„Negalime susitaikyti su tuo, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) imasi nepagrįstų atakų Amazonijos klausimu ar dangsto savo ketinimus G-7 valstybių aljanso siūlymais „gelbėti“ Amazoniją, lyg būtumėme kolonija ar neutrali teritorija“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Pirmadienį E. Macronas pareiškė, kad G-7 šalys per Bjarice vykstantį viršūnių susitikimą nusprendė skirti Amazoniją siaubiančių miškų gesinimui apie 20 mln. JAV dolerių (18 mln. eurų).
„Ačiū (už pasiūlymą), bet galbūt tos lėšos yra labiau aktualios Europos miškams atželdinti“, – naujienų portalui G1 pareiškė J. Bolsonaro personalo vadovas Onyxas Lorenzoni (Oniksas Lorenzonis).
„E. Macronas negalėjo netgi užkirsti kelio gaisrui, kurį galima buvo iš anksto numatyti, bažnyčioje, paskelbtoje pasaulio paveldo objektu, – pridūrė jis, turėdamas omeny balandį Paryžiaus Dievo Motinos katedrą nusiaubusį gaisrą. – Ko jis ketina išmokyti mūsų šalį?“
Prezidentūra vėliau patvirtino naujienų agentūrai AFP šių komentarų autentiškumą.
Praėjusios savaitės pabaigoje, prieš G-7 forumo pradžią, prancūzų lyderis pasiūlė aptarti per jį atsaką į šiuos gaisrus. J. Bolsonaro savo ruožtu apkaltino E. Macroną turint „kolonijinį mentalitetą“.
Amazonijoje miškų gaisrai yra įprastas reiškinys sausros laikotarpiais, besitęsiančiais nuo liepos iki spalio. Tačiau šiemet padėtis yra aštresnė nei anksčiau. Nuo šių metų pradžios Brazilijoje užfiksuota per 75 tūkst. gaisrų židinių – daugiau jų buvo tik 2013 metais. Pernai iki rugpjūčio buvo užregistruota apie 40 tūkst. užsidegimų.
Scanpix nuotr.
Miškai dega ne tik Brazilijoje, kurioje yra 60 proc. Amazonijos drėgnųjų atogrąžų miškų, bet ir kaimyninėse valstybėse – Venesueloje, Bolivijoje, Kolumbijoje, Peru, Gajanoje.
Remiantis pirmadienį paviešintais duomenimis, Brazilijai priklausančioje Amazonijos dalyje buvo užfiksuoti šimtai naujų gaisrų, nors kariniai orlaiviai lieja vandenį virš labiausiai paveiktų vietovių.
Dūmai apgaubė Porto Veljo miestą ir privertė beveik dviems valandoms uždaryti vietos oro uostą, siautėjant liepsnoms šiaurės vakarinėje Rondonijos valstijoje, kur gaisrininkai telkia daugiausia pastangų.
Brazilijos aplinkos ministras Ricardo Sallesas (Rikardu Sališas) žurnalistams anksčiau sakė, kad Brazilija palankiai vertina G-7 siūlomą finansavimą kovai su 950 tūkst. ha apėmusiais gaisrais, paskatinusiais dislokuoti armiją.
Tačiau po J. Bolsonaro ir jo ministrų susitikimo brazilų vyriausybė pakeitė toną.
„Brazilija yra demokratinė, laisva valstybė, niekada nesiėmusi kolonijinės ir imperialistinės praktikos, kuri galbūt yra prancūzo E. Macrono politika“, – sakė O. Lorenzoni.
Klimato kaitos skeptikas J. Bolsonaro dėl atsako į gaisrus Amazonijoje plačiai kritikuojamas tiek savo šalyje, tiek užsienyje. Tūkstančiai brazilų pastarosiomis dienomis išeidavo į gatves pasmerkti gamtos naikinimo.
Gaisrai taip pat paskatino diplomatinę konfrontaciją tarp J. Bolsonaro ir E. Macrono – jiedu pastarąją savaitę ne kartą įsitraukė į aštrius ginčus.
Prancūzijos prezidentas taip pat pagrasino užblokuoti didelio masto naująją Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalių prekybos sutartį, nebent Brazilijos lyderis imtųsi rimtų priemonių greitai nykstantiems miškams nuo kirtimo ir kasybos apsaugoti.
J. Bolsonaro savo ruožtu apkaltino E. Macroną „kolonijiniu mentalitetu“, o praėjus kelioms dienoms išreiškė palaikymą piktiems komentarams apie Prancūzijos prezidento žmoną – taigi, abiejų valstybių vadovų santykiai dar labiau pašlijo.
Apie tvyrančią įtampą liudija ir faktas, kad J. Bolsonaro liepą praleido susitikimą su šalyje viešėjusiu prancūzų diplomatijos vadovu Jeanu-Yves'u Le Drianu (Žanu Ivu Le Drianu), teigdamas, kad vietoje to nusprendė apsilankyti kirpykloje.
