„Vykstant reformai (Miškų urėdijų. – ELTA), medienos buvo iškirsta 10-12 proc. mažiau nei planuota, tai nėra blogas variantas, bet tie kirtimai suaktyvėjo privačių miškų savininkų miškuose. Matant skaičius, ta kreivė privačiuose miškuose šovė į viršų, nes žmonės įvertino kainą ir pelną, kurį gali gauti. Jie, laikydamiesi visų įstatymų, turi tą teisę (kirsti. – ELTA), nes privačių miškų kirtimo negalime reguliuoti, nors jie sudaro pusę visų miškų“, – posėdžio metu sakė K. Mažeika.

Pasak jo, miškų atsodinta buvo daugiau nei iškirsta.

„Šiemet įveisiant naujų miškų plotus matome pozityvų rezultatą. Tai, kas buvo kalbama apie pernai, kad buvo iškirsta 500 ha, tai dar daugiau plotų atsodino ir įveisė. Turime ne tik iškirsti, bet ir veisti“, – pridūrė K. Mažeika.

ELTA primena, kad Aplinkos ministerija yra pasiūliusi išskirti atskirą miškų grupę, kurioje būtų leidžiami tik biologinei įvairovei išsaugoti būtini specialieji kirtimai. Tokie pakeitimai mažiau liestų kitų miško grupių miškininkavimą, tačiau ir jose siūlomi tam tikri pakeitimai.

Pavyzdžiui, III miškų grupės medynuose plyno kirtimo didžiausias leistinas plotas sumažinamas nuo 5 iki 3 ha., o valstybiniuose (regioniniuose ir nacionaliniuose) parkuose ir draustiniuose – iki 1 ha.

Tuo metu IVA miškų grupės medynuose plyno kirtimo didžiausias leistinas plotas sumažinamas nuo 8 iki 6 ha, o valstybiniuose parkuose – iki 1 ha.

Specialistų teigimu, dėl papildomų miško kirtimų ir jų plotų apribojimų kasmet po 0,8 mln. kubinio metro gali sumažėti rinkai pateikiamos žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų kiekis. Tačiau šis sumažėjimas gali būti kompensuotas intensyvesniu ūkinių miškų naudojimu ne saugomose teritorijose ir rezervuotų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų, bet tam nepanaudotų miškų įtraukimu į ūkinę veiklą (apie 10 proc. Lietuvos miškų).

Metinis lėšų poreikis kompensacijoms privačių miškų savininkams už naujai įvedamus apribojimus saugomose teritorijose sieks iki 10 mln. eurų kasmet, didžioji dalis – „Natura 2000“ (ES saugomų teritorijų tinklo) išmokos.

2017 metai

Sausis. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas inicijuoja urėdijų reformą, kuria 42 Lietuvoje veikiančios miškų urėdijos būtų sujungtos į vieną valstybinę įmonę.

Kovo 8 diena. Vyriausybė pritarė miškų urėdijų pertvarkai, galutinį sprendimą dėl reformos perduodama Seimui.

Kovo 16 diena. Seimas ėmėsi urėdijų pertvarkos. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) surengė protestą prieš urėdijų reformą prie Seimo. Miškininkai reikalavo, jog būtų parengtas kaštų ir naudos analize pagrįstas reformos planas.

Gegužė . Vyriausybė pareiškia ketinanti kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) ir klausti, ar įstatymo nuostata, įteisinanti 42 miškų urėdijas, neprieštarauja Konstitucijai.

Birželio 8 diena. Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metinėje kalboje urėdijų pertvarką akcentavo kaip vieną iš stringančių reformų.

Birželio 21 diena. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad reforma atidedama iki 2017 metų rudens, o tuometinis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika sakė besitikintis, kad reforma įsigalios nuo 2018 metų pradžios.

