Jis pareigose pakeis kiek ilgiau nei metus štabo vadovu buvusį generolą majorą Gintautą Zenkevičių, išeinantį į atsargą.

Vadų pasikeitimo ceremonijoje ketvirtadienį dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pažymėjo G. Zenkevičiaus indėlį vykdant štabo reformą, kai buvo apjungti strateginiai ir operaciniai lygmenys, jo dalyvavimą kuriant Lietuvos kariuomenę ir transformuojant ją iki NATO standartų.

„Tikiuosi ir viliuosi, jog ir išėjęs į atsargą generolas bus aktyvus Lietuvos kariuomenės narys ir toliau dalysis savo patirtimi“, – ceremonijoje sakė ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. 

M. Steponavičiui ceremonijoje buvo perduotas Gynybos štabo viršininko simbolis – medinis plaktukas ir lentelė.

M. Steponavičius yra baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, Jungtinių Amerikos Valstijų armijos karo koledžą. Prieš perimdamas pareigas karininkas vadovavo Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ ir vykdė Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vado pareigas.

G.  Zenkevičiui ketvirtadienį suėjo 58 metai, todėl pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą jis išleistas į atsargą. Jis štabui vadovavo nuo pernai liepos, iki tol buvo Mokymo ir doktrinų valdybos vadu.

Šalies kariuomenėje karininkai rotuojami kas trejus metus, aukščiausieji vadai gali keistis ir rečiau, bet įprastai ne vėliau nei po penkerių metų.

Sėkmingai įgyvendinę iškeltas užduotis, į savo nuolatinės dislokacijos vietas grįžta beveik 4000 karių iš 10-ies NATO šalių.

„Visi pagrindiniai pratybų tikslai pasiekti. Kiekvienos panašaus pobūdžio pratybos stiprina mūsų gebėjimą vykdyti kovines operacijas kartu. Taip pat noriu padėkoti už kantrybę ir palaikymą visiems gyventojams, kurių gyvenamoje aplinkoje vyko pratybos", - teigė mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.

Šie mokymai buvo skirti įvertinti kiekvienos NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės rotacijos bei dviejų „Geležinio Vilko" brigados batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas. Pratybų metu didžiausias dėmesys skirtas treniruoti ir vertinti mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas" priskirtų NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės, Karaliaus Mindaugo husarų ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą bei sąveiką vykdant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais.

Generolo Silvestro Žukausko poligone, taip pat civilinėse vietovėse aplink poligoną vykusiuose mokymuose naudotas principas „pajėgos prieš pajėgas", kai dalyvaujantys vienetai mūšio lauke „kovoja" vieni prieš kitus. Tai leidžia vykdomas operacijas kiek įmanoma priartinti prie realaus mūšio sąlygų. Kariai treniravosi atlikti bendrus kovos veiksmus su priskirtais padaliniais. Koviniais ir kovinės paramos vienetais iš Danijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Jungtinių Valstijų buvo sustiprintas Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas ir Karaliaus Mindaugo Husarų batalionas.

Be pratybas organizuojančių Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje tarnaujančių Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos karių, pratybose dalyvavo ir Danijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Lenkijos kariai.

Žuvusio kario palaikai iš Ruklos į Kauno oro uostą išgabenti Vokietijos kariuomenės šarvuočiu, lydint NATO priešakinių pajėgų bataliono rikiuotei, vėliau išskraidinti į Vokietiją šios šalies karuomenės lėktuvu.

„Tai didelė netektis ir Vokietijai, ir Lietuvai. Visi šiandien esame čia, kad atiduotume pagarbą mūsų bendražygiui”, – atsisveikinimo ceremonijoje sakė Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.

NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės vadas pulkininkas leitenantas Rene Braunas pabrėžė, kad „netikėtas, dramatiškas ir tragiškas“ įvykis pasiglemžė kario, kurį mylėjo visi, gyvybę.

