-
Jurbarkietės skriaudėjui – nepalanki žinia: ekspertai griauna jo versiją dėl atminties sutrikimų 27
Išvada – palanki
Psichiatrijos-psichologijos ekspertizė jurbarkietės skriaudėjui buvo paskirta tada, kai prokuratūra suabejojo, ar jis yra nuoširdus kalbėdamas apie savo atminties sutrikimus.
Mat, ikiteisminio tyrimo metu tris mėnesius kaltinamasis tylėjo ir tik tada, kai buvo surinkti visi įrodymai, prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką. Vaikinas argumentavo, kad tylėjo, nes po lemtingo įvykio neatsiminė incidento aplinkybių. Tačiau, regis, ši jo versija bliūkšta teismui kovo 30-ąją sulaukus ekspertizės išvados.
Psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvados mums palankios. Jos visiškai griauna kaltinamojo gynybinę poziciją, ekspertai ją paneigė.
„Komentuoti negaliu, tiesiog trumpai galiu pasakyti, kad psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvados mums palankios. Jos visiškai griauna kaltinamojo gynybinę poziciją, ekspertai ją paneigė“, – pirmadienį sakė nukentėjusios merginos advokatas Mindaugas Vasiliauskas.
J. Andriejauskaitės / BNS nuotr.
Ši ekspertizės išvada bus vertinama kaip ir kiti byloje surinkti įrodymai – juos siejant, gretinant. Ji byloje neturės aukštesnės įrodomosios galios nei kiti surinkti įrodymai.
„Ši išvada yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, kuriais įrodinėjama, grindžiama kaltė, arba teismas ją vertina kaip duomenis, kurie pagrindžia gynybinę poziciją. Nėra taip, kad ekspertizės išvada nuspręstų viską iš esmės. Tai – tik dar vienas duomuo, kuris mums naudingas“, – aiškino pašnekovas.
Paklaustas apie nukentėjusios merginos sveikatos būklę, M. Vasiliauskas pasakojo, kad vis dar tęsiamas nelaimės dieną sulaužyto jos žandikaulio gydymas. Psichologų konsultacijose, pasak advokato, jo ginamoji jau nebesilanko.
Norėjo įsitikinti, ar sako tiesą
Praėjusių metų spalį portalo kauno.diena.lt žurnalistų kalbintas kaltinimą byloje palaikantis Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis pabrėžė, kad ekspertizė šioje byloje nebuvo paskirta jurbarkietės skriaudėjo pakaltinamumui ar nepakaltinamumui nustatyti.
„Mano tikslas – patikrinti, ar jo psichika buvo paveikta, ir ar dėl to sutriko atminties procesai. Tai – ne teisiniai klausimai – tam reikia specialių žinių, dėl to ir prašiau paskirti teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, kad specialistai patikrintų tą laikotarpį, peržiūrėtų medicininius dokumentus, kur jis buvo kreipęsis. Įvertintų galimus traumuojančius veiksnius, įtakas ir padėtų mums išsiaiškinti, ar yra medicininiai kriterijai vadinamajai dalinei amnezijai, ar nėra“, – tada detalizavo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.
Posėdis – birželį
Kol buvo atliekama psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, jurbarkietės skriaudėjo byloje buvo paskelbta pertrauka, o dabar, kai Klaipėdos apygardos teismas gauvo jos išvadą, vyks tolimesnis nagrinėjimas – toliau bus apklausiami liudytojai, tiriami kiti surinkti įrodymai. Artimiausias posėdis numatytas birželio 14 dieną.
J. Andriejauskaitės / BNS nuotr.
Bylą Klaipėdos apygardos teismas nagrinėja praėjusių metų gegužę Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) nusprendus ją grąžinti.
Toks sprendimas priimtas LAT argumentuojant, kad byloje buvo nepagrįstai taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o jo pagrindu nepagrįstai sutrumpinta ir nuteistajam skirta bausmė.
