Teismas ketvirtadienį pranešė, kad iš dalies tenkino Konkurencijos tarybos prašymą ir J. Vanagui bei A. Jurgelionytei uždraudė šešis mėnesius eiti vadovo pareigas ir skyrė 4 tūkst. bei 2 tūkst. eurų dydžio baudas.

LVAT iš dalies pakeitė 2018 metų balandį priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo šiems asmenims buvo skirtos 920 ir 900 eurų baudos.

„Konkurencijos taryba aukštesnės instancijos teismo prašė skirti keturių įmonių, sudariusių kartelį, vadovams griežtesnę asmeninę atsakomybę: apriboti teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti kolegialaus priežiūros ir valdymo organo nariu nuo trejų iki penkerių metų ir skirti baudas nuo 7 tūkst. iki 14 tūkst. eurų“, – rašoma teismo pranešime.

LVAT nusprendė skirti griežtesnę sankciją nei pirmos instancijos teismas, tačiau švelnesnę, nei numatyta Konkurencijos įstatyme.

Teismas taip pat pripažino, kad vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui – jie turėjo ir galėjo tikėtis iš daromo konkurencijos teisės pažeidimo kilsiančių neigiamų teisinių padarinių.

Konkurencijos taryba 2015 metais nustatė, kad bendrovės „Ministerium“, „Nebūk briedis“ ir viešoji įstaiga „TV Europa“ sudarė kartelį, dalyvaudamos viešajame pirkime programinės įrangos sukūrimo darbams pirkti, o „Nebūk briedis“ ir viešoji įstaiga „Media medis“ sudarė draudžiamą susitarimą, dalyvaudamos viešajame pirkime viešinimo paslaugoms pirkti.

Socialdemokratų valdoma Birštono savivaldybės taryba įtartinomis aplinkybėmis už mažą kainą išnuomavo pastatą bendrovei, kuri į dalį jo patalpų įsileido Socialdemokratų partijos lyderio premjero Algirdo Butkevičiaus dukters Indrės Vaitasės verslą.

Pyragaičiai ir alkoholis

Praėjusiųjų metų liepos paskutiniomis dienomis Vilniuje, viename iš Sviliškių gatvėje esančių namų buvo užregistruota bendrovė "Banginuko vaišės". Registrų centro duomenimis, nuo pat pradžių iki dabar bendrovės direktorė ir vienintelė akcininkė – premjero dukra I.Vaitasė. Tačiau bendrovė veiklą pradeda ne sostinėje, bet Birštone. Giminingo pavadinimo poilsio namuose "Birštono banginukas" (Birštono herbe pavaizduotas vandens fontaną leidžiantis banginukas – aut. past.) vilniškė bendrovė tepraėjus pusei mėnesio nuo jos įsteigimo atidarė kepyklėlę-užkandinę "Banginuko vaišės".

Kepyklėlės-užkandinės atidarymo proga kalbėjo ne jos savininkė ir direktorė, bet atstove prisistačiusi vilnietė Milda Birbalienė. Jos teigimu, lankytojai čia galės ne tik užkąsti, bet ir išsinešti gardžių bandelių, fantastiškų sumuštinių ir picos, skanios ir šiltos sriubos, gardaus torto gabalėlį, sveikatai nekenksmingų gardumynų. Laikui bėgant paaiškėjo, kad tokio asortimento mažoka – Birštono savivaldybės taryba bendrovei leido prekiauti ir alkoholiu.

Kaip M.Birbalienė prisipažino dienraščio žurnalistui, ją su premjero dukra sieja draugiški santykiai. Kol I.Vaitasė yra vaiko priežiūros atostogose, ją ji laikinai pavaduoja. Tačiau ne vien draugystės gijos sieja abi moteris – jos perpus dalijasi Vilniuje įsteigtos, juridines bei verslo konsultacijas teikiančios bendrovės "Justificus" akcijomis. Registrų centro duomenimis, šios bendrovės direktorė yra I.Vaitasė.

Patiko merė

Dienraščiui pabandžius pasmalsauti, kaip "Banginuko vaišėms" pavyko nutūpti kurortiniame Birštone, abiejų bendrovių viešai skelbiamu direktorės telefonu atsiliepė ne I.Vaitasė, bet M.Birbalienė.

"Mes su kolege Indre nesustodamos dirbame savaitėmis – kol turime minčių ir idėjų vystyti veiklą. Vienoje konferencijoje pamatėme gerbiamą Birštono merė Nijolę. Mus taip sužavėjo pristatymas, kad atvykome į miestą. Pamatėme, kad tai labai šaunus miestelis. Vaikštant pastebėjome, kad trūksta vietos, kur žmogus, vaikščiodamas Nemuno pakrante, gali stabtelėti, kavos išgerti, bandelių užkrimsti. Taip ir kilo idėja. Patalpų ieškojome gal metus, bent jau pusmetį tai tikrai", – M.Birbalienė neslėpė, kad magnetas, pritraukęs ją ir I.Vaitasę į Birštoną buvo būtent šio kurorto merė, Lietuvos socialdemokratų partijos Birštono skyriaus pirmininkė Nijolė Dirginčienė.

Paklausus, ar kartais merė nebuvo ir tas asmuo, kuris padėjo susirasti patalpas kepyklėlei-užkandinei, M.Birbalienė kalbėjo trumpai: "Negaliu komentuoti. Aiškinti, kas, ką, kur yra nesąmonė. Mes visi čia vienas kitam padedame. Daugiau nekomentuoju."

I.Vaitasės maitinimo paslaugų verslas įsikūrė mieste, kur vadovauja socialdemokratai. Jų partijos lyderis – I.Vaitasės tėvas A.Butkevičius – mėgsta svečiuotis Birštone. Pavyzdžiui, 2013 m. birželį jis lankėsi miesto šventėje, 2015-aisiais – atidarant "Eglės" sanatoriją, kuriai anksčiau priklausė ir poliklinikos pastatas, šių metų sausį – Birštono gimnazijoje ir dalyvavo daugiafunkcio sporto centro statybos pradžią simbolizuojančios kapsulės įkasimo ceremonijoje.

Klausimai suerzino

Buvusios poliklinikos pastatas, kuriame įkurta kepyklėlė-užkandinė, nuosavybės teisėmis priklauso Birštono savivaldybei. Pastarosios taryba, paskelbusi nuomos konkursą, pastatą 50 metų išnuomojo Vilniuje 2011 m. spalį įsteigtai bendrovei "Freiluva". Jos direktorius ir vienintelis akcininkas – sostinės pašonėje veikiančio Antavilių pensionato ilgametis vadovas Bronislovas Freimantas. Ši bendrovė ir valdo pastate įkurtų 20 kambarių poilsio namus "Birštono banginukas".

M.Birbalienės paklausus, su kuo ir kokia patalpų nuomos ar subnuomos sutartis pasirašyta, verslininkė vėl buvo nekalbi: "O kodėl tokie klausimai? Ne apie veiklą, o kiti dalykai domina."

