad sportas ne vien dabar, bet ir istoriškai užima svarbią vietą formuojant miesto įvaizdį: „Gyvename sportiškame mieste ir tai yra neginčytinas faktas. Jau vien tokie simboliai kaip istorine Lietuvos krepšinio meka tituluojama Kauno sporto halė arba didžiausia visoje šalyje „Žalgirio“ arena parodo, kokią svarbią vietą čia užima būtent sportas. Žinoma, dėmesio ir pagarbos verti ne vien profesionalai, bet ir mėgėjai, kurių judėjimai vis aktyviau reiškiasi, imasi naujų iniciatyvių ir joms sulaukia miesto pritarimo bei palaikymo.“

R. Šnapštienė pažadėjo, kad Kaunas visada palaikys ambicingus ir visiems kauniečiams aktualius bei naudingus sporto projektus, o programos „Iniciatyvos Kaunui“ miesto įvaizdžio stiprinimo srityje sporto prioritetas išliks vienu pagrindinių ir kitąmet.

Daugiau informacijos apie Kauno miesto savivaldybės vykdomą programą „Iniciatyvos Kaunui“, pagrindines jos sritis bei prioritetus ir detalius rezultatus galima rasti internete adresu iniciatyvos.kaunas.lt.

Dar trečiadienį Juozo Urbšio katalikiškos mokyklos stadionas, kuriame stovi regbio vartai, visiškai nepriminė vietos, kur galima sportuoti. Stadionas kur kas labiau buvo panašus į piktžolių lauką – visas užžėlęs. Vietomis piktžolės siekė daugiau nei metrą.

Ketvirtadienį piktžolėmis apaugusiame stadione pasirodė darbininkai. Jie pradėjo pjauti žolę. Vyrai triūsė  ir penktadienį.

„Darbai nesibaigs tik žolės nupjovimu ir futbolo aikštės įrengimu", – portalui kauno.diena.lt sakė žolę pjovęs vyras.

Tai patvirtino ir Kauno miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas.

„Bus sutvarkyta futbolo aikštė, bėgimo takai – jie bus padengti sintetine danga. Atsiras šuoliaduobė, universali sporto aikštelė, kurioje moksleiviai galės žaisti krepšinį, tinklinį, tenisą. Senoje krepšinio aikštelėje bus pakeista danga. Svarstėme, ar palikti regbio vartus. Nutarta, kad jie turi likti, todėl nauji futbolo vartai bus ne įprasti, o nukeliami. Visus darbus finansuos Kauno miesto savivaldybė", – sakė M. Šivickas.

Jo teigimu, planuota darbus baigti iki spalio pradžios, tačiau tikėtina, kad rekonstrukcija bus baigta iki rugsėjo.

Nuo vasario 20-osios Kauno miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriui vadovauja Mindaugas Šivickas, iki šiol ėjęs tarybos sekretoriaus pareigas. Artimiausiu metu jis ketina įvesti daugiau tvarkos savivaldybės sporto mokyklose.

„Funkcijos dabar kitos, bet tas pats viešasis administravimas. Patirtis dirbant savivaldybėje ir ministrų komandose tikrai padeda. Sportui nesu svetimas, pats esu sportavęs“, – sakė naujasis Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas. M.Šivickas vedėju tapo laimėjęs savivaldybės skelbtą konkursą.

Jis prisipažino kojas naujame darbe jau kiek apšilęs, tačiau su visomis subtilybėmis dar nespėjęs susipažinti. „Tarybos posėdžiui parengėme kelis klausimus, darbų čia pilna, visko iš karto net neįmanoma aprėpti. Laikui bėgant įsivažiuosiu“, – tikisi M.Šivickas.

Jis pasidžiaugė gerais Kauno sportininkų pasiekimais, kurie, jo manymu, liudija, jog einama tinkama linkme, tačiau užsiminė, kad daugiausiai problemų – biudžetinėse sporto mokyklose. Artimiausiu metu vedėjas ketina prie bendro stalo susėsti su Kauno sporto mokyklų vadovais. Anot jo, bus aptariamos atlikto audito išvados ir rekomendacijos.