Anot LAT, sutrumpintą bausmę sąlygojo ir nuteistojo vaikino prisipažinimas, tačiau jis prieštaravo tiek jo paties per ikiteisminį tyrimą duotiems parodymams, tiek visiems kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje vaikinui iš Jurbarko buvo paskyręs galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.
Šiuos nuosprendžius Aukščiausiajam Teismui apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekė, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš nepilnametę kaimo turizmo sodyboje Tauragės rajone buvo pradėtas 2019 metų gegužę. Ją sumušęs ir mėginęs išžaginti vaikinas per įvykį buvo neblaivus.
Byla visose instancijose teismų buvo nagrinėjama neviešai.
Nelaimė, suluošinusi gyvenimą
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną.
Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.
Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Advokatas – apie žiaurų jurbarkietės budelio elgesį: mes puikiai žinome, kodėl žmonės taip daro 26
Pakeitė poziciją
„Skundas buvo surašytas (buvusio – „Kauno diena“) Manto I. gynėjo. Gynėjas pasikeitė. Skundą aš peržiūrėjau ir man pasirodė, kad jis nereikalingas, nes klaidina. Skunde buvo prašoma išteisinti dėl pasikėsinimo išžaginti, nes neva gera valia Mantas atsisakė tęsti savo veiksmus. Jam inkriminavo pasikėsinimą išžaginti, o jis parašė skundą, kad jis pats savo bandymą nutraukė. Tai – teisinės vingrybės, bet pasižiūrėjus visą bylą, paties Manto parodymus, akivaizdu, kad jis tai padarė, be abejo, sava valia, bet jo apsisprendimui įtaką darė nukentėjusiosios elgesys – tai, kad ji nesutiko, priešinosi, rodė nenorą. Todėl jis pakeitė savo poziciją. Teisiškai žvelgiant, tai nėra savanoriškas atsisakymas“, – dėstė naujasis jurbarkietės skriaudėjo advokatas Osvaldas Martinkus, paaiškindamas, kodėl jo ginamasis prieš bylos nagrinėjimą atšaukė anksčiau pateiktą apeliacinį skundą.
Pasak advokato, jo ginamasis niekada neginčijo savo veiksmų, o pastarasis sprendimas – atšaukti skundą, buvo priimtas, kad bylos nagrinėjimas nebūtų apsunkintas. „Jis visada pripažino visus kaltinimus. Supraskite, tai yra faktinės bylos aplinkybės, kurias pasakoja nukentėjusioji, liudininkai, teisiamasis, o prokuroras juos kvalifikuoja, vertina. Jūs gi suprantate, kiekvienas pasakoja iš savo matymo ir supratimo pusės, todėl pasakojimai šiek tiek varijuoja, bet jis visada pripažino savo veiksmus“, – detalizavo pašnekovas.
Žmogus – pusiau gyvulys, pusiau robotas – pusiau sąmoningas. Kuri pusė tuo metu nugali – ar gyvuliška, ar žmogiška prigimtis ir mąstymas, ta pusė ir laimi.
Kova tarp dviejų pusių?
Paklaustas, kaip nuteistasis Mantas I. aiškina šio nusikaltimo motyvus, O. Martinkus teigė: „Mes puikiai žinome, kodėl žmonės tokius dalykus daro. Žmogus – pusiau gyvulys, pusiau robotas – pusiau sąmoningas. Kuri pusė tuo metu nugali – ar gyvuliška, ar žmogiška prigimtis ir mąstymas, ta pusė ir laimi“, – kalbėjo jurbarkietės skriaudėjo advokatas.
Jis pridūrė, kad tai, jog Mantas I. pripažįsta visus kaltinimus ir atšaukė apeliacinį skundą, netaps lengvinančiomis aplinkybėmis iš naujo atverstoje byloje, tiesiog nuteistojo pozicija, jo teigimu, tokiu būdu taps aiškesne. „Formalus, teisinis apeliacinio skundo buvimas, duoda galimybę aiškinti, kad nėra pilno prisipažinimo. Skundas buvo teisinis, o ne faktinis dalykas, tai nėra lengvinanti aplinkybė“, – aiškino O. Martinkus.
