Rusijos prezidentas praėjusią savaitę perspėjo, kad jei Suomijoje ir Švedijoje bus dislokuotas NATO karinis kontingentas ir išplėsta karinė infrastruktūra, „mes būsime priversti imtis simetrinio atsako ir kelti tokią pat grėsmę šioms teritorijoms“.

„Neturime planų padidinti karinį buvimą nė vienoje iš šių šalių, abi jos turi didelės apimties nacionalines pajėgas. Jos yra pajėgios apsiginti“, – interviu naujienų agentūrai AFP teigė M. Geoana. Pasak NATO vadovo pavaduotojo, „šiose šalyse neketiname steigti NATO bazių, nes jos pasižymi didele karine ir strategine branda“.

Antradienį buvo oficialiai pradėtas Suomijos ir Švedijos priėmimo į NATO procesas. Tam, kad šios šalys galėtų tapti visavertėmis Aljanso narėmis, pritariamąjį žodį dar turi tarti visų 30 NATO šalių narių parlamentai. Esama būgštavimų, kad žalią šviesą šių šalių narystei ne iš karto uždegs Turkijos parlamentas, nepaisant to, jog su Ankara buvo sudarytas principinis susitarimas dėl jos anksčiau išsakytų prieštaravimų.

M. Geoana išreiškė viltis, kad Suomijos ir Švedijos priėmimas į NATO bus greitas ir nurodė, kad „daugelis šalių jau žengė žingsnius“ jų stojimo ratifikavimo link. Nepaisant to, M. Geoana nenurodė konkretaus tolesnių įvykių tvarkaraščio.

Maskva pati „panaikino bet kokį NATO ir Rusijos Steigiamojo akto turinį“, užpuolusi Ukrainą ir sustabdžiusi dialogą su aljansu, sakė Mircea Geoana agentūrai AFP.

Pagal 1997 metų Steigiamąjį aktą, kuriuo siekta iš naujo sureguliuoti Rusijos ir aljanso santykius, abi pusės susitarė dirbti „užkertant kelią bet kokiam potencialiai grėsmingam įprastinių pajėgų telkimui sutartuose Europos regionuose, įskaitant Vidurio ir Rytų Europą“.

Iš tikrųjų šis Steigiamasis aktas iš esmės neveikia dėl Rusijos.

„Jie priėmė sprendimus, prisiėmė įsipareigojimus nepulti kaimynų, ką jie dabar daro, ir reguliariai konsultuotis su NATO, ko nedaro“, – sakė M. Geoana, kalbėdamas Lietuvos sostinėje Vilniuje.

„Taigi manau, kad iš tikrųjų šis Steigiamasis aktas iš esmės neveikia dėl Rusijos“, – pridūrė jis.

Pasak jo, Rusija faktiškai nesilaikė 1997 metų susitarimo sąlygų: „Dabar neturime jokių apribojimų turėti tvirtą poziciją rytiniame flange ir užtikrinti, kad kiekvienas NATO teritorijos kvadratinis centimetras mūsų sąjungininkų būtų ginamas pagal 5 straipsnį“.

NATO sutarties 5 straipsnyje kalbama apie kolektyvinę gynybą, kurioje teigiama, kad vienos narės užpuolimas yra visų narių užpuolimas.

M. Geoana nepateikė jokių detalių apie tokį planuojamą dislokavimą, tačiau sakė, kad tikisi „tvirto, lankstaus ir tvaraus buvimo“.

2017 metais NATO jau buvo dislokavusi tarptautines taktines grupes Baltijos šalyse ir Lenkijoje kaip atgrasomąją priemonę. Vasario pabaigoje Rusijai įsiveržus į Ukrainą, aljansas nusiuntė pastiprinimą.

Baltijos šalys paragino sąjungininkes dalyvauti intensyviau, įskaitant brigadų, kurios pakeistų mažesnes taktines grupes, kūrimą.

Birželio viduryje NATO valstybių gynybos ministrai susitiks aptarti šio ir kitų klausimų, o birželio pabaigoje Madride vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime NATO valstybių narių vadovai susirinks patvirtinti visų pokyčių.

„Mūsų užduotis yra padėti Ukrainai laimėti šį karą, nes jie gali laimėti šį karą, ir taip pat sukurti sąlygas, kurios leistų tokius (Rusijos – BNS) veiksmus pasmerkti tarptautinėje bendruomenėje“, – interviu BNS Vilniuje sekmadienį sakė M. Geoana.

„Prezidentas (Volodymyras – BNS) Zelenskis ir jo Vyriausybė turi nuspręsti, ką reiškia pergalė, o mes esame tam, kad jam ir jo Vyriausybei padėtume turėti stipriausias įmanomas derybines pozicijas, kai ateis metas diplomatijai, nes metas diplomatijai ir politiniam sprendimui tikrai ateis“, – pridūrė jis.

Pasak pareigūno, Aljansas jau nuo 2014 metų Krymo aneksijos padėjo Ukrainai modernizuoti savo kariuomenę.