„Jis visada bus su manimi mano širdyje. Jis buvo vienas iš mūsų – jis buvo jūsų bičiulis, jis buvo mano geras draugas“, –  sakė R. Braunas.

Ceremonijoje dalyvavo Vokietijos ambasadorė Lietuvoje Angelika Viets (Angelika Fyts), Lietuvos kariuomenės atstovai, karys pagerbtas padedant prezidentės Dalios Grybauskaitės gėlių vainiką.

Karys žuvo pratybų metu į medį atsitrenkus jo vairuojamai šarvuotai transporto priemonei.

Penktadienį pasikeitė Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas - pulkininkas Raimundas Vaikšnoras, daugiau nei dvejus su puse metų vadovavęs brigados kariams, šias pareigas perdavė pulkininkui leitenantui Mindaugui Steponavičiui. 

„Pulkininkas Raimondas Vaikšnoras yra rimtas karininkas, kuris ne kartą įrodė, jog yra vertas jam patikėtų pareigų ir tai, kad jo vedama brigados komanda atliko ypatingos reikšmės darbus ir garsino visos valstybės vardą“, – ceremonijoje kalbėjo Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika.       

Pareigas perdavęs R.Vaikšnoras pabrėžė brigados karių profesionalumą ir indėlį į tarptautinio saugumo stiprinimo projektus, jų dalyvavimą rengiant Ukrainos karius, budėjimą Europos Sąjungos kovinėse grupėse ir nacionalinėse greitojo reagavimo pajėgose, dalyvavimą nacionalinėse ir tarptautinėse pratybose, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Naujai paskirtas brigados vadas M.Steponavičius tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1994 metais, baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Nuo 1999 metų karininkas tarnavo brigados sudėtyje: jos štabe, vėliau buvo paskirtas vadovauti Algirdo bataliono štabui. 2006 metais su Algirdo batalionu dalyvavo tarptautinėje misijoje Afganistano Lietuvos vadovaujamoje Goro provincijos atkūrimo grupėje, eidamas šios grupės štabo viršininko pareigas.

M.Steponavičius taip pat vadovavo brigados Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionui, dar vėliau tarnavo „Geležinio Vilko“ štabo viršininko pareigose. Iki paskyrimo brigados vadu, jis ėjo Krašto apsaugos ministerijos Pajėgumų planavimo departamento direktoriaus pareigas.

Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ kartu su šiemet Vakarų Lietuvoje įsteigta nauja motorizuotąja pėstininkų brigada „Žemaitija“ sudaro Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų branduolį, kuriam pavesta užtikrinti valstybės saugumą ir gynybą, priimančiosios šalies paramą atvykstantiems sąjungininkams, pasirengimą kolektyvinės gynybos užduotims.

Didžioji dalis Klaipėdos Minijos gatvės 135A namo gyventojų jaučiasi tarp žemės ir dangaus. Jie nebežino, kur kreiptis dėl iškilusių komunalinių bėdų – į bendriją ar mįslingai staiga atsiradusį administratorių. Gyventojai kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų išsiaiškinta, ar naujasis prižiūrėtojas išrinktas teisėtai.

Sutartis – atgaline data

Anksčiau Minijos gatvės 135A namo gyventojai įkūrė bendriją "Glorija". Ši ilgą laiką rūpinosi pastato priežiūra.

Didžiuma gyventojų tik sulaukę sąskaitos už paslaugas sužinojo naujieną, – nuo liepos 1 d. jų namą administruoja įmonė "Būsto plėtros ir investicijų centras".

Su šia bendrove sutartį sudarė bendrijos valdyba ir pirmininkas. Gyventojai tvirtino, kad data, nuo kurios įmonė pradėjo teikti paslaugas, jiems sukėlė įtarimų.

"Pakartotinis namo susirinkimas, kurio metu spręstas šis klausimas, buvo organizuotas vėliau – liepos 11 d. Taip išeina, kad sutartis pasirašyta atgaline data", – pasakojo klaipėdiečiai.