Pašnekovas pridūrė, kad tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltinamųjų gynėjai bylose dirba savo darbą, nes advokatai abiem pusėms priklauso pagal įstatymą. Advokatai, detalizavo jis, padeda atkreipti dėmesį į tam tikras švelninančias aplinkybes, tuo tarpu prokurorai – į kaltinančias.
„Teisininkai su tokiais dalykais dirba kiekvieną dieną. Nusikaltimai vyksta, jie niekur nedingsta – buvo yra ir, deja, jie matyt, bus ateityje“, – samprotavo jurbarkietės skriaudėjo advokatas.
Instinktų auka
Pakeistą Manto I. poziciją nukentėjusiosios gynėjas Mindaugas Vasiliauskas sakė vertinantis, kaip nuteistojo teisę, tačiau pabrėžė, kad gynybinė jo pozicija keičiama jau ne pirmą kartą. „Pakeitė gynėją – pasikeitė ir taktika“, – tarstelėjo jis.
Išgirdęs apie O. Martinkaus pasvarstymus apie žmogiškosios ir gyvuliškosios prigimties kovą nuteistajam Mantui I. vykdant nusikaltimą, teigė, kad už instinktų nesuvaldymą numatyta griežta baudžiamoji atsakomybė, nes tai padaro didelę žalą žmogui, kuris neturėtų būti kažkieno nesuvaldytų instinktų auka.
Manau, kitokio atsakymo kaip tik gyvuliškas instinktas, nelabai ir surasi.
„Faktas, kad gynėjas bando kažkaip pateisinti savo ginamąjį. Kai užduoda klausimą, kodėl taip padarė, manau, kitokio atsakymo kaip tik gyvuliškas instinktas, nelabai ir surasi“, – svarstė jurbarkietės advokatas.
Reikšmingi liudytojai
Pasak M. Vasiliausko, per artimiausius posėdžius byloje, kurie numatyti rugsėjo 17-ąją ir 20 dieną, planuojama apklausti reikšmingas įvykio aplinkybes galinčius žinoti asmenis – tarp jų ir vakarėlyje, kaimo turizmo sodyboje, 2019 metų gegužės 26 dieną dalyvavusius nukentėjusios merginos klasiokus.
„Tai, ką teismas nusprendė apklausti, mus tenkina. Tie liudytojai, mano nuomone, mums naudingi – jie patvirtins, koks iš tikrųjų tuo metu buvo kaltinamasis, ir ką jis kalbėjo, aš taip tikiuosi, nes ikiteisminio tyrimo metu jie nurodė palankias mano atstovaujamiesiems aplinkybes“, – kalbėjo M. Vasiliauskas.
Mindaugas Vasiliauskas/Laimio Steponavičiaus nuotr.
Atvertė iš naujo
Kaip teigiama, Klaipėdos apygardos teismo pranešime spaudai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo ištirta dalis įrodymų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), grąžinęs iš naujo nagrinėti bylą apygardos teismui, nurodė, kad byloje nebuvo teisinio pagrindo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, bylai teisingai išspręsti svarbūs įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba tai buvo daroma pažeidžiant įstatymo nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo teisėjų kolegija birželio 11 d. vykusiame apeliacinės instancijos teismo posėdyje nutarė bylą nagrinėti įprastine tvarka. Dėl šios priežasties byloje bus atliekamas įrodymų tyrimas – ištirta visa bylos medžiaga, apklausti įvykio liudytojai.
Siekia realios bausmės
Primename, kad Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.
Šiuos nuosprendžius Aukščiausiajam Teismui apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekė, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nelaimė, suluošinusi gyvenimą
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną.
Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.
Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Žiauriai sumuštos jurbarkietės byla bus atversta iš naujo: daugiau detalių paaiškės jau birželį 29
„Birželio 11 d. 9 val. teismas iš naujo nagrinės bylą ir spręs dėl įrodymų tyrimo“, – portalui kauno.diena.lt sakė Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.
Pasak jos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), pirmosios instancijos teismui grąžinęs bylą nagrinėti iš naujo yra nurodęs, ką reikėtų apklausti, tačiau kokie liudytojai bus apklausti, paaiškės tik minėto posėdžio metu.
„Procesas konstruojamas taip, kad jam vadovauja teismas – visų pirma teismas nusprendžia kokiu būdu ir kokius įrodymus tirti. Jei matysime, kad kažkokie įrodymai neištirti ar neapklausti reikšmingi liudytojai, tai proceso metu teiksime prašymus, atsižvelgdami į tai, kokia informacija gaunama ir ištiriama. Tačiau jokiu būdu ne dabar – neužbėgdami už akių tam, kas numatyta procese“, – kalbėjo nukentėjusios merginos advokatas Mindaugas Vasiliauskas.
Neišnagrinėtos visos aplinkybės
Primename, kad gegužės pradžioje LAT žiauriai sumuštos ir mėgintos išžaginti jurbarkietės bylą grąžino nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, nes byloje buvo nepagrįstai taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir nepagrįstai sutrumpinta nuteistajam skirta bausmė.
„Pirmosios instancijos teismas, neatlikdamas pilno įrodymų tyrimo, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, o apeliacinis teismas tos klaidos neištaisė“, – BNS žurnalistams sakė LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas.
Jo teigimu, sutrumpintą bausmę sąlygojo ir nuteistojo vaikino prisipažinimas, tačiau jis prieštaravo tiek jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tiek visiems kitiems byloje surinktiems įrodymams.
„Šio asmens, nuteistojo, prisipažinimas buvo formalus ir tas prisipažinimas realiai buvo sąlygotas tik to Baudžiamojo kodekso straipsnio, kuris numato bausmės sutrumpinimą lengvatomis ir tuo motyvuotas“, – sakė teisėjas.
LAT pranešime taip pat pažymėta, kad pirmasis bylą nagrinėjęs – Tauragės apylinkės teismas – ne tik nesiėmė veiksmų prieštaravimams pašalinti, tačiau padarė ir kitų procesinių pažeidimų.
„Pavyzdžiui, nagrinėjo teisme pateiktus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, nepripažinęs jų civiliniais ieškovais, nesuteikė nukentėjusiajam procesinės galimybės pasakyti baigiamąją kalbą ir kt.“, – rašyta pranešime.
Anot A. Gutausko, Klaipėdos apygardos teismas neįvykdė savo, kaip apeliacinio teismo, pareigos ir neužtikrino, kad nebūtų įvykdytas neteisingumas.
Siekia realios bausmės
Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.
Šiuos nuosprendžius Aukščiausiajam Teismui apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekė, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nelaimė, suluošinusi gyvenimą
Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Vilmanto Ruapelio nuotr.
Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.
Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Jurbarkietės skriaudikas nepersistengia: į sąskaitą kas mėnesį perveda tik po 100 eurų 30
Nesutinka su skundu
Kovo 29-ąją uždarame posėdyje buvo nagrinėjami nukentėjusiųjų ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro pateikti kasaciniai skundai, kuriuose prašoma jurbarkietės skriaudėjui skirti ne lygtinę, o realią laisvės atėmimo bausmę.
Nukentėjusios merginos gynėjas Mindaugas Vasiliauskas portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė, kad per šį posėdį iš jo lūpų nuskambėjo tokie pat argumentai kaip ir anksčiau – jo nuomone, proceso metu buvo padaryti tiek baudžiamojo proceso, tiek baudžiamojo įstatymo pažeidimai, o tai sutrukdė teisingai išnagrinėti bylą.