„Niekas nenuvertina didžiulės Ukrainos žmonių drąsos, heroizmo ir pasiaukojimo, tačiau mes čia taip pat atlikome vaidmenį ir toliau jį atliksime, kad daugeliu būdų padėtume Ukrainai“, – sakė NATO vadovo Jenso Stoltenbergo pavaduotojas.

Jis taip pat teigė, kad NATO birželį viršūnių susitikime Madride apsispręs stiprinti savo buvimą rytuose.

Nors M. Geoana neatskleidė konkrečių pajėgumų, kurie bus atsiųsti, jis tvirtino, kad tai turėtų būti „tvirtas, lankstus ir tvarus“ buvimas, atsiunčiant įvairius pajėgumus.

NATO pareigūnas taip pat sakė matęs naujienas, jog lietuviai surinko daugiau nei 5 mln. eurų koviniam dronui „Bayraktar“ Ukrainai nupirkti.

„Tai nuostabi Lietuvos žmonių, ne tik vyriausybės, parlamento ar verslo, solidarumo išraiška“, – kalbėjo jis.

– Regiono šalys laukia NATO viršūnių susitikimo Madride, nes čia tikisi sprendimų, kurie sustiprins NATO rytinį sparną, tęsiantis Rusijos invazijai Ukrainoje. Pradžiai, ar galite pasakyti, dėl ko NATO šalys šiuo metu sutaria?

– Madride mūsų lyderiai apsispręs dėl ilgalaikės mūsų buvimo adaptacijos. Tai nevyksta vakuume. 2017 metais dislokavome kovines grupes trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, nusprendėme suformuoti keturias naujas tokias kovines grupes Aljanso pietryčiuose. Pirmą kartą aktyvavome NATO Greitojo reagavimo pajėgas, rytiniame sparne dislokavome NATO pavaldžių 40 tūkst. karių, 100 tūkst. JAV karių, šimtai naikintuvų ir karinių laivų yra Europoje ir taip toliau.

Dabar dirbame prie to, kaip tiksliai atrodys mūsų buvimo forma ir kontūrai, dėl to apsispręs mūsų lyderiai. Akivaizdu, kad mūsų buvimas bus tvirtesnis. Akivaizdu, kad tame dalyvaus įvairių rūšių pajėgos.

– Turite omenyje sausumą, jūrą ir orą, teisingai?

– Taip, o taip pat kibernetines ir kosmoso pajėgas. Turėsime naują priešraketinės gynybos architektūros kartą, kas yra labai svarbu, o rytiniame sparne patruliuos šimtai NATO naikintuvų.

Suprantame susidomėjimą kiekiais, tačiau norėčiau pabrėžti kokybės klausimą. Tikimės labai rimtų mūsų lyderių sprendimų Madride.

– Vis dėlto kalbant apie kiekybę, Baltijos šalys ir Lenkija prašo jose dislokuotus priešakinių pajėgų batalionus padidinti iki brigados dydžio vienetų, tai reikštų, jog sąjungininkų karių šalyse skaičius išaugtų kelis kartus. Ar šalių vadovai pritars tokiam žingsniui?

– Dėl to turi sutarti vadovai. (...) Visa tai vyksta ne tik dėl Rusijos karo Ukrainoje, bet taip pat dėl to, jog mūsų lyderiai yra patvirtinę naujos kartos karinį planavimą, pavadintą „Euroatlantinės erdvės atgrasymas ir gynyba“. Keičiame nacionalinius gynybos planus regioninės gynybos planais, bendradarbiaujame ne tik teritorinės gynybos, bet ir naujų technologijų klausimais. (...) Taigi, dėl to turės apsispręsti mūsų lyderiai. Taip pat birželio 15-16 dienomis vyks NATO gynybos ministrų susitikimas. Įprastai, tai būna taškas, kada pasiekiamas politinis-karinis sprendimas, dėl kurio patvirtinimo vėliau apsispręs lyderiai.

– Kai kurie pareigūnai Vilniuje neviešai reiškia nerimą, kad dalis NATO šalių norėtų sugrįžti į ankstesnį santykių su Rusija lygį, taigi nenori drastiškų, reikšmingų pokyčių, kalbant apie NATO buvimą rytiniame sparne. Be to, Lietuvos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė nematęs aiškių NATO pažadų sustiprinti buvimą. Kaip į tai reaguojate?

Nematome nieko Aljanse, kas siūlytų grįžti prie įprastų santykių su Rusija. Rusija giliai supurtė Europos saugumo architektūrą.

Mes padedame Ukrainai. Vakar (šeštadienį – BNS) mačiau puikias naujienas, kad Lietuvos piliečiai surinko pinigus dronui Ukrainai. Tai nuostabi Lietuvos žmonių, ne tik vyriausybės, parlamento ar verslo, solidarumo išraiška.

