NASA planavo šių metų pabaigoje pasiųsti keturis astronautus į skrydį aplink Mėnulį, tačiau dabar šią misiją nukėlė į 2025 metų rugsėjį.

Pirmasis žmonių išsilaipinimas Mėnulyje po daugiau nei 50 metų taip pat buvo perkeltas – iš 2025-ųjų į 2026 metų rugsėjį. NASA priežastimi nurodė susirūpinimą dėl savo kosminių laivų saugumo, taip pat privačios pramonės gaminamų skafandrų ir mėnuleigių kūrimo problemas.

„Sauga yra mūsų svarbiausias prioritetas, – sakė NASA administratorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas. – [Atidėjimas] suteiks „Artemis“ komandoms daugiau laiko iškilusioms problemoms išspręsti.“

Ši žinia buvo paskelbta praėjus vos valandai po to, kai Pitsburgo bendrovė „Astrobotic Technology“ nutraukė savo bandymą nutupdyti erdvėlaivį Mėnulyje dėl didelio prarastų degalų kiekio.

Pirmadienį pagal NASA komercinę Mėnulio tyrimų programą paleistas aparatas „Peregrine“ turėjo atlikti žvalgymo prieš astronautų atskraidinimą funkciją. Kitą mėnesį viena Hjustono bendrovė pabandys tai padaryti su savo mėnuleigiu.

NASA, vykdydama astronautų nusileidimo Mėnulyje programą „Artemis“, labai kliaujasi privačiomis bendrovėmis.

Iš Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančio kosmodromo į Mėnulį paleistas erdvėlaivis „Luna-25“ pradėjo pirmąją Maskvos misiją į Mėnulį nuo 1976 metų.

Tikimasi, kad Rusijos aparatas Mėnulį pasieks rugpjūčio 23 dieną, tai yra maždaug tada, kaip ir liepos 14-ąją paleistas Indijos aparatas. Rusijos erdvėlaivis priartės prie Mėnulio per maždaug pusšeštos dienos, po to nuo trijų iki septynių dienų skries maždaug 100 kilometrų orbita ir tik tada leisis ant Mėnulio paviršiaus.

Tik trijms šalims yra pavykę sėkmingai nusileisti Mėnulyje: tuometinei Sovietų Sąjungai, Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai. Indija ir Rusija siekia pirmosios išsilaipinti Mėnulio pietiniame ašigalyje.

Rusų kosmoso agentūra „Roskosmos“ teigė norinti įrodyti, kad Rusija „yra valstybė, galinti nugabenti krovinį į Mėnulį“ ir „užtikrinti Rusijai garantuotą prieigą prie Mėnulio paviršiaus“.

„Mėnulio tyrimas nėra tikslas, – sakė populiarus Rusijos kosmoso analitikas Vitalijus Jegorovas. – Tikslas yra politinė konkurencija tarp dviejų supervalstybių – Kinijos ir JAV – ir daugelio kitų šalių, kurios taip pat nori pretenduoti į kosmosos supervalstybės titulą.“

Kai praėjusiais metais Rusija pasiuntė karius į Ukrainą, Europos kosmoso agentūra (ESA) pareiškė, kad nebendradarbiaus su Maskva dėl būsimo „Luna-25“ paleidimo ir tolesnių, 26-osios ir 27-osios, misijų.

Tikslas yra politinė konkurencija tarp dviejų supervalstybių – Kinijos ir JAV – ir daugelio kitų šalių, kurios taip pat nori pretenduoti į kosmosos supervalstybės titulą.

 

Rusijai po įsiveržimo į Ukrainą įvestos sankcijos apsunkina jos galimybes naudotis Vakarų technologijomis, o tai turi įtakos jos kosmoso programai. Iš pradžių buvo numatyta, kad „Luna-25“ skraidins nedidelį mėnuleigį, tačiau šios idėjos buvo atsisakyta siekiant sumažinti aparato svorį ir padidinti patikimumą, teigia analitikai.

„Užsienio elektronika yra lengvesnė, o vietinė sunkesnė, – sakė V. Jegorovas. – Mokslininkams gali tekti tirti Mėnulio vandenį, o „Roskosmos“ pagrindinė užduotis yra tiesiog nusileisti Mėnulyje – susigrąžinti prarastą sovietinę patirtį ir išmokti, kaip atlikti šią užduotį naujoje eroje.“

„Luna-25“ sklandžiai startavo iš Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančio „Vostočny“ kosmodromo, rodo „Roskosmos“ vaizdo įrašas.