Birželio 28 diena. Beveik 2 tūkst. miškininkų piketavo prie Seimo. Mitingo dalyviai baiminosi dėl reformos netekti savo darbo vietų bei pertvarką prilygino miškų privatizacijai.

Birželio 30 diena. Seimo Kaimo reikalų komitetas galutinai pritarė urėdijų reformai bei patvirtino bendrovės „Civitta“ padarytas ekspertines išvadas. Ekspertai siūlė tvirtinti reformą.

Liepos 4 diena. Seimas dėl urėdijų reformos pavasario sesiją pratęsė iki liepos 13 dienos. Parlamente opozicija pasiūlė alternatyvią reformą valdančiųjų „valstiečių“ siūlymams, pagal kurią iš įstatymo būtų išbrauktas nustatytas konkretus urėdijų skaičius.

Liepos 11 diena. Seimas ypatingos skubos tvarka patvirtino „valstiečių“ inicijuotą urėdijų reformą. Už  ją balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 16, o 12 susilaikė. Reformą rėmė „valstiečiai“ (49 balsai) ir konservatoriai (21 balsas) bei dalis liberalų (5 balsai), o socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ balsavo prieš arba susilaikė. 4 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai balsavo už reformą, 3 Mišrios Seimo narių grupės atstovai balsavo už, o vienas – „valstietis“ Kęstutis Bacvinka - prieš.

Liepos 17 diena. Prezidentė pasirašė urėdijų pertvarką numatančias Miškų įstatymo pataisas.

2018 metai

Sausio 4 diena. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas teigia, kad dėl reformos miškotvarkos sistemą paliks apie 300 darbuotojų nesutikusių pereiti dirbti į naujai steigiamą įmonę Valstybinių miškų urėdija.

Sausio 8 diena. Veiklą pradeda naujai įsteigta įmonė Valstybinė miškų urėdija.

Sausio 11 diena. Reformai besipriešinantis sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ toliau reikalauja, kad dėl reformos teisėtumo pasisakytų Konstitucinis Teismas. Apie 50 organizacijos narių surengė piketą prie Vyriausybės.

Sausio 18 diena. Trys dešimtys opozicinių Seimo frakcijų narių kreipėsi į KT prašydami išsiaiškinti, ar su urėdijų reforma susiję Miškų įstatymo pakeitimai neprieštarauja Konstitucijai. Po kreipimusi į KT nepasirašė tik valdančiosios koalicijos – socialdemokratų darbo ir „valstiečių“ frakcijų atstovai.

2019 metų balandžio 16 diena. KT paskelbė, kad ypatingos skubos tvarka 2017 metų liepą priimta urėdijų reforma prieštarauja Konstitucijai. Pasak Teismo, ši tvarka gali būti naudojama tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, iškilus grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcija M. Pulkauninką pasikvietė į posėdį, kad paaiškintų situaciją naujai įsteigtoje valstybės įmonėje. Jų teigimu, vadovų atlyginimai yra stebėtinai dideli, o girininkų – visai nedidėja.

Socialdemokratai teigia paprašę iš aplinkos ministro informacijos apie naujai įsteigtą valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdija ir buvę nustebinti gautų duomenų. Pranešimą žiniasklaidai apie tai jie išplatino anksčiau šią savaitę.

Socialdemokratų gautais duomenimis, nuo šių metų pradžios iš pertvarkytos įmonės atleisti 400 darbuotojų, naujai įsteigta įmonės administracija vis dar neįkurdinama, kaip žadėta, kuriame nors iš rajonų.

Urėdijos vadovas sakė, kad vykdant urėdijų pertvarką apie 350 darbuotojų nenorėjo pereiti į kitas pareigas, ir patys parašė pageidavimą pasiimti kompensaciją pasikeitus darbo sąlygoms. Dar grupė žmonių esą išėjo ir dėl sklidusių žinių, jog viskas tik blogės.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas posėdyje klausė M. Pulkauninko, kokių planų jis turi dėl įmonės struktūros.