Pasikartosiu, mes tikimės tvirto, lankstaus ir tvaraus buvimo rytiniame sparne. Šiuo metu dėl to deramasi ir esu tikras, kad mūsų lyderiai priims geriausią sprendimą, kad būtume tvirti, įvairūs, lankstūs ir tvarūs žiūrint į ateitį. Esu įsitikinęs, kad mūsų lyderiai priims teisingus sprendimus.

– Ar Rusija bus įvardyta grėsme Aljansui?

– Vėlgi, dėl naujos NATO strateginės koncepcijos šiuo metu deramės. Vienas dalykas akivaizdus. Pastarojoje koncepcijoje, priimtoje 2010 metais, Rusija yra įvardyta strategine partnere. Dėl Rusijos veiksmų tai dabar skamba neadekvačiai. Akivaizdu, kad Rusija yra reikšmingiausia grėsme Europos taikai ir saugumui. Aišku, terorizmas yra taip pat reikšminga grėsmė.

Negaliu spręsti, kaip atrodys (strateginės koncepcijos – BNS) žodynas, nes tai bus derybų rezultatas, bet žinau, jog tai bus tvirtas, nedviprasmiškas žodynas Rusijos atžvilgiu.

– O kaip dėl 1997-ųjų NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimo? Kai kurios šalys, įskaitant Baltijos valstybes, nori atsisakyti šio susitarimo, nes jis, anot jų, paseno.

– Rusija iš esmės panaikino bet kokį šio Steigiamojo akto turinį. Ji priėmė sprendimus, ji prisiėmė įsipareigojimus nesiimti agresijos prieš kaimynes, tačiau ji tai daro, ir reguliariai konsultuotis su NATO, tačiau ji to nedaro. Manau, kad šis aktas iš esmės neveikia dėl Rusijos kaltės. Kaip tai apibūdinti, yra niuansų klausimas, bet iš esmės Rusija pasitraukė iš šio su mumis sudaryto susitarimo, todėl dabar nebesusiduriame su jokiais apribojimais turėti tvirtą NATO buvimą rytiniame sparne ir užtikrinti, kad kiekvienas NATO teritorijos kvadratinis colis bus saugomas NATO Penktojo straipsnio ir mūsų sąjungininkų.

– Ta linkme ir norėjau klausti: susitarimu NATO įsipareigojo dislokuoti reikšmingus pajėgumus rytiniame...

– Mes nemanome, kad esame kažkuo saistomi vien dėl to, kad Rusija pati atsitraukė nuo šio susitarimo turinio.

– Ar viršūnių susitikime Madride NATO pakvies Švediją ir Suomiją prisijungti prie Aljanso?

– Sveikiname šių labai svarbių, sakyčiau, turbūt artimiausių NATO partnerių sprendimus. Visame pasaulyje turime 37 partneres. Švedija ir Suomija tokios itin artimos NATO buvo ilgus metus. (...)

Žinoma, tai Aljansas, kuris veikia konsensusu ir omenyje turime visų NATO sąjungininkų interesus.

Žinome, kad šiuo metu tarp suinteresuotųjų pusių vyksta diskusijos, ir esame įsitikinę, kad prisijungimo procedūra prasidės. Prie mūsų prisijungs dvi labai vertinamos sąjungininkės, kurios ne tik prisidės prie Baltijos jūros regiono saugumo, bet ir prie kitų NATO dimensijų – kibernetinės, pilietinio atsparumo, technologijų.

– Ar NATO planuoja kaip nors tarpininkauti Švedijos ir Suomijos bei Turkijos deryboms, kad padėtų išspręsti šiuos nesutarimus?

– Gerai, kad šiuo metu vyksta tiesioginės derybos tarp suinteresuotųjų pusių. Generalinis sekretorius (Jensas – BNS) Stoltenbergas pasiūlė savo biuro pagalbą ir jeigu matysime poreikį jam arba mums įsitraukti, žinoma, kad tai padarysime. Tačiau esame įsitikinę, kad ši diskusija atlieps vienos mūsų sąjungininkės poreikius ir jos kartu ras konsensusą, kad šios dvi labai vertinamos naujos sąjungininkės prisijungtų prie Aljanso.

– NATO tiesiogiai neįsitraukė į karą Ukrainoje, Aljanso narės atskirai teikia Ukrainai karinę, humanitarinę ir kitokią pagalbą. Tačiau ar NATO turi tikslą šiame konflikte?

– Padėjome Ukrainai transformuoti savo ginkluotąsias pajėgas jau nuo neteisėtos Krymo aneksijos laikų. NATO padeda užtikrinti, kad Ukrainos (kariuomenė – BNS) atitiktų NATO standartus. Niekas nenuvertina didžiulės Ukrainos žmonių drąsos, heroizmo ir pasiaukojimo, tačiau mes čia taip pat atlikome vaidmenį ir toliau jį atliksime, kad daugeliu būdų padėtume Ukrainai.