Šis kosmodromas yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino mėgstamas projektas, kuriuo siekiama paversti Rusiją kosmoso supervalstybe ir perkelti rusiškų raketų paleidimus iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane.

Ankstesnis Indijos bandymas 2019 metais nusileisti Mėnulio pietiniame ašigalyje baigėsi, kai nusileidimo aparatas sudužo į Mėnulio paviršių.

Mėnulio pietų ašigalis ypač domina mokslininkus, kurie mano, kad nuolat šešėlyje esančiuose poliariniuose krateriuose gali būti vandens. Uolienose esantį užšalusį vandenį būsimieji tyrinėtojai galėtų paversti oru ir raketų kuru.

„Mėnulis iš esmės yra nepaliestas, o visa jo istorija užrašyta ant jo veido, – teigė Edas Bloomeris (Edas Blumeris), Jungtinės Karalystės Grinvičo karališkosios observatorijos astronomas. – Jis yra nepažeistas ir nepanašus į nieką, ko yra Žemėje. Tai yra jo paties laboratorija.“

„Luna-25“ turi paimti Mėnulio uolienų ir dulkių mėginių. Šie mėginiai yra labai svarbūs norint suprasti Mėnulio aplinką prieš statant ten bet kokią bazę, „nes priešingu atveju statytume objektus ir po pusmečio juos uždarytume, nes viskas iš tikrųjų būtų užpustyta smėliu“, sakė E. Bloomeris.

Paleidimas numatytas antrus metus tęsiantis Rusijos puolimui Ukrainoje, keliančiam didžiulę įtampą su Vakarais.

„(Raketa) „Sojuz“, skirta „Luna-25“ (mėnuleigiui) paleisti, buvo sumontuota“, – pranešė Rusijos kosmoso agentūra prieš pirmąją Maskvos misiją į Mėnulį nuo 1976 metų.

Pasak agentūros, paleidimas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiame kosmodrome numatytas rugpjūčio 11 dieną.

„Luna-25“ turės išbandyti minkštą nusileidimą, paimti ir analizuoti dirvožemio mėginius bei atlikti ilgalaikius mokslinius tyrimus“, – priduriama pareiškime.

Tikimasi, kad apie 800 kg sveriantis aparatas nusileis Mėnulio pietų ašigalio regione. Vis dėlto dauguma nusileidimų Žemės palydove vyksta netoli Mėnulio ekvatoriaus.

Šis paleidimas bus pirmoji Maskvos naujosios Mėnulio programos misija ir jam rengiamasi Rusijai siekiant stiprinti bendradarbiavimą su Kinija kosmoso srityje nutrūkus ryšiams su Vakarais.

Kai praėjusiais metais prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, Europos kosmoso agentūra (ESA) pareiškė, kad nebendradarbiaus su Maskva dėl būsimo „Luna-25“ paleidimo ir tolesnių, 26-osios ir 27-osios, misijų.

Nepaisant pasitraukimo, Maskva tuo metu teigė, kad tęs savo planus Mėnulio srityje ir pakeis ESA įrangą rusiškais moksliniais prietaisais.

„Gruodžio 14 dieną 11 val. 13 min. Pekino (5 val. 13 min. Lietuvos) laiku grįžtamasis aparatas su orbitiniu moduliu įjungė du savo variklius, kad pakoreguotų orbitą. Visas procesas truko 28 sekundes“, – sakoma pranešime.

Kapsulė su grunto mėginiais, paleista ant Mėnulio paviršiaus nusileidusio modulio ir sėkmingai susijungusi su orbitiniu moduliu, sekmadienį atliko antrąjį manevrą orbitoje aplink Mėnulį, nukreipusį ją skrieti Žemės link.

Likus 5 tūkst. km iki Žemės kapsulė atsiskirs nuo orbitinio modulio ir gruodžio 16-ąją nusileis Kinijos atokiame šiauriniame Vidinės Mongolijos regione.

Po sėkmingos misijos Kinija taptų pirmąja per pastaruosius keturis dešimtmečius šalimi, parsigabenusia Mėnulio uolienų pavyzdžių. Praeito šimtmečio 7-ame ir 8-ame dešimtmečiuose tai pavyko padaryti Jungtinėms Valstijoms ir Sovietų Sąjungai.

Kinijos valstybinė žiniasklaida programą „Chang'e 5“ apibūdino kaip „vieną sudėtingiausių ir daugiausiai iššūkių keliančių Kinijos kosminių misijų“.