Nors naujasis Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas tikino, kad rimtų pažeidimų auditoriai nerado, o rekomendacijos artimiausiu metu bus įgyvendintos, jis vis tik pripažįsta, kad permainų biudžetinėse sporto mokyklose reikia.

„Niekas neplanuoja tų mokyklų jungti ar pertvarkyti, tačiau trūksta tvarkos administruojant jas, sunku net susigaudyti, kur sporto mokykla, o kur jau privatus sporto klubas“, – užsiminė M.Šivickas.

Paklaustas, ar nesibaimina politinių permainų išrinkus naująją miesto tarybą, M.Šivickas sakė net besidžiaugiantis, kad jo darbas naujose pareigose sutampa su nauja tarybos kadencija.

„Jeigu žmogus dirba, turi aiškią strategiją ir stengiasi, manau, kad tas pastangas įvertins ir politikai. Turiu daug idėjų, teiksiu daug pasiūlymų. Manau, kad rasime kalbą su taryba“, – viliasi skyriaus vedėjas.

M.Šivickas kandidatavo ir į miesto tarybą. Socialdemokratų partijos sąraše jis buvo 42, o savaitgalį vykusiuose rinkimuose po reitingavimo pakilo į 38 vietą, tačiau kauniečių palaikymo jam nepakako tapti miesto tarybos nariu.

Kol prie miesto valdžios vairo stos naujai išrinkti politikai, tarybos sekretoriaus pareigos pavestos sekretoriato vedėjai Rasai Labulytei. „Kai naujas meras prisieks, jis ir pasirinks tarybos sekretorių“, – pridūrė M.Šivickas.

Savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyrius artimiausiu metu greičiausiai turės naują vedėją – konkursą šioms pareigoms užimti laimėjo savivaldybės tarybos sekretorius Mindaugas Šivickas.

Atsargūs komentarai

"Dar nesu vedėjas, bet konkursą laimėjau", – patvirtino pats M.Šivickas, tačiau jis nenorėjo leistis į kalbas, kokių naujovių žada imtis tapęs naujuoju skyriaus vadovu.

"Normalu, kad eidamas į konkursą ruošiesi, pasidomi situacija mieste ir sporto mokyklose, bet noriu susilaikyti nuo komentarų, kol nepradėjau eiti pareigų. Priplanuoti gali daug ko", – šyptelėjo M.Šivickas.

Užkirto kelią

Pernai gegužę M.Šivickas jau buvo pakėlęs sparnus iš savivaldybės. Tuomet jis buvo laimėjęs konkursą Kauno apylinkės teismo kanclerio pareigoms užimti ir sakė norintis išeiti iš politikos bei susitelkti į asmeninę karjerą.

Kelią į šį postą tuomet jam užkirto Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažyma, dėl kurios M.Šivickas dar bylinėjasi. Anot jo, vienoje pažymos dalyje apie jokį nepatikimumą ir pažeidimus nekalbama, o išvados iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Valstybės tarnybos departamento, Vidaus reikalų ministerijos buvo palankios. Keblumų sukėlė tik STT įslaptintos pažymos dalis. Pats M.Šivickas spėliojo, kad tai galėjo būti susiję su jo politine veikla.

Situacija nepasikartos?

Ar nepasikartos tokia pat situacija ir šįkart? "Nemanau, savivaldybė – visai kita institucija. Matysime, gaus administracijos direktorius pažymą, jis ir spręs", – sakė M.Šivickas. Iš politikos jis taip pat nepasitraukė – su Socialdemokratų partija sieks Kauno miesto tarybos nario mandato.

Savivaldybėje prieš septynerius metus pagal darbo sutartį pradėjęs dirbti M.Šivickas vėliau tapo karjeros valstybės tarnautoju, o prieš beveik ketverius metus jam patikėtas tarybos sekretoriaus vairas. Šias pareigas jis gali eiti iki savivaldybių tarybų rinkimų, vyksiančių 2015 m. kovo 1 d.