Sąjungininkės pasirinko naudoti kitą mechanizmą, pavyzdžiui, Ramšteino procesą, rinkti paramai ir koordinuotis, nes NATO yra organizacija, kurios pagrindinė užduotis yra saugoti ir ginti milijardą žmonių iš 30-ies valstybių, o to dalis yra karo eskalacijos tarp mūsų ir Rusijos išvengimas.

Galiu pasakyti tai, jog NATO atvirų durų politika išlieka, tai fundamentali tarptautinė teisę, užtikrinta teisės aktais nuo Jungtinių Tautų Chartijos iki Helsinkio baigiamojo akto, galiausiai – Vašingtono sutartimi. Numanomas Švedijos ir Suomijos prisijungimas tik sustiprins įsitikinimą, kad NATO atvirų durų politika išlieka.

Norime nepriklausomos, suverenios, demokratinės, klestinčios ir europinės demokratiškos Ukrainos valstybės.

– Ar NATO siekia, kad Rusija šiame kare susilpnėtų?

– Norime užtikrinti, kad aiškiai indikuojame, jog agresija Europoje ir pasaulyje prieš silpnesnį kaimyną yra nepriimtina. Mūsų užduotis yra padėti Ukrainai laimėti šį karą, nes jie gali laimėti šį karą, ir taip pat sukurti sąlygas, kurios leistų tokius (Rusijos – BNS) veiksmus pasmerkti tarptautinėje bendruomenėje.

Prezidentas (Volodymyras – BNS) Zelenskis ir jo Vyriausybė turi nuspręsti, ką reiškia pergalė, o mes esame tam, kad jam ir jo Vyriausybei padėtume turėti stipriausias įmanomas derybines pozicijas, kai ateis metas diplomatijai, nes metas diplomatijai ir politiniam sprendimui tikrai ateis.

„Mūsų užduotis yra padėti Ukrainai laimėti šį karą, nes jie gali laimėti šį karą, ir taip pat sukurti sąlygas, kurios leistų tokius (Rusijos – BNS) veiksmus pasmerkti tarptautinėje bendruomenėje“, – interviu BNS Vilniuje sekmadienį sakė M. Geoana.

„Prezidentas (Volodymyras – BNS) Zelenskis ir jo Vyriausybė turi nuspręsti, ką reiškia pergalė, o mes esame tam, kad jam ir jo Vyriausybei padėtume turėti stipriausias įmanomas derybines pozicijas, kai ateis metas diplomatijai, nes metas diplomatijai ir politiniam sprendimui tikrai ateis“, – pridūrė jis.

Pasak pareigūno, Aljansas jau nuo 2014 metų Krymo aneksijos padėjo Ukrainai modernizuoti savo kariuomenę.

„Niekas nenuvertina didžiulės Ukrainos žmonių drąsos, heroizmo ir pasiaukojimo, tačiau mes čia taip pat atlikome vaidmenį ir toliau jį atliksime, kad daugeliu būdų padėtume Ukrainai“, – sakė NATO vadovo Jenso Stoltenbergo pavaduotojas.

Jis taip pat teigė, kad NATO birželį viršūnių susitikime Madride apsispręs stiprinti savo buvimą rytuose.

Nors M. Geoana neatskleidė konkrečių pajėgumų, kurie bus atsiųsti, jis tvirtino, kad tai turėtų būti „tvirtas, lankstus ir tvarus“ buvimas, atsiunčiant įvairius pajėgumus.

NATO pareigūnas taip pat sakė matęs naujienas, jog lietuviai surinko daugiau nei 5 mln. eurų koviniam dronui „Bayraktar“ Ukrainai nupirkti.

„Tai nuostabi Lietuvos žmonių, ne tik vyriausybės, parlamento ar verslo, solidarumo išraiška“, – kalbėjo jis.

– Regiono šalys laukia NATO viršūnių susitikimo Madride, nes čia tikisi sprendimų, kurie sustiprins NATO rytinį sparną, tęsiantis Rusijos invazijai Ukrainoje. Pradžiai, ar galite pasakyti, dėl ko NATO šalys šiuo metu sutaria?

– Madride mūsų lyderiai apsispręs dėl ilgalaikės mūsų buvimo adaptacijos. Tai nevyksta vakuume. 2017 metais dislokavome kovines grupes trijose Baltijose šalyse ir Lenkijoje, nusprendėme suformuoti keturias naujas tokias kovines grupes Aljanso pietryčiuose. Pirmą kartą aktyvavome NATO Greitojo reagavimo pajėgas, rytiniame sparne dislokavome NATO pavaldžių 40 tūkst. karių, 100 tūkst. JAV karių, šimtai naikintuvų ir karinių laivų yra Europoje ir taip toliau.

Dabar dirbame prie to, kaip tiksliai atrodys mūsų buvimo forma ir kontūrai, dėl to apsispręs mūsų lyderiai. Akivaizdu, kad mūsų buvimas bus tvirtesnis. Akivaizdu, kad tame dalyvaus įvairių rūšių pajėgos.

– Turite omenyje sausumą, jūrą ir orą, teisingai?