Nuteistasis nesutiko su kasaciniu skundu, sakė, kad byla išnagrinėta tinkamai ir prašė palikti kasacinio teismo sprendimą nepakeistą.
„Nuteistasis nesutiko su kasaciniu skundu, sakė, kad byla išnagrinėta tinkamai ir prašė palikti kasacinio teismo sprendimą nepakeistą“, – paklaustas, koks buvo jurbarkietės skriaudėjo atsakas į pastaruosius argumentus, teigė pašnekovas.
Moka po 100 eurų
Pasak M. Vasiliausko, iš pradžių nuteistojo tėvai nukentėjusiajai sumokėjo didesnę neturtinės žalos sumą, o paskui skriaudėjas per mėnesį visuomet pervesdavo tik po 100 eurų likusiai neturtinės žalos daliai atlyginti.
Nukentėjusiosios advokatas akcentavo, kad nuo tada, kai išgirdo nuosprendį, jurbarkietės skriaudėjas niekur nedirbo, nors karantinas nebuvo paskelbtas visus metus. „Buvo laikotarpiai, kai karantino nebuvo ir jaunuoliai, norintys dirbti ir užsidirbti, puikiai galėjo vasarą pajūryje, kur reikėjo barmenų ir kitų darbuotojų, užsidirbti. Jei tik būtų noras, tai niekas netrukdė tą daryti ir atlyginti žalą ne šimtu eurų, o daug didesnėmis sumomis, mano nuomone“, – įsitikinęs jurbarkietės gynėjas.
Tačiau jis pridūrė, kad teismui buvo pateikta informacija, kad nuteistasis pradės dirbti nuo balandžio 1 dienos.
M. Vasiliausko teigimu, 5 tūkst. eurų neturtinė žala nukentėjusiajai jau atlyginta, tačiau apeliacine tvarka bylą anksčiau išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas neturtinės žalos sumą padidino iki 10 tūkst. eurų.
„Mes iš pat pradžių prašėme daugiau. Mūsų prašymai buvo tenkinti tik iš dalies“, – tarstelėjo jurbarkietės advokatas.
Nutartis – gegužę
LAT atstovės Rimantės Kraulišės pateiktais duomenimis, teismo nutarimas šioje byloje bus paselbtas gegužės 5 dieną. M. Vasiliauskas pridūrė besitikintis, kad LAT pakeis žemesnės instancijos teismų sprendimus ir nuteistajam skirs realią laisvės atėmimo bausmę.
„Taip, mes to tikimės. Prokuroras reikalavo, kad būtų ketveri metai, mes manome, kad teisinga bausmė būtų šešeri metai. Tačiau kiek paskirs teismas, ir ar išvis paskirs, mes negalime numanyti, galime tiktai nurodyti teismui, kokia ji turėtų būti“, – detalizavo merginos gynėjas.
Kovo mėnesio pradžioje portalo žurnalistų kalbintas nukentėjusiosios tėtis Dainius, sakė, kad jo dukros fizinė ir emocinė būklė nėra gera. Jis pridūrė, kad mergina iki šiol nenori kalbėti apie jos gyvenimą apvertusį žiaurų įvykį. „Ji išvis nenori apie tai kalbėti. Tik nori, kad greičiau viskas baigtųsi. Nelabai noriu kalbinti, nes labai greitai susinervina“, – atviravo vyras.
Paliko galioti paskirtą bausmę
Primename, kad praėjusių metų spalio 29 dieną Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs nukentėjusiųjų, prokuroro ir nuteistojo apeliacinius skundus paliko galioti Tauragės apylinkės teismo sprendimą – jurbarkietės skriaudėjui skirti trejų metų ir keturių mėnesių bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Tačiau vaikinui tada buvo skirtas papildomas įpareigojimas – vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje.
