Didžiuliai žvalgybos plotai
Norvegija yra paskelbusi, kad, siekdama išgauti mineralus, kurie reikalingi klimato kaitos poveikiui mažinti, yra numačiusi išžvalgyti plotą jūrose, kuris yra pusantro karto didesnis nei pati Norvegijos sausumos teritorija.
Jūros dugno mineralų žvalgybos plotas yra 592 tūkst. kvadratinių kilometrų, o pačios Norvegijos plotas – 385 tūkst. kvadratinių kilometrų.
Jūros dugno žvalgybos planams jau yra pritaręs Norvegijos karalystės parlamentas (Stortingas), kurį sudaro 169 nariai. Sprendimas pradėti vykdyti Šiaurės, Norvegijos ir Barenco jūrų žvalgybą nebuvo paprastas. Norvegijoje yra labai daug prieš mineralų kasimą jūros dugne nusiteikusių žmonių. Manoma, kad mineralų kasimas iš jūros dugno gali sunaikinti jūros aplinką, žuvis ir viską, kas gyva, jūros dugno kalnakasybos rajonuose.
Dalis Norvegijos politinių jėgų planuoja pradėti kovą prieš vyriausybės planus iš jūros dugno kasti mineralus.
Žvalgyba: Norvegijos naftos direktoratas skelbia tokią galimą mineralų jūros dugne paieškos teritoriją, kuri 1,5 karto didesnė nei pačios Norvegijos teritorija. Norvegijos naftos direktorato (npd.no) nuotr.
Norvegija turtėjo iš jūros
Norvegija yra viena iš tų šalių, kurios daugiausia naudoja elektromobilių, fjorduose plaukioja vis daugiau laivų su alternatyvaus kuro varikliais.
Vis dėlto ne tai skatina Norvegiją skverbtis į jūros gelmes. Norvegijoje gamta nors ir yra graži, tačiau gyvenimo sąlygos tarp uolų visais laikais buvo skurdžios. Viena turtingiausių pasaulio valstybių Norvegija tapo ne tiek dėl gražių vaizdų, kiek dėl naudojimosi jūros teikiamomis gėrybėmis.
Norvegija garsėjo žvejyba, žuvų taukų gamyba. Po Antrojo pasaulinio karo ji daug investavo į naftos žvalgybą ir gavybą, dujų gavybą jūrose prie Norvegijos krantų. Nemažas pajamas Norvegija gauna ir iš sukurtų laivybos kompanijų, kruizinių laivų verslo, žuvų auginimo.
Mineralų kasimas iš jūros dugno laikoma nauja ir itin perspektyvia ateities Norvegijos verslo šaka.
Mineralų kasimas iš jūros dugno laikoma nauja ir itin perspektyvia ateities Norvegijos verslo šaka.
Įdomiausia yra tai, kad Norvegijoje prie naujos energetikos vystymo projektų stovi žinomos kompanijos ir tokios institucijos kaip Norvegijos naftos pramonės direktoratas, atskirų Norvegijos miestų Jūrų tyrimų institutai. Į naujų iškasenų paieškas jūros dugne planuoja įsilieti ir Bergeno universiteto giliųjų jūros vandenų tyrimų centras.
Manoma, kad naftininkai geriau nei bet kas suvokia, kad kuro gamybos iš naftos produktų era anksčiau ar vėliau baigsis. Todėl ieškoma naujų, aplinkai palankių energetikos gamybos šaltinių.
Norvegijos naftos pramonės direktoratas yra paskelbęs pradinio tyrimo duomenis, kur teigiama, kad Norvegijos šelfo zonos jūros dugno mineralus sudaro sulfidai, mangano pluta, kurioje rasta vario, kobalto, nikelio, cinko ir kitų junginių.
Tyrimas: specialus robotas ima mineralų mėginius iš Norvegijos jūros dugno. Bergeno jūrų universiteto nuotr.
Eksperimentams – šiaurės regionas
Norvegijos žiniasklaida skelbia, kad jų šalis gali tapti pirmąja pasaulyje, kuri energetinių išteklių naujos kartos įrenginiams ieškotų jūros dugne. Dabar tiek elektromobilių baterijų žaliavos, tiek komponentai vėjo jėgainėms ir kitiems naujos kartos įrenginiams kasami sausumos kasyklose ir ne Norvegijoje.
Norvegija planuoja vystyti ne vien mineralų kasimą jūros dugne, bet ir visą naujos energetikos komponentų gamybos grandinę. Nebūtų nieko nuostabaus, jei Norvegijoje atsirastų nauji, ypač efektyvūs elektromobiliai ar kitos priemonės.
Planuojama, kad mineralų kasimą jūrose tarsi eksperimento tvarka Norvegija pirmiausia pradėtų nuo šiaurinių regionų. Minimas Harstado regionas, kuris yra šiauriau nuo Lofoteno salų. Įdomu tai, kad Harstado gyventojai ir vietos savivalda nėra kategoriškai nusiteikę prieš mineralų kasybą jūroje šalia jų regiono. Manoma, kad nauja pramonė regione sukurtų daug naujų, gerai apmokamų darbo vietų ir vietiniams gyventojams.
Mineralai jūroje būtų kasami iš maždaug iki vieno kilometro gylio.
Bandydama vystyti naujos energetikos pramonę Norvegija daug investuoja ir į naujos kartos laivų kūrimą.
Neseniai pasirodė žinia, kad Stokholmo zonoje tarp salų eksperimento tvarka pradės plaukioti netaršiomis technologijomis pagaminti visiškai autonominiai keleiviniai laivai. Jų gamintojai ir eksperimento iniciatoriai – mokslininkai iš Norvegijos Bergeno jūrų universiteto.
