Italijos Renesansą simbolizuojantis Florencijos meistras paskutinius trejus metus prieš savo mirtį Ambuaze 1519-aisiais buvo prancūzų karaliaus Pranciškaus I svečias.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Italijos prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela) metines paminės apsilankymais prie Leonardo kapo karaliaus Ambuazo pilyje ir ištaigingame Klos Liusė dvare netoliese, kur dailininkas gyveno ir mirė.
Tarp kitų garbingų renginiuose dalyvausiančių svečių yra garsus italų architektas Renzo Piano (Rencas Pianas) ir prancūzų astronautas Thomas Pesquet (Tomas Peskė).
Bendras minėjimas surengtas po to, kai tarp Paryžiaus ir Romos mėnesius augo diplomatinė įtampa dėl Italijos populistų vyriausybės griežtos politikos ir paramos Prancūzijos antivyriausybiniams „geltonųjų liemenių“ protestams.
Per šią didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų diplomatinę krizę Paryžius buvo trumpam atšaukęs savo ambasadorių Romoje.
S. Mattarella, kuris kaip ir E. Macronas laikosi tvirtų proeuropietiškų pažiūrų, suvaidino „esminį vaidmenį“ mažinant įtampą, nurodė Prancūzijos prezidentūra.
Po maždaug 200 „geltonųjų liemenių“ šeštadienio protestų Ambuaze apie 13 tūkst. gyventojų turintis miestelis prieš prezidentų apsilankymą anksti trečiadienį buvo praktiškai uždarytas.
Buvo uždrausta statyti automobilius paupio gatvėse, kuriomis turi važiuoti kortežai. Tų, kas nepaisė draudimo, automobiliai buvo nutempti.
Parduotuvės, barai ir restoranai pilies papėdėje ketvirtadienį bus uždaryti.
51 metų Emmanuelis Honnet (Emanuelis Honė), turintis užkandžių barą „Cafe des Arts“ prie pilies, sakė, kad atsargumo priemonės yra „suprantamos turint omenyje baisią socialinę atmosferą ir realų teroristų pavojų“.
Tačiau jis išreiškė nusivylimą tuo, kad miestiečiai daugiausia liks nuošalyje. „Tai turėtų būti viso gyvenimo prisiminimas“, – sakė jis.
E. Macronas bus pirmasis Prancūzijos prezidentas, apsilankęs šiame miestelyje po Charles'io de Gaulle'io (Šarlio de Golio) vizito 1959-aisiais.
„Karaliaus architektas“
„XVI amžiaus Karaliumi Saule“ vadinamam Pranciškui I priskiriami nuopelnai dėl Renesanso atėjimo į Prancūziją, nors šį procesą pradėjo jo pirmtakas Liudvikas XII, pakvietęs architektų ir menininkų iš Florencijos, Milano ir Romos.
Leonardo buvo 64-eri, kai jis priėmė jaunojo Pranciškaus I kvietimą – tokiu metu, kai į žvaigždes kilo konkurentai Michelangelo (Mikelandželas) ir Raphaelis (Rafaelis).
Leonardo užsakymams senkant, kvietimas šiam Toskanos menininkui buvo didelis palengvėjimas. Jis gavo nemažą stipendiją kaip „karaliaus pirmasis dailininkas, inžinierius ir architektas“.
Tuo metu Pranciškui I buvo vos 23-eji, o jo ambicinga motina Luiza Savojietė „žinojo, kad Leonardo bus tas žmogus, kuris leis jos sūnui klestėti“, naujienų agentūrai AFP sakė Klos Liusė muziejaus vykdomoji direktorė Catherine Simon Marion (Katerin Simon Marion).
Leonardo atsivežė tris mėgstamiausius savo paveikslus: „Moną Lizą“, „Madoną ir Kūdikį su šv. Ona“ ir „Šv. Joną Krikštytoją“. Visi jie šiandien eksponuojami Luvro muziejuje Paryžiuje.
Italija ir Prancūzija taip pat ginčijosi dėl susitarimo, pagal kurį Italija spalio mėnesį paskolins Luvrui kelis Leonardo kūrinius.
Iki šių laikų išliko tik mažiau nei 20 Leonardo paveikslų ir daug italų jaučia apmaudą, kad Luvras turi penkis iš jų, taip pat – 22 meistro piešinius.
Per trejus Ambuaze praleistus metus Leonardo surengė prašmatnių pobūvių karaliaus dvarui ir projektavo Pranciškui idealų miestą netoliese esančiame Romorantene. Tai buvo vienas iš daugelio nerealizuotų jo projektų.
Ketvirtadienį E. Macronas ir S. Mattarella taip pat nuvyks į didžiulę Šamboro pilį, kurios centrinius spiralinius laiptus, kaip manoma, suprojektavo Leonardo. Laiptinė buvo pradėta statyti keturi mėnesiai po dailininko mirties.