„Teismas pažymėjo, kad bausmės vykdymas buvo atidėtas pagrįstai, nes šiuo atveju merginai padaryti sužalojimai buvo svarbūs individualizuojant bausmę. Tačiau sprendžiant klausimą dėl bausmės atidėjimo, buvo svarbi nuteistojo resocializacija – kaip jis vėl integravosi į visuomenę, kaip jis keitėsi“, – nuosprendžio paskelbimo dieną sakė Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.
Pasak jos, Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikti duomenys, kad vaikinas yra charakterizuojamas teigiamai – neturi neigiamų elgesio įpročių, nėra įtrauktas į vaikų rizikos grupę, atlygino žalą ir pateikė įrodymus, kad siekia pasikeisti – dalyvauja terapijose. Kaip teigta, šis nuteistojo poelgis, kai buvo sumušta nepilnametė, esą buvo atsitiktinis, įvykęs dėl neatsakingo alkoholio vartojimo.
Po nelaimės – medikų rankose
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną. Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką.
Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas. Įtariamasis buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas.
Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai.
Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų. Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Žiauriai sumuštos jurbarkietės istorijoje artėja svarbi data: tėvas teigia, kad dukra vis dar kenčia 92
Nenori prisiminti
Pasakodamas apie fizinę ir emocinę jurbarkietės būklę jos tėtis Dainius sakė, kad šiuo metu, kai specialistų paslaugos – apribotos dėl karantino, dukrai vaduotis iš kraupių prisiminimų padeda nuotolinis bendravimas su artimaisiais ir draugais.
„Emocinė jos būklė nėra gera“, – tarstelėjo pašnekovas.
Užsiminus apie tai, kad kovo pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinės priimtus kasacinius skundus byloje, kuriais siekiama, kad merginos skriaudėjui būtų skirta ne lygtinė, o reali laisvės atėmimo bausmė, ir pasiteiravus, ar jis tikisi, kad žemesnės instancijos teismų sprendimai vis dėlto bus panaikinti bei priimtas naujas, jurbarkietės tėtis teigė, kad tai sunku numanyti.
„Bus matyti, sunku pasakyti, žinote“, – tarstelėjo Dainius.
Jis pridūrė, kad dukra iki šiol nenori kalbėti apie jos gyvenimą apvertusį žiaurų įvykį. „Ji išvis nenori apie tai kalbėti. Tik nori, kad greičiau viskas baigtųsi. Nelabai noriu kalbinti, nes labai greitai susinervina“, – atviravo vyras.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Dar vienas posėdis
Sausio mėnesį Klaipėdos apygardos prokuroras Aurelijus Stanislovaitis ir nukentėjusieji LAT pateikė kasacinius skundus nepilnametės iš Jurbarko sumušimo ir prievartavimo byloje. Posėdis numatytas kovo 29 dieną, tačiau, pasak teismo atstovės Rimantės Kraulišės, kol kas neaišku, ar jam pasibaigus bus priimtas galutinis sprendimas.
Ji išvis nenori apie tai kalbėti. Tik nori, kad greičiau viskas baigtųsi. Nelabai noriu kalbinti, nes labai greitai susinervina.
Kaip skelbė BNS, prokuratūros vertinimu, nuteistajam reikėtų taikyti realią laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras kasaciniame skunde akcentavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai įžvelgė nuoširdumą nuteistojo prisipažinime ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei nepagrįstai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
„Netiesos sakymas procese negali būti laikomas nuoširdžiu elgesiu, pateisinant tai teisės į gynybą realizavimu, o griežtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, net ir nepilnamečiui, turi būti adekvatus padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui bei kaltininko elgesio motyvams“, – pranešime teigė A. Stanislovaitis.
Įvardijo argumentus
Merginos gynėjas Mindaugas Vasiliauskas kalbėdamas apie nukentėjusiųjų LAT pateiktą kasacinį skundą sakė, kad argumentai jame yra neteisinga, per švelni bausmė. Taip pat neteisingai konstatuota lengvinanti aplinkybė – nuoširdus prisipažinimas.
