– Internete nepavyko rasti daug informacijos apie jus. Papasakokite, ką veikiate, kuo domitės, kuo gyvenate?

– Internete informacijos apie mane nedaug, nes nelabai mėgstu atvirauti viešojoje erdvėje. Esu baigusi anglų filologijos studijas, vertėjauju. Šiuo metu darbai truputį sustoję, tad daugiau laiko skiriu savo tinklaraščiui. Kalbant apie pomėgius tikrai sunku nepaminėti maisto. Jei negaminu pati, labai mėgstu valgyti kitų gamintą maistą, ypač keliaujant. Man patinka lankytis vietinėse kavinukėse ir užkandinėse, kuriose gaminamas autentiškas tos šalies maistas. Vasarą mėgstu rinkti gamtos gėrybes – žoleles prieskoniams ir arbatai, rudenį būtinai  grybauju. Karantino metu skaitau, žiūriu daug japoniško animė.

– Maisto gaminimas jums – pomėgis ar kasdienybė?

– Mano artimoje aplinkoje visi žino, kad dievinu maistą ir viską, kas su juo susiję. Gaminu beveik kasdien, vis išbandau ką nors naujo. Sakyčiau, tai pomėgis, labai praverčiantis kasdienybėje, – juk valgyti reikia kasdien.

– Kada ir kodėl kilo mintis kurti tinklaraštį?

– Mintis sukurti tinklaraštį kilo gana spontaniškai. Manau, tiesiog tam atėjo laikas. Gaminu nuo paauglystės, dažnai pasidalydavau savo receptais ir "Facebook" platformoje, tačiau nebuvo minčių kurti tinklaraštį. Galbūt todėl, kad ir taip užteko krūvio tiek mokykloje, tiek vėliau universitete. Kažką pagaminusi dažnai sulaukdavau klausimo: koks receptas? Pasidalydavau su prašančiu žmogumi, ir tiek. Viskas pasikeitė, kai apsigyvenau su sužadėtiniu. Jis pavalgęs man žerdavo komplimentus ir, atkreipęs dėmesį, kad "Instagram" platformoje seku daug maisto tinklaraštininkų, pamėtėjo man idėją sukurti savo puslapį. Nemeluosiu – iš pradžių daug dvejojau, galvojau, kad tų tinklaraštininkų jau ir taip užtenka, niekam nebus įdomu. Tačiau, padrąsinta mylimojo, sukūriau savo tinklaraštį ir nė kiek nesigailiu. Po truputį skinu savo sunkaus darbo vaisius ir labai tuo džiaugiuosi. Manau, kad mokėti gaminti yra taip pat svarbu, kaip plaukti ar užsirišti batus. Juk valgyti reikia kasdien. Noriu žmonėms dovanoti tą jausmą, kad jie patys sukūrė kažką skanaus, ir kad pasidalytų tuo džiaugsmu su savo šeima, draugais. Maistas skanus tiek, kiek į jį įdedi meilės. O meile reikia dalytis.

– Ką reiškia "minimali virtuvė"?

– Tuo metu, kai kūriau tinklaraštį, buvau susidomėjusi minimalistiniu gyvenimo būdu. Tais principais vadovaujuosi ir dabar, tad planavau apie tai rašyti savo tinklaraštyje. Tobulinant savo maisto gaminimo ir fotografijos įgūdžius, maistas užėmė dėmesio centrą ir jame liko. Pavadinimas taip pat liko. Dabar jo nekeisiu, kadangi savo auditorijai jau esu žinoma šiuo pavadinimu. Tačiau žodis "minimali" slepia ir kitas reikšmes. Pirmiausia – mano fotografavimo stilius. Stengiuosi savo gamintą maistą pateikti šviesiose, neapkrautose, minimalistinėse nuotraukose. Taip pat – ir mano požiūris į virtuvę. Pati sukuosi mažytėje buto virtuvėje ir tikiu, kad galima gaminti nuostabų maistą turint minimalią erdvę ir įrangą. Juokauju, kad mano virtuvė minimali, nes tiesiog neturiu vietos.