Gruodžio 6-ąją įvykęs krovininės kapsulės pakėlimas nuo Mėnulio paviršiaus taip pat buvo pirmasis Kinijos aparatų pakilimas nuo nežemiškų kosminių kūnų.

Zondas lapkričio 24 dieną buvo paleistas iš Kinijos pietinės Hainano provincijos ir po 112 valandų trukusios kelionės įskriejo į orbitą aplink Mėnulį.

Gruodžio 1-ąją nuleidžiamasis aparatas sklandžiai nutūpė ant Mėnulio paviršiaus iš Žemės matomame Audrų vandenyno regione.

Nuleidžiamasis aparatas surinko grunto mėginių nuo Mėnulio paviršiaus, be to, išgręžęs gręžinį, paėmė uolienų iš gilesnių sluoksnių. CNSA nurodė, kad buvo paimta iš viso apie 2 kg geologinių mėginių.

Agentūra taip pat pranešė, kad prieš kapsulei pakylant nuo Mėnulio, zondas jo paviršiuje „iškėlė Kinijos vėliavą“.

Pekinas skyrė milijardus dolerių (eurų) kariuomenės vadovaujamai kosmoso programai, tikėdamasis iki 2022 metų įsirengti orbitinę stotį, o vėliau – nuskraidinti žmonių į Mėnulį. Kinija taip pat siekia kosmoso tyrinėjimų srityje pasivyti Jungtines Valstijas ir Rusiją.

Kinų surinkti mėginiai gali padėti mokslininkams daugiau sužinoti apie Mėnulio kilmę, susiformavimą ir vulkaninę veiklą.

Sunkioji nešančioji raketa „Changzheng 5“ („Ilgasis žygis 5“, angl. „Long March 5“) buvo išgabenta iš angaro į netoliese esančią paleidimo aikštelę Venčango kosmodrome, įsikūrusiame palei pietinės Hainano salos pakrantę.

Misija „Chang'e 5“ turi būti pradėta raketos paleidimu ateinančios savaitės pradžioje. Ant Mėnulio paviršiaus planuojama nutupdyti aparatą, išgręšiantį jame 2 m gylio kanalą ir pasemsiantį akmenų ir grunto mėginių, o vėliau parskraidinsiantį juos į Žemę. Mokslininkai turės galimybę tyrinėti naujus mėginius iš Mėnulio pirmąkart po amerikiečių ir sovietų misijų 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais.

Vėliausia misija, pavadinta kinų Mėnulio deivės vardu, yra vienas ambicingiausių Kinijos užmojų, šalies kosmoso programai įgaunant pagreitį po sėkmingo žmogaus pasiuntimo į kosmosą 2003 metais. Tuomet Kinija tapo trečiąja pilotuojamą kosmoso misiją surengusia šalimi po JAV ir Rusijos.

Kitas Kinijos pasiųstas aparatas šiuo metu skrieja Marso link, o tolimąją Mėnulio pusę tyrinėja šios šalies sukurtas mėnuleigis. Jis jau perdavė pirmuosius išsamūs duomenis apie spinduliuotę dangaus kūno paviršiuje, o ši informacija yra gyvybiškai svarbi bet kuriai šaliai, planuojančiai nusiųsti į Žemės palydovą žmonių.

Pekinas vis dažniau prisideda prie kitų valstybių kosminių misijų, nors JAV įstatymai vis dar neleidžia jam bendradarbiauti su NASA. Dėl šios priežasties Kinijai taip pat neleidžiama dalyvauti Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) veikloje.

Šis faktas paskatino Kiniją kurti savo pačios kosmoso stotį ir inicijuoti nepriklausomas programas, nuolatinę varžantis su Japonija ir Indija – šalimis, taip pat turinčiomis didelių ambicijų kosmoso sektoriuje.

Kinijos kosmoso programa šiuo metu atsargiai stumiasi į priekį, o pastaraisiais metais ji patyrė gana mažai nesėkmių. „Storule“ dėl savo masyvumo praminta raketa „Changzheng 5“ per ankstesnį nesėkmingą startą patyrė avariją, tačiau Kinijos milžiniškas technologijų ir inžinerijos talentų rezervas, regis, leido šaliai įveikti daugumą kliūčių.

Kongresas turės balsuoti dėl projekto finansavimo, kurį prezidentas Donaldas Trumpas įvardijo vienu svarbiausių savo prioritetų. 28 mlrd. dolerių apimtų 2021–2025 biudžetinius metus.