Paklaustas, ar šie argumentai yra pakankami tam, kad LAT pakeistų žemesnės instancijos teismų sprendimus, M. Vasiliauskas sakė: „Jei nemanyčiau, nebūtumėme teikę kasacinio skundo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra aiški, kada galima laikyti prisipažinimą nuoširdžiu. Ir jei asmuo tai daro tik priverstas įrodymų, tai neturėtų būti laikoma nuoširdžiu prisipažinimu“, – dėstė advokatas.
Pasiteiravus, ar nuoširdumo ir nenuoširdumo vertinimas vis dėlto nėra pernelyg subjektyvus dalykas, jurbarkietės gynėjas teigė: „Labai paprasta – jei apklausiant žmogų matoma, kad pirmoje apklausoje jis seka pasakas, jei taip grubiai žmogiška kalba galėčiau pasakyti, o po to, kai jis pamato, kad nukentėjusioji aiškiai davė parodymus, kuriuos bus sunku paneigti su savo išgalvota versija, pakeičia savo parodymus priderindamas juos prie to, ką iš nukentėjusiosios girdėjo – kokia jos buvo apklausa ir parodymai, tai – akivaizdu, kad nuoširdumas yra nesavalaikis, o iš pradžių buvo meluojama“.
Pašnekovas pridūrė manantis, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė nuteistajam padėtų pasiekti proceso tikslus šioje byloje.
Pasak M. Vasiliausko, jo ginamajai iki šiol tenka lankytis pas specialistus, kurie vykdo žandikaulio, dantų atkūrimo procedūras, bei pas psichologus.
Paliko galioti paskirtą bausmę
Primename, kad praėjusių metų spalio 29 dieną Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs nukentėjusiųjų, prokuroro ir nuteistojo apeliacinius skundus paliko galioti Tauragės apylinkės teismo sprendimą – jurbarkietės skriaudėjui skirti trejų metų ir keturių mėnesių bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Tačiau vaikinui tada buvo skirtas papildomas įpareigojimas – vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje.
„Teismas pažymėjo, kad bausmės vykdymas buvo atidėtas pagrįstai, nes šiuo atveju merginai padaryti sužalojimai buvo svarbūs individualizuojant bausmę. Tačiau sprendžiant klausimą dėl bausmės atidėjimo, buvo svarbi nuteistojo resocializacija – kaip jis vėl integravosi į visuomenę, kaip jis keitėsi“, – nuosprendžio paskelbimo dieną sakė Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.
Pasak jos, Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikti duomenys, kad vaikinas yra charakterizuojamas teigiamai – neturi neigiamų elgesio įpročių, nėra įtrauktas į vaikų rizikos grupę, atlygino žalą ir pateikė įrodymus, kad siekia pasikeisti – dalyvauja terapijose. Kaip teigta, šis nuteistojo poelgis, kai buvo sumušta nepilnametė, esą buvo atsitiktinis, įvykęs dėl neatsakingo alkoholio vartojimo.
Po nelaimės – medikų rankose
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną. Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką.
Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas. Įtariamasis buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai.
Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų. Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Žiauriai sumuštos jurbarkietės advokatas: kai kurie dalykai lieka už teismo durų 42
Siūlys skųsti sprendimą
„Manau, kad rekomenduosiu savo klientui skųsti minėtą sprendimą aukštesnės instancijos teismui“, – portalo žurnalistams kalbėjo M. Vasiliauskas.
Paklaustas, ar atstovaudamas nepilnametei jurbarkietei jis jaučiasi padaręs viską, ką galėjo, pašnekovas tarstelėjo: „Dėl savęs jaučiuosi visiškai ramus“.