– Pastaruoju metu daugelis susirūpino sveika mityba. Kiek jūs tam skiriate dėmesio? Kokių sveikos mitybos principų laikotės?

– Man svarbiausia – sveika siela. O mano siela nebus laiminga, jei norėdama šokolado gausiu dvi datules. Tikriausiai, kaip ir kiekvienas kažkiek savimi besirūpinantis žmogus, kur galiu, kaip sakoma, nukertu kampus, – dedu mažiau aliejaus, cukraus ar patiekiu daugiau salotų šalia pagrindinio patiekalo. Vis dėlto maistas man yra didelis malonumas, tad nesibaidau ir sviesto, duonos ar sūrio. Taikau tokią taisyklę: jei patiekalas – riebesnis, skalsesnis, tai jo valgau mažesnę porciją. Kalbant apie mano tinklaraštį, jame yra ir sveikesnių ir ne tokių sveikų receptų. Kiekvienas pasirinks pagal save. Aš pati nebandau gaminti visko maksimaliai sveikai – tik maksimaliai skaniai. Pas mane nėra receptų jokiai mados dietai. Ar tai būtų ketogeninė dieta, ar maistas be glitimo, be riebalų. Bandau išlaikyti pusiausvyrą, nepulti į kraštutinumus – tai atsispindi ir mano tinklaraštyje. Nesu niekam alergiška, tad ir nesiūlau jokių alternatyvų. Manau, kad jei esate, pavyzdžiui, alergiški glitimui, geriau ieškoti receptų pas žmogų, kuris yra taip pat alergiškas ir viską papasakos iš asmeninės patirties. Noriu, kad mano puslapis atspindėtų mane, o ne madas.

– Ką labiausiai mėgstate gaminti?

– Gaminti mėgstu tai, ko nereikia tiksliai matuoti. Tad su kepiniais draugauju mažiausiai. Labiausiai mėgstu ir gaminti, ir valgyti karštuosius, antruosius, patiekalus. Mano varikliukas – Azijos virtuvė. Ji labai įdomi ir kitokia nei mūsų. Labai mėgstu visus saldžiarūgščius, aštrius ir umamio skonius. Mano sužadėtinis labiausiai mėgsta meksikietišką maistą, aš – taip pat, tad dažnai jį nudžiuginu. Tiesa, tai nebūtinai atsispindi mano tinklaraštyje, nes daugelį mėgstamiausių patiekalų gaminu vėl ir vėl, tad jų nefotografuoju ir nededu darkart į tinklaraštį. Stengiuosi išlaikyti įvairovę.

– Ką laikote didžiausiu savo pasiekimu virtuvėje?

– Vienareikšmiškai – "Napoleoną", kurį kepiau savo gimtadieniui. Nors receptas – ne mano, labai didžiuojuosi savimi, nes darbo buvo tikrai daug. Vieną dieną kepiau lakštus iki vidurnakčio. Kitą dieną sutepiau, dar kitą dieną apipjausčiau kraštus ir apklijavau trupiniais. Užtat po tų dviejų naktų šaldytuve jis buvo tokio minkštumo, tokio skanumo! Svečiai valgė ir gyrė, aš pati kartu su jais linksėjau galva ir sakiau, kad skanesnio nesu valgiusi.

– Ką patartumėte toms moterims, kurios norėtų kažką pasigaminti, bet nedrįsta net pradėti, nes vos paskaičius receptą joms atrodo, kad tai per daug sudėtinga ir nepavyks?