Kalbėdamas apie „Artemis“ misiją nuskraidinti astronautus į Mėnulį, NASA administratorius Jimas Bridenstine'as pabrėžė, kad didžiausią grėsmę NASA veiklai kelia „politinės rizikos“, ypač prieš lapkričio 3 d. vyksiančius prezidento rinkimus.

Jei Kongresas patvirtins pirmąjį 3,2 mlrd. dolerių dydžio finansavimo etapą iki Kalėdų, „mes vis dar galėsime 2024 m. įvykdyti nusileidimą Mėnulyje“, sakė J. Bidenstine'as.

„Tiesa sakant, mes vykstame į Pietų ašigalį. Nesvarstomos kitos vietos“, – sakė jis, paneigdamas galimybę, kad astronautai galėtų leisti ties Mėnulio pusiauju, kaip tai darė „Apollo“ misijų astronautai 1969–1972 metais.

Šiuo metu yra svarstomi trys Mėnulio nusileidimo modulio projektai. Moduliu du astronautai – vyras ir moteris – nusileis iš jų erdvėlaivio „Orion“.

Pirmąjį projektą vykdo „Amazon“ vadovo Jeffo Bezoso bendrovė „Blue Origin“ kartu su „Lockheed Martin“, „Northrop Grumman“ ir „Draper“. Kitus du projektus vykdo Elono Musko „SpaceX“ ir bendrovė „Dynetics“.

„Šiuo metu NASA misija yra tęsiama. Didžiuojamės galėdami pasidalinti savo tvarumo Mėnulyje vizija po 2024-ųjų ir tuo, kaip „Artemis“ leis mums pasirengti Marsui“, – tviteryje rašo J. Bridenstine'as.

„Artemis“ programos tikslas – JAV astronautų nusileidimas Mėnulyje iki 2024 m., o vėliau – skrydis į Marsą.

Jei misija į Mėnulį pavyktų, tai reikštų, kad žmonės po daugiau nei 50 metų pertraukos nusileido Žemės palydove.

„Po 20 metų nepertraukiamo gyvenimo Žemės orbitoje (Tarptautinėje kosminėje stotyje – ELTA), dabar esame pasirengę kitam didžiuliam kosmoso tyrinėjimų iššūkiui – nuolatinės buveinės Mėnulyje ir aplink jį kūrimui“, – teigė J. Bridenstine'as.

„Ateinančiais metais „Artemis“ bus mūsų Šiaurinė žvaigždė, judant link dar didesnių Mėnulio tyrinėjimų, kur mes pademonstruosime pagrindinius dalykus, reikalingus pirmajai žmonių misijai į Marsą“, – NASA tinklalapyje tvirtino organizacijos vadovas.

NASA teigimu, siekiant ilgalaikio astronautų gyvenimo Mėnulyje, būtina užtikrinti jų gebėjimą judėti. Šiam tikslui NASA ketina pristatyti naują mėnuleigį.

NASA teigimu, naujasis mėnuleigis bus gyvenamas, jame į Mėnulį nuskridę astronautai galės išgyventi iki 45 dienų. Trumpesnėms misijoms ant Mėnulio paviršiaus bus statoma kapsulė, kurioje galės gyventi iki 4 astronautų.

„Artemis“ programos misijose į Mėnulį siekiama išbandyti galimybes žmonių skrydžiams į toliau esančias Saulės sistemos planetas.

Kosmoso agentūra uždaro savo kompleksą „Michoud Assembly Facility“ Naujajame Orleane, kur statoma raketa „Space Launch System“, taip pat netoliese esantį Stenniso (Steniso) kosmoso centrą, vėlai ketvirtadienį informavo NASA administratorius Jimas Bridenstine'as (Džimas Braidenstainas)

„Pakeitimų Stenniso (Steniso) [centre] buvo imtasi dėl didėjančio susirgimo COVID-19 atvejų skaičiaus aplink centrą įsikūrusioje bendruomenėje, taip pat dėl saviizoliacijos besilaikančių mūsų darbuotojų skaičiaus ir vieno patvirtinto užsikrėtimo atvejo mūsų Stenniso komandoje“, – paaiškino jis.

„NASA laikinai sustabdys „Space Launch System“ ir „Orion“ techninės įrangos gamybą ir bandymus. NASA ir rangovų komandos sklandžiai nutrauks veiklą ir paliks visą aparatūrą saugiomis sąlygomis, kol bus galima atnaujinti darbą“, – nurodė J. Bridenstine'as.