Pabrėžus faktą, kad per sausio 23 dieną Tauragės apylinkės teisme vykusį posėdį atvejo tyrumą kuravusi prokurorė Edita Mikalainienė kaltinamajam siūlė skirti realią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, o vasario 27 dieną teismas nusprendė kitaip – vaikinas kalėjimo išvengs, nes jo bausmė atidėta trejiems metams paskiriant jaunuoliui auklėjamojo poveikio priemones, nukentėjusiosios advokatas pridūrė:
„Jau esu sakęs, kad viena – formaliai siūlyti penkerius metus, bet prieš tai kalbėti už gynėjo advokatą pasakant, koks yra geras kaltinamasis, kad vis dėlto jis yra jaunas ir panašiai. Viena yra pasiūlyti penkerius metus, kita – kalbėti prieš tai, kaip vis dėlto reikėtų svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tai yra teisiniai dalykai, kurie lieka už teismo durų, kai posėdžiai – uždari“, – detalizavo M. Vasiliauskas.
Žurnalistams pasiteiravus, kodėl nukentėjusiosios advokatas nedalyvavo ketvirtadienį vykusiame posėdyje, kur jurbarkietės skriaudėjas išgirdo nuosprendį, pašnekovas teigė, jog nuosprendžio paskelbimas yra tik formalumas.
„Važiuoti du šimtus kilometrų tam, kad paklausyčiau tą, ką aš gausiu raštu, tai jau nieko nekeičia – teismas perskaito tą, ką jau surašęs“, – kalbėjo jis.
Tai yra teisiniai dalykai, kurie lieka už teismo durų, kai posėdžiai – uždari.
Advokatą surado žinomi žmonės
Primename, kad praėjusių metų gegužę, kai kaimo turizmo sodyboje buvo žiauriai sumušta ir mėginta išžaginti nepilnametė jurbarkietė, į pagalbą jai suskubo žinomi žmonės. Verslininkė Daina Bosas ir komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis. Būtent jie surado nukentėjusiai merginai, kaip teigta, nemokamai atstovausiantį advokatą M. Vasiliauską ir grožio kliniką, kuri turėjo pagelbėti atitaisant nepilnametei padarytus sužalojimus.
D. Bosas ir Saugirdas Vaitulionis / M. Vaičiulio ir I. Gelūno / Fotobanko nuotr.
Kaip sakė specialistai, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, nepilnametei buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Merginos skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas.
Pasak prokuratūros, byloje jurbarkietės patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai.
Kalėjimo išvengė
Ketvirtadienį, kai Tauragės apylinkės teismas aštuoniolikmečiui vaikinui paskelbė nuosprendį, teisėjo padėjėjas Mindaugas Radvila, kalbėdamas apie teismo sprendimą, teigė, kad minėtas bausmės tipas taikytas todėl, kad jis anksčiau nusikaltęs ir teistas nebuvo, pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Be to, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis. Atsižvelgta ir į tai, kad vaikinas per metus nebuvo baustas administracine tvarka.
Jurbarkietės skriaudėjas per pirmąjį teismo posėdį verkė / TV3 nuotr.
„Nuteistasis savo noru nukentėjusiajai atlygino neturtinę žalą. Susitarė su Teritorine ligonių kasa dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo“, – detalizavo Tauragės apylinkės teismo atstovas.
Aštuoniolikmečiui teismas skyrė auklėjamojo poveikio priemones – per visą bausmės atidėjimo laikotarpį jaunuolis turės mokytis arba dirbti, nekeisti gyvenamosios vietos. Taip pat, kadangi vaikinas nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas jį įpareigojo dvylika mėnesių nevartoti alkoholinių gėrimų.
„Pastarosios auklėjamojo poveikio priemonės skirtos todėl, kad greičiau būtų atlyginta padaryta žala, kuri priteista nukentėjusiajai“, – akcentavo M. Radvila.
BNS pateiktais duomenimis, jurbarkietės skriaudėjas turės atlyginti 5 tūkst. eurų žalą nukentėjusiajai, 2 tūkst. eurų nukentėjusiosios tėvui ir padengti bylinėjimosi išlaidas.