– Patarčiau neišsigąsti ilgo ingredientų sąrašo. Kartais skaitydama receptą pamatau, kad ingredientų sąrašas labai ilgas, o gaminimo procese – vos du trys žingsniai. Tad visada paskaitykite ir patiekalo gaminimo eigą – dažnai tai nebūna taip sudėtinga, kaip gali atrodyti pažvegus į ingredientų sąrašą. Jei receptas nereikalauja įmantrių indų ar prietaisų, turėtumėte susitvarkyti. Taip pat patarčiau pradėti nuo įprastų ingredientų – makaronų, bulvių, kopūstų, mėsos, pupelių, kiaušinių. O šiaip iš širdies sakau – nebijokite! Kas blogiausio gali nutikti? Jei budėsite prie puodo ir viską darysite pagal receptą, tikrai nebus nevalgoma. Aš tikiu, kad kiekvienas turime virėjo geną – tik reikia jį pažadinti.

Marokietiškas kuskusas su vištiena

– 2 vištos ketvirčiai (arba 4 šlaunelės),

– 1 šaukštas alyvuogių aliejaus,

– 1/2 citrinos sultys,

– 2–3 skiltelės česnako,

– 1 šaukštelis maltų kuminų,

– druskos ir pipirų pagal skonį,

– 1/2 poro koto (arba 1 nedidelis svogūnas),

– 1 puodelis sultinio (arba puodelis vandens ir 0,5 sultinio kubelio),

– 1 šaukštas harisos pastos (arba kito aštraus padažo – adžikos, aitriųjų paprikų pastos),

– 1/2 šaukštelio ciberžolės,

– 1/2 šaukštelio cinamono,

– 1/2 puodelio perlinio kuskuso.

Vištos ketvirčius aštriu peiliu perpjaukite pusiau – atskirkite blauzdeles nuo šlaunelių. Mėsą įtrinkite alyvuogių aliejaus, citrinų sulčių, pjaustytų česnakų, kuminų, druskos ir pipirų marinatu. Pamarinuokite 30–60 min. Įkaitinkite keptuvę ir sudėkite mėsą. Supilkite ir likusį marinatą. Mėsą iš abiejų pusių gerai apskrudinkite – maždaug po 3 min. vieną pusę. Išimkite vištieną iš keptuvės. Į tą pačią keptuvę sudėkite žiedais pjaustytą porą. Jei reikia, įpilkite truputį daugiau aliejaus. Kepkite, kol taps permatomas. Supilkite sultinį, sudėkite harisą (ar kitą naudojamą aštrų padažą), suberkite ciberžolę ir cinamoną. Gerai išmaišykite ir nuo keptuvės dugno nugramdykite vištienos likučius. Supilkite kuskusą ir sumaišykite. Kai sultinys užvirs, sudėkite atgal į keptuvę vištieną ir ant mažos ugnies maždaug 20 min. kaitinkite, kol ji iškeps.

Rūkytų skumbrių kotletukai

– 1 rūkyta skumbrė (aš naudojau šaltai rūkytą, bet tiks ir karštai).

– 450 g bulvių,

– 1 šaukštas maltų krienų,

– 1 saujelė smulkiai pjaustytų svogūnų laiškų,

– druskos ir pipirų pagal skonį.

Bulves nuskuskite, išvirkite ir palikite atvėsti. Išdarinėkite skumbrę – nulupkite odą, išimkite kaulus. Ant skumbrės dėkite krienus, svogūnų laiškus ir prieskonius. Druską berkite atsargiai, nes rūkyta žuvis – gana sūri. Galima ir iš viso neberti. Viską gerai išmaišykite. Bulves sutrinkite į košę ir sumaišykite su skumbre iki vientisos masės. Šlapiomis rankomis formuokite vienodo dydžio kotletukus. Aš kepiau 200 °C karščio orkaitėje 25 min., tačiau galima kepti ir ant alyvuogių aliejaus keptuvėje. Kepkite, kol kotletukai gražiai parus. Patiekite su šviežiomis daržovėmis ir mėgstamu padažu.