– Taip, o taip pat kibernetines ir kosmoso pajėgas. Turėsime naują priešraketinės gynybos architektūros kartą, kas yra labai svarbu, o rytiniame sparne patruliuos šimtai NATO naikintuvų.

Suprantame susidomėjimą kiekiais, tačiau norėčiau pabrėžti kokybės klausimą. Tikimės labai rimtų mūsų lyderių sprendimų Madride.

– Vis dėlto kalbant apie kiekybę, Baltijos šalys ir Lenkija prašo jose dislokuotus priešakinių pajėgų batalionus padidinti iki brigados dydžio vienetų, tai reikštų, jog sąjungininkų karių šalyse skaičius išaugtų kelis kartus. Ar šalių vadovai pritars tokiam žingsniui?

– Dėl to turi sutarti vadovai. (...) Visa tai vyksta ne tik dėl Rusijos karo Ukrainoje, bet taip pat dėl to, jog mūsų lyderiai yra patvirtinę naujos kartos karinį planavimą, pavadintą „Euroatlantinės erdvės atgrasymas ir gynyba“. Keičiame nacionalinius gynybos planus regioninės gynybos planais, bendradarbiaujame ne tik teritorinės gynybos, bet ir naujų technologijų klausimais. (...) Taigi, dėl to turės apsispręsti mūsų lyderiai. Taip pat birželio 15-16 dienomis vyks NATO gynybos ministrų susitikimas. Įprastai, tai būna taškas, kada pasiekiamas politinis-karinis sprendimas, dėl kurio patvirtinimo vėliau apsispręs lyderiai.

– Kai kurie pareigūnai Vilniuje neviešai reiškia nerimą, kad dalis NATO šalių norėtų sugrįžti į ankstesnį santykių su Rusija lygį, taigi nenori drastiškų, reikšmingų pokyčių, kalbant apie NATO buvimą rytiniame sparne. Be to, Lietuvos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė nematęs aiškių NATO pažadų sustiprinti buvimą. Kaip į tai reaguojate?

Nematome nieko Aljanse, kas siūlytų grįžti prie įprastų santykių su Rusija. Rusija giliai supurtė Europos saugumo architektūrą.

Mes padedame Ukrainai. Vakar (šeštadienį – BNS) mačiau puikias naujienas, kad Lietuvos piliečiai surinko pinigus dronui Ukrainai. Tai nuostabi Lietuvos žmonių, ne tik vyriausybės, parlamento ar verslo, solidarumo išraiška.

Pasikartosiu, mes tikimės tvirto, lankstaus ir tvaraus buvimo rytiniame sparne. Šiuo metu dėl to deramasi ir esu tikras, kad mūsų lyderiai priims geriausią sprendimą, kad būtume tvirti, įvairūs, lankstūs ir tvarūs žiūrint į ateitį. Esu įsitikinęs, kad mūsų lyderiai priims teisingus sprendimus.

– Ar Rusija bus įvardyta grėsme Aljansui?

– Vėlgi, dėl naujos NATO strateginės koncepcijos šiuo metu deramės. Vienas dalykas akivaizdus. Pastarojoje koncepcijoje, priimtoje 2010 metais, Rusija yra įvardyta strategine partnere. Dėl Rusijos veiksmų tai dabar skamba neadekvačiai. Akivaizdu, kad Rusija yra reikšmingiausia grėsme Europos taikai ir saugumui. Aišku, terorizmas yra taip pat reikšminga grėsmė.

Negaliu spręsti, kaip atrodys (strateginės koncepcijos – BNS) žodynas, nes tai bus derybų rezultatas, bet žinau, jog tai bus tvirtas, nedviprasmiškas žodynas Rusijos atžvilgiu.

– O kaip dėl 1997-ųjų NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimo? Kai kurios šalys, įskaitant Baltijos valstybes, nori atsisakyti šio susitarimo, nes jis, anot jų, paseno.

– Rusija iš esmės panaikino bet kokį šio Steigiamojo akto turinį. Ji priėmė sprendimus, ji prisiėmė įsipareigojimus nesiimti agresijos prieš kaimynes, tačiau ji tai daro, ir reguliariai konsultuotis su NATO, tačiau ji to nedaro. Manau, kad šis aktas iš esmės neveikia dėl Rusijos kaltės. Kaip tai apibūdinti, yra niuansų klausimas, bet iš esmės Rusija pasitraukė iš šio su mumis sudaryto susitarimo, todėl dabar nebesusiduriame su jokiais apribojimais turėti tvirtą NATO buvimą rytiniame sparne ir užtikrinti, kad kiekvienas NATO teritorijos kvadratinis colis bus saugomas NATO Penktojo straipsnio ir mūsų sąjungininkų.

– Ta linkme ir norėjau klausti: susitarimu NATO įsipareigojo dislokuoti reikšmingus pajėgumus rytiniame...

– Mes nemanome, kad esame kažkuo saistomi vien dėl to, kad Rusija pati atsitraukė nuo šio susitarimo turinio.