„Space Launch System“ yra galinga tolimojo kosmoso raketa, skirta gabenti astronautus į Mėnulį ir už jo ribų, o „Orion“ yra įgulai pritaikytas modulis.

Nuogąstaujama, kad viruso protrūkis gali sužlugdyti JAV planus sugrįžti į Mėnulį iki 2024 metų.

„Žinome, kad NASA misijos bus paveiktos, tačiau mūsų komandoms nustatant tikslią padėtį ir mažinant riziką suprantame, kad mūsų svarbiausias prioritetas yra NASA darbuotojų sveikata ir saugumas“, – pažymėjo J. Bridenstine'as.

Pilotuojamų misijų į Mėnulį atnaujinimas yra pirmoji dalis programos „Artemis“, kurios tikslas – sukurti ilgai veiksiančią koloniją ir išbandyti technologijas pilotuojamam skrydžiui į Marsą po 2030 metų.

Tai yra rimtas smūgis ambicingai Kinijos kosmoso programai, į kurią investuojami milijardai dolerių. Pekinas ją laiko Kinijos iškilimo ir Komunistų partijos, ištraukusios šalį iš skurdo, pergalės simboliu.

Pareigūnai tebesiaiškina, kodėl liepos 2-ąją nepavyko raketos „Long March 5 Y2“ paleidimas, šią savaitę informavo laikraštis „Science and Technology Daily“, citavęs Kinijos Nacionalinės kosmoso administracijos generalinį sekretorių Tian Yulongą (Tien Julongą).

„Long March 5 Y2“ buvo antra Pekino sunkioji raketa, turėjusi iškelti kosmoso stoties komponentus, tolimojo kosmoso tyrinėjimo zondus ir ryšių palydovus. Pareigūnai nepateikė jokių detalių apie incidentą. Dėl šios nesėkmės nuspręsta atidėti dvi misijas į Mėnulį. Antrojoje 2017-ųjų pusėje zondas „Chang'e 5“ turėjo surinkti Mėnulio paviršiaus mėginių, o kitąmet buvo planuota zondo „Chang'e 4“ misija į tamsiąją Mėnulio pusę. Naujos šių misijų datos bus paskelbtos šių metų pabaigoje, sakė Tian Yulongas.

2018 metais taip pat turėjo būti iškeltas Kinijos kosminės stoties pagrindinis modulis, tačiau ši operacija bus atidėta iki 2019-ųjų, sakė jis antradienį per 68-ąjį Tarptautinį astronautikos kongresą Australijos Adelaidės mieste.

Pirmasis šalies mėnuleigis „Yutu“ („Nefritinis triušis“) buvo paleistas 2013 metų pabaigoje, ir nors nuolat susidurdavo su mechaniniais gedimais, jis gerokai pranoko visus gyvavimo lūkesčius ir galutinai išsijungė tik pernai spalį.

Tačiau kol kas Kinija daugiausia kartoja tai, ką JAV ir Sovietų Sąjunga padarė dar prieš kelis dešimtmečius.

Pekinas taip pat siekia vieną dieną išlaipinti savo „taikonautų“ Mėnulyje. „Long March 5 Y2“ turėjo į orbitą iškelti naują eksperimentinį ryšių palydovą „Shijian 18“, sveriantį 7,5 tonos. Tas palydovas būtų skriejęs geosinchronine orbita ir teikęs ryšių paslaugas virš Kinijos teritorijos. Jis turėjo pagerinti interneto ryšį ir sudaryti galimybę žiūrėti daugiau televizijos kanalų.

Birželį Kinija sėkmingai paleido raketą „Long March 4B“. Ji iškėlė pirmąjį kinų rentgeno teleskopą, kuriuo tyrinėjamos juodosios skylės, pulsarai ir gama žybsniai.

Balandžio mėnesį pirmasis Kinijos krovininis erdvėlaivis susijungė su kosmine laboratorija. Tai buvo dar vienas svarbus kinų žingsnis siekiant savo ambicingo tikslo – iki 2022-ųjų įkurti nuosavą kosminę stotį, kurioje įgula dirbtų visą laiką.

Be to, 2020 metais planuojama paleisti šešis savaeigius aparatus, turinčius tyrinėti Marso paviršių ir pargabenti į Žemę grunto mėginių.

Ką su draugais veikiate laisvu nuo darbo laiku? Prieš aštuonerius metus šeši vokiečiai – inžinieriai ir mokslininkai – vietoje žvejybos, futbolo ar baro pasirinko idėją sukonstruoti mėnuleigį – keturiais ratais varomą robotą.