Anot gyventojų, valdybai nebuvo suteikta teisė pasirašyti sutartį su nauju prižiūrėtoju. Pakartotiniame susirinkime dalyvavo tik 6 iš 25 bendrijos narių ir 2 neįgalioti asmenys.

Ne visi dalyviai pritarė, kad namą administruotų įmonė "Būsto plėtros ir investicijų centras". Tačiau susirinkimo protokole nurodyta, kad jo dalyviai vienbalsiai pritarė minėtos bendrovės pasirinkimui.

Pradėjo ikiteisminį tyrimą

Dėl galimai suklastoto dokumento – susirinkimo protokolo gyventojai parašė pretenziją ir bendrijos pirmininkui, ir įmonei "Būsto plėtros ir investicijų centras".

Dalis Minijos gatvės 135A namo būstų savininkų, įskaitant du asmenis, kurie dalyvavo susirinkime, pateikė ir pareiškimą prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo asmenų, siekusių galimai neteisėtais būdais įgyti minėto namo administravimą, veiksmų.

Gautas atsakymas, kad tyrimą pavesta atlikti Klaipėdos 2-ajam policijos komisariatui.

"Valdyba sutartį su nauju administratoriumi pasirašė neįspėję gyventojų. Susirinkimo metu žadėta, kad bus organizuojamas balsavimas raštu šiuo klausimu, bet jo nesulaukėme. Gavome tik sąskaitą, kurioje nurodyta, kad namą prižiūri minėta įmonė", – tvirtino klaipėdiečiai.

Gyventojai įsitikinę, jog bendrovė "Būsto plėtros ir investicijų centras" žino, kad namą administruoja be teisėto pagrindo.

"Bendrovės atstovas dalyvavo liepą vykusiame gyventojų susirinkime. Tai nurodyta protokole. Kitame susirinkime, kuris vyko rugsėjo 25-ąją, į vienos gyventojos argumentus, jog įmonės niekas nesirinko ir nepriėmė sprendimo, kad ji administruotų namą, bendrovės atstovas atsakė, esą niekas neprieštaravo. Yra net garso įrašas", – pasakojo klaipėdiečiai.

Pasisakė už kitą įmonę

Kad namui reikia ieškoti administratoriaus, žmonės ėmė kalbėti dar žiemą.

Tuometė bendrijos pirmininkė norėjo trauktis iš pareigų ir pasiūlė surasti administratorių, nes tada namo priežiūra atsieitų pigiau. Dauguma namo butų savininkų sutiko.

Anot gyventojų, laikraštyje buvo paskelbta, kad namas ieško administratoriaus. Pasiūlymų sulaukta iš trijų įmonių. Tačiau tada 3–4 būstų savininkai persigalvojo, ir buvo išrinktas naujas pirmininkas.

"Atsiradus jam, administratoriaus paieškos nutrūko. Manėme, kad yra pirmininkas, ir viskas bus po senovei, tačiau netikėtai sužinojome, kad turime naują administratorių", – stebėjosi klaipėdiečiai.

Gyventojai tvirtino, kad įmonė "Būsto plėtros ir investicijų centras" dalyvavo vykusioje apklausoje. Jie pasisiūlė namą prižiūrėti už mažiausią kainą.

Tačiau būstų savininkų dauguma tada pasirinko kitą įmonę. Tai buvo padaryta dėl kelių priežasčių. Bendrovė yra arti namo, turi avarinę tarnybą, kurią bet kada galima išsikviesti.

"Mūsų name yra neįgaliųjų, kuriems sunku nuvažiuoti į centrą. Dabar namą administruojanti įmonė yra įsikūrusi Baltijos prospekte. Gal įkainis ir mažiausias, tačiau bendrovė nekelia didelio pasitikėjimo", – pabrėžė gyventojai.