– Ar viršūnių susitikime Madride NATO pakvies Švediją ir Suomiją prisijungti prie Aljanso?

– Sveikiname šių labai svarbių, sakyčiau, turbūt artimiausių NATO partnerių sprendimus. Visame pasaulyje turime 37 partneres. Švedija ir Suomija tokios itin artimos NATO buvo ilgus metus. (...)

Žinoma, tai Aljansas, kuris veikia konsensusu ir omenyje turime visų NATO sąjungininkų interesus.

Žinome, kad šiuo metu tarp suinteresuotųjų pusių vyksta diskusijos, ir esame įsitikinę, kad prisijungimo procedūra prasidės. Prie mūsų prisijungs dvi labai vertinamos sąjungininkės, kurios ne tik prisidės prie Baltijos jūros regiono saugumo, bet ir prie kitų NATO dimensijų – kibernetinės, pilietinio atsparumo, technologijų.

– Ar NATO planuoja kaip nors tarpininkauti Švedijos ir Suomijos bei Turkijos deryboms, kad padėtų išspręsti šiuos nesutarimus?

– Gerai, kad šiuo metu vyksta tiesioginės derybos tarp suinteresuotųjų pusių. Generalinis sekretorius (Jensas – BNS) Stoltenbergas pasiūlė savo biuro pagalbą ir jeigu matysime poreikį jam arba mums įsitraukti, žinoma, kad tai padarysime. Tačiau esame įsitikinę, kad ši diskusija atlieps vienos mūsų sąjungininkės poreikius ir jos kartu ras konsensusą, kad šios dvi labai vertinamos naujos sąjungininkės prisijungtų prie Aljanso.

– NATO tiesiogiai neįsitraukė į karą Ukrainoje, Aljanso narės atskirai teikia Ukrainai karinę, humanitarinę ir kitokią pagalbą. Tačiau ar NATO turi tikslą šiame konflikte?

– Padėjome Ukrainai transformuoti savo ginkluotąsias pajėgas jau nuo neteisėtos Krymo aneksijos laikų. NATO padeda užtikrinti, kad Ukrainos (kariuomenė – BNS) atitiktų NATO standartus. Niekas nenuvertina didžiulės Ukrainos žmonių drąsos, heroizmo ir pasiaukojimo, tačiau mes čia taip pat atlikome vaidmenį ir toliau jį atliksime, kad daugeliu būdų padėtume Ukrainai.

Sąjungininkės pasirinko naudoti kitą mechanizmą, pavyzdžiui, Ramšteino procesą, rinkti paramai ir koordinuotis, nes NATO yra organizacija, kurios pagrindinė užduotis yra saugoti ir ginti milijardą žmonių iš 30-ies valstybių, o to dalis yra karo eskalacijos tarp mūsų ir Rusijos išvengimas.

Galiu pasakyti tai, jog NATO atvirų durų politika išlieka, tai fundamentali tarptautinė teisę, užtikrinta teisės aktais nuo Jungtinių Tautų Chartijos iki Helsinkio baigiamojo akto, galiausiai – Vašingtono sutartimi. Numanomas Švedijos ir Suomijos prisijungimas tik sustiprins įsitikinimą, kad NATO atvirų durų politika išlieka.

Norime nepriklausomos, suverenios, demokratinės, klestinčios ir europinės demokratiškos Ukrainos valstybės.

– Ar NATO siekia, kad Rusija šiame kare susilpnėtų?

– Norime užtikrinti, kad aiškiai indikuojame, jog agresija Europoje ir pasaulyje prieš silpnesnį kaimyną yra nepriimtina. Mūsų užduotis yra padėti Ukrainai laimėti šį karą, nes jie gali laimėti šį karą, ir taip pat sukurti sąlygas, kurios leistų tokius (Rusijos – BNS) veiksmus pasmerkti tarptautinėje bendruomenėje.

Prezidentas (Volodymyras – BNS) Zelenskis ir jo Vyriausybė turi nuspręsti, ką reiškia pergalė, o mes esame tam, kad jam ir jo Vyriausybei padėtume turėti stipriausias įmanomas derybines pozicijas, kai ateis metas diplomatijai, nes metas diplomatijai ir politiniam sprendimui tikrai ateis.

– Ačiū už pokalbį.

Pagal 1997 metais sudarytą NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimą NATO yra pasižadėjusi nuolat nedislokuoti reikšmingų pajėgų Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant Baltijos šalis.

Tačiau Rusija šiuo susitarimu įsipareigojo „nesiimti agresijos prieš kaimynes“ ir to nesilaiko, interviu BNS sekmadienį sakė M. Geoana.

Todėl, pasak jo, Aljansas nebeturi apribojimų pajėgų plėtrai rytiniame sparne.

„Rusija iš esmės panaikino bet kokį šio steigimo akto turinį, – Vilniuje sakė M. Geoana. – Ji priėmė sprendimus, ji prisiėmė įsipareigojimus nesiimti agresijos prieš kaimynes, tačiau ji tai daro, ir reguliariai konsultuotis su NATO, tačiau ji to nedaro“.