Buvo du kandidatai

"Buvo du kandidatai, o laimėjo M.Šivickas. Belieka sulaukti pažymos", – sakė savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis. Anot jo, tai gali užtrukti 2–3 savaites.
Ar ji bus palanki konkursą laimėjusiam M.Šivickui, D.Ratkelis nedrįso prognozuoti. "Negaliu žinoti, kokią pažymą aš gausiu. Kai gausiu, parodysiu", – pajuokavo savivaldybės administracijos vadovas.

Kaip sakė D.Ratkelis, kitas kandidatas, pretendavęs užimti Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo postą, buvo Kauno plaukimo mokyklos direktoriaus pavaduotojas Erikas Skyrius.

Ilgametis šio skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas pernai rudenį pasitraukė iš pareigų savo noru. Jau tada sklandė kalbos, kad į šias pareigas pretenduos M.Šivickas. Šiuo metu skyriaus vadovo pareigas laikinai eina vedėjo pavaduotoju dirbęs Albertas Palaima.

Kauno miesto tarybos sektretoriui socialdemokratui Mindaugui Šivickui kelią į Kauno apylinkės teismo kanclerio postą užkirto Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Dar balandį vykusiame konkurse M. Šivickas aplenkė penkis konkurentus, tačiau daugiau nei po mėnesio politiką pribloškė STT pažyma.

"Tai buvo netikėta. Nurodytas motyvas, kad esą gali būti pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas teismo nepriklausomumas. Šį įsakymą apskundžiau Kauno apygardos administraciniam teismui", - teigė politikas. Kol vyksta teisminis ginčas, jis nenorėjo plačiau komentuoti savo įtarimų, tačiau užsiminė, kad nujaučiantis, jog tai gali būti susiję su politine veikla.

M. Šivicką stebina, kad dalis STT pažymos yra įslaptinta. "Ta dalis, kuri yra vieša, apie jokius nepatikimumus ir pažeidimus nekalbama. Vienintelė mano sumokėta bauda - 50 litų už automobilio stovėjimą. Gautos palankios išvados iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Valstybės tarnybos departamento, Vidaus reikalų ministerijos", - pasakojo socialdemokratas.

Kadangi dalis STT pažymos yra slapta, teismo atstovai nekomentavo priežasčių, kodėl M. Šivickas negali dirbti teismo kancleriu.

Trejus metus Kauno miesto savivaldybės tarybos sekretoriaus pareigas ėjęs Mindaugas Šivickas kelia sparnus iš savivaldybės, o norintieji užimti jo vietą jau rikiuojasi eilėje. Dėl šiltos kėdės pusmečiui ietis kryžiuoja skirtingos politinės jėgos.

Laukia pažymos

"Esu laimėjęs konkursą Kauno apylinkės teismo kanclerio pareigoms užimti. Miesto tarybos kadencija eina į pabaigą, tad dairiausi kitų galimybių. Norėjau išeiti iš politikos ir susitelkti į asmeninę karjerą", – kalbėjo jau paskutines dienas savivaldybėje skaičiuojantis M.Šivickas.

Kol kas valdininkas negali tiksliai pasakyti, kada bus paskutinė jo darbo diena savivaldybėje, nes Apylinkės teismas laukia pažymos iš specialiųjų tarnybų apie M.Šivicko tinkamumą užimti teismo kanclerio pareigas.

Savivaldybėje prieš šešerius metus pagal darbo sutartį pradėjęs dirbti M.Šivickas, vėliau tapo karjeros valstybės tarnautoju, o prieš trejus metus jam buvo patikėtas tarybos sekretoriaus vairas. Šias pareigas jis galėjo eiti iki savivaldybių tarybų rinkimų, vyksiančių 2015 m. vasarį, tad jo vietą artimiausiu metu užimsiančiam įpėdiniui po gero pusmečio gali tekti vėl užleisti kėdę kitam tarybos sekretoriui.

Norinčiųjų netrūksta

Žinia apie greitai atsilaisvinsiančią kėdę savivaldybėje sujudino pastaruoju metu gerokai nusistovėjusius politinius vandenis.