Draugai dalyvavo kompanijos „Google“ konkurse, kurio tikslas – skatinti privačias misijas į Mėnulį. Nepaisant stiprios konkurencijos, komanda „Part Time Scientists“ laimėjo du iš trijų apdovanojimų ir iki 2017-ųjų lapkričio siekia tapti pirma privačia kompanija, pasiekusia Žemės palydovą. Šiuo metu įmonėje jau dirba 35 žmonės, o pernai komanda pasirašė sutarti su „Audi“.

„Man visada patiko kosmosas, tai labai įdomu. Esu užkietėjęs mokslinės fantastikos gerbėjas, pavyzdžiui, labai mėgstu Isaaco Asimovo „Fondo“ trilogiją, – prisipažįsta kompanijos „Part Time Scienists“ įkūrėjas ir vadovas R. Bhome. – Tada sužinojau apie „Google“ iššūkį – du kompanijos įkūrėjai susilažino ir pasiūlė 40 mln. dolerių tiems, kurie pirmi ką nors privačiai nuskraidins į Mėnulį. Taigi išgirdau apie šią žinią. Buvau ir užsidegęs, ir kiek sutrikęs.“

R. Bohme prisipažįsta, kad jo darbo sritis visiškai nesusijusi su kosmosu ir astronautika. Jo specialybė – informacinės technologijos. „Negalėjau suprasti, ką reiškia šis iššūkis. Klausiau savęs – ar išvis įmanoma privačiomis lėšomis pasiekti Mėnulį? Šis klausimas subūrė komandą, vedė idėjos, kurią dabar turime, link. Klausimui, dirbdami kartu su „Audi“ kompanija, gavome atsakymą, radome sprendimą“, – sako R. Bohme.

Vokiečių kompanijos „Part Time Scientists“ įkūrėjas ir vadovas, vienas iš mėnuleigio „Audi Lunar Quatro“ kūrėjų R. Bohme. Ar jis su bendražygiais atvers naują kosmoso tyrinėjimų istorijos puslapį, laukti liko ne tiek ir daug – iki kitų metų lapkričio.

– Į LOGIN 2016 konferenciją atsinešėte keletą 3D spausdintuvu atspausdintų naujojo mėnuleigio detalių. Gal galite apie jas papasakoti?

– Tai – metalo aliuminio pagrindu pagamintas ratas. Jis tuščiaviduris, o išorinis sluoksnis siekia vos 1 mm. Beveik visos naujojo mėnuleigio dalys atspausdintos. Sugebėjome rasti alternatyvą ir 10 kg sumažinti roboto svorį. Tai beprotiška – mėnuleigis tapo aukštesnis 10 cm, bet neteko 10 kg.

Jį reikėjo sukurti kiek didesnį dėl Mėnulio paviršiaus, kad aparatas galėtų įvažiuoti į aukštesnes vietas. Kiekvienas roboto kilogramas reikalauja papildomų lėšų. Tam juk reikia raketų, kurios į kosmosą pakeltų aparatą, o vėliau – ir nuskraidintų iki tikslo. Viską reikia apskaičiuoti, tad kiekvienas „numestas“ kilogramas padeda sutaupyti.

Žinoma, žmonės labai daug tikisi iš trimačio spausdinimo, bet reikia būti atsargiems. Pavyzdžiui, „Audi“ šioje srityje atlieka daug tyrimų, bet tai nereiškia, kad jie atspausdintas detales tučtuojau pritaikys įprastiems automobiliams, nes ši technologija dar nepakankamai greita. Mėnuleigio ratui atspausdinti prireikė dienos. Kai pagalvoji, kad per tiek laiko vienas „Audi“ fabrikas pagamina 900 mašinų, pamatai skirtumą. Trimatis spausdinimas nesugebėtų palaikyti normalaus tempo, o ir kokybės reikėtų geresnės, tačiau mūsų misijai ši technologija yra tiesiog tobula, nes kuriame tiktai vieną mėnuleigio prototipą.

– Ar mėnuleigis jau baigtas kurti?

– Taip, beveik. Dabar vyksta vadinamasis pradinis skrydžio etapas – atliekame daugybę testų. Jei rasime klaidų – jas taisysime. Mėnuleigis patalpinamas vakuuminėje kameroje, kurioje temperatūra keičiama kaip Mėnulyje – nuo minus 180 iki plius 120. Tai didelis skirtumas.