Pasmalsavus, ar kartais ne sutapimas, kad pastatas 50 metų išnuomotas vilniškei bendrovei, kurios savininką galima laikyti prijaučiantį socialdemokratams, pašnekovė prisipažino mažai ką žinanti apie verslo partnerį: "Aš net nežinau, kas ir kam priklauso. Keisti klausimai, geriau pateikite juos raštu. Su kolege pasižiūrėsime, kas čia tie mūsų nuomotojai. Mes suprakaitavusios dirbame, bet kartais rankos nusvyra išgirdus tokius klausimus."

M.Birbalienė slapukavo paklausus, kodėl "Banginuko vaišių" vienintelė akcininkė tėra I.Vaitasė, nors anksčiau įkurtos bendrovės akcijomis dalijasi perpus: "Tai yra konfidencialūs dalykai. Yra daug niuansų. Tai nesusiję su mūsų veikla. Tai yra mano šeimos klausimai – noriu, nenoriu... Gal nenorėsiu tęsti maitinimo veiklos? Tai niekam neturėtų būti įdomu."

Atsitvėrė tylos siena

Į šią I.Vaitasės verslo Birštone istoriją glaudžiai įsipina "Freiluva", kurios iš savivaldybės nuomojamose patalpose ir veikia "Banginuko vaišių" kepyklėlė-užkandinė.

Dienraščiui pakalbinus Birštono merę N.Dirginčienę ir paprašius plačiau pakomentuoti aplinkybes, kokiomis buvusios poliklinikos pastatas buvo išnuomotas sostinėje įsikūrusiai bendrovei, socialdemokratų atstovė sakė ne tik laiko neturinti, bet ir gerai neatsimenanti, kas vyko prieš keletą metų.

"Ko gero, nelabai daug bendrovių dalyvavo pastato nuomos konkurse. Yra protokolai, yra viskas. Buvo laikomasi visų procedūrų: taryba priėmė sprendimą, viskas užprotokoluota. Jūs turite paklausti raštu – arba atsakysime, arba ne. Įdomu, kodėl taip spauda domisi? Yra administracija, darbuotojai – jie ir turi pateikti. Ne meras atsakinėja", – Birštono merė, šiaip jau nevengianti bendrauti su spauda apie kurorto privalumus ir įžymybes, atsitvėrė tylos siena.

Atrodo, burnas užsisiuvo ir Birštono savivaldybės administracija. Dar praėjusios savaitės ketvirtadienį dienraštis e.paštu nusiuntė klausimus administracijos direktoriui socialdemokratui Valentinui Vincui Revuckui. Prabėjo trys darbo dienos – nei teigiamo, nei neigiamo atsakymo redakcija nesulaukė. Nors Visuomenės informavimo įstatymas įsakmiai reikalauja informaciją, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ar skleidėjams, žurnalistams pateikti ne vėliau kaip per vieną darbo dieną.

Birštono savivaldybės vadovai nepanoro atsakyti į pateiktus klausimus – kada ir kur buvo paskelbtas konkursas pastato nuomai, kokios buvo nuomos sąlygos, kokios bendrovės buvo pateikusios sąlygas, kokia nuomos sutarties su "Freiluva" esmė.

Griežti reikalavimai

Pastato nuomos istorijoje – daug keistų vingių.

2011 m. gegužės viduryje Birštono savivaldybės taryba patvirtino poliklinikos pastato specialiosios nuomos sąlygas ir reikalavimus viešojo konkurso dalyviams. Bendras pastato, stovinčio per 70 arų teritorijoje plotas – 355 kv. metrai. "Greta apgyvendinimo paslaugų pasiūlyti verslo idėją, atitinkančią bendruosius Birštono kurorto tikslus (…). Nuomos objekto naudojimo paskirtis – apgyvendinimo paslaugos: viešbučio, svečių namų, poilsio namų veikla", – specialiose nuomos sąlygose akcentavo Birštono savivaldybės taryba.

Taryba akcentavo – būsimasis investuotojas pastatui renovuoti ir įrengti turi skirti 0,8–3 mln. litų. Tvirtinta, kad pradinė nuomos kaina turėtų būti ne mažesnė kaip 1 litas už 1 kv. metrą.

Konkurso nuostatai griežtai reikalavo, kad nuomininkas turėtų bent 0,8 mln. litų ar ekvivalentišką sumą kita valiuta nuosavų lėšų arba galimybę skolintis. Šios lėšos turėtų užtikrinti statinio rekonstrukcijos ir vidaus įrengimo darbų kaštus, o nuomininko vidutinė metinė apyvarta per pastaruosius vienus metus arba nuo jo veiklos pradžios ne mažesnė statinio rekonstrukcijos vertės.

Iš pirmo žvilgsnio reikalavimai nuomos konkurso dalyviams lyg ir nesiskirtų nuo kitų panašių konkursų, jei ne vienas bet – konkurso sąlygose nebuvo įrašyta, kiek metų konkurso nugalėtojui bus leista pastatą nuomotis. O juk tai vienas iš pagrindinių konkurso akcentų – koks verslininkas ryšis investuoti į pastatą nežinodamas, kiek laiko galės jį nuomotis.

Vežimas prieš arklį

Taigi šiandien Birštono savivaldybės administracija pastatą, kuriame įsikūrė poilsio namai "Birštono banginukas" ir premjero dukters I.Vaitasės verslas, 50 metų išnuomojo vilnietei bendrovei "Freiluva", kuri kas mėnesį už 1 kv. metrą moka tik 1,1 lito arba vos trečdalį euro. Savivaldybės merė dienraščiui sakė, kad patalpų nuomos konkursas yra skaidrus. Tačiau faktai verčia tuo abejoti.

Kaip minėta, konkursas buvo paskelbtas 2011 m. gegužės pradžioje. "Freiluva" buvo įsteigta 2011 m. spalio 10 d., jos įstatinis kapitalas minimalus – 10 tūkst. litų. Bendrovė, Registrų centro duomenimis, jokios veiklos iki metų pabaigos nevykdė. Registrų centras neturi duomenų, kad ir sekančiais, 2012 arba 2013 m. bendrovė būtų vykdžiusi kokią nors veiklą. Taigi bendrovė negalėjo atitikti paskelbto nuomos konkurso sąlygų.

Nepaisant to, 2011 m. (redakcijai data nežinoma – aut. past.) Birštono savivaldybės administracijoje gimsta pastato nuomos sutarties su "Freiluva" projektas, kuriame aptariamos nuomotojo ir nuomininko teisės, ir pareigos. Nuomininkui pasiūlius projektą šiek tiek patobulinti ir savivaldybei sutikus tai padaryti, 2012 m. sausio 30 d. nuomos sutartis buvo pasirašyta. Tuo metu "Freiluva" net nebuvo PVM mokėtoja – tokia ji tapo tik metų pabaigoje.