„Yra patvirtinta struktūra jau prieš man pradedant dirbti. Dabar yra 3666 darbuotojai, įskaitant sezoninius darbuotojus. Nuolatinių yra apie 3200. Administracijoje kartu su miškotvarka yra apie 200 etatų. Administracijoje yra apie šimtą tuščių etatų, reikia suformuoti šią komandą“, – kalbėjo M. Pulkauninkas.

Pasak M. Pulkauninko, girininkijų skaičiaus nenumatoma keisti, darbuotojų skaičiaus – taip pat.

Pasak M. Pulkauninko, centrinę būstinę urėdija norėtų įkurti Katinų kaime, tačiau ši vizija dar turės būti tvirtinama, ji įrašyta lūkesčių laiške Aplinkos ministerijai.

Būtų gerai, kad atlyginimas būtų skatinantis ir motyvuojantis.

Socialdemokratai taip pat teigė, kad, kaip žadėta, nepadidintos girininkų algos, tuo metu įmonės vadovų atlyginimai esą viršija aukščiausių šalies vadovų algų dydžius.

„Tik pradėjusiam dirbti naujam vadovui mokamas 6318,59 euro atlyginimas, iki reformos generaliniu urėdu dirbusiam vadovui buvo mokamas 2679,20 euro atlyginimas, po reformos šį žmogų paskyrus į vyriausiojo patarėjo pareigas, jam mokama dvigubai daugiau – 5370,80 euro“, – teigiama socialdemokratų išplatintoje informacijoje.

Socialdemokratai teigė, kad nori tiesiogiai išgirsti argumentus, kokiu pagrindu buvo paskirti tokie atlyginimai valstybinės įmonės vadovams, kai girininkų atlyginimų vidurkis, socialdemokratų žiniomis, liko apie 1000 ar 700 eurų po mokesčių.

Urėdijos vadovas teigė, kad vadovų atlyginimai kandidatams nebūna žinomi iš anksto, o visi nuostatai buvo patvirtinti dar ankstesnės administracijos.

M. Pulkauninkas sakė, kad jo atlyginimas yra 5045 eurai pastovioji dalis iki mokesčių ir 25 proc. priedas.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis užstojo urėdijos vadovą, kad viešasis sektorius visai nekonkurencingas, lyginant su privačiu, ir kitose valstybės įmonėse ir struktūrose yra gerokai per maži atlyginimai.

„Kaip suprantu, atlyginimai dirbantiems miške nėra nė cento padidėję?“, –klausė J. Olekas.

„Turime darbuotojų sumažėjimą, tiems, kam padidėjęs krūvis, yra mokami priedai. Krūvis gali būti padidėjęs apie 700 žmonių“, – sakė M. Pulkauninkas.

M. Pulkauninko teigimu, norima turėti vieningą atlyginimų sistemą, kaip jie skaičiuojami.

„Kintama dalis galėtų skirtis nuo darbo apimčių, motyvacijos, kitų rodiklių. Būtų gerai, kad atlyginimas būtų skatinantis ir motyvuojantis. Bazinis atlyginimas neturi taip stipriai svyruoti, kaip dabar. Reikia atsakingai viską įvertinti, prašome tą padaryti specialistų, nes pusketvirto tūkstančio darbuotojų yra labai daug“, – kalbėjo M. Pulkauninkas.

Naujasis valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos vadovas, buvęs „Klaipėdos naftos“ finansų direktorius M. Pulkauninkas darbą pradėjo kovo 19 dieną.

40 metų M. Pulkauninkas studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo verslo administravimo ir vadybos magistro išsilavinimą. Nuo 2002 metų dirbo tarptautinėse audito ir konsultacinėse kompanijose „Arthur Andersen“, „Ernst and Young Baltic“. „Klaipėdos naftoje“ dirbo nuo 2014 metų spalio, taip pat yra laikinai vadovavęs šiai bendrovei.