Bijo vienašališkų sprendimų

"Jie atėjo administruoti namo be daugumos sutikimo, tik su valdybos pritarimu. Kas bus toliau? Sugalvos renovuoti namą, pasitars su valdyba, o gyventojų neklaus. Keli žmonės viską nuspręs. Norime tam užkirsti kelią ir kreipėmės į prokuratūrą", – tvirtino Minijos gatvės 135A namo gyventojai.

Žmonėms baimę kelia ir tai, kad bendrijos nariams pasiteiravus, kokiu pagrindu "Būsto plėtros ir investicijų centras" vykdo sutartį, buvo atsakyta, kad pagal Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus.

Tačiau, anot teisininkų, šis teisės aktas taikomas tik administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintiems administratoriams, o ne sutartiniu pagrindu paslaugas bendrijoms teikiantiems subjektams.

"Taip išeina, kad įmonė nesivadovauja su bendrija pasirašyta sutartimi. Tai taip pat kelia baimę, jog įvairūs darbai gali būti atlikti vienašališkai, be bendrijos narių pritarimo", – tvirtino gyventojai.

Atėmė du namus

Gyventojai guodėsi, kad dabar jų namo situacija yra sudėtinga.

"Nebežinome, ar dar yra bendrija, ar tik administratorius. Trūks vamzdis, ir nežinai, kur kreiptis. Sąskaitoje nurodytas tik vienas kontaktinis asmuo – direktoriaus pavaduotojas. Kažin ar paskambinus savaitgalį, jis atsilieptų. Esame nepavydėtinoje situacijoje – tarp žemės ir dangaus", – tvirtino žmonės.

Anot neteisybe pasipiktinusių klaipėdiečių, tai jau ne pirmas atvejis, kai įmonė "Būsto plėtros ir investicijų centras" neteisėtai nori administruoti namus. Iš jų teismas jau yra atėmęs du pastatus.

Įmonės "Vitės valdos" direktorius Jevgenijus Sakovskis prisiminė, kad prieš keletą metų ši bendrovė organizavo neteisėtą parašų rinkimą trijuose namuose dėl administratoriaus pakeitimo.

"Tokius jų veiksmus apskundėme teismui. Šis pripažino, kad dviejuose namuose procedūros buvo neteisėtos. Parašai surinkti ne iš būstų savininkų. Jie vaikščiojo per butus ir rinko parašus.

Žmonės net nežinojo, už ką pasirašinėjo", – prisiminė J.Sakovskis.

Pirmininkas pražilo jaunas

Buvęs bendrijos "Glorija" pirmininkas, kuris nenorėjo, kad būtų skelbiami jo vardas ir pavardė, prisiminė susirinkimą, kai administratoriumi buvo paskirta bendrovė "Būsto plėtros ir investicijų centras".

Anot jo, tada buvo skelbiamas pakartotinis susirinkimas, nes pirmasis neįvyko. Vyro teigimu, didžiausia problema name ta, kad nėra vienybės.

"Yra dvi laiptinės ir dvi konfliktuojančios stovyklos. Jos viena kitą skundžia. Konfliktas trunka kelerius metus. Aš tapau atpirkimo ožiu. Labai gailiuosi, kad sutikau būti bendrijos pirmininku.

Paprasčiausiai norėjau pažiūrėti, kas tai per darbas. Tikrai nesitikėjau, kad bus taip", – pabrėžė klaipėdietis.

Vyras tvirtino, kad bendrijos pirmininku dirbo apie du mėnesius: "Bandžiau sutaikyti konfliktuojančias puses, bet nepavyko. Paprasčiausiai pavargau nuo viso to ir išėjau. Man 30 metų, o baigiu pražilti".

Buvęs pirmininkas pridūrė, kad prie namo gerovės prisidėjo labiau techniniu darbu. Buvo pašalintas bordiūras, ant kurio sėdėdavo benamiai, atliekami remonto darbai.