Rusija iš esmės panaikino bet kokį šio steigimo akto turinį.

„Manau, kad šis aktas iš esmės neveikia dėl Rusijos kaltės. Kaip tai apibūdinti, yra niuansų klausimas, bet iš esmės Rusija pasitraukė iš šio su mumis sudaryto susitarimo, todėl dabar nebesusiduriame su jokiais apribojimais turėti tvirtą NATO buvimą rytiniame sparne ir užtikrinti, kad kiekvienas NATO teritorijos kvadratinis colis bus saugomas NATO Penktojo straipsnio ir mūsų sąjungininkų“, – kalbėjo jis.

Reaguojant į Maskvos invaziją Ukrainoje, NATO svarsto, kaip sustiprinti netoli Rusijos esančias savo sąjungininkes.

Baltijos šalys prašo, kad jose nuo 2017 metų dislokuotus tarptautinius batalionus pakeistų keliskart didesni brigados dydžio vienetai.

M. Geoana sakė, kad Aljanso buvimas regione stiprės įvairiose sferose, tačiau konkretūs pajėgų dydžiai nėra aiškūs.

Pasak jo, galutiniai sprendimai bus priimti NATO viršūnių susitikime Madride.

„Suprantame susidomėjimą kiekybe, bet taip pat norime pabrėžti savo veiklos kokybės klausimą. Madride tikimės labai svarbių mūsų vadovų sprendimų“, – kalbėjo NATO vadovo pavaduotojas.

Per birželį Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą planuojama tvirtinti naują Aljanso strateginę koncepciją.

NATO šalių diplomatijos vadovai sekmadienį Berlyne aptars tolesnę paramą Ukrainai, taip pat Suomijos, Švedijos ir kitų šalių pastangas įstoti į Vakarų karinį aljansą, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei.

„Rusijos brutali invazija praranda pagreitį, – žurnalistams sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana (Mirčia Džoanė). – Žinome, kad su Ukrainos žmonių ir kariuomenės drąsa ir su mūsų pagalba Ukraina gali laimėti šį karą.“

M. Geoana pirmininkauja susitikimui Berlyne, nes NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šiuo metu sveiksta po koronaviruso infekcijos. Pasak pareigūno, Ukrainos rėmėjai yra „vieningi – esame stiprūs, toliau padėsime Ukrainai laimėti šį karą“.

Vienas iš svarbiausių susitikimo Berlyne klausimų – Aljanso, dabar turinčio 30 narių, plėtros planai.

Suomija ir Švedija jau atliko pirmųjų žingsniu stojimo į bloko link, o Sakartvelas vėl atnaujino šias diskusijas, nors Maskva perspėja, kad kaimyninės šalys dėl to sulauks pasekmių.

„Suomija ir Švedija jau yra artimiausios NATO partnerės“, – pabrėžė M. Geoana ir išreiškė viltį, kad sąjungininkai Helsinkio ir Stokholmo siekius įvertins teigiamai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė, kad jos šalis ir kitos bloko narės per šeštadienį surengtą vakarienę aiškiai išsakė poziciją, kad Suomijos ir Švedijos priėmimas turėtų vykti paspartinta tvarka.

„Jeigu šios dvi šalys nuspręs įstoti, jos galės įstoti labai greitai“, – pažymėjo ji.

Danijos užsienio reikalų ministras savo ruožtu atmetė nuogąstavimus, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino skelbiami perspėjimai gali sutrukdyti Aljansui priimti naujų narių.

„Kiekviena Europos šalis turi fundamentalią teisę pati rinktis savo saugumo planus“, – žurnalistams sakė Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas).

„Dabar matome pasaulį, kuriame pagrindinis demokratijos priešas yra Putinas ir mąstysena, kuriai jis atstovauja“, – pridūrė danų diplomatijos vadovas. Anot jo, NATO taip pat palaikys kitas šalis, įskaitant Sakartvelą, kurias Rusija stengėsi „paversti savo įrankiais“.

Suomija ir Švedija jau yra artimiausios NATO partnerės.

V. Putinas savo karą Ukrainoje teisino teigdamas, kad tai yra atsakas į NATO plėtrą Rytų Europoje.

Naujausi Rusijos karinės kampanijos būklės vertinimai buvo pateikti rusų pajėgoms atsitraukus nuo Ukrainos antro pagal dydį miesto Charkivo šalies šiaurės rytuose, kuris daug savaičių buvo bombarduojamas. Šiuo metu įnirtingiausios kautynės vyksta Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

Rusija jau tikriausiai prarado trečdalį savo kovai parengtų sausumos pajėgų, nuo vasario pabaigos siųstų į kautynes Ukrainoje, ir toliau kenčia dėl „nuolatinio aukšto lygio nualinimo“, nesugebėjusios per pastarąjį mėnesį užimti jokių reikšmingų teritorijų, sakoma sekmadienį Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos paskelbtame kasdieniame karo padėties vertinime.