"Kauno dienos" žiniomis, į tarybos sekretoriaus postą nusitaikė kelios politinės jėgos. Jame savo atstovą norėtų matyti frakcija "Tvarka ir teisingumas". Savo kandidatą sako jau turinti ir Jungtinė frakcija. Socialdemokratai mini Vytauto Juodagalvio pavardę. Į lojaliai nusiteikusį tarybos sekretorių nespjautų ir konservatoriai.

"Reikia klausti mero, nes tai politinio pasitikėjimo pareigybė, į kurią skiriama mero potvarkiu. Girdėjau, kad tarybos sekretoriaus pareigomis domisi įvairūs kandidatai, bet su manimi apie tai jau niekas nebekalba", – kortų nenorėjo atskleisti karjerą savivaldybėje baigiantis M.Šivickas.

Valdininkas priminė, kad pagal koalicijos sutartį tarybos sekretoriaus postas kaip politinio pasitikėjimo pareigybė buvo patikėta tuometei Liberalų ir centro sąjungos frakcijai, pasiūliusiai M.Šivicko kandidatūrą. "Dabar ši frakcija taryboje pasivadino Jungtine frakcija, tad logiška, kad ir turėtų siūlyti savo atstovą. Nuo koalicijos sutarties pasirašymo praėjo nemažai laiko, įvyko įvairių pokyčių, tad sunku prognozuoti, kaip viskas bus", – mįslingai svarstė M.Šivickas.

Vertina kaip savo

"Šis postas priklauso mūsų frakcijai pagal koalicijos sutartį, tad jokių kalbų negali būti. Nemanau, kad kuri nors kita politinė jėga galėtų pretenduoti į tarybos sekretoriaus vietą. Norėti galima visko, bet geisti svetimo neleidžia net Dievo įsakymai", – šmaikštavo Jungtinei frakcijai vadovaujantis miesto tarybos narys Arvydas Garbaravičius.

Šis apgailestavo, kad savivaldybę palieka nemenką patirtį sukaupęs M.Šivickas. "Jis puikiai jaučia politinį nepastovumą. Nors ir jaunas, sportuojantis žmogus, bet, matyt, pavargo nuo viso to. Dabar užleisime vietą moteriai, nes moterys yra atsparesnės", – šyptelėjo A.Garbaravičius.

Jis neslėpė, kad į tarybos sekretoriaus vietą Jungtinė frakcija siūlys Ritą Pucilauskienę, dabar dirbančią savivaldybėje Jungtinės frakcijos sekretore. "Šią kandidatę palaiko ir socialdemokratai", – tvirtino šiai partijai dabar priklausantis A.Garbaravičius.

Svarstymai – tik koridoriuose

Miesto meras Andrius Kupčinskas tikino, kad klausimas dėl tarybos sekretoriaus pareigybės tebėra atviras. "Oficialių pasiūlymų dar nebuvo, nes dar nėra ir M.Šivicko prašymo atleisti jį iš pareigų. O svarstymų gali būti visokių", – šyptelėjo A.Kupčinskas ir pripažino, kad savivaldybės koridoriuose apie galimus kandidatus tikrai kalbama.

"Daugiausia variantų girdžiu iš socialdemokratų ir iš "Tvarkos ir teisingumo". Pastarieji šio posto tikisi kaip politinės kompensacijos", – užsiminė miesto vadovas. Su partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcijos seniūne Aušra Ručiene susisiekti nepavyko. Šios partijos deleguotas vicemeras Vytautas Vasilenka tikino neturintis informacijos apie galimus kandidatus.

Neoficialiomis žiniomis, kaip realiausia pretendentė užimti tarybos sekretoriaus kėdę minima dabartinė tarybos sekretoriato vedėja Rasa Labulytė. "Tai būtų pats paprasčiausias sprendimas, likus kiek daugiau nei pusmečiui iki rinkimų. Kaip laikina tarybos sekretorė ji baigė ir praeitą kadenciją, kai reikėjo pakeisti Dainių Ratkelį", – priminė meras.