„Lietuvoje yra kertama maždaug 70 proc. metinio prieaugio. Valstybė nustato penkmečio normas Vyriausybės nutarimais, tai ką tik buvo padaryta Vyriausybėje. Mes išlaikėme lygiai tą pačią kirtimų normą kaip ir buvusi Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė, lygiai ta pati kirtimo norma yra patvirtina, nors Lietuvoje miško padaugėjo“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos Seime metu teigė S. Gentvilas.

„Rezerviniai miškai, kurie buvo rezervuoti gyventojams gražinti – jie buvo perkelti į urėdijos balansą ir ji, net turėdama daugiau miško, kirs mažiau ateinantį penkmetį, žvelgiant procentaliai, negu praeitoje kadencijoje tvirtinta penkmečio norma“, – tvirtino jis.

Ministras pažymėjo, kad šiuo metu atliekama daug sanitarinių kirtimų dėl kenkėjų, tačiau visuomenė dėl to neturėtų išsigąsti – jie įskaičiuojami į valstybinę miškų kirtimo normą.

Sanitariniai kirtimai, kurie yra atliekami, įskaičiuojami į valstybinę miškų kirtimo normą. 

„Šiuo metu yra atliekama labai daug sanitarinių kirtimų dėl kenkėjų, ligų, ypač spygliuočiams, pušynams ir eglynams. Pabrėžtinai noriu pasakyti, kad sanitariniai kirtimai, kurie yra atliekami, įskaičiuojami į valstybinę miškų kirtimo normą. Jau tada atliekama mažiau planinių kirtimų, todėl visuomenė neturėtų gąsdintis“, – sake politikas.

ELTA primena, kad pastaruoju metu visuomenėje kilo pasipiktinimas Verkių regioniniame parke, draustiniuose ir saugomose teritorijose vykdomais plynaisiais kirtimais. Aplinkos ministerijos pareigūnai pabrėžė, kad kirtimai – sanitariniai ir yra vykdomi siekiant suvaldyti plintančią žievėgraužio tipografo (kinivarpos) populiaciją.

Dėl nepasitenkinimo miškų politika aktyvistai rengė ir protestą prie Seimo.

Tuo metu S. Gentvilas, sulaukęs klausimų dėl kilusio nepasitenkinimo, teigė, kad saugomuose miškuose bus siekiama sumažinti plynųjų kirtimų apimtis.

Seimo opozicija siūlo surengti patariamąjį referendumą dėl plynųjų miško kirtimų ribojimų ir uždraudimo saugomose teritorijose. Tokį referendumą planuojama rengti kartu su Europos Parlamento rinkimais – kitų metų gegužės 9 d.

Šį Aplinkos ministerijos siūlymą Vyriausybė svarstys trečiadienio posėdyje.

Kaip teigiama Vyriausybės nutarimo projekte, peticijos autoriai sako, kad praeitų metų rugpjūtį priimtas nutarimas didinti miškų kirtimo normą 5 metams, padidinant leidžiamą kirsti plotą nuo 11 tūkst. 168 iki 11 tūkst. 850 ha, kelia pavojų šalies miškams. Taip pat, anot iniciatorių, tai, kad II grupės miškuose leidžiami plynieji kirtimai, yra netoleruotina.

Tačiau Aplinkos ministerija nurodo, kad Vyriausybės nutarimu nustatyta miško kirtimo norma apskaičiuota tik III ir IV grupių miškams.

Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą, perbrendę miškai yra labiau pažeidžiami nuo stichinių nelaimių (uraganų, ligų, kenkėjų).

„Dydį apskaičiuojant buvo panaudoti Lietuvos mokslininkų sukurti matematiniai miško naudojimo moduliai. II grupės (specialios paskirties) miškuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, išskyrus sanitarinius atvejus“, – nurodo Aplinkos ministerija.

Dokumente taip pat pažymima, kad dauguma Miškų ūkio konsultacinės tarybos narių pasisakė už Valstybinės miškų tarnybos pasiūlytą normą – 11 tūkst. 850 ha.

„Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą, perbrendę miškai yra labiau pažeidžiami nuo stichinių nelaimių (uraganų, ligų, kenkėjų)“, – teigia Aplinkos ministerija.

Praeitais metais 6 proc. padidinus miškų kirtimo normą visuomenėje kilo pasipiktinimas. Miškų kirtimų tema ypač paaštėjo po to, kai pasigirdo kalbų, kad sprendimui įtakos galėjo turėti miškų pramonė. Tiesa, tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Navickas šiuos gandus atmetė.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas BNS teigė, kad ji bus didesnė 6 proc. nei ankstesnį laikotarpį – taip siekiama nedidinti šilumos kainos gyventojams.

„Argumentai iš esmės, kad ženkliai kyla medienos ir biokuro kainos – ir, kadangi brangsta biokuras, tendencija, kad greičiausiai brangs ir šildymas, yra akivaizdi. Norint suvaldyti tą situaciją, mes turime bent šiek tiek didinti kirtimus, kad galėtume daugiau pagaminti biokuro“, – BNS sakė M. Norbutas.

„Lietuva visą laiką kaupė medieną, ir šiandien, žinodami tuos iššūkius, žinodami ir patvirtintą Energetikos strategiją, kur biokuro panaudojimas didėja (...), mes šiek tiek padidiname kirtimų normą“, – pridūrė M. Norbutas.

Pasak jo, naujoji tvarka turėtų įsigalioti nuo 2019 metų.

Aplinkos ministerija, motyvuodama siekiu išlaikyti miško naudojimo stabilumą, ketino siūlyti Vyriausybei metinę kirtimo normą 2019–2023 metams palikti tokią pat, kaip 2014–2018 metais – 11 168 hektarų, iškertant iki 3 145 tūkst. kietmetrių medienos. Tačiau trečiadienį ministerija atsižvelgė į kitų ministerijų, tarp jų ir Energetikos, argumentus.

„Ministerija turėjo vieną poziciją, bet mūsų interesus galima suderinti ir su kitomis ministerijomis. Kitų ministerijų komentarai taip pat buvo labai svarbūs“, – sakė M. Norbutas.

6 proc. didesnę normą nei 2014–2018 metais – 11 850 ha – siūlė Miškų ūkio konsultacinė taryba. 

Be to, Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija (LNŠGA) rugpjūčio 7 dienos rašte premjerui, energetikos ir aplinkos ministrams teigė, kad planuojamas Vyriausybės posėdyje patvirtinti Aplinkos ministerijos projektas galbūt neatitinka Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos.

Iš biokuro šilumą gaminančias bendroves vienijanti LNŠGA teigė, kad padidinus miškų kirtimo normą, galima stabilizuoti biokuro kainų augimą ir kartu šilumos brangimą gyventojams.

Asociacija nurodo, kad pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai, medienos kaina vidutiniškai augo 25 proc.,  biokuro – 22 proc., o esminė jų brangimo priežastis – nepakankama pasiūla rinkoje.

Viceministras M. Norbutas BNS teigė, kad miškų norma vis dėlto gali būti bet kada peržiūrėta. Pasak jo, ir dabartinė norma nėra iki galo išnaudojama: „Akivaizdu, kad ir patvirtinus dabartinę didesnę normą, ji pilna apimtimi tikrai nebus išnaudota“.