Taip pat, žinoma, atliekami radiacijos testai. Sunkiausi bus kiti du testai, vienas iš jų vadinamas analoginiu. Tai reiškia, kad mėnuleigis bus išbandomas lauke. Pavyzdžiui, jį paleisime važiuoti ugnikalnio kraterio pakraštyje, nes žemė tose vietose panaši į sudėtingą Mėnulio paviršių. Ji nėra graži kaip kokiame paplūdimyje, bet kur kas kietesnė ir suskilinėjusi, panaši į sudužusį stiklą. Tokiu paviršiumi važiuoti labai sudėtinga.

Patys paskutinieji bus vibracijos testai. Jie labai sunkūs, nes mėnuleigis bus taip smarkiai purtomas, kaip raketos pakilimo ar erdvėlaivio nusileidimo metu. Įprastai, jei įrenginiuose kur nors užsilieka klaidų, per tokius testus jie sugenda.

– Kalbėdami apie tokius robotus, įsivaizduodavome marsaeigį „Curiosity“. Žinome, kad jis turi kažką panašaus į galvą, rankas, keletą mokslinių įrankių. Kaip atrodys jūsų mėnuleigis? Ar galėtume palyginti šiuos du robotus?

– Šiek tiek. Pirmiausia – „Audi Lunar Quattro“ bus pirmasis, varomas vien keturiais ratais. Taigi jis labai panašus į automobilį. Skirtumas tas, kad mėnuleigis gali apsisukti 360 laipsnių, žvelgiant iš viršaus. Taigi jis gali judėti kaip tik nori – ne vien tik pirmyn ir atgal. (Būtų šaunu turėti tokį automobilį – galėčiau lengvai pastatyti automobilį.)

Kita mėnuleigio ypatybė – vadinamasis aktyvios pakabos keltuvas. Kai įrenginys pasikelia, galima išvengti  pasitaikančių kliūčių, netgi važiuoti trimis ratais. Mėnuleigis taip pat priekyje turi „galvą“ su vaizdo kamera, tad jis panašus į šunį. (Iš tiesų, daugelis jį lygina su šunimi.)

Toji kamera turi tris „akis“ – dvi iš jų panašios į žmogaus. Tiesą sakant, net ir atstumas tarp jų toks pats kaip pas žmogų – 8 cm. Kam to reikia? Jūsų „akys“, pavyzdžiui, geba suvokti gylį. Kai žiūrite į stalą, galite įvertinti, kiek toli nuo jūsų yra vandens stiklinė. Taip yra tik dėl to, kad turite dvi akis ir jos mato skirtingai. Tokį patį giluminį žvilgsnį turi ir mėnuleigis. Žmogus, iš Žemės vairuosiantis robotą, galės suprasti tą gilumą Mėnulyje, nes matys tai, ką ir robotas.

Trečioji – vidurinė – „akis“ bus tokia pat, kokia ir marsaeigyje „Curiosity“. Ši kamera turi spalvų filtrą, kuris leis pamatyti tuos pačius dalykus, pagal skirtingus infraraudonųjų spindulių spektrus. Bus devyni tokie filtrai (atrodo, „Curiosity“ turi šešis). To reikia, kad galėtume tirti medžiagų sudėtį, pamatyti, kur slypi naudingi ištekliai. Kitas dalykas – toje kameroje įmontuotas televizijos objektyvas, gebantis  smarkiai pritraukti vaizdą. Tai reiškia, kad galime daryti labai aukštos kokybės panoramines nuotraukas, o tai irgi smagu.

– Kokie šios misijos į Mėnulį tikslai?

– Pagrindinis tikslas – ten nuvykti ir tai padaryti saugiai. Būtų pasiekta labai daug jau vien tuo, kad parodytume, jog robotas gali nusileisti Mėnulyje ir ten važiuoti. Tai būtų pirmas kartas, kai to pasiekia privačios įmonės – mes kartu su „Audi“. Tai jau labai daug.

Kitas dalykas – norime ištirti „Apollo“ mėnuleigio liekanas. Robotas nusileis ten, kur buvo nusileidęs agentūros NASA erdvėlaivis „Apollo 17“ su žmonėmis. Toje vietoje ir liko minėtas mėnuleigis. Astronautai jį vairavo. Norime sužinoti, kaip tas mėnuleigis atrodo dabar, praėjus daugiau nei 40 metų.