Vyras pripažino, kad teisinės žinios jo silpnos: "Aš apie tai iš karto informavau, kai buvau renkamas pirmininku. Susirinkimą suorganizavau, bet tik tiek. Kai ėjau į pirmininkus, žadėjo visi padėti, o paskui jokios pagalbos nesulaukiau. Savo rūpesčių turiu, tai pasitraukiau".

Viskas dėl gyventojų konfliktų?

Įmonės "Būsto plėtros ir investicijų centras" direktoriaus pavaduotojas Rimas Lygutas pasakojo, kad kol kas į prokuratūrą niekas nekvietė.
Pasak pavaduotojo, pasiūlymą administruoti Minijos gatvės 135A namą pateikė žiemą, kai pamatė skelbimą. Tada jokio atsakymo iš bendrijos įmonė nesulaukė.

"Pasikeitė pirmininkai, ir gavome prašymą administruoti namą pagal anksčiau siūlytą sutartį. Paruošiau pasiūlymą, jiems tiko, ir sutartis buvo pasirašyta. Tą padarė pirmininkas ir valdyba.

Kas ten viduje vyko, mes nežinome. Tai ne mūsų reikalas", – komentavo pavaduotojas.

R.Lygutas teigė kad liepą vykusiame susirinkime jis dalyvavo, bet tik pristatė pasiūlymą, veiklą.

Rugsėjį susirinkimą organizavo jau administratorius, bet šis neįvyko, nes nesusirinko reikiamas skaičius savininkų. Tad sprendimų nebuvo priimta.

"Šio susirinkimo metu apie tai, kaip tapome administratoriumi, daugiau manęs klausinėjo buvusi pirmininkė", – pasakojo pavaduotojas.

R.Lygutas tvirtino, kad tapę namo administratoriumi nieko neskubėjo keisti. Išliko tas pats šilumos ūkio prižiūrėtojas, valymo paslaugos teikėjas.

"Naujovių nenorėjome įvedinėti, nors pretenzijų dėl šilumos ūkio prižiūrėtojo buvo. Yra valdyba, pirmininkas. Viskas numatyta sutartyje. Ką prašė, viską sutvarkėme", – teigė pavaduotojas.

R.Lygutas taip pat pabrėžė, kad šiame name yra susipriešinimas. Nesutaria dvi pusės: "Vienas nori į vienas valdas, antras – į kitas, o trečiam iš viso niekas neįdomu".

Pavaduotojas taip pat prisiminė atvejį, kai teismas neleido jiems administruoti dviejų namų.

"Mes nespėjome pradėti administruoti tų namų, nes prasidėjo teismai. Jų sprendimas mums buvo nepalankus", – patvirtino R.Lygutas.

Komentaras
Mindaugas Steponavičius
teisininkas
Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą sprendimai dėl daugiabučio namo, kuriame yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų bendrų interesų tenkinimo, įskaitant ir sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo, taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, priimami visų to daugiabučio namo savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Pažymėtina, kad neįvykus pirmam susirinkimui, vadovaujantis minėtu įstatymu, ne anksčiau kaip po dviejų savaičių gali būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Minijos gatvės 135A name yra 25 balso teisę turintys patalpų savininkai. Kad jame organizuotas pakartotinis susirinkimas būtų teisėtas, jame turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 7 butų ir kitų patalpų savininkai, tačiau taip nebuvo. Pažymėtina, kad teisėtai vykstančio pakartotinio susirinkimo metu priimti sprendimai laikomi priimtais teisėtai, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių patalpų savininkų. Taigi, įvertinant tai, kad, pasak bendrijos narių, šie nebalsavo už ginčijamus sprendimus, galima daryti išvadą, jog tiek susirinkimas, tiek jame priimti sprendimai yra neteisėti. Šiuo atveju patalpų savininkams rekomenduotina pažeistas teises ginti teisme, ginčijant tokio protokolo ir jame pateiktų neva priimtų daugiabučio namo savininkų sprendimų teisėtumą, o kartu ir tokio sprendimo pagrindu sudarytas sutartis.