Taigi sprendžiant iš šių faktų, "Freiluva" negalėjo turėti finansiškai motyvuotų sąlygų laimėti nuomos konkursą. Tokią išvadą daryti verčia ir Birštono savivaldybės parengta pastato nuomos sutartis su "Freiluva", praėjus vos keliems mėnesiams nuo bendrovės įkūrimo.

Prarado atmintį

"Tai buvo didelis konkursas", – paklaustas apie nuomos konkursą dienraščiui sakė "Freiluvos" savininkas B.Freimantas. Tačiau paklausus, kokios bendrovės dalyvavo tame konkurse, kalbėjo ką kitą: "Neprisimenu. Nebuvo nė vieno konkurento. Mes tik vieni pasiūlymą pateikėme."

Pašnekovo teigimu, konkurso sąlygas jis susirado "viename iš laikraščių, kurie spausdina skelbimus". Štai tada jam ir kilo mintis dalyvauti konkurse, tuo tikslu įsteigė bendrovę. Paklausus, kaip gi laimėjo konkursą, jei vienas iš pagrindinių reikalavimų – turėti ne mažiau 0,8 mln. litų nuosavų lėšų arba banko garantijas tokiai sumai, sakė neprisimenantis: "Nežinau, kaip ten buvo. Buvo anksčiau paskola paimta, ir savais, visokiais pinigais... Bet konkursą laimėjau."

B.Freimantas teigė taip pat neprisimenantis, kokia statybos bendrovė vykdė statybos ir renovacijos darbus, kas buvo darbų vykdytojai ir prižiūrėtojai: "Neprisimenu. Samdėme žmones ir jie vykdė. Iš Alytaus, iš Lazdijų, iš visur žmonės... Nežinau."

Pagaliau B.Freimantas prasitarė, kokios priežastys lėmė jo nežinojimą: "Tai kad aš ten nevažinėdavau, nedalyvaudavau." Tad kas galėtų būti tikrasis "Birštono banginuko" savininkas, pašnekovas taip ir neišdavė.

Jis neigė ir jo galimas simpatijas socialdemokratams bei pažintį su premjeru A.Butkevičiumi. "Paprašė mergaitės, aš sutikau – sakau, paruoškite sutartį. Neprisimenu, kaip jos atsirado. Aš nepažįstu tų mergaičių", – B.Freimanto teigimu, premjero dukros verslas į jo nuomojamas valdas atėjo "iš kiemo", o jis sutiko turėti verslo ryšių su nepažįstamomis damomis.

"Premjero dukra yra suaugęs žmogus, įgyvendinantis savo verslo idėjas, bet neprašantis premjero pagalbos. Kokiomis sąlygomis ji nuomojasi patalpas verslui, turėtumėte klausti jos pačios, nes Ministras Pirmininkas tokia informacija nedisponuoja. Duktė, nors ir yra bendrovės akcininkė, tačiau verslo idėją vysto kartu su drauge dviese. Turimas akcijas ji yra deklaravusi pagal galiojančius įstatymus", – taip į dienraščio užduotus klausimus atsakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Skandalas dėl "Ministerium"

15min.lt rugsėjį paskelbė publikaciją apie ryšių su visuomene bendrovę "Ministerium", kurios 50 proc. akcijų turėjo Algirdo  Butkevičiaus dukters vyras Evaldas Vaitasius. Premjeras to nebuvo nurodęs savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, vėliau ją papildė įrašu apie žento bendrovę.

Kaip teigiama portale 15min.lt, šią įmonę lydėjo sėkmė valstybiniuose konkursuose. Prieš E.Vaitasių viešųjų ryšių įmonę "Ministerium" valdė premjerui nemokamai patarinėjančios Dalios Kutraitės-Giedraitienės sūnus Simonas Giedraitis, o pati patarėja metus buvo "Ministerium" valdybos pirmininkė. Tačiau nei premjeras, nei D.Kutraitė-Giedraitienė ryšių su šia įmone ar jos akcininkais nebuvo deklaravę.

Pasirodžius publikacijai Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime A.Butkevičius pareiškė ją vertinąs kaip "purvinos rinkimų kampanijos" dalį ir sakė neatmetąs galimybės kreiptis į teismą dėl jo, kaip Vyriausybės vadovo, reputacijos menkinimo viešojoje erdvėje.

D.Kutraitė-Giedraitienė įteikė premjerui prašymą dėl pasitraukimo iš šių pareigų. Vėliau E.Vaitasius pardavė "Ministerium" akcijas.

Ūkio ministerija skųs teismui Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadą, jog jos skelbtas ir viešųjų ryšių ir renginių bendrovės „Ministerium“ laimėtas Europos Sąjungos (ES) paramos viešinimo konkursas buvo neskaidus.

„Pirkimo sąlygos prieš skelbiant viešai, buvo suderintos su Centrine projektų valdymo agentūra, kuri pastabų dėl suformuluotų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir vertinimo tvarkos nepateikė“, - pranešė Ūkio ministerija.

Ministerija taip pat nurodo, kad 2013 metų lapkritį paskelbto konkurso ekspertinis vertinimas atliktas pagal VPT direktoriaus patvirtintas rekomendacijas.

VPT ketvirtadienį pranešė, kad Ūkio ministerija neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatyme numatyto skaidrumo principo, pirkimo dokumentai nebuvo aiškūs ir tikslūs.

„Tiekėjų pasiūlymų vertinimui ministerija naudojo ekonominio naudingumo kriterijų, kurio viena sudedamųjų dalių yra pasiūlymo „kūrybiškumo“ vertinimas - organizacija tiksliai neaprašė šio kriterijaus vertinimo parametrų ir procedūros, todėl nebuvo užtikrintas objektyvus visų tiekėjų pasiūlymų vertinimas“, - rašoma VPT pranešime.

VPT taip pat nurodė, kad su konkurso laimėtojomis „Ministerium“ ir „Vox vera“ sudaryta sutartis jau yra beveik įvykdyta ir galioja iki gruodžio 1 dienos, todėl ji apsiribojo vertinimu ir išvados paviešinimu.

2014 metais Ūkio ministerija pirko viešinimo ir informavimo apie ES paramą televizijoje ir internete paslaugas, o jo laimėtojos buvo „Ministerium“ ir „Vox vera“, gavusios apie 281 tūkst. eurų užsakymą.

VPT taip pat tyrė ir Vidaus reikalų ministerijos skelbtą reportažų parengimo ir transliavimo per televiziją konkursą, kurį laimėjo „Ministerium“ ir „Idea Mecca“, pasiūliusios 256 tūkst eurų kainą. Pažeidimų rengiant šį konkursą VPT nenustatė.

„Ministerium“ akcininku anksčiau buvo premjero Algirdo Butkevičiaus žentas Evaldas Vaitasius, kuris jau yra pardavęs savo akcijas Mantui Krasauskui. Buvusi premjero visuomeninė patarėja Dalia Kutraitė - Giedraitienė, kuri yra vadovavusi „Ministerium“ valdybai, yra sakiuso, kad 50 proc. akcijų E.Vaitasius buvo įsigijęs iš paties M.Krasausko, kuris anksčiau jas įsigijo iš jos sūnaus Simono Giedraičio.

E.Vaitasius yra teigęs, kad užtarimų savo verslui iš premjero ar jo patarėjų niekada nėra prašęs ir tikino, kad įmonė jokios išskirtinės sėkmės viešuosiuose pirkimuose nesulaukė.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija yra atmetusi opozicijoje esančių konservatorių prašymą ištirti, ar A.Butkevičius nesinaudojo pareigomis asmeninei naudai gauti.

Bendrovė „Ministerium“, kurios akcininku anksčiau buvo ir premjero žentas Evaldas Vaitasius, ir dar trys programinės įrangos ir viešinimo paslaugų bendrovės už 2013 metais sudarytus kartelinius susitarimus turės sumokėti bendrą 34,7 tūkst. eurų baudą.

„Karteliai viešuosiuose pirkimuose yra laikomi vienu sunkiausių konkurencijos pažeidimų, nes jie daro žalą visai šalies ekonomikai“, – pranešime spaudai sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

„Tyrimas dėl kartelio įmonei „Ministerium“ niekaip nesusijęs nei su ministru pirmininku, nei su jo dukters vyru, nes tyrimas apėmė įmonės veiklą 2013 metais, kai Evaldas Vaitasius su įmone neturėjo nieko bendra. Dalį akcijų jis nusipirko tik šių metų balandį, o spalį jas pardavė“, - BNS sakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė Lazdauskienė.

Taryba už draudžiamą susitarimą „Ministerium“ skyrė 8,8 tūkst. eurų, bendrovei „Media medis“ - 15,7 tūkst. eurų, viešajai įstaigai „TV Europa“ - 2 tūkst. eurų baudas, bendrovei „Nebūk briedis“ - dvi baudas po 4,1 tūkst. eurų.

Taryba nustatė, kad „Ministerium“, „Nebūk briedis“ ir „TV Europa“ sudarė draudžiamą susitarimą, dalyvaudamos Kelių ir transporto tyrimo instituto programinės įrangos sukūrimo konkurse, o „Nebūk briedis“ ir „Media medis“ - Aplinkos ministerijos viešinimo paslaugų konkurse. Abu konkursai vyko 2013 metais.

KT paviešino įmonių susirašinėjimus, kurie atskleidžia, jog jų kainos buvo derinamos. Tarybos nutarime nurodomi tik susirašinėjusių asmenų inicialai ir pareigos, jų pavardes BNS gavo iš Registrų centro ar viešai prieinamos informacijos.

„Labas, turėjo informuoti apie šiokį tokį konkursą. Prisegu reikiamus dokumentus. Tiekėjo deklaracijoje reikia nurodyti tikrą dokumento numerį. Apie siūlomas kainas informuosiu vėliau“, - 2013 metų rugpjūtį tuometinei „Ministerium“ vadovei Aušrinei Jurgelionytei rašė tuometinis bendrovės „Nebūk briedis“ vadovas Andrius Mironovskis.

„Labas Jo, minėjo. Tai, jei gerai suprantu, čia mums prie šio pirkimo prisijungti ir visus dokumentus krauti per sistemą, taip?“, - rašė „Ministerium“ vadovė.

„Taip, kai tik suderinsiu galimas kainas, informuosiu“, - atsakė „Nebūk briedis“ vadovas.

Kelių ir transporto tyrimo instituto konkurse dalyvavo ir bendrovė „Lexita Web“. „Nebūk briedis“ vadovas rašė: „Turim paslaptingą konkurentą su mažesne kaina. Dabar derinu dėl jo pašalinimo iš pirkimų“.

„Nebūk briedis“ akcininkas ir vadovas Justinas Vanagas „Delfi“ kontaktuose nurodytas kaip pardavimų skyriaus prodiuseris. Tačiau „Delfi“ direktorius Vytautas Benokraitis BNS sakė, kad J.Vanagas nėra „Delfi“ darbuotojas, o laisvai samdomas konsultantas.

„Jis yra konsultantas (...). Laisvai samdomas“, - BNS sakė V.Benokraitis.

J.Vanagas savo „LinkedIn“ profilyje nurodo, kad 2012-2014 metais vadovavo „Delfi“ viešojo sektoriaus padaliniui, o iki šiol yra bendrovės prodiuseris.

J.Vanagas įmonei „Lexita Web“ siūlė konkurse dalyvauti jungtinės veiklos pagrindu, tačiau pastarosios vadovas Dalius Ulevičius informavo, kad jame ketina dalyvauti vienas.

Aplinkos ministerijos 2013 metų rugsėjį skelbtame informacinių grafikų rengimo konkurse į apklausą buvo pakviestos trys bendrovės: „Nebūk briedis“, „Media medis“ ir „Lukrecijos reklama“. Dvi pastarosios įmonės pasiūlymų nepateikė.

„Žiūrėk, tai žodžiu, tie žmonės yra apklausti žodžiu, iš tikro net neapklausti, bet ten jau tiesiog jie nepateikė pasiūlymo, mes parašėm ir viskas, bet jiems, jeigu ką, į juos atseit kreipėsi, tiesiog nedavė pasiūlymų“, - telefonu kalbėdamas su tuometiniu „Nebūk briedžio“ vadovu A.Mironovskiu, sakė tuometinis Aplinkos ministerijos atstovas, kuris įvardijamas inicialais P.P., įvardijamas kaip „buvęs žalio portalo ponas“.

Tuo metu ministerijos atstovu spaudai buvo Paulius Paulaitis, anksčiau dirbęs portalo grynas.lt redaktoriumi, dabar dirbantis europarlamentaro Valentino Mazuronio atstovu spaudai. Vėliau P.Paulaitis BNS patvirtino, kad dokumente minima jo pavardė.

„Siunčiu techninę specifikaciją infografikams. Galime keisti pagal savo kaip norime (kiekiai ir pan.)“, - elektroniniame laiške rašė P.Paulaitis.

Registrų centro duomenimis, bendrovės „Nebūk briedis“ vienintelis akcininkas yra J.Vanagas, o viešosios įstaigos „Media medis“ (buvęs Demokratinių iniciatyvų centras) steigėjai - J.Vanagas ir Vaidotas Sviderskis.

Bendrovę „Ministerium“ nuo šių metų balandžio iki spalio pradžios lygiomis dalimis valdė Mantas Krasauskas bei E.Vaitasius. Kilus skandalui dėl E.Vaitausiaus įsigytų „Ministerium“ akcijų bei bendrovės ryšių su buvusia premjero visuomenine konsultante Dalia Kutraite-Giedraitiene, premjero žentas savo akcijas pardavė M.Krasauskui.

Viešosios įstaigos „TV Europa“ (buvusi „Videoidėja“) steigėjas yra Algirdas Žvinakevičius.

A.Mironovskis savo „LinkedIn“ profilyje nurodo, kad iki 2013 metų rugsėjo dirbo „Delfi“ meno direktoriumi, o nuo 2012 iki šių metų birželio buvo bendrovės „Celence“ (dabar „Nebūk briedis“) vykdomasis kūrybos direktorius. Registrų centro duomenimis, šiuo metu jis vadovauja bendrovėms „CFlow“ ir „Darama“.

A.Jurgelionytė, anot „LinkedIn“, „Ministerium“ vadovavo iki 2014 metų vasario, kai, Registrų centro duomenimis, ją pakeitė įmonės akcininkas M.Krasauskas. Šiuo metu ji Vilniaus universitete užima žmogiškųjų išteklių plėtros departamento vadovės pareigas.

Tyrimą Konkurencijos taryba pradėjo šių metų sausio pabaigoje, gavusi informacijos iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT).

Tyrimui dėl premjero Algirdo Butkevičiaus žento Evaldo Vaitasiaus verslo Seime pritarusi valdančioji Darbo partijos frakcija kreipėsi į istorijos dalyvius ir gavo atsakymus su daugiau detalių apie viešųjų ryšių ir renginių organizavimo bendrovės „Ministerium“ akcijų pardavimą bei bendrovės veiklą.

Juose buvusi premjero visuomeninė konsultantė Dalia Kutraitė-Giedraitienė, E.Vaitasius bei „Ministerium“ akcininkas Mantas Krasauskas neigia opozicijos įtarimus, kad sandoris galėjo būti apsimestinis, taip pat pateikia skaičius dėl bendrovės laimėtų konkursų.

Opozicija iniciatyva Seime kelią skinasi projektas dėl premjero žento buvusio verslo skaidrumo pradėti parlamentinį tyrimą. Opozicija kelia klausimą, ar „Ministerium“ akcijų pardavimas premjero žentui „nebuvo apsimestinis sandoris, kuris galėtų būti vertinamas kaip atsilyginimas ar dovana ministro pirmininko šeimai“.

Ministro pirmininko žentas E.Vaitasius 50 proc. „Ministerium“ akcijų balandį įsigijo iš likusias įmonės akcijas valdžiusio Manto Krasausko, kuris anksčiau jas įsigijo iš buvusios premjero visuomeninės patarėjos Dalios Kutraitės-Giedraitienės sūnaus Simono Giedraičio. E.Vaitasius akcijas kilus skandalui pardavė. Šių sandorių kaina nebuvo atskleista, tačiau Darbo partijos gautuose atsakymuose teigiama, kad akcijos parduotos už tą pačią kainą, kaip ir buvo pirktos.

„Mes kreipėmės į koalicijos partnerius, socialdemokratus, prašydami pateikti atsakymus į klausimus, kurie suformuluoti komisijai, ar jie patys, ar premjeras, ar jo žentas, ar panašiai, galbūt žmonės, kurie turi  informacijos atsakant į tuos klausimus, ir mes gavome tą informaciją, tai D.Kutraitės-Giedraitienės, E.Vaitasiaus ir M.Krasausko atsakymai į komisijai siūlomus suformuluoti klausimus“, - spaudos konferencijoje Seime pristatydamas gautą informaciją sakė Darbo partijos vadovas Valentinas Mazuronis.

Pasak jo, partija, apsvarsčiusi gautus atsakymus, spręs, ar galutiniame balsavime parems iniciatyvą dėl premjero žento verslo pradėti parlamentinį tyrimą. „Išnagrinėję atsakymus priimsime sprendimą, ar tie atsakymai, mūsų nuomone, tinkami, pakankami, aiškūs ir daugiau nėra ko klausinėti. Jei atsakymai mūsų partijos žmonėms pasirodys tokie, mes galvosime dėl komisijos kūrimo būtinumo, jei pasirodys, kad nėra pakankamai aiškūs, išsamūs, bus kitas sprendimas“, - sakė V.Mazuronis.

Pateiktuose D.Kutraitės-Giedraitienės, E.Vaitasiaus ir M.Krasausko atsakymuose teigiama, kad pirkdamas „Ministerium“ akcijas E.Vaitasius atsiskaitė bankiniu pavedimu, iš karto atsiskaitydamas už įsigytas akcijas. Kaip teigiama atsakymuose, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo tvirtinama notariškai. Pažymima, kad tuo metu „Ministerium“ nepaskirstytas pelnas buvo 195 tūkst. litų (apie 56 tūkst. eurų).

Atsakymuose tvirtinama, kad sandoris nebuvo apsimestinis, kaip įtaria opozicija. „Ne, tai jokiu būdu nebuvo apsimestinis sandoris. Akcijų kaina buvo apskaičiuota įvertinus įvairius duomenis ir informaciją - pirmo ketvirčio neigiamą balansą, Konkurencijos tarybos pradėtą tyrimą, įstatinį kapitalą ir kita. Sandoris kategoriškai negali būti vertinamas kaip atsilyginimas ar dovana, nes jokių paslaugų iš ministro pirmininko ar jo šeimos nebuvo prašyta, taigi ir atsilyginti nebuvo už ką“, - teigiama atsakymuose.

Opozicijai kyla įtarimų ir tai, kad „Ministerium“ kai kuriuos valstybinius viešinimo konkursus laimėjo ne geriausia paslaugos kaina, bet pagal ekonominio naudingumo vertinimą. Atsakymuose pateikiami duomenys, kad „Ministerium“ viena ar su partneriais nuo įsteigimo dalyvavo 45 ekonominio naudingumo konkursuose, iš jų laimėjo 12.

Seimas po pateikimo pritarė opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus pateiktam nutarimo projektui, kuriuo siūloma pradėti parlamentinį tyrimą dėl bendrovės "Ministerium".

Su šia bendrove yra siejamas premjero Algirdo Butkevičiaus žentas, bendrovės akcininkas Evaldas Vaitasius ir buvusios premjero visuomeninės konsultantės Dalios Kutraitės-Giedraitienės sūnus, buvęs akcininkas Simonas Giedraitis. Būtų tiriama, ar socialdemokratai neatsidėkojo D.Kutraitei ar jos šeimos narių valdomoms įmonėms už pagalbą praėjusiųjų metų Seimo rinkimuose.

Viešai kratosi praeities

2012 m. vykusiuose Seimo rinkimuose socialdemokratams iš esmės talkino dvi bendrovės – bendrovė "Strateginių komunikacijų centras" bei VšĮ "Socialiniai partneriai". Pirmosios akcininke bei direktore buvo D.Kutraitė-Giedraitienė. Dalininkė bei steigėja ji buvo ir "Socialiniuose partneriuose".

Socialdemokratams atėjus į valdžią, D.Kutraitė-Giedraitienė tapo premjero visuomenine konsultante. 2013 m. pradžioje pildydama privačių interesų deklaraciją, ji teigė esanti tik VšĮ "Nacionalinė pažangos premija" direktorė, o uždarosios akcinės bendrovės akcijas iškart po rinkimų pardavusi UAB "Videvita". Sandorio vertė – 245 tūkst. litų.

"Aš nežinau, ar galima šią sumą skelbti, reikėtų atsiklausti ir to žmogaus, kuris mokėjo", – pradėjus pokalbį apie akcijų pardavimą, "Kauno dienai" sakė D.Kutraitė-Giedraitienė. Viešinimo galimybe ji abejojo net priminus, kad tai – vieša informacija.

Registrų centro duomenimis, bendrovės "Videvita" akcininkas ir direktorius – Raimundas Daubaras. Jis kartu su D.Kutraite-Giedraitiene buvo ir bendrovės "Strateginių komunikacijų centras" steigėjai bei bendraturčiai. Registrų centro duomenimis, už akcijas premjero visuomeninei konsultantei sumokėjusios bendrovės metinė apyvarta nesiekė ir trečdalio milijono litų. Tad kyla klausimas, iš ko gautus pinigus už parduotas akcijas deklaravo premjero konsultantė? Galbūt atsakymas – sėkmingi viešųjų pirkimų konkursai?

2012 m. lapkritį bendrovė "Lietuvos energija" paskelbė integruotos komunikacijos paslaugų viešojo pirkimo konkursą. 2013 m. kovą ji paskelbė konkurso laimėtojus – šiai veiklai susivienijusių dalyvių grupę: VšĮ "Socialiniai partneriai" ir bendrovę "Strateginių komunikacijų centras". Viešai teigta, kad per trejus metus "Lietuvos energijai" prireiks 50 val. strateginio konsultavimo, 200 val. projektų valdymo ir 1600 val. kitų integruotos komunikacijos paslaugų. Komunikacinėms priemonėms "Lietuvos energija" per artimiausius trejus metus planavo išleisti ne daugiau kaip 400 tūkst. litų.

"Ar jūs neklystate? Aš tikrai nepamenu, kad šios bendrovės būtų turėjusios kokių nors ryšių su "Lietuvos energija", – D.Kutraitė-Giedraitienė dar kartą kratosi praeities net patikslinus, kad tai – viešai skelbta informacija. Vėliau, pokalbio pabaigoje, taip ir neatsakiusi nė į vieną klausimą, neištveria: "O jūs pamenate, ką veikėte prieš trejus metus? Leiskite man ramiai anūkus auginti, aš jau treji metai su verslu nieko bendro neturiu."

Įdomu tai, kad D.Kutraitei-Giedraitienei tapus premjero visuomenine konsultante, jos vyras Virginijus Giedraitis dirbo VšĮ "Socialiniai partneriai".

Palesino milijonais

VŠĮ "Socialiniai partneriai" 2012–2015 m. dalyvavo ne vienoje dešimtyje viešųjų pirkimų kaip tiekėjas, tačiau laimėjo ne daugiau kaip dešimtį. Nepaisant to, sutarčių sumos pavydėtinos – socialdemokratų pagrindiniu bastionu vadinamos Susisiekimo ministerijos Lietuvos automobilių kelių direkcija paslaugas perka už daugiau kaip 143 tūkst. eurų, pati Susisiekimo ministerija atseikėja per 105 tūkst. eurų, socialdemokratams neabejinga bendrovė "Lietuvos energijos gamyba" – per 180 tūkst. eurų. O į "Socialinių partnerių" lesyklą daugiausiai įpila Žemės ūkio ministerija, kurioje socialdemokratai vaidina ne paskutinį vaidmenį – net 462 tūkst. eurų.

Pagrindiniai VšĮ "Socialiniai partneriai" partneriai viešuosiuose pirkimuose yra bendrovės "Strateginių komunikacijų centras", "Vox vera" ir "Ministerium". Pastarosios 50 proc. akcijų buvo nupirkęs, o kilus triukšmui pardavė premjero žentas E.Vaitasius.

Sūnus premjero žento nepažįsta?

Šiandien bendrovės "Ministerium" pagrindiniai akcininkai yra du – D.Kutraitės-Giedraitienės sūnus Simonas bei Mantas Krasauskas. Beje, būtent iš pastarojo akcijas buvo įsigijęs, o vėliau atgal pardavė premjero žentas E.Vaitasius. Su M.Krasausku 2007 m. pabaigoje D.Kutraitė-Giedraitienė įsteigė VšĮ "Socialiniai partneriai". Vyras iš pradžių net vadovavo šiai įstaigai.

Registrų centro duomenimis, 2012–2015 m. bendrovė "Ministerium" kaip tiekėja dalyvavo 50 viešųjų konkursų, laimėjo kas penktą. Dosniausiai bendrovei už paslaugas ketina atseikėti Žemės ūkio ministerija – per 1,8 mln. eurų. Bendrovė yra sudariusi paslaugų tiekimo sutartis su Vidaus reikalų ir Ūkio ministerijomis, kurių bendra vertė veik 630 tūkst. eurų. Veik 73 tūkst. eurų sutartis sudaryta su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, šiek tiek mažesnė – su Vilniaus VšĮ "Centrinė poliklinika". Pagrindiniai "Ministerium" partneriai viešuosiuose pirkimuose yra VšĮ "Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija", VšĮ "Socialiniai partneriai", bendrovė "Vox vera".

Paklausus, ar su ja bei jos sūnumi siejamų bendrovių laimėti viešieji konkursai nėra atlygis už pagalbą socialdemokratams per 2012 m. Seimo rinkimus, D.Kutraitė-Giedraitienė atsakė dvejopai: "Pirma, mano sūnus premjero žento nei pažįsta, nei yra jį matęs – visuomenei pateikta klaidinga informacija apie galimus jų ryšius. Kita vertus, kiek pamenu, socialdemokratams aš talkinau kaip fizinis asmuo, sudaręs sutartis su bendrovėmis." Tačiau paklausta, kodėl nedeklaravo tokių darbinių ryšių, pašnekovė konkretaus atsakymo nerado.

„Ministerium“ reikalauja, kad opozicinės Tėvynes sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Kubilius paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją. Esą konservatorių internetinėje svetainėje, adresu tsajunga.lt, viešai išplatintame pranešime spaudai „Premjere, ar pats paprašysite parlamentinio tyrimo, ar mums tuo reikės pasirūpinti?“ jis paskleidė tokius tikrovės neatitinkančius ir UAB „Ministerium“ dalykinę reputaciją pažeidžiančius duomenis:

„Matoma tokia įvykių chronologija: šis konkursas buvo paskelbtas po mėnesio, kai premjero žentas įsigijo akcijas, o pasibaigus konkursui žentas iš karto akcijas pardavė“;

“<...> Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus žentas „Ministerium“ turėtas akcijas pardavė po to, kai minėta bendrovė kartu su partneriais laimėjo daugiau kaip 2,2 mln. eurų vertės konkursą <...>“;

„Kaip šiandien paskelbė žiniasklaida, schema, kaip laimėti milijoninį Žemės ūkio ministerijos organizuojama konkursą, buvo sumanyta jau seniai, o sėkmei užsitikrinti dar buvo pakviestas į kompaniją ir premjero žentas.“;

„Atlikus išsamią valstybės užsakymus laimėjusių bendrovių analizę nuo 2012 m. matosi, kad premjero žentui tapus įmonės „Ministerium“ akcininku, įmonei pradėjo daug geriau sektis. Nuo 2012 m. randame įrašus apie 28 viešuosius pirkimus. Dalyvaudama pirmuosiuose 10 konkursų, „Ministerium“ laimėjo tik vieną. Žiūrint į antrąjį dešimtuką, iš 10 laimėjo 4, o šiais metais iš 8 laimėjo net 7.“;

2015-09-17 internetiniame naujienų portale 15min.lt publikacijoje „Premjerui Algirdui Butkevičiui Seime teko aiškintis dėl žento verslo“, cituojant Andrių Kubilių, buvo paskleisti tokie tikrovės neatitinkantys ir UAB „Ministerium“ dalykinę reputaciją pažeidžiantys duomenys:

„Jūsų žentas nemokamai, tai yra kaip dovaną, gavo šios įmonės 50 proc. akcijų su tokia pat galimybe ateityje iš jūsų Vyriausybės užsakymų viešinimui užsidirbti didelę pinigų sumą. Tokios dovanos liaudyje paprastai vadinamos kyšiais. Ar jums neatrodo, kad tai buvo tiesiog kyšis premjero šeimos artimiesiems? Ar jūs neplanuojate pats kreiptis dėl šios istorijos į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir kitas institucijas?“ – klausė A.Kubilius.

Esą šie viešai Jūsų paskleisti duomenys yra konstatuojamojo pobūdžio, jie neatitinka tikrovės ir pažeidžia „Ministerium“ dalykinę reputaciją.

„Ministerium“ savo rašte rašo, kad:

„Pirma, Jūsų minimas viešųjų pirkimų konkursas buvo paskelbtas 2014-09-15, šio konkurso techninių duomenų įvertinimo balai buvo paskelbti 2015-03-10, o vokų su kainomis plėšimo posėdis vyko 2015-04-08, t. y. iki Evaldo Vaitasiaus UAB „Ministerium“ akcijų  įsigijimo.

Antra, kaip viešai yra paskelbta žiniasklaidoje, UAB „Ministerium“ su partneriais laimėjo 1,8 mln., o ne 2,2 mln. eurų vertės viešųjų pirkimų konkursą. Atkreipiame dėmesį, jog „Ministerium“ dalis konsorciume – 40 proc., o pasiūlymo kaina buvo ženkliai mažesnė nei konkurentų.          

Trečia, Jūs viešai skleidžiate žinią, kad „schema, kaip laimėti milijoninį Žemės ūkio ministerijos organizuojama konkursą, buvo sumanyta jau seniai, o sėkmei užsitikrinti dar buvo pakviestas į kompaniją ir premjero žentas“. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad 15min korespondentas Š. Černiauskas, pirmasis aprašęs Evaldo Vaitasiaus dalyvavimą UAB „Ministerium“ veikloje, savo socialinio tinklo Facebook paskyroje aiškiai atsiriboja nuo Jūsų pateikiamo faktų iškraipymo. Situaciją puikiai išanalizavęs žurnalistas nurodo, kad:  „<...> buvo paskelbta [žiniasklaidoje] tik tiek, kad „Ministerium“ su kompanija laimėjo ŽŪM konkursą. Jokių schemų ar žento „pakvietimo į kompaniją“ dėl laimėjimo ten neįvardinta. Ačiū už supratimą“.           

Ketvirta, nuo 2012 iki 2015 metų spalio mėnesio UAB „Ministerium“ iš viso dalyvavo 85 viešųjų pirkimų konkursuose, kurių rezultatai šiai dienai yra aiškūs. Iš pirmųjų dešimt pirkimų įmonė laimėjo 6, iš antrojo dešimtuko – nei vieno, o šiais metais (skaičiuojant nuo sausio 1, o ne nuo Evaldo Vaitasiaus atėjimo) dalyvavo  17 konkursų, iš kurių laimėjo 8. Nuo šių metų balandžio, t.y. nuo Evaldo Vaitasiaus prisijungimo prie UAB „Ministerium“, įmonė yra gavusi pranešimus apie keturis laimėtus konkursus iš 8, kuriuose dalyvavo. Taigi, akivaizdu, kad Jūsų skelbiami skaičiai yra visiškai neatitinkantys tikrovės.

Penkta, kaip ne kartą viešai paaiškino tiek UAB „Ministerium“, tiek asmeniškai Evaldas Vaitasius, UAB „Ministerium“ akcijų perleidimo E. Vaitasiui metu sandorio suma buvo fiksuota šalių susitarimu, įvertinus visą su įmone susijusią informaciją – realų, o ne melagingai įvardintą nepaskirstytą pelną, mokestinius įsipareigojimus, pirmo ketvirčio preliminarius finansinius rodiklius, etc., o E. Vaitasius už įsigyjamas įmonės akcijas atsiskaitė iš karto po sandorio, bankiniu pavedimu, todėl Jūsų teiginiai, kad E. Vaitasius UAB „Ministerium“ gavo dovanų neatitinka tikrovės, klaidina visuomenę ir griauna UAB „Ministerium“ dalykinę reputaciją.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad UAB „Ministerium“ savo veiklą, tiek finansinę-mokestinę, tiek įmonės perleidimo, vykdo griežtai laikydamasi įstatymų. Visi finansinės atskaitomybės dokumentai ir dokumentai, patvirtinantys akcijų perėmimą bei jo sąlygas, taip pat viešųjų pirkimų konkursų dokumentai yra pateikti atitinkamoms valstybės institucijoms. Jūs, siekdamas sukurti sensaciją ir UAB „Ministerium“ sąskaita užsidirbti sau politinių dividendų, viešai skleidžiate melą ir darote didelę žalą UAB „Ministerium“ dalykinei reputacijai.“

Seimo opozicija trečiadienį inicijavo parlamentinį tyrimą dėl premjero Algirdo Butkevičiaus žento verslo.

37 parlamentarai iš konservatorių ir liberalų frakcijų siūlo aiškintis, „kaip ir kokiomis sąlygomis" įmonė „Ministerium“, kurios akcininku buvo Evaldas Vaitasius, „laimėjo stambius valstybinius viešinimo paslaugų konkursus“.

Opozicija siūlo tyrimą pavesti atlikti Seimo Antikorupcijos komisijai.

Ministro pirmininko žentas E.Vaitasius 50 proc. „Ministerium“ akcijų balandį įsigijo iš likusias įmonės akcijas valdžiusio Manto Krasausko, kuris anksčiau jas įsigijo iš buvusios premjero visuomeninės patarėjos Dalios Kutraitės-Giedraitienės sūnaus Simono Giedraičio.

Opozicija kelia klausimą, „ar tai nebuvo apsimestinis sandoris, kuris galėtų būti vertinamas kaip atsilyginimas ar dovana ministro pirmininko šeimai“.

E.Vaitasius spalio pradžioje akcijas pardavė. Šių sandorių kaina nebuvo atskleista.

Premjeras A.Butkevičius teigia, kad šioje situacijoje jo šeimos nariais pasinaudota kaip įrankiu „purvinoje politinėje kovoje“. Jis tikino nedaręs jokios įtakos šeimos verslui.

Premjero atstovė spaudai BNS trečiadienį sakė, kad į visus klausimus turi atsakyti kompetentingos institucijos, o „parlamentas tikriausiai turi svarbesnių darbų“.

„Opozicija turi teisę kreiptis į visas institucijas ar naudotis jai suteiktomis galiomis pagal Seimo statutą, tačiau jei klausimas iš tiesų rimtas, ir turėtų bent mažiausių korupcijos apraiškų, jį tikriausiai tirtų teisinės institucijos. Opozicija yra pateikusi kreipimąsi į STT, VMI ir kitas institucijas, manome, kad būtent tos institucijos ir atsakys į visus klausimus, jei kam nors jų dar yra likę. O parlamentas tikriausiai turi svarbesnių darbų ir Lietuvos žmonėms reikalingesnių nepriimtų sprendimų, kuriems derėtų sutelkti dėmesį“, - BNS sakė Evelina Butkutė - Lazdauskienė.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė tvirtino esanti už skaidrumą. Anot jos, visos abejonės turi būti išsklaidytos.

„Aš asmeniškai pasisakau už atvirumą ir skaidrumą, nes tik taip galima išsklaidyti visas kylančias abejones. Dėl parlamentinio tyrimo turės apsispręsti visas Seimas, bet labai norėčiau, kad tokios iniciatyvos netaptų politinės kovos įrankiais“, - parlamento vadovės komentarą BNS perdavė jos sekretoriatas.

Tuo metu partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Petras Gražulis BNS sakė nematąs, ką betirti, kai E.Vaitasius pardavė akcijas.

„Akcijas jau pardavė, ką čia jau tyrinėti? Lietuvoje padaryta daug stambių ekonominių nusikaltimų, padaryta žala valstybei, va, čia tai reikėtų tirti. (...) Dabar mes iš musės padarome dramblį, o iš dramblio - musę“, - teigė politikas.

Dėl to, ar pradėti parlamentinį tyrimą, turėtų balsuoti visas Seimas. Sprendimui priimti reikia paprastos balsų daugumos.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) šiuo metu tiria kelis „Ministerium“ laimėtus konkursus, o Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nenustačiusi nusikaltimo požymių įmonės veikloje praėjusią savaitę atsisakė pradėti tyrimą.

Konkurencijos taryba liepą jau pradėjo tyrimą dėl galimo bendrovės dalyvimo karteliniuose susitarimuose.

Premjero Algirdo Butkevičiaus žentas jau nebėra viešųjų ryšių ir renginių organizavimo bendrovės „Ministerium“ akcininku.

Registrų centro duomenimis, spalio 6 dieną įregistruotas vienintelis įmonės akcininkas - Mantas Krasauskas.

Premjero žentas Evaldas Vaitasius praėjusią savaitę paskelbė parduodantis savo valdomas 50 proc. bendrovės „Ministerium“ akcijas. A.Butkevičius tuomet teigė tikįs, kad sprendimas parduoti akcijas „grąžins šeimai ramybę“.

E.Vaitasius 50 proc. „Ministerium“ akcijų šiemet balandį įsigijo iš likusias įmonės akcijas valdžiusio M.Krasausko, kuris anksčiau jas įsigijo iš buvusios premjero visuomeninės patarėjos Dalios Kutraitės-Giedraitienės sūnaus Simono Giedraičio.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) šiuo metu tiria kelis „Ministerium“ laimėtus konkursus, o Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nenustačiusi nusikaltimo požymių įmonės veikloje praėjusią savaitę atsisakė pradėti tyrimą.

Konkurencijos taryba liepą jau pradėjo tyrimą dėl galimo bendrovės dalyvavimo karteliniuose susitarimuose.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) tirs du viešųjų ryšių ir renginių organizavimo įmonės „Ministerium“, kurios akcijų vis dar turi premjero Algirdo Butkevičiaus žentas, laimėtus konkursus. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį patvirtino atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės veiklos.

VPT BNS informavo, kad jos Kontrolės skyriui perduoti du viešieji pirkimai, kurių laimėtoju paskelbta „Ministerium“.

Pirmuoju - šių metų viduryje - skelbtu konkursu Vidaus reikalų ministerija ieškojo įmonės, kuri parengtų televizijos reportažus. Konkurso nugalėtojais tapo „Ministerium“ ir „Idea Mecca“, sandorio vertė siekė maždaug 256 tūkst. eurų.

Antruoju - 2014 metų pradžioje - skelbtu konkursu Ūkio ministerija pirko viešinimo ir informavimo apie Europos Sąjungos paramą televizijoje ir internete paslaugas, o jo laimėtojomis paskelbtos „Ministerium“ ir „Vox vera“, gavusios apie 281 tūkst. eurų užsakymą.

STT pareiškė nenustačiusi nusikaltimo požymių „Ministerium“ veikloje.

„Buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal tą (Seimo narės konservatorės Agnės Bilotaitės - BNS) pareiškimą“, - BNS sakė STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas.

Konkurencijos taryba liepą jau pradėjo tyrimą, ar bendrovė nedalyvavo karteliniuose susitarimuose.

Trečiadienį ministro pirmininko žentas Evaldas Vaitasius pranešė parduodantis „Ministerium“ akcijas. Pasak buvusios premjero visuomeninės patarėjos Dalios Kutraitės-Giedraitienės, 50 proc. akcijų šiemet balandį E.Vaitasius įsigijo iš likusias akcijas valdžiusio Manto Krasausko, kuris anksčiau jas įsigijo iš jos sūnaus Simono Giedraičio.

D.Kutraitė-Giedraitienė, kuri yra vadovavusi „Ministerium“ valdybai, neseniai pasitraukė iš premjero patarėjos pareigų.

E.Vaitasius yra teigęs, kad užtarimų savo verslui iš premjero ar jo patarėjų niekada nėra prašęs ir tikino, kad įmonė jokios išskirtinės sėkmės viešuosiuose pirkimuose nesulaukė.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atmetė opozicijoje esančių konservatorių prašymą ištirti, ar A.Butkevičius nesinaudojo pareigomis asmeninei naudai gauti.