Mūsų nusileidimo taškas yra už 5 km nuo ten, kur nusileido „Apollo 17“ . Per tuos dešimtmečius dar niekas tos vietos nebuvo aplankęs. Ši misija svarbi tuo, kad „Apollo 17“ mėnuleigis sudarytas iš daugybės skirtingų medžiagų – plastiko, odos, nailono. Norime sužinoti, kas joms nutiko. Tai leis numatyti, kokių medžiagų reikės ateities misijoms į Mėnulį. Tai sužinojus, gal kada nors bus galima Mėnulyje vairuoti normalų automobilį arba – kur kas svarbiau – įkurti gyvenamąją bazę.

Kitas dalykas – norime nušviesti kelią ateities misijoms. Pavyzdžiui, mokslininkai siekia Mėnulyje išauginti augalų. Tai išties įdomu, nes tai nėra taip lengva ir niekas iki šiol nėra to bandęs. Daugelis tikisi, kad augalai ten „elgtųsi“ lygiai taip pat, kaip mūsų planetoje, tačiau gamta juos sukūrė gyvuoti čia, Žemėje.

Netgi Žemės terpė yra gana trapi, todėl ateityje mums visiems bus labai svarbu išsiaiškinti, ko reikia, kad augalai augtų ir kitur – Mėnulyje. Keliamas klausimas, ar jie apskritai ten sudygtų? Šiuo metu augalų yra Tarptautinėje kosminėje stotyje, bet jie neauga tinkamai – jie dygsta be jokios tvarkos, nežino, kur skleistis ir leisti šaknis. Mokslininkai mano, kad taip yra dėl to, kad augalai kosmose sutrikę – jie nežino, kur viršus, kur apačia, kas su jais dedasi. Juose įrašyta genetinė programa, kuri kosmose nebeveikia, todėl norime apskaičiuoti, ar Mėnulis tam tiktų.

Taip pat žvalgysimės įvairių išteklių Mėnulio paviršiuje, pavyzdžiui, vandens. Daugelis žmonių nežino, kad Mėnulyje yra vandens po žeme ledo pavidalu. Bandysime nustatyti ir parodyti kur tiksliai. Jei tai pavyktų – galėtume ne tik gerti vandenį, bet ir iš jo išgauti deguonį, o iš vandens ir deguonies – vandenilį. Taigi, galėtumėm gerti, kvėpuoti ir vandenį panaudoti raketiniam kurui gaminti.

– Kaip esate minėjęs, Mėnulis galėtų būti „degalinė“ tarp Žemės ir kosmoso?

– Būtent taip ir manau. Trauka Mėnulyje yra šešis kartus mažesnė už Žemės. Iš atmosferos nėra pasipriešinimo kaip Žemėje. Tai reiškia, kad Mėnulis gali būti geras atspirties  taškas – būtų galima Mėnulyje pagaminti kosminį laivą, pripilti degalų ir šauti į viršų. Tam, kad pakiltum Žemėje, reikia labai didelių ir galingų raketų, o Mėnulyje viskas vyktų daug lengviau.

– Ar nuoširdžiai tikite, kad ateityje visa tai pamatysite? Ką manote apie žmogaus pilotuojamas keliones į Mėnulį?

– Taip. Aš manau, kad, jei mums pavyks, padėsime tam reikiamus pamatus. Europos kosmoso agentūra (ESA) turi viziją iki 2030-ųjų Mėnulio kaimelyje apgyvendinti žmones, tik technologijos dar nėra išbandytos. Jei įrodysime, kad galima į Mėnulį nuskristi privačiai ir pigiai (nepalyginamai pigiau nei tai darė NASA ir ESA), duosime pradžią procesui, kurio reikia, kad ta jų svajonė išsipildytų.

Svarbu suvokti ir kitą dalyką – astronautams nebereikėtų apsistoti Tarptautinėje kosminėje stotyje. Ši aplink Žemę skriejanti stotis apie 2020-uosius nustos veikti. Reikės kito etapo. Manau, kad bazė Mėnulyje – sunkus, bet teisingas kelias, nes šis palydovas nėra taip veikiamas Žemės, kaip dabar veikiama Tarptautinė kosminė stotis. Dirbdamas Mėnulyje, būtum toli nuo radijo virpesių, sklindančių iš Žemės. Iš mėnulio būtų galima žvelgti tolyn į kosmosą. Taip pat nereikėtų iš Žemės siųsti maisto atsargų – jei mums pavyktų parodyti, kaip išauginti derlių Mėnulyje, ten iš esmės jau būtų galima gyventi.