Citrininis keksas su avietėmis

– 100 g cukraus,

– 1 citrinos žievelė,

– 350 g miltų

– 2,5 šaukštelio kepimo miltelių,

– žiupsnelis druskos,

– 2 kiaušiniai,

– 4 šaukštai beskonio aliejaus (kokosų aliejų matuoti reikėtų ištirpintą),

– 50 g ištirpinto sviesto,

– 1 puodelis (250 ml) pieno,

– 1 puodelis aviečių, šviežių arba šaldytų (šaldytų neatšildyti!).

Glajui:

– 0,5 puodelio miltelinio cukraus,

– 1 šaukštas citrinų sulčių.

Cukrų rankomis pertrinkite su citrinos žievele, kol taps gelsvas ir kvapnus. Suberkite miltus, kepimo miltelius ir druską. Viską gerai išmaišykite. Atskirame dubenyje išplakite kiaušinius. Į kiaušinius įmaišykite aliejų ir tirpintą sviestą. Sviestas turi būti pravėsęs, kad neišeitų kiaušinienė. Taip pat įmaišykite pieną. Kiaušinių masę supilkite į miltus ir gerai išmaišykite (neplakite). Tešla turėtų būti gana tiršta. Atsargiai mentele įmaišykite avietes. Supilkite tešlą į riebalais pateptą kekso formą ir dėkite į iki 180 °C įkaitintą orkaitę. Kepkite apie valandą. Patikrinkite dantų krapštuku: jis, įsmeigus į keksą, turi būti sausas. Jei dar neiškepto kekso viršus per greitai ruduoja, pridenkite folija. Šakute iš citrinų sulčių ir miltelinio cukraus sumaišykite glajų. Jis turi būti tirštas, bet tekantis. Jei glajus per tirštas, įpilkite nedidelį šlakelį citrinų sulčių. Iškepusį keksą apliekite šiuo glajumi.

Kriaušių čatnis su spanguolėmis

– 3 didesnės kriaušės,

– 1 vidutinis svogūnas,

– 1 skiltelė česnako,

– 1/2 puodelio džiovintų spanguolių,

– 3/4 puodelio cukraus,

– 1/2 šaukštelio maltų kuminų,

– 1/2 šaukštelio maltų kalendrų,

– 1/4 šaukštelio kajeno paprikų,

– 1/2 šaukštelio cinamono,

– 1/2 šaukštelio druskos,

– 1/2 puodelio obuolių acto,

– 1/4 puodelio pomidorų pastos (ne padažo!).

Kriaušes ir svogūną supjaustykite nedideliais gabalėliais. Sudėkite į puodą storu dugnu ir kaitinkite ant vidutinės ugnies apie 5 min., kad išsiskirtų skystis. Sudėkite susmulkintą česnaką ir visus likusius ingredientus. Išmaišykite. Kaitinkite ant mažos ugnies neuždengtame puode, kol čatnis bus norimos konsistencijos. Retkarčiais pamaišykite. Aš kaitinau apie 50 min. Atvėsusį čatnį sudėkite į stiklainį ir laikykite šaldytuve.

Karštas šokoladas su romu

– 1 puodelis mėgstamo pieno,

– 2 gabalėliai (20 g) juodojo šokolado,

– 1 šaukštas kakavos,

– 1 šaukštelis medaus, agavų sirupo ar cukraus,

– žiupsnelis cinamono,

– 1 šaukštas romo,

– zefyrų ir šokolado papuošti (nebūtina).

Pieną, šokoladą, kakavą, cinamoną ir pasirinktą saldiklį supilkite į puodą ir kaitinkite ant silpnos ugnies. Gerai išmaišykite, kad kakava nesušoktų į gumulėlius. Kai šokoladas pradės garuoti, nukelkite puodą nuo ugnies. Supilkite romą ir išmaišykite. Pilkite šokoladą į puodelį. Galite  papuošti zefyrais ir tarkuotu šokoladu.