„Rusijos puolimas Donbase prarado pagreitį ir reikšmingai atsiliko nuo grafiko“, – sakoma per „Twitter“ paskelbtame ministerijos pranešime. Ji pridūrė, kad Rusijos pajėgos toliau kenčia nuo „prastos moralės ir sumažėjusio kovinio veiksmingumo“.

„Esant dabartinėms sąlygoms mažai tikėtina, kad Rusija dramatiškai paspartins savo puolimą per ateinančias 30 dienų“, – konstatavo Gynybos ministerija.

Ukrainos kariuomenė nurodė, kad Maskva dabar daugiausiai dėmesio skiria tiekimo maršrutams apsaugoti, rengdama minosvaidžių, artilerijos ir aviacijos smūgius rytinėje Donecko srityje, stengdamasis išsekinti ukrainiečių pajėgas ir sugriauti įtvirtinimus.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) pažymėjo, kad NATO narės sekmadienį taip pat aptars saugumo reikalus už Europos ribų. Šis jos komentaras atspindi didėjantį demokratinių šalių susirūpinimą dėl stiprėjančios Kinijos.

„Gindami euroatlantinį saugumą taip pat turime rūpintis Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumu“, – sakė L. Truss.

NATO ministrų susitikimas vyksta po anksčiau šią savaitę Vokietijoje įvykusio Didžiojo septyneto (G-7) diplomatijos vadovų susitikimo. Per jį pareigūnai išsakė tvirtą palaikymą Ukrainai ir perspėjo, kad Rusijos vykdoma grūdų eksporto per Ukrainos uostus blokada gali sukelti pasaulinę maisto krizę.

Ragina toliau remti

M. Geoanos žodžiams antrino ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Jo teigimu, Ukraina gali nugalėti invaziją surengusią Rusiją.

„Ukraina gali laimėti šį karą. Ukrainiečiai drąsiai gina savo tėvynę“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad „mes privalome ir toliau didinti bei išlaikyti savo ... paramą Ukrainai“.

Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pažymėjo, kad NATO šalys yra pasirengusios karinę pagalbą Ukrainai teikti tol, kol Kyjivui to reikės siekiant atremti Rusijos invaziją.

„Mes sutinkame, jog neturime mažinti ir nemažinsime savo nacionalinių pastangų, ypač susijusių su karine parama, tol, kol Ukrainai reikės šios paramos savo šalies savigynai“, – pareiškė ji per NATO susitikimą Berlyne.

Pasak pranešimo, susitikime pabrėžta auganti vadinamųjų pokyčio technologijų (angl. Emerging Disruptive Technologies) svarba. Pabrėžtas Lietuvos indėlis šiose srityse: optikos ir lazerių, gyvybės mokslų ir biotechnologijų, kosmoso technologijų, robotikos, dirbtinio intelekto, itin mažo diapazono mikrobangų prietaisų kūrimo ir gamybos.

Taip pat ministerija dalyvauja NATO gynybos technologijų vystymo programoje NATO DIANA (angl. Defence Innovation Accelerator for the North Atlantic).

„Lietuvos įmonės, dirbančios lazerių, robotikos, biotechnologijų ir kitose aukštųjų technologijų srityse, labai susidomėjusios NATO DIANA veikla. Lietuvoje kuriamos technologijos leidžia padėti operatyviai ir kokybiškai reaguoti į kibernetines grėsmes, o šalies inžinerinės pramonės, mokslo ir kariuomenės bendradarbiavimas suteikia galimybę kurti, tobulinti bei eksportuoti karinę įrangą. Turime visokeriopai skatinti šią sąveiką. Be to, Lietuvos įmonės aktyviai dalyvauja NATO viešuosiuose pirkimuose“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Lietuva gali didžiuotis ne viena karinės įrangos eksporto sėkmės istorija. Pavyzdžiui, Lietuvoje investavusi bendrovė „Kitron“ gamina labai sudėtingus elektronikos produktus, teikia inžinerines paslaugas pramonės, medicinos, gynybos, aviacijos, energetikos, telekomunikacijų ir kitų sričių įmonėms. Elektronikos produkcija ir jos dalys eksportuojamos į Vokietiją, Olandiją, Norvegiją ir kitas šalis.

Giraitės ginkluotės gamykla pagal NATO standartus gamina aukštos kokybės šovinius, skirtus NATO, ES ir kitų šalių ginkluotosioms pajėgoms, specialiosioms tarnyboms ir karinėms struktūroms.

Įmonė „NT service“ gamina nepilotuojamų orlaivių (dronų) blokavimo sistemas, dronų radijo signalo detektorius, didelių teritorijų radijo signalų apsaugos sistemas, nuotolines sprogmenų neutralizavimo sistemas, autonominius intervencinius robotus, siūlo kibernetinės saugos sprendimus fiziniams tinklams ir debesų kompiuterijai, civilinės saugos perspėjimo sistemas ir kitą. Dalį šių sistemų ir įrangos naudoja JAV karinės